Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-06-21 · Civilinė byla Nr. e2-612-371/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-21
Bylos Nr.
e2-612-371/2019
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00544-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Janina Brazauskienė
Ieškovas
UAB „Mefa“
Atsakovas
J. S.
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-612-371/2019Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00544-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU(galutinis)2019 m. birželio 21 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Janina Brazauskienė,sekretoriaujant Jevgenijai Kiseliovai, Viktorijai Rekst,dalyvaujant ieškovo UAB „Mefa“ direktoriui E. M., ieškovo atstovei advokatei A. F.,atsakovui J. S., jo atstovui advokato padėjėjui A. T. P.,vertėjai M. A.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „MEFA“ ieškinį, pareikštą atsakovui J. S. dėl skolos priteisimo bei atsakovo J. S. priešieškinį dėl 2014 m. birželio 18 d. paskolos sutarties Nr. 201406/1-PS pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Mefa“ dokumentinio proceso tvarka pateikė teisme ieškinį prašydamas priteisti iš atsakovo J. S. ieškovo UAB „Mefa“ naudai 2 896,20 Eur skolą, 4 778,73 Eur delspinigių, 810,94 Eur palūkanų, 5 procentų procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos (17 174,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8 688,60 Eur skolą pagal atsakovo išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir bylinėjimosi išlaidas: 193 Eur žyminį mokestį ir 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą 17474,47 Eur sumai.

2017 m. balandžio 14 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo preliminariu sprendimu iš atsakovo J. S. ieškovo UAB „MEFA“ naudai priteista 2 896,20 Eur skola, 4 778,73 Eur delspinigiai, 810,94 Eur palūkanos, 5 procentai procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos (17 174,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8 688,60 Eur skola pagal atsakovo išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir bylinėjimosi išlaidos: 193 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

2017 m. gruodžio 7 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu panaikintas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. preliminarus sprendimas ir ieškovo UAB „MEFA“ ieškinys atsakovui J. S. dėl skolos priteisimo atmestas, iš ieškovo UAB „MEFA“ atsakovo J. S. naudai priteista 532 Eur bylinėjimosi išlaidų, sprendimui įsiteisėjus nutarta panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui J. S. priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo nesant arba esant nepakankamai, atsakovui priklausančių piniginių lėšų areštą.

Šis teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka ir 2018 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nutarta Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. galutinio sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta 2017 m. balandžio 14 d. preliminaraus sprendimo dalis, pagal kurią iš atsakovo J. S. ieškovei UAB „Mefa“ priteista 4 778,73 Eur delspinigių, 810,94 Eur palūkanų, 5 procentų procesinės metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8 688,60 Eur skola pagal atsakovo išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šios dalies ieškinys atmestas, panaikinti bei nutarta perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kita Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. galutinio sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 2896.20 skolos priteisimo palikta nepakeista.

Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismo nutartimi Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimo dalis dėl 4 778,73 Eur delspinigių, 810,94 Eur palūkanų, 5 procentų procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8688,60 Eur skolos pagal išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo perduota nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui (ieškinio suma sudaro 14278,27 Eur bei 5 procentų procesinės metinės palūkanos).

Atsakovas J. S. 2017 m. lapkričio 6 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį ir patikslintą ieškinį (kuris prieš tai buvo pateiktas kaip priešieškinis Šalčininkų rūmuose šioje nagrinėjamoje byloje dokumentinio proceso tvarka pagal ieškovo ieškinį ir teismo nutartimi buvo nepriimtas), pareikštą atsakovui UAB „Mefa“ dėl 2014 m. birželio 18 d. paskolos sutarties Nr. 201406/1-PS pakeitimo (civilinė byla Nr. e2-319-960/2019), kuriame prašo pakeisti 2014 m. birželio 18 d. paskolos sutarties Nr. 201406/1-PS sąlygas:

- pakeisti 2.3.8. punktą įrašant tekstą „0,02“ ir visą punktą išdėstyti „2.3.8. už laiku negrąžintą paskolą paskolos gavėjas moka paskolos davėjui 0,02 proc. nuo visos paskolos sumos delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną“,

- pakeisti 3.2 punktą įrašant tekstą „viso 1000 litų už visą paskolos laikotarpį“ ir visą punktą išdėstyti: „3.2. palūkanos yra apskaičiuojamos naudojant nekintamą metinę palūkanų normą, kuri sudaro 10 proc. per visą sutarties galiojimo laiką ir sudaro viso 1000 litų už visą paskolos laikotarpį“,

- panaikinti 2014 m. birželio 18 d. paskolos sutarties Nr. 201406/1-PS sąlygą:

- punkte 2.3.7 nurodytas nuostatas „2.3.7 pažeidęs šios sutarties nors vieną iš 2.3.1-2.3.6 punktų paskolos gavėjas ne ginčo tvarka sumoka paskolos davėjui 10000 litų baudą ir netiesioginius nuostolius, įskaitant tretiesiems asmenims turėtas išlaidas už tarpininkavimą susigrąžinant įsiskolinimą“, pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2019 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-319-960/2019, pradėta pagal ieškovo J. S. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Mefa“ dėl 2014 m. birželio 18 d. paskolos sutarties Nr. 201406/1-PS pakeitimo prijungta prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-612-371/2019. 2019 m. balandžio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi nutarta laikyti, kad ieškovas UAB „MEFA“ pateikė teismui ieškinį, pareikštą atsakovui J. S. dėl skolos priteisimo, o atsakovas J. S. pateikė teismui priešieškinį šioje byloje dėl 2014 m. birželio 18 d. paskolos sutarties Nr. 201406/1-PS pakeitimo.

