- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- ATP-335-309/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00134-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Pažeidėjas
- A. J.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria netenkintas A. J. skundas ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2014 m. sausio 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Analizės ir administracinės veiklos grupės specialistės A. K. 2014 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 3 dalį, 200 Lt bauda už tai, kad jis 2013 m. spalio 28 d. apie 12.22 val., (duomenys neskelbtini) r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre automobiliu „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant leistinam 60 km/h greičiui, važiavo 84 km/h greičiu, t. y. leistiną greitį viršijo 24 km/h. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 3 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. J. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį, panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Analizės ir administracinės veikos grupės specialistės A. K. 2014 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) skirtą 200 Lt baudą už ATPK 124 straipsnio 3 dalies pažeidimą ir administracinę bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad su Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi nesutinka. Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo įteiktas 2013 m. lapkričio 28 d. administracinis nurodymas sumokėti 50 Lt baudą. Bet prieš įteikiant administracinį nurodymą buvo primygtinai reikalaujama prisipažinti, kad viršijo leistiną greitį. Paklausus kada, kur ir kiek kilometrų per valandą buvo viršytas leistinas greitis, jam buvo paaiškinta, kad jam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 28 d. kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km viršijo leistiną greitį 24 kilometrais per valandą. Jam paprašius pateikti tai patvirtinančius įrodymus, buvo parodytas ant popieriaus lapo atspausdintas kažkokio automobilio siluetas, iš kurio nebuvo įmanoma nustatyti ne tik automobilio numerio ir kas vairuoja automobilį, bet ir automobilio markės. Šalia buvo atspausdintas jam nuosavybės teise priklausančio automobilio numeris. Pasakė, kad tą dieną automobilio nevairavo ir dabar negali pasakyti kas vairavo. Po kelių dienų gavo tokį pat administracinį nurodymą paštu. Administraciniu nurodymu skirtos baudos nemokėjo, nes kaip minėjo, automobilio tą dieną nevairavo, tad visas aplinkybės norėjo paaiškinti surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. 2014 m. sausio 18 d. gavo 2014 m. sausio 14 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad šis nutarimas yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant ATPK 256, 259, 272 ir 280 straipsnių reikalavimus.
Pasak apelianto, 2013 m. lapkričio 28 d. jam atvykus į policiją nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jam nebuvo įteiktas vienas protokolo egzempliorius, kaip to reikalauja ATPK 259 straipsnis. Po kelių dienų pakartotinai gavus paštu administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo protokolo voke nebuvo. Taigi, buvo pažeistas ATPK 259 straipsnio reikalavimas – surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bei nedelsiant įteikti jam vieną protokolo egzempliorių. Jam buvo įteiktas tik administracinis nurodymas.
Apelianto teigimu, jis ne tik, kad nedalyvavo surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir jam nebuvo įteiktas vienas protokolo egzempliorius, bet ir nebuvo informuotas apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, dėl to neturėjo galimybės pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, nustatytomis ATPK 272 straipsnyje, t. y. pateikti įrodymus, pareikšti prašymus ir kt. dėl to buvo pažeisti ATPK 272 ir 280 straipsnių reikalavimai, o tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutarimą.
Apelianto vertinimu, šioje byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus kažkokio automobilio silueto bei šalia nurodytų jam nuosavybės teise priklausančio automobilio numerių. Mano, kad remiantis tokiais įrodymais negalima skirti administracinės nuobaudos. Be to, kaip jau minėjo, tomis dienomis, kai buvo užfiksuotas neva jam nuosavybės teise priklausantis automobilis, jis buvo paskolintas kitam asmeniui, o ar jis tuo metu, kai buvo užfiksuotas greitį viršijęs automobilis, jį vairavo, privalėjo išsiaiškinti policijos pareigūnai prieš surašydami administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą. Tai nebuvo padaryta, todėl administracinė nuobauda skirta ne tam asmeniui, be to byloje iš viso nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad būtent jam nuosavybės teise priklausantis automobilis viršijo leistiną greitį.
