Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, Sodros duomenimis, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 259 straipsnio 2 dalį 72 MGL (3 600 Eur) bauda;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-02-07 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažintas recidyvistu, įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, bausmės vykdymo atidėjimo terminas nesibaigęs;

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis J. T. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent 2025-10-15 apie 17.23 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Vilniaus g. 52, Šalčininkų m., Šalčininkų sen., Šalčininkų r., vairavo jam priklausantį automobilį „Chevrolete Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvažiuodamas atbulomis į automobilių stovėjimo aikštelę, kliudė stovintį automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, o atvykus policijos ekipažui, pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,94 promilės etilo alkoholio koncentracija, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis J. T. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko būti tuoj pat teisiamas, taip pat sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad automobilis „Chevrolete Captiva“ priklauso jam, šį automobilį įgijo išsimokėtinai ir išmokėjo visą sumą. Teisė vairuoti jam yra sustabdyta. Teise vairuoti naudojasi apie 20 metų. Įvykio dieną namuose vartojo alkoholį, išgėrė apie 4 l alaus. Po to sėdo už automobilio vairo, nuvažiavo į parduotuvę „Maxima“ nusipirkti cigarečių ir priduoti tarą. Parkuodamasis prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, važiavo atbulas ir kliudė kitą automobilį. Atvykę policijos pareigūnai nustatė jam neblaivumą. Su alkotesterio parodymais sutiko. Dėl padaryto gailisi, savo veiksmus vertina blogai, prašo automobilio nekonfiskuoti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. T. parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam, jo gynėjui ir prokurorei sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti bylos įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis): policijos pareigūno Ruslano Kločko tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio parodymai, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, kaltinamojo J. T. parodymai ikiteisminio tyrimo metu.

Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo J. T. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis J. T. 2025-10-15 apie 17.23 val. Vilniaus g. 52, Šalčininkų m. vairavo automobilį „Chevrolete Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,94 promilės neblaivumas.

Kaltinamojo J. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas).

Dėl bausmės

Kaltinamojo J. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas.

Skiriant kaltinamajam J. T. bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, transporto priemonę vairavo ne tik apsvaigęs nuo alkoholio, bet ir tuo metu, kai teisė vairuoti jam buvo atimta, be to, sukėlė eismo įvykį, kurio metu padarė žalos, transporto priemonė apsvaigęs vairavo miesto teritorijoje, pagrindinėje miesto gatvėje ir dienos metu, kuomet eismo intensyvumas paprastai yra didesnis. Kaltinamasis anksčiau teistas, aptariamą nusikalstamą veiką padarė arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų ir kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas skiria kaltinamajam J. T. įstatymo sankcijose numatytą griežtesnę bausmę – areštą.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Taikant BK 64 straipsnį, bausmė bendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-02-07 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Kaip minėta anksčiau, kaltinamasis J. T. anksčiau teistas ir teismo buvo pripažintas recidyvistu, aptariamą nusikalstamą veiką padarė arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tai yra nepateisino jam teismo suteikto pasitikėjimo, taip pat už analogišką Kelių eismo taisyklių pažeidimą baustas administracine tvarka, kas rodo, jog kaltinamasis yra linkęs nesilaikyti įstatymo nustatytų draudimų, o bausmės tikslai šiuo atveju nebus pasiekti kaltinamajam antrą kartą atidėjus bausmės vykdymą. Todėl pagrindo atidėti arešto bausmės vykdymą teismas neįžvelgia.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ar šiurkščiai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju J. T. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemonėmis. Teismo vertinimu, jo padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, jam nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą (1,94 promilės), vairavo miesto teritorijoje ir dienos metu, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalos. Byloje iš kaltinamojo parodymų nustatyta, kad jis prieš pat padarydamas nusikalstamą veiką vartojo alkoholinius gėrimus, jų vartojo pakankamai gausiai, o už vairo sėdo be jokios protingos ir būtinos priežasties – važiavo į parduotuvę nusipirkti cigarečių ir priduoti taros. Šios aplinkybės rodo, kad J. T. buvo visiškai abejingas daromam Kelių eismo taisyklių pažeidimui. Akcentuotina ir tai, kad kaltinamasis anksčiau baustas už analogišką veiką administracine tvarka. Remiantis tuo, J. T. taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad J. T. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, jam nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, buvo visiškai abejingas daromam nusikaltimui, anksčiau buvo baustas už analogišką veiką, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatomas didesnis už minimalų – 3 metai (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir skaičiuojamas nuo arešto bausmės atlikimo momento. Neskyrus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, nebus įgyvendinta auklėjamoji jos paskirtis (BK 41 straipsnis). Tai, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė sukels kaltinamajam tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui.

Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti J. T. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju J. T. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas transporto priemonę - automobilį „Chevrolete Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo priemonė, sąlygojusi nusikalstamos veikos padarymą, ir yra konfiskuotinas turtas. Kaip minėta anksčiau, J. T. padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti, jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, be to, buvo visiškai abejingas daromai nusikalstamai veikai, vairuodamas apsvaigęs sukėlė eismo įvykį ir padarė žalos, anksčiau baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą apsvaigus. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti kaltinamojo atžvilgiu ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nes priešingu atveju nebus atimta galimybė dar kartą transporto priemonę panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat nebus daromas atitinkamas prevencinis poveikis.

Bylos duomenimis, automobilis „Chevrolete Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2025-01-28 priklauso kaltinamajam, todėl kliūčių taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę teismas neįžvelgia.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Aptariamu atveju kaltinamasis J. T. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, prieš pat vairuodamas automobilį gausiai vartojo alkoholį, jam nustatytas vidutinis apsvaigimas nuo alkoholio, kas rodo, kad kaltinamasis negeba kontroliuoti alkoholio vartojimo, o būdamas apsvaigęs jis daro nusikalstamas veikas. Teismas taip pat pažymi, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nepriklausomai nuo to, ar asmuo vartoja alkoholį ar jo nevartoja, ar turi priklausomybę nuo jo ar ne. Ši baudžiamojo poveikio priemonė nėra asmens priverstinis gydymas nuo alkoholio priklausomybės. Šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslai yra prevenciniai – informuoti asmenis apie alkoholio žalą, ugdyti teigiamus gyvenimo įgūdžius, pozityvias vertybines, nuostatas bei gebėjimus, stiprinančius atsparumą alkoholio vartojimui ir aplinkinių neigiamai įtakai. Duomenų, kad kaltinamasis savo iniciatyva būtų išklausę panašaus pobūdžio prevencijos programą, byloje nėra. Todėl vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, yra pagrindas skirti kaltinamajam ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant šiai pareigai įvykdyti 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo arešto bausmės atlikimo momento.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Rasos Dabužinskaitės 2025-10-17 nutarimu skirtas laikinas J. T. nuosavybės teisės į automobilį „Chevrolete Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimas paliekamas galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo ir po įvykdymo panaikinamas.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Dėl daiktinių įrodymų

J. T. vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodamas jį išdavusiai įstaigai - AB „Regitra“.

Skaitmeninė laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama saugoti prie baudžiamosios bylos.

Dėl proceso išlaidų

Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais, 432 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti J. T. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkias) paras arešto.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti J. T. sumažintą bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Taikant BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-02-07 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 40 parų arešto bausme, visiškai jas sudedant, ir nustatyti J. T. galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Į arešto bausmės laiką įskaityti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-02-07 baudžiamuoju įsakymu įskaitytus laikotarpius.

Išaiškinti J. T., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos darbo dieną nuo 08 iki 16 val. privalo atvykti atlikti arešto bausmės į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r., tel. +370 34656442, +370 34656216); nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti arešto bausmės atlikimo vietos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą; nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija, tokiu atveju nuteistasis sulaikomas ir pristatomas į artimiausią (laisvų vietų turinčią) arešto bausmę vykdančią įstaigą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Taikant BK 68 straipsnį, skirti J. T. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti J. T. 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo arešto bausmės atlikimo momento.

Taikant BK 72 straipsnį, skirti J. T. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Chevrolete Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai.

Taikant BK 72⁵ straipsnį, skirti J. T. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant šiai pareigai įvykdyti 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo arešto bausmės atlikimo momento.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Rasos Dabužinskaitės 2025-10-17 nutarimu skirtą laikiną J. T. nuosavybės teisės į automobilį „Chevrolete Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo ir po įvykdymo panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, J. T. vairuotojo pažymėjimą perduoti jį išdavusiai įstaigai - AB „Regitra“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmeninę laikmeną palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.