Šalies argumentai

Ieškovo UAB „Mefa“ atstovai E. M., advokatė A. F. paaiškino, kad palaiko ieškinio reikalavimus, atsakovo J. S. priešieškinį prašo atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas J. S. prašo ieškovo ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti visiškai.

Ieškovas UAB „Mefa“ ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį nurodė, ieškovo UAB „Mefa“ atstovė advokatė A. F. teisme paaiškino, kad 2014 m. birželio 18 d. UAB „Mefa“ ir J. S. sudarė paskolos sutartį Nr. 201406/1-PS, remiantis kuria ieškovas UAB „Mefa“ paskolino atsakovui 10000 Lt (2896,20 Eur) sumą sutartyje nurodytomis sąlygomis. Atsakovas paskolą turėjo grąžinti iki 2014 m. gruodžio 30 d., sumokėdamas 10 procentų palūkanų nuo paskolintos sumos už tai, kad ieškovas leido atsakovui naudotis paskolintais pinigais, tačiau iki 2014 m. gruodžio 30 d. atsakovas suteiktos paskolos negrąžino. Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra nustatytas paskolos grąžinimo faktas, t. y., kad už atsakovą J. S. paskolą grąžino UAB „Mefa“ vadovas E. M., dėl to šis reikalavimas pakartotinai nenagrinėtinas. Tačiau pagal paskolos sutartį taip pat buvo numatytos palūkanos, delspinigiai bei paskolos užtikrinimo priemonė – neprotestuotinas paprastasis vekselis 30000 Lt (8688,60 Eur) sumai. Šalys, pasirašydamos paskolos sutartį, sutiko su jos sąlygomis, atsakovas raštu patvirtino, kad visos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir jam buvo išaiškintos prieš pasirašant šią sutartį, atsakovas nurodė, kad visas šias sutarties sąlygas supranta, su jomis sutinka ir įsipareigoja vykdyti, dėl to turi būti vykdomos visos paskolos sutarties sąlygos. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 4778,73 Eur (16500 Lt) delspinigių, kurie paskaičiuoti pagal sutarties 2.3.8. punktą - 0,2 procentai nuo paskolos sumos už kiekvieną uždelsta dieną, t. y. už 825 dienas (nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos), 810,94 Eur palūkanų už 1022 dienas, kurios paskaičiuotos pagal sutarties 3.2 punktą (nuo 2014 m. birželio 18 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos). 2014 m. birželio 18 d. pasirašytas neprotestuotinas paprastasis vekselis įsigaliojo sekančią dieną po sutarties neįvykdymo, t. y. 2016 m. gruodžio 31 d. Šis vekselis yra sutarties sudedamoji dalis, dėl to turi būti vykdomas. Be to, atsakovas pateiktame priešieškinyje neginčija pasirašyto vekselio. Atsakovas įrodinėja, kad 10000 Lt skolą grąžino laiku, tačiau pateiktu priešieškiniu prašo pakeisti paskolos sutartį sumažinant palūkanų ir delspinigių dydį bei panaikinant sutarties punktą dėl baudos skyrimo. Paskolos sutartį atsakovas pradėjo ginčyti tik 2017 metais, po sutarties pasirašymo praėjus trejiems metams. Be to, paskolos grąžinimo terminas baigėsi 2014 m. gruodžio 30 d., todėl ieškovas J. S. praleidęs paskolos gražinimo terminą, neturi jokio įstatyminio pagrindo reikalauti, kad būtų keičiami ar naikinami sutarties atitinkami punktai. Atsakovas sutarties sąlygų keitimą grindžia vadovaudamasis LR CK 6. 223 str. 2 - 3 dalimis. Pažymėtina, kad LR CK 6.228 straipsnyje numatytas teisių gynimo būdas (esminė šalių nelygybė) taikomas tais atvejais, kai akivaizdus šalių tarpusavio prievolių neatitikimas yra sandorio sudarymo metu. Įstatymas nenumato, kad remiantis šiuo pagrindu būtų galima sandorį pripažinti negaliojančiu. Atsakovas pasirašydamas paskolos sutartį turėjo teisę atsisakyti pasirašyti paskolos sutartį arba reikalauti pakeisti sutarties sąlygas sutarties pasirašymo metu, arba sutarties galiojimo termino metu, tačiau delsė tai padaryti beveik trejus metus. Nors atsakovas teigia, kad nesuprato sutarties turinio, tačiau pats nurodė, kad yra verslininkas, skolinosi verslo reikmėms, jis pats pasirašė sutartį, su sutarties sąlygomis buvo supažindintas, pasirašytinai patvirtino, kad su sutartimis buvo supažindintas, ją suprato, dėl to turi vykdyti sutarties sąlygas. Tik ieškovui pateikus teismui ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovas pradeda ginčyti sutarties sąlygas. UAB „Mefa“ yra juridinis asmuo, įmonei reikalinga bendrauti su tiekėjais iš jų pirkti prekes, taip pat mokėti darbuotojams darbo užmokestį, todėl J. S. laiku nesumokėjus 2896,20 EUR (10000 Lt) paskolos UAB „Mefa“ turėjo didelių nuostolių, nes neturėjo galimybės paskolintų pinigų panaudoti bendrovės veiklai vykdyti. LR CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad palūkanos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kuriuos, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą, UAB „Mefa“ jau beveik tris metus negali naudotis J. S. paskolinta 2896,20 EUR (10000 LT) suma, todėl nesuprantamas atsakovo prašymas palūkanų dydį nustatyti ne didesnį 1000 litų. Ieškovas nereikalauja pagal ieškinį priteisti iš atsakovo 10000 Lt baudos pagal sutarties 2.3.7. punktą, dėl to nėra tikslinga naikinti šio sutarties punkto. Prašo ieškovo ieškinį patenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti.