Be to, pasak apelianto, sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės, būtina turėti ne tik įrodymus, patvirtinančius kad būtent tas asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą bet ir visas greičio matavimo prietaiso charakteristikas, kokia yra paklaida, ar iš tiesų šiame ruože yra nustatytas 60 kilometrų per valandą greičio režimas, kas, kada ir kokiu sprendimu nusprendė riboti greitį šiame kelio ruože. Nieko panašaus administracinėje byloje nėra, išskyrus kažkokio automobilio silueto. Šiuos įrodymus privalėjo surinkti administracinę bylą nagrinėjantis pareigūnas, bet tai nepadarė. Pasak apelianto, tai nebuvo padaryta dėl to, kad A. K. yra asmeniškai suinteresuota jį nubausti už jo skundą dėl jos neteisėtų veiksmų, kai jai buvo skirta tarnybinė nuobauda, tad šiuo atveju A. K. paprasčiausiai jam kerštauja ir suvedinėja sąskaitas naudodamasi tarnybine padėtimi.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ne tik kad nepašalino skunde nurodytų aplinkybių, bet visiškai ignoravo faktines bylos aplinkybes bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias greičio matavimo prietaisų „MultaRadar S580“ panaudojimo teisėtumą. Teismui buvo pateiktas greičio matavimo prietaiso „MultaRadar S580“ patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja iki 2014-07-02 (3, 12 b. l.). Patikros sertifikate nurodyta skaitmeninė kamera „SmartCamera III Nr. (duomenys neskelbtini)“, kai tuo tarpu pateiktoje matavimo prietaiso „MultaRadar“ naudojimo instrukcijoje nurodyta skaitmeninė kamera „Robot SmartCamera“ (15 b. l.). Tai yra skirtingos skaitmeninės kameros ir pirmosios instancijos teismui buvo nurodyta ši aplinkybė, bet 2014 m. balandžio 25 d. nutarties motyvuojamoje dalyje teismas nepasisakė dėl šios svarbios aplinkybės, ar teismui pateiktas sertifikatas ir greičio matavimo prietaisas, kuriuo neva buvo užfiksuotas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis, yra tas pats greičio matavimo prietaisas, kurio patikros sertifikatas buvo pateiktas teismui.
Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju automobilio greitis buvo fiksuojamas panaudojant radiolokacinį transporto priemonių greičio matavimo prietaisą „MultaRadar S580“. Vadovaujantis Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės direktoriaus 2010-09-09 įsakymu Nr. 1V-893 patvirtinto Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo sąrašo 5 punktu bei Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės direktoriaus 2005-10-06 įsakymu Nr. 1V-854 patvirtintų Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių 4 ir 5 punktais, greičio matavimo prietaisų „MultaRadar S580“ naudojami radijo dažniai (kanalai) gali būti naudojami tik gavus ryšių reguliavimo tarnybos leidimą. Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių 48.1.1. punkte numatyta, jog leidime naudoti radijo dažnį (kanalą) gali būti nustatytas reikalavimas, kad prieš pradėdamas naudoti kiekvieną radijo stotį, radijo dažnio (kanalo) naudotojas privalo gauti Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti stacionariąją ir (ar) judriąją radijo stotį. Tokią teismų praktiką yra suformavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracines bylas dėl greičio viršijimo, kai greitis buvo fiksuojamas panaudojant radiolokacinius transporto priemonių greičio matavimo prietaisus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N3-1679/07, N63 - 1066/2008). Greičio matavimo prietaiso „MultaRadar S580“ spinduliuotės galia yra 300 W, tai yra žymiai didesnė nei > 100 mW (17 b. l.), o naudojamas dažnis - 24.1 GHz (17 b. l.), tad tokiu atveju turi būti Ryšių reguliavimo tarnybos viršininko leidimas šiems greičio matavimo prietaisams naudoti, kurio byloje nėra. Nagrinėjant administracinę bylą Telšių rajono apylinkės teisme administracinėje byloje nebuvo Ryšių reguliavimo tarnybos viršininko leidimo naudoti greičio matavimo prietaisą „MultaRadar S580“ ir šis materialinės teisės normos pažeidimas buvo nurodytas ir paaiškinta, kad nesant Ryšių reguliavimo tarnybos viršininko leidimo naudoti radiolokacinius prietaisus, kurių galia didesnė nei 100 mW ir kurie naudoja 24.1 GHz ryšių dažnius, automobilių greičio matavimo prietaisų „MultaRadar S580“ naudojimas yra neteisėtas, o tai reiškia, kad neteisėtais veiksmais gauti įrodymai yra niekiniai, nes iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisėtos pasekmės. Pirmosios instancijos teismas dėl šios svarbios materialinės teisės normos pažeidimo, kad administracinėje byloje nėra Ryšių reguliavimo tarnybos viršininko leidimo nebuvo naudoti radijo dažnius, skirtus naudoti transporto priemonių greičio matavimo prietaisams „MultaRadar S580“ iš viso nepasisakė ir apeliantui neaišku ir nesuprantama, kokiais argumentais vadovaudamasis, pirmosios instancijos teismas nemotyvuodamas ignoruoja materialinės teisės normos reikalavimus.
