Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. D., jo atstovui advokato padėjėjui S. P.

išvadą teikiančios institucijos kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei A. P. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė atsiliepimo nepateikė teismo posėdžio metu sutiko su reikalavimais, nors nuvykti pas notarą ar sudaryti taikos sutartį atsisakė. Nurodė, kad nepilnamečio vaiko tėvas yra ieškovas. Nurodė, kad pas notarą nevyks dėl tėvystės nustatymo. Pažymėjo, kad nėra trukdoma bendrauti su nepilnamečiu vaiku, todėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatyti nebūtina. Teigia, kad ieškovo 100 Eur išlaikymas yra pakankamas nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, didesnė suma nėra reikalinga.

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais žinoti, kas yra jo tėvas. Nustačius tėvystę, kyla pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovo mokama suma užtikrintų tik būtiniausių poreikių tenkinimą. Pridūrė, kad nepilnametis vaikas visą laiką gyvena sus atsakove, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta ir šalių apaiškinimų nustatyta, kad O. P. gimė (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina A. P., tėvas nenurodytas. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad abejonių dėl tėvystės nėra, atsakovė taip pat nurodė, kad nepilnamečio vaiko tėvas yra ieškovas.

Teismas nurodo, kad bylose dėl tėvystės nustatymo teismas vadovaujasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.) ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės (LR CK 3.148 str. 1 d.).

Iš ieškovo paaiškinimų, matyti, kad jis yra biologinis O. P. tėvas. Paaiškino, kad su atsakove kartu gyveno vedė bendrą ūkį iki susilaukiant sūnaus, vėliau dar apie pusantrų metus. Atsakovė su reikalavimu dėl tėvystės nustatymo sutiko. Teismas vertina, kad ieškovo paaiškinimai ir atsakovės procesiniuose dokumentuose išsakyta pozicija neprieštaringa, kitokių duomenų teismui nėra pateikta. Teismas daro išvadą, kad byloje pateikta pakankami įrodymų nustatyti, kad ieškovas R. D. yra O. P. biologinis tėvas, todėl tėvystė nustatytina.

Pažymėtina, kad teismo sprendimas yra civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo bei naujo liudijimo išdavimo pagrindas (Teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 103, 109.10, 111.1, 115 punktai). Civilinės metrikacijos įstaigai pareiga teismo sprendimo pagrindu atitinkamai pakeisti civilinės būklės akto įrašus kyla nepriklausomai nuo to, ar ši pareiga atkartota teismo sprendime ar ne, todėl nereikalinga prašyti įrašyti duomenis apie vaiko tėvą ir taip reikalauti teismo surašyti perteklinę sprendimo rezoliucinę dalį. Civilinės metrikacijos įstaiga pakeis duomenis pagal suteiktą kompetenciją priimto teismo sprendimo pagrindu be atskiro įpareigojimo.

Bylos dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo nutrauktina.

Įstatymas suteikia teisę ieškovui bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti reiškiamo reikalavimo (CPK 42 straipsnio1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovo reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja, reikalavimo atsisakymo pasekmės yra žinomos, todėl reikalavimo atsisakymas priimtinas ir bylos dalis nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Pažymėtina, kad atsisakius ieškinio ir bylą nutraukus, ieškovei vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, tačiau ši nuostata netaikytina sprendžiant klausimus, susijusius su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu, išlaikymu ir bendravimo tvarka.

Reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo tenkintini.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad motina nepilnamečiu vaiku rūpinasi nuo gimimo. Abi šalys sutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Duomenų, kad gyvenamosios vietos nustatymas prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams nėra pateikta, todėl šis reikalavimas tenkintinas.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą, nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d., LR Konstitucijos 38 str. 6 d., LR CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 str.). Remiantis LR CK 3.192 str. 2 d., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė dėl 100 Eur išlaikymo mokėjimo nepilnamečiui vaikui. Atsakovė sutiko su tokia mokėtina suma nepilnamečiui vaikui. Išvada teikianti institucija nurodė, kad ieškovo nurodyta suma yra minimali ir tenkintų minimalius vaiko poreikius. Atsakovei sutinkant su reikalavimu surašomi sutrumpinti teismo sprendimo motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Kadangi šiuo atveju abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingi, sveikatos problemų neturi, todėl turi vienodą pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Atsakovė teismo posėdžio metu negalėjo detalizuoti vaiko poreikių, tačiau nurodė, kad ieškovo nurodyta suma yra pakankama, didesnės sumos nereikia.

Esant tokioms aplinkybėms, atsakovei sutinkant, reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis teikimo tenkintinas ir iš ieškovo nepilnamečio vaikui išlaikyti priteistina po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos – 2016-01-27 iki vaiko pilnametystės. Atsakovė skirtina priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis). Reikalavimas dėl tėvystės nustatymo patenkintas, atsakovė neteismine tvarka atsisakė spręsti šį reikalavimą, todėl iš jos priteistina 31 Eur ieškovui už jo sumokėtą žyminį mokestį. Taip pat ieškovas patyrė 400 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi kiti reikalavimai buvo patenkinti, dėl vieno reikalavimo byla nutraukta, atsakovė nesutiko taikos sutartimi spręsti šių reikalavimų, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovui.

Iš ieškovo valstybei priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal priteisto išlaikymo dydį, valstybei mokėtinas žyminis mokestis sudaro 27 Eur, todėl ši suma priteistina iš ieškovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nustatyti, kad R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra O. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti nepilnamečio O. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui O. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-01-27) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priimti ieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukti.

Priteisti iš atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31 Eur žyminio mokesčio ir 400 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 27 Eur žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.