Šalies argumentai

Ieškovo UAB „Mefa“ direktorius E. M. paaiškino, kad yra UAB „Mefa“ vadovas. 2005 m. sausio 6 d. buvo įregistruota IĮ „Mefa“, kuri 2009 m. buvo pertvarkyta į UAB „Mefa“. Pagal UAB „Mefa“ įstatus bendrovė turi teisę užsiimti bet kokia ūkine komercine veikla, nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. 2014 m. birželio 18 d. paskolos sutarties pagrindu paskolino J. S. 10000 Lt. Iš įmonės kasos buvo išmokėti pinigai pagal kasos išlaidų orderį, kuriame nurodytas pagrindas – paskolos sutartis Nr. 201406/1-PS. Kasos išlaidų orderyje padaryta techninė klaida, paskolos sutarties numeryje praleisti du pirmi skaitmenys -20. Paskolos užtikrinimo priemonė – vekselis 30000 Lt sumai. Ši užtikrinimo priemonė nėra pernelyg didelė, kadangi jei užtikrinimo priemonė būtų mažesnė, paskola jam grąžinta nebūtų. Faktiškai įmonė paskolų neteikia, tik vieną kartą paskolino pinigus fiziniam asmeniui, o būtent: J. S.. Paskolos sutartis buvo standartinė, kartu su buhaltere ją pakoregavo. Apie sudarytą paskolos sutartį pranešė VMI. Paskolos 2.3.7. punkte numatyta bauda, tačiau jos neprašo taikyti. Sutarties sudarymo metu nežinojo, kad galima prašyti ar baudą, ar netesybas, o ne viską kartu. Jei vietoj baudos būtų įrašęs komercines palūkanas, būtų reikalavęs jas priteisti. Apie 2000 Lt, kuriuos kaip teigia atsakovas, jis perdavė J. S. nieko nežinojo, apie tai jam niekas nieko nesakė. Pirmą kartą apie šiuos pinigus buvo užsiminta šioje nagrinėjamoje byloje, antrą kartą kitoje byloje dėl vaikui išlaikymo priteisimo pagal atsakovo J. S. sesers J. S. ieškinį, pareikšta jam (E. M.). Neva J. S. susitarė su juo (E. M.), kad šiuos pinigus pastaroji panaudojo šeimos išlaidoms. Tačiau palūkanos turėjo būti grąžintos ne jam, kaip fiziniams asmenims, o juridiniam asmeniui UAB „Mefa“. 2014 m. rugpjūčio mėnesį su J. S. dar gyveno kartu. J. S. teigė, kad pinigus brolis jai perdavė rugsėjo mėnesį, o J. S. teigė, kad perdavė pinigus rugpjūčio mėnesį. Tokiu būdu jų paaiškinimai yra prieštaringi. 2015 metais J. S. buvo atvykęs pas jį prašydamas atidėti paskolos sumokėjimo terminą, tuomet davė pastarajam 200 Lt, kuriuos paprašė perduoti seseriai J. S. kaip išlaikymą. Prašo ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas J. S. atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje nurodė, teisme paaiškino, kad 2014 m. birželio 18 d. paskolos sutartimi pasiskolino iš E. M. 10000 Lt, kurie jam buvo reikalingi padengti įsiskolinimą antstoliui. E. M. nurodė, kad šie pinigai jam buvo reikalingi baudai sumokėti. Atvykus pas E. M. į ofisą jam buvo perduoti 10000 Lt grynaisiais pinigais, pinigų gavimo metu pasirašė kasos išlaidų orderyje, pasirašė paskolos sutartyje ir vekselyje. Šių dokumentų nuorašų negavo. Kas juose buvo parašyta neskaitė. Lietuvių kalbos nesupranta. Paskolos sutartyje parašė tai, ką jam diktavo E. M.. Pasitikėjo E. M. kaip jo sesers J. S. sutuoktiniu. 30000 Lt pagal pasirašytą vekselį negavo. Su E. M. tarėsi tik dėl 10000 Lt paskolos. Jis iš E. M. žodžių suprato, kad jei laiku negrąžins paskolos, jam teks mokėti tam tikrus procentus. Dėl palūkanų, delspinigių ir baudos mokėjimo nesitarė. 2014 m. rugpjūčio mėnesį perdavė seseriai J. S. 2000 Lt, prašydamas šiuos pinigus pasaugoti. Norėjo surinkti pinigus ir grąžinti juos E. M.. 2014 m. lapkričio 29 d. gimtadienio metu, kuriame dalyvavo E. M. grąžino pastarajam 10000 Lt, kuriuos pasiskolino iš savo draugų, kad grąžinti E. M.. Tačiau E. M. dėl grąžintų pinigų jam jokių pakvitavimų nepasirašė, tai numojo ranka. Grąžinus 10000 Lt paskolą E. M. perduotų sesei J. S. 2000 Lt iš sesers nepaėmė. Kadangi skolą grąžino, nemano, kad privalo mokėti palūkanas ir delspinigius, be to pas seserį gyvenusiai su E. M. liko 2000 Lt, kuriuos gali skaityti kaip palūkanas už naudojimosi paskola. E. M. neapiformino paskolos grąžinimo momento, o metų pabaigoje pats įnešė pinigus į įmonės kasą. Praėjus trejiems metams kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