Ir priešingai, pirmosios instancijos teismas jo parodymus vadina nenuosekliais ir klaidinančiais, nors jam taip ir neaišku ir nesuprantama, kas jo paaiškinimuose yra nenuoseklu ir klaidinga. Tai kad nebuvo informuotas apie administracinės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad jam buvo įteiktas šaukimas, kuriame būtų nurodytas administracinės bylos nagrinėjimo laikas ir vieta. Tai kad teismui paaiškino, jog gavo administracinį nurodymą pasirodo yra įrodymas, kad buvo informuotas apie administracinės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Tokią išvadą teismas padaro vadovaudamasis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato teismui pateiktu administraciniu nurodymu, kuriame yra nurodyta administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo vieta ir laikas, kai tuo tarpu jam įteiktame administraciniame nurodyme šios informacijos nėra. Vėliau jam buvo atsiųstas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuris buvo atšviestas iš abiejų pusių (priedas Nr. 1), bet teismas šį rašytinį įrodymą vadina klaidinančiu teismą. Teisme policijos atstovas paaiškino, kad jam buvo išsiųstas dar kartą administracinis nurodymas, kuriame buvo nurodyta administracinės bylos nagrinėjimo data ir vieta, ir administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tačiau to nepatvirtina jokie kiti įrodymai, o tai ką pateikia jis, t. y. kad gavo viename lape du egzempliorius administracinio teisės pažeidimo protokolą, teismas vadina klaidinančiu.
Apelianto nuomone, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas yra labiausiai suinteresuotas asmuo šioje byloje, tad teismas privalo jų teikiamus paaiškinimus vertinti labai atsargiai ir esant bet kokiems prieštaravimas, neatitikimams, visos abejotinos aplinkybės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šioje byloje visi neaiškumai yra traktuojami Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, kurie nepateikė nei jam, nei teismui jokių įrodymų, kad vairavo automobilį. Pagal Telšių rajono apylinkės teismo supratimą jis turi įrodyti, kad tą dieną nevairavo automobilį, o ne pareigūnas, nagrinėjantis administracinę bylą turi įrodyti, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą. Tuo yra pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teismas turi objektyviai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes, bet šiuo atveju visi jo argumentai teismo nemotyvuotai yra atmetami, nes vienintelė teismo argumentacija - jis klaidina teismą. Jei klaidinu, tai turi būti paneigti jo klaidinimai, o jei teismas to negali padaryti, tai turėtų susilaikyti nuo nepagrįstų išvadų ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes.
Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas vadovavosi protokolu, kai tuo tarpu protokolas yra tik popieriaus lapas, į kurį galima įrašyti ką tik nori. Kokiais įrodymais vadovaujantis, buvo nuspręsta kad tai yra automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad šį automobilį tuo metu vairavo būtent jis ? Iš pateiktos nuotraukos iš viso nieko nematyti, nei automobilio numerio, nei automobilio markės, kai tuo tarpu greičio matavimo prietaiso „Multa Radar S580“ naudojimo instrukcijoje aiškiai yra nurodyta, kad šis greičio matavimo prietaisas įgalina nuotraukoje atpažinti tiek automobilio numerį, tiek vairuotojo veidą (38 b. l.). Tai kodėl pateiktoje nuotraukoje nematyti nei automobilio numerio, nei vairuotojo veido ? Apelianto nuomone, atsakymas labai paprastas, todėl kad šie greičio matavimo prietaisai neatitinka techninių reikalavimų ir yra naudojami neturint visų būtinų leidimų, todėl ir šių prietaisų užfiksuotas greitis gali būti neteisingas ir iškraipytas. Prisimena atvejį, kai prieš keletą metų Vilniaus gatvėmis buvo užfiksuotas troleibusas, lekiantis 170 kilometrų per valandą greičiu. Greitis buvo užfiksuotas būtent tokiu greičio matuokliu. Be to, administracinėje byloje nėra įrodymų koks greičio režimas galioja toje vietoje. Neseniai važiavo keliu (duomenys neskelbtini) ir šiame kelio ruože yra leidžiamas greitis 90 kilometrų per valandą. Toje vietoje, kur stovi greičio matuoklis nėra gyvenvietė, bet stovi greičio ženklas 70 kilometrų per valandą ir 60 kilometrų per valandą, tad kyla klausimas, ar teisėtai ten yra įrengti greičio ribojimo ženklai. Teismui taip pat buvo nurodyta šį bylos aplinkybė, bei paprašyta įpareigoti Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pateikti kelio ženklų įrengimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus, tačiau teismas to neatliko.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad jis tuo metu automobiliu nesinaudojo, juo naudojosi jo brolis, E. J., apie tai buvo pasakyta teismo posėdžio metu, bet, teismui to nevertino. Įteikiant jam administracinį nurodymą, jis nežinojo kas vairavo automobilį ir apie tai pasakė, kad jam reikia laiko išsiaiškinti. Teismo nutartyje nurodyta, kad jis neva prisipažino, kad vairavo automobilį ir tai patvirtino liudininkės G. J. ir A. K.. Tačiau apelianto teigimu, tai netiesa, nes teismo posėdžio metu paklausė, ar jos girdėjo, kad jis prisipažino kad tą dieną vairavo automobilį. Atsakymas buvo – ne, negirdėjome, bet taip supratome. Tai yra užfiksuota teismo posėdžio garso įraše, todėl jam nesuprantama, kodėl teismas keičia liudytojų parodymus ir į nutartį įrašo ne tokius parodymus, kokius davė liudytojai teismo posėdžio metu. Taigi, šioje administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, o administracinė bauda skirta remiantis nuomone ir interpretacijomis, skiriant administracinę nuobaudą padaryta eilė ATPK pažeidimų, kurių pirmosios instancijos teismas ne tik kad nepašalino, bet padarė dar daugiau.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. 2 dalyje nurodyta, kad jeigu yra šio kodekso 260¹ straipsnyje nurodyti pagrindai, pareigūnas į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašo administracinį nurodymą, kuriame turi būti: 1) nurodyta, kokio dydžio baudą siūloma sumokėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui; 2) nurodyta, per kiek laiko, į kokią sąskaitą turi būti sumokėta šios dalies 1 punkte nurodyta bauda ir šios įmokos kodas; 3) išaiškinimas, kad per šios dalies 2 punkte nurodytą terminą nesumokėjus baudos šis administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio teisės pažeidimo protokolas bus siunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą; 4) nurodyti šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnio sankcijoje už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą numatytos baudos minimalus ir maksimalus dydžiai, taip pat informacija apie tai, ar už padarytą pažeidimą gali būti taikomas įspėjimas. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 259 straipsnio pirmojoje dalyje numatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; jeigu yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti taip pat ir šie asmenys. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisako suteikti žinias apie save arba pasirašyti protokolą, tai įrašoma protokole. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. lapkričio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jame protokolas užpildytas laikantis ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimų, šiuo protokolu skiriamas administracinis nurodymas ir A. J. buvo siūloma iki 2013 m. gruodžio 12 d. sumokėti 50 Lt dydžio baudą, taip pat nurodyta, kad iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus siūlomos baudos, administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama 2014 m. sausio 14 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini).
Apeliaciniame skunde A. J. teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jam nebuvo surašytas, jis gavo tik administracinį nurodymą, kad tiriant ir nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą buvo pažeisti ATPK 256, 259, 272, 280 straipsnių reikalavimai, buvo pažeista jo nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka, kadangi jie yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai, kad jis gavo tik administracinį nurodymą, bet administracinio teisės pažeidimo protokolo, iš esmės prieštarauja ATPK 260, 260¹ straipsnių nuostatoms ir byloje esančiam Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. lapkričio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolui Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ATPK nenumato tokios dokumento formos kaip „administracinis nurodymas“ ir galimybės surašyti tokio dokumento, nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo. Sistemiškai vertinant ATPK 260, 260¹ straipsnių nuostatas matyti, kad administracinis nurodymas yra sudėtinė administracinio teisės pažeidimo protokolo dalis. Be to iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad administracinis nurodymas yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolo reverso pusėje, kurioje taip pat yra nurodoma administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vieta ir laikas. A. J. neneigia, kad 2013 m. lapkričio 28 d. buvo atvykęs į Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir bendravo su policijos pareigūnėmis G. J. ir A. K.. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs administracinio teisės pažeidimo protokole, policijos pareigūnių G. J. ir A. K. 2013 m. lapkričio 28 d. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu policijos pareigūnų, įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, G. J. ir A. K. duotus parodymus, neturi pagrindo abejoti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas A. J. buvo surašytas jam dalyvaujant, kad jis nurodė, jog 2013 m. spalio 28 d. apie 12.22 val., (duomenys neskelbtini) r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad jam buvo išaiškintos ATPK 272 straipsnyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, kad jam buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką tuo atveju, jei jis nesumokės administraciniame nurodyme siūlomos sumokėti baudos, kad jis pasiėmė administracinio teisės pažeidimo protokolo kopiją, kad jam buvo išsiųsta paštu administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija.
Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Analizės ir administracinės veiklos grupės specialistės A. K. 2014 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. J. administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta kaip ir nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Įvertinus tai, kad apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką A. J. buvo pranešta, daroma išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byla teisėtai ir pagrįstai buvo išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kurių pakaktų daryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas, o ne visi įrodymai. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad A. J. padarė jam inkriminuotą ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas, policijos pareigūnių G. J. ir A. K. tarnybiniai pranešimai; pirmosios instancijos teismo posėdžių metu kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnių G. J. ir A. K. duoti parodymai, ir kiti administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai.
Iš kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2013 m. spalio 28 d. 12.22 val., (duomenys neskelbtini) r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre užfiksuotas automobilis „Audi“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantis 84 kilometrų per valandą greičiu, kai toje vietoje leistinas greitis yra 60 kilometrų per valandą, greitis buvo užfiksuotas greičio matavimo prietaisu „Multaradar S580 Nr. 593-072/71004“, automobiliui artėjant, prietaiso paklaida ± 3 kilometrai per valandą, automobilio greitis po paklaidos 81 kilometras per valandą, kad automobilis priklauso A. J.. Iš byloje esančio patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad greičio matavimo sistema „Multaradar S580“ Nr. (duomenys neskelbtini), naudojama kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, kontroliuojant vieną eismo juostą, kontroliuojant eismo kryptį (duomenys neskelbtini) yra tinkama naudoti iki 2014 m. liepos 2 d. Pažymėtina, kad metrologinė patikra atliekama tik tinkamai įregistruotiems prietaisams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad greičio matavimo sistemos „Multaradar S580“ Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimas yra tinkamai reglamentuotas, kad ši sistema naudojama kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, kad šiame ruože yra leistinas 60 kilometrų per valandą greitis, kad fotonuotraukose yra užfiksuotas automobilis „Audi“, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini).
Iš policijos pareigūnės G. J. 2013 m. lapkričio 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013 m. lapkričio 28 d. A. J. nurodė, kad jis 2013 m. spalio 28 d. 12.22 val., (duomenys neskelbtini) r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokias aplinkybes patvirtina policijos pareigūnės A. K. 2013 m. lapkričio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. Tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, policijos pareigūnės G. J. ir A. K., būdamos įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino duodamos parodymus pirmosios instancijos teisme. Tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes ir liudytojų G. J., A. K. duotus parodymus iš dalies patvirtina ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2013 m. lapkričio 28 d. ir kitos bylos aplinkybės.
Apeliaciniame skunde A. J. nurodo, kad A. K. yra asmeniškai suinteresuota atkeršyti ir nubausti A. J., kad jis 2013 m. spalio 28 d. 12.22 val. savo automobilio nevairavo, nes automobilį vairavo jo brolis. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir laikytini pasirinkta gynybos taktika. Nors A. J. nurodo, kad A. K. yra suinteresuota jį nubausti dėl to, kad pagal jo skundą A. K. buvo skirta drausminio poveikio priemonė. Tačiau iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašo (60 b. l.) matyti, kad A. K. drausminio poveikio priemonė buvo skirta pagal D. P. skundą. A. J. nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad skundus dėl A. K. nubaudimo rašė jis. Be to teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė G. J., o A. K. vadovaudamasi administraciniu teisės pažeidimo protokolu ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga A. J. skyrė administracinę nuobaudą – 200 Lt baudą, kuri atitinka ATPK 124 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie tai, kad G. J. ir A. K. būtų suinteresuotos nepagrįstai apkalbėti ir administracinėn atsakomybėn patraukti A. J..
Apeliaciniame skunde A. J. teigia, kad teismas jo duotus parodymus nepagrįstai įvertino kaip nenuoseklius ir klaidinančius teismą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir kitaip vertinti administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. parodymus, kadangi šie parodymai akivaizdžiai prieštarauja ATPK nuostatoms, byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, bei G. J. ir A. K. nurodytoms administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybėms. Taip pat pasirinkta gynybine taktika teismas laiko apeliaciniame skunde pateikiamą versiją, kad 2013 m. spalio 28 d. 12.22 val. jam priklausantį automobilį vairavo jo brolis E. J., kadangi jis tokios versijos nenurodė surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, be to pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliai įstatymo 20 straipsnio 2 dalį privalėjo pranešti policijos pareigūnams apie tai, kad jo automobilį nustatyto pažeidimo padarymo metu vairavo kitas asmuo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Telšių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. balandžio 25 d. nutartį A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai paliko nepakeistą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Analizės ir administracinės veiklos grupės specialistės A. K. 2014 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl skundžiamos nutarties naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.