Šalies argumentai

Pateiktu priešieškiniu prašo pakeisti paskolos sutartį, o būtent sutarties punktą dėl delspinigių, nurodant, kad delspinigiai sudaro ne 0,2 proc., o 0,02, taip pat, kad palūkanos sudaro 1000 Lt už visą paskolos laikotarpį, panaikinti sutarties punktą dėl 10000 Lt baudos. Skolą grąžino laiku, trejus metus E. M. jokių pretenzijų jam nereiškė. Seseriai pateikus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo E. M. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Sesuo jam minėjo, kad E. M. reikalavo atsiimti ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, tuomet jis atsiims ieškinį dėl skolos priteisimo. UAB „Mefa“ vadovas veikė nesąžiningai, pasinaudodamas jo teisinių ir derybinių žinių stoka, nes turi tik vidurinį išsilavinimą, dirba pagal verslo liudijimą mūrininku, pasitikėjimu, kadangi tuo metu E. M. gyveno su juo seserimi J. S., turi bendrą vaiką, pateikė jam paskolos sutartį ir vekselį su nesąžiningomis ir teisingumui bei protingumui prieštaraujančiomis nuostatomis, taip pat pažeidžiant sutarties šalių sutartinių teisių ir pareigų pusiausvyros principus. Paskolos sutarties tekstą išimtinai parengė E. M., dar vieno egzemplioriaus jam nepateikė, o kadangi jis pasitikėjo E. M., to ir nereikalavo. Iki paskolos sutarties sudarymo E. M. prašė jo bei jo tėvo pasirašyti kažkokius dokumentus dėl turto. E. M. atidėti paskolos sumokėjimą neprašė bei jokių pinigų seseriai iš E. M. neperdavė.

Apklausta liudytoja J. S. parodė, kad jos brolis J. S. 2014 m. birželio mėnesį pasiskolino iš E. M. 10000 Lt, kadangi broliui reikėjo greitai sumokėti pinigus antstoliui. Iš pradžių manė, kad paskolos sutartis buvo sudaryta žodine forma. Rašytinę paskolos sutartį pamatė prasidėjus teismo procesui. Artimam šeimos ratui buvo žinoma apie tai, kad brolis pasiskolino iš E. M. pinigus, tačiau niekam nebuvo žinoma apie palūkanas, delspinigius, vekselį ir rašytinę paskolos sutartį. Broliui taip pat apie tai nebuvo žinoma. E. M. žinojo, kad brolis nemoka lietuvių kalbos, dėl to pakvietė jį į ofisą, kur pasirašė sutartį. Sutarties pasirašymo aplinkybės jai yra žinomos, kadangi E. M. per ją perdavė, kad brolis turi atvažiuoti į ofisą dėl paskolos. Jai brolis sakė, kad paskolos sutarties jis neskaitė, tiesiog pasirašė. 2014 m. rugpjūčio mėnesį jos brolis J. S. davė jai pasaugoti 2000 Lt, kadangi norėjo surinkti pinigus ir grąžinti skolą. Apie tai E. M. buvo žinoma. Po kurio laiko brolis surinko 10000 Lt ir juos grąžino tiesiogiai E. M.. Tuo metu J. S. dirbo statybose, jo darbo užmokestis buvo nemažas, be to, dalį pinigų pasiskolino iš draugų. 2000 Lt, kuriuos ji saugojo buvo tarsi atlygis už paskolos suteikimą. Šiuos pinigus E. M. vėliau leido jai panaudoti šeimos poreikiams. Šie 2000 Lt buvo užskaityti kaip E. M. išlaikymas vaikui. Jai yra žinoma, kad paskolos sutartis buvo sudaryta su UAB „Mefa“, o ne su E. M., palūkanos (2000 Lt) buvo atiduotos įmonei per E. M.. Tiek ji, tiek brolis manė, kad pinigus J. S. pasiskolino iš E. M., o ne iš UAB „Mefa“. Jos manymu brolis J. S. nėra skolingas UAB „Mefa“.

Liudytoja J. D. parodė, kad dirba UAB „Mefa“ buhaltere. 2014 m. birželio mėnesį įmonės vadovas E. M. minėjo, kad ketina paskolinti fiziniam asmeniui pinigus – 10000 Lt. Kartu su įmonės vadovu surado standartinę paskolos sutartį, aptarė pagrindinius akcentus, surašė paskolos sutartį. Išduodant paskolą buvo pasirašyta paskolos sutartis, kuri buvo užregistruota buhalterinėje apskaitoje. Paskolos užtikrinimo priemonė buvo vekselis, delspinigiai bei 10 procentų palūkanų. Paskola buvo išduota grynaisiais pinigais, buvo pasirašytas kasos išlaidų orderis. Iki nustatyto termino paskola nebuvo grąžinta, dėl to UAB „Mefa“ kreipėsi į teismą. Kiek jai yra žinoma paskola nėra grąžinta iki šiol, kasoje pinigai atsirado, nes juos įnešė vadovas E. M. paskutinę 2014 metų dieną. Įmonės darbuotojai turi teisę įnešti pinigus į įmonės kasą. Buhalterinėje apskaitoje palūkanos registruojamos kaupimo principu, delspinigiai registruojami delspinigių gavimo momentu, tai yra tarsi pelnas, tačiau delspinigiai nėra apmokestinamos pajamos. Užtikrinimo priemonės nėra apskaitomos balanse. Jai nėra žinoma ar J. S. pagal pasirašytą vekselį buvo perduoti 30000 Lt. Jei šie pinigai bus įnešti į įmonės kasą, juos galės pripažinti pajamomis. VMI buvo pateikti duomenys apie suteiktą fiziniam asmeniui paskolą, tačiau jie buvo pateikti pavėluotai. Balanso trumpalaikio turto eilutėje nurodyta, kad 10000 Lt paskola nėra grąžinta.

Preliminarus sprendimas keistinas, ieškinys tenkintinas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Priešieškinis atmestinas.

Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2014 m. birželio 18 d. ieškovas UAB „Mefa“, atstovaujamas direktoriaus E. M., veikiančio pagal įmonės įstatus, ir atsakovas J. S. sudarė paskolos sutartį Nr. 201406/1-PS, pagal kurią ieškovas UAB „Mefa“ įsipareigojo suteikti atsakovui J. S. sutarties pasirašymo dieną 10 000 Lt (2 896,20 Eur) dydžio paskolą (sutarties 1.1, 1.3, 2.1.1 punktai), o atsakovas J. S. įsipareigojo paskolą ieškovui grąžinti iki sutartyje nurodyto galutinio paskolos grąžinimo termino – 2014 m. gruodžio 30 d. (sutarties 2.3.1, 3.1 punktas), mokėti 10 procentų palūkanas už naudojimąsi paskolos suma (sutarties 1.1, 2.2,2.3.1, 3.2 punktai), praleidus paskolos grąžinimo terminą, mokėti ieškovui 0,2 procento delspinigius nuo paskolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 2.2.2, 2.3.8 punktai), o pažeidus sutarties 2.3.1-2.3.6 sąlygas, sumokėti ieškovui 10 000 Lt (2 896,20 Eur) baudą ir atlyginti nuostolius (sutarties 2.3.7 punktas). Sutarties 3.3 ir 3.4 punktais šalys susitarė, kad paskolos sumos ir priskaičiuotų palūkanų grąžinimo užtikrinimui atsakovas pateikia ieškovui neprotestuotiną paprastąjį vekselį 8 688,60 Eur (30 000 Lt) sumai, kuris yra sudėtinė ir neatskiriama paskolos sutarties dalis; atsakovui grąžinus paskolos sumą ir palūkanas nustatytu terminu, atsakovo pateiktas neprotestuotinas paprastas vekselis laikomas negaliojančiu ir ieškovas įsipareigoja grąžinti jį atsakovui. Paskolos sutartyje atsakovas J. S. raštu patvirtino, kad visos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir jam buvo išaiškintos prieš pasirašant šią sutartį, atsakovas nurodė, kad visas šias sutarties sąlygas supranta, su jomis sutinka ir įsipareigoja vykdyti (t.1, e. b. l. 8-10). 2014 m. birželio 18 d. ieškovas išmokėjo atsakovui 10 000 Lt paskolą išrašydamas kasos išlaidų orderį, pagrindas – paskolos sutartis Nr. 1406/1-PS (t.1, e. b. l. 11). Pagal sutarties 3.3 punktą suteiktos paskolos grąžinimas buvo užtikrintas 8 688,60 Eur (30 000 Lt) sumos neprotestuotinu paprastuoju vekseliu, kurį 2014 m. birželio 18 d. ieškovui išdavė atsakovas (t.1, e. b. l. 12).

Teismo posėdžio metu atsakovas J. S. paaiškino, jog manė, kad pinigus jam paskolino E. M., tačiau paskolos sutarties, sudarytos su ieškovu UAB „Mefa“ ir pinigų perdavimo fakto neginčija. 2017 m. gruodžio 7 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo galutiniu sprendimu ir 2018 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo pripažinta, kad byloje esantys įrodymai: paskolos sutartis, kasos išlaidų orderis patvirtina, jog tarp šalių: ieškovo UAB „Mefa“ ir atsakovo J. S. susiklostė paskolos prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškovas nagrinėjant bylą pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose įrodinėjo, jog prievolių pagal paskolos sutartį atsakovas nustatytu laiku (iki 2014-12-30) ir tvarka visiškai neįvykdė. Tačiau teismai, įvertinus ieškovo UAB „Mefa“ direktoriaus E. M. 2017 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus bei į bylą pateiktą UAB „Mefa“ 2014-12-31 kasos pajamų orderį, padarė išvadą, kad prievolė pagal paskolos sutartį buvo įvykdyta trečiojo asmens, tai yra UAB „Mefa“ direktoriaus E. M. (LR CK 6.50 str.).

Pagal LR CK 6.50 str.1-3 d. nuostatas prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus šio kodekso 6.51 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.

Iš bylos medžiagos matyti, kad teismai pripažino faktą, jog atsakovo paskola ieškovui grąžinta trečiojo asmens E. M., procesiniuose sprendimuose nebuvo analizuojamos ir vertinamos atsakovo J. S. nurodytos aplinkybės, jog 2014 m. lapkričio 29 d. jis grąžino E. M. 10 000 Lt paskolą asmeniškai perduodant pinigus ir galimai šiuos pinigus E. M., kaip bendrovės UAB „Mefa“ direktorius 2014 m. gruodžio 31 d. įnešė į bendrovės kasą. Tuo tarpu E. M. teigė, kad šie pinigai buvo jo asmeniški. Tačiau 2017 m. gruodžio 7 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo galutinio sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 10 000 Lt (2 896.20 Eur) priteisimo iš atsakovo, nepakeista, sprendimas šioje dalyje įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 6 d., todėl šiuo metu nagrinėjant bylą iš naujo negali būti vertinamos šios aplinkybės.

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, pagal to paties straipsnio 3 dalį trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, ir, kad CK 6.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, nesiejama su prievolės įvykdymo apimtimi (visos ar dalies). Reikalavimo perleidimo atveju jo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis).

Todėl ieškovo UAB „Mefa“ direktoriui E. M., įvykdžiusiam atsakovo J. S. paskolos prievolę CK 6.50 str. 1 d., pagrindu, remiantis šio straipsnio 3 dalimi, 6.101 str. 2 d. pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakovu J. S. visa apimtimi, t.y. pagrindinė paskola, prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės: ieškovo prašomų priteisti palūkanų, delspinigių, kurie paskaičiuoti pagal paskolos sutarties 2.3.8., 3.2 punktus. Tačiau būtina pažymėti, kad nuo paskolos sudarymo momento (2014 m. birželio 18 d.) iki paskolos grąžinimo (2014 m. gruodžio 30 d.) atsakovas naudojosi ieškovo pinigais, todėl ieškovui už šį laikotarpį nuo 2014 m. birželio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. (196 k.d. ) turi priklausyti pagal paskolos sutartį (10 000 Lt x 10 proc.: 365 d. x 196 d. = 536. 99 Lt (155.52 Eur) palūkanų, šių palūkanų suma (537 Lt) nurodyta ieškovo pateiktoje formoje FR 0711A.

Tokiu būdu darytina išvada, kad ieškovas UAB „Mefa“ šiuo metu neturi reikalavimo teisės atsakovui J. S. dėl palūkanų, skaičiuojamų nuo 2014 m. gruodžio 31 d., priteisimo, taip pat delspinigių už netinkamai įvykdytą prievolę priteisimo 2014 m. birželio 18 d. sudarytos ir pasirašytos paskolos sutarties Nr. Nr. 201406/1-PS, pagrindu, dėl to tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovo UAB „Mefa“ ieškinio dalį dėl 4778,73 Eur delspinigių, 655.42 Eur (810.94 Eur-155.52 Eur) priteisimo. Atsakovas priešieškinyje ginčija šių palūkanų, delspinigių dydį bei teigė, kad palūkanos yra sumokėtos, todėl dėl šių reikalavimų pagrįstumo būtina pasisakyti tik įvertinus priešieškinio reikalavimus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos tarp ieškovo UAB „Mefa“ ir atsakovo J. S. 2014 m. birželio 18 d. buvo pasirašytas neprotestuotinas paprastasis vekselis, kurio suma sudaro 30 000 Lt, kuriuos atsakovas turėjo grąžinti ieškovui iki 2014 m. gruodžio 31 d. Abi šalys patvirtino, kad pasirašytas vekselis yra paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė, nes realiai šių 30 000 Lt pinigų ieškovas atsakovui neperdavė. Atsakovas priešieškinyje vekselio neginčija, tačiau priešieškinyje taip pat nurodė, kad šis vekselis yra negaliojantis ir ši suma negali būti priteista.

Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai prievolę pagal vekselį, tai yra vekselio turėtojui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo. Tačiau kartu kasacinis teismas pažymi, kad vekselis negali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); vekselis negali būti prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone, bet gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Vekselis, išduotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė, netampa garantija ar laidavimu, jam netaikytinos CK šeštosios knygos V skyriaus normos, tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai, nes kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Kreditorius neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją. Vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje; vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų, ir kreditoriaus, ir skolininko, teisės turi būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje RUAB „Andova“ v. BAB bankas SNORAS, bylos Nr. 3K-3-14/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, bylos Nr. 3K-3-203/2014).

Tokiu būdu išduotas vekselis suteikė kreditoriui papildomą garantiją, kad skolininkas grąžins pagal paskolos sutartį gautą sumą, o jei sutartu laiku negrąžins, kreditorius vekselio pagrindu galės ją iš skolininko išsiieškoti neteismine tvarka. Išanalizavus esančius byloje įrodymus bei remiantis šia teismine praktika, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje išduotas ir šalių pasirašytas neprotestuotinas paprastasis vekselis šiuo atveju atliko sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo paskolos sutartimi suteiktos pinigų sumos grąžinimo (sutartinės prievolės įvykdymo) užtikrinimo funkciją, nes šią aplinkybę abi šalys patvirtino, paaiškindamos, jog 30 000 Lt nurodytų vekselyje pinigų atsakovas iš ieškovo negavo. Kaip buvo minėta kreditoriaus (ieškovo) reikalavimo teisė gauti iš skolininko (atsakovo) dvigubą sumokėjimą pagal paskolos sutartį ir pagal vekselį yra apribota. Tai reiškia, kad ieškovas gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Ieškovas neturi teisės išsiieškoti (priteisti) tos pačios pinigų sumos ir pagal paskolos (pirminį) sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją. Tai taip pat reiškia, kad ieškovas pagal paskolos sutartį (pirminį sandorį) ir kaip vekselio turėtojas, skolininkui (atsakovui) neįvykdžius visos ar dalies prievolių pagal pirminį sandorį, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl visos ar dalies vekselyje nurodytos sumos išieškojimo (priteisimo), tačiau ne daugiau, negu atsakovas neįvykdė pagal pirminį sandorį, ir ne daugiau, negu nurodyta vekselyje.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas, pasibaigus vekselyje nurodytam terminui pas notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo nesikreipė. Tokiu atveju, jeigu pagal šį vekselį atsakovui būtų realiai perduoti 30 000 Lt, vekselis galėtų būti prilygintas skolos rašteliui, kuris kaip rašytinis įrodymas patvirtintų, kad tarp šalių yra paskoliniai santykiai. Tačiau šiuo atveju būtina pažymėti, kad realiai pinigai perduoti nebuvo, tai yra paskolinių santykių tarp šalių vekselio pagrindo nebuvo, nes vekselis buvo surašytas atlikti pagrindinės paskolos sutarties užtikrinimo funkciją, todėl kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti skolą pagal paskolos sutartį bei pagal vekselį, kuris užtikrino šios sutarties vykdymą ir kurio suma trigubai viršijo paskolos sumą, leidžia daryti išvadą, kad ieškovo reikalavimas nepagrįstas ir neteisėtas. Todėl ieškovo reikalavimas dėl 8 688,60 Eur skolos pagal išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį priteisimo iš atsakovo J. S. pripažintinas nepagrįstu, neteisėtu, nes prieštarauja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatoms bei suformuotai kasacinio teismo praktikai, todėl ieškinio dalis dėl 8 688.60 Eur priteisimo iš atsakovo atmestina.

Atsakovas J. S. pagal pateiktą priešieškinį prašo pakeisti paskolos sutarties 2.3.8. punktą įrašant tekstą „0,02“ ir visą punktą išdėstyti: „2.3.8. už laiku negrąžintą paskolą paskolos gavėjas moka paskolos davėjui 0,02 proc. nuo visos paskolos sumos delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną“, pakeisti sutarties 3.2 punktą įrašant tekstą „viso 1000 litų už visą paskolos laikotarpį“ ir visą punktą išdėstyti: „3.2. palūkanos yra apskaičiuojamos naudojant nekintamą metinę palūkanų normą, kuri sudaro 10 proc. per visą sutarties galiojimo laiką ir sudaro viso 1000 litų už visą paskolos laikotarpį“, paskolos sutarties sąlygą, nurodytą 2.3.7 punkte, kad „ pažeidęs šios sutarties nors vieną iš 2.3.1-2.3.6 punktų paskolos gavėjas ne ginčo tvarka sumoka paskolos davėjui 10000 litų baudą ir netiesioginius nuostolius, įskaitant tretiesiems asmenims turėtas išlaidas už tarpininkavimą susigrąžinant įsiskolinimą“, pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis.

Atsakovas J. S. paaiškino, kad UAB „Mefa“ direktorius E. M. veikė nesąžiningai, pasinaudodamas jo teisinių ir derybinių žinių stoka, nes turi tik vidurinį išsilavinimą, dirba pagal verslo liudijimą mūrininku, pasitikėjimu, kadangi tuo metu E. M. gyveno su juo seserimi J. S., turi bendrą vaiką, pateikė jam paskolos sutartį ir vekselį su nesąžiningomis ir teisingumui bei protingumui prieštaraujančiomis nuostatomis, taip pat pažeidžiant sutarties šalių sutartinių teisių ir pareigų pusiausvyros principus. Paskolos sutarties tekstą parengė E. M., dar vieno egzemplioriaus jam nepateikė, o kadangi jis pasitikėjo E. M., to ir nereikalavo. Atsakovas teigia, kad sutarties teksto neskaitė, nes nemoka lietuvių kalbos. Ieškovo UAB „Mefa“ direktorius E. M. paaiškino, kad paskolos sutartį parengė ji, tačiau atsakovas perskaitė sutarties tekstą, pasirašė ir nurodė, kad pastarajam sutarties sąlygos žinomos ir suprantamos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas UAB „Mefa“ pateikė teismui ieškinį dokumentinio proceso tvarka 2017 m. balandžio 6 d., preliminarus sprendimas buvo priimtas 2017 m. balandžio 14 d. Atsakovas J. S. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, kad su ieškovu atsiskaitęs ir sumokėjęs 10 000 Lt skolą, todėl nesutinka mokėti baudas ir delspinigius, tik sutinka sumokėti 10 procentų palūkanų už naudojimąsi paskola (t. 1, e. b. l. 26-27). Nagrinėjant bylą teisme jis pakeitė savo poziciją, teigdamas, jog 2014 m. rugpjūčio mėnesį davė seseriai J. S. 2000 Lt pasaugoti, po 2014 m. lapkričio 29 d. visiškos paskolos grąžinimo E. M. šiuos pinigus paliko sesei, kuri tuo metu gyveno su E. M., todėl laiko šiuos pinigus kaip sumokėtas palūkanas už paskolos naudojimąsi. Apklausta liudytoja J. S. patvirtino, kad brolis J. S. perdavė jai 2000 Lt , kuriuos vėliau E. M. sutikimu panaudojo šeimoms poreikiams. Ieškovo atstovas E. M. neigia šias aplinkybes. Bet atsakovo pozicija šiuo klausimu nėra nuosekli, nes jis, teigdamas apie sumokėtą paskolą ir palūkanas, tuo pačiu metu pagal priešieškinio reikalavimus prašo pakeisti paskolos sutarties punktus, sumažinant palūkanų sumą bei visas, nustatytas sutartyje netesybas. Atsakovas ir jo atstovas kaip įrodymą dėl 2000 Lt perdavimo J. S. pateikė 2017 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo iš E. M. E. M. buvo priteistas išlaikymas pagal J. S. ieškinį. Tačiau šiame teismo sprendime nėra aptartos aplinkybės, kad būtent dėl šios pinigų sumos perdavimo teismas pripažintų, jog E. M. neturi išlaikymo įsiskolinimo už 2015-2017 metus (išskyrus 2017 m. sausio-vasario mėn.). Tuo tarpu pateiktą byloje susirašinėjimą tarp J. S. ir E. M. dėl „gautų iš brolio pinigų“ kiekviena šalis aiškina savo naudai: atsakovas paaiškino, kad tai buvo kalba apie 2000 Lt pinigus, E. M. – apie 200 Lt, kuriuos kaip išlaikymą perdavė per brolį J. S. J. S.. Tačiau įvertinant tai, kad pačioje žinutėje (susirašinėjime) nėra nurodyta pinigų suma bei E. M. ir J. S. santykius, jog nuo 2014 m. pabaigos, 2015 metų pradžios (šalys patvirtino teismo posėdžio metu) E. M. ir J. S. kartu negyveno, vėliau buvo teisminis procesas dėl jų vaikui išlaikymo priteisimo, leidžia daryti išvadą, kad šis įrodymas dėl susirašinėjimo bei liudytojos J. S. parodymai nėra patikimi ir pakankami, kad jų pagrindu būtų galima pripažinti, jog atsakovas J. S. tinkamai įvykdė prievolę ieškovui dėl palūkanų sumokėjimo pagal paskolos sutartį.

Pagal LR CK 6.872 str. 1 d. palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. LR CK 6.37 str. 1 d. numato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Pagal šio straipsnio 3 dalį kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį.

Teismų praktikoje palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, dar vadinamos pelno palūkanomis, nes atlieka mokėjimo, t.y. užmokesčio už pinigų skolinimosi, funkciją.

Pagal ieškovo pateiktus teismui paskaičiavimus 10 proc. metinių palūkanų sudaro 810,94 Eur už 1022 dienas, kurios paskaičiuotos pagal sutarties 3.2 punktą (nuo 2014 m. birželio 18 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. iki 2017 m. balandžio 6 d.). Atsakovas priešieškinyje neprašo sumažinti pačių palūkanų procentų, bet prašo nustatyti maksimalią palūkanų sumą-1000 Lt (289.62 Eur už visą paskolos laikotarpį). Tačiau skaičiuojant 10 procentų metinių palūkanų nuo 2014 m. birželio 18 d. iki paskolos grąžinimo 2014 m. gruodžio 30 d. (atsakovo pozicija, kad jis paskolą grąžino), tai sudarytų (10 000 Lt x 10 proc.: 365 d. x 196 d. = 536. 99 Lt (155.52 Eur), kas žymiai mažiau, negu atsakovo prašoma sumažinta 289.62 Eur suma. Atsakovas taip pat prašo pakeisti sutarties 2.3.8 punktą ir sumažinti paskolos sutartyje nustatytų 0.2 proc. delspinigių už uždelsimą sumokėti paskolą iki 0.02 proc., 0,2 proc. sudarytų 20 Lt į dieną , 0,02 proc.-2.00 Lt į dieną, o sutarties sąlygą dėl 10 000 Lt baudos panaikinti, nors ieškovas tokio reikalavimo atsakovui nereiškia.

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma ( CK 6.189 str. 1 d.). Netesybos (bauda, delspinigiai), tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.70-6.70 str.), Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamais įvykdo sutartinę prievolę. Tokiu būdu jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, skolininko elgėsi, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės suma (CK 6.73 str. 2 d.).

Atsakovas prašo pakeisti sutartį dėl palūkanų ir netesybų remdamasis CK 6.223 str., 6.228 str. nuostatomis. Pagal CK 6. 223 straipsnio 1-2 d. sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.228 str. 1-3 d. numatyta, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą. 2. Teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais turinčios šalies prašymu teismas turi teisę išnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. 3. Teismas gali pakeisti sutartį ar atskiras jos sąlygas ir šalies, gavusios pranešimą apie sutarties atsisakymą, prašymu, jeigu ši šalis po pranešimo gavimo nedelsdama apie savo prašymą teismui pranešė kitai šaliai ir pastaroji sutarties dar neatsisakė.

Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką sutarties sąlyga, nustatanti netesybas, nevertintina pagal CK 6.228 str. nuostatą, nes šio straipsnio paskirtis yra kita -ginti silpnesniąją sutarties šalį (dažniausiai vartotoją, nors tam tikrais atvejais ir verslo subjektą), kuri privalėjo sutikti su jai pasiūlytomis sutarties sąlygomis. CK 6.228 str. nuostatos netaikytinos sprendžiant ginčą dėl šalių laisva valia sudarytoje sutartyje nustatytų netesybų mažinimo, nes šis klausimas reglamentuojamas CK 6.73 str., 6.258 str.

LR CK 6.258 str. 3 d. numato, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta pagal parengtą ieškovo UAB „Mefa“ direktoriaus E. M. projektą ir pateikta atsakovui. Nors ieškovas UAB „Mefa“ yra juridinis asmuo, verslo subjektas, kuriam teisiniuose santykiuose su fiziniais asmenimis keliami didesni reikalavimai, tačiau iš ieškovo atstovo E. M. paaiškinimo bei bendrovės buhalterės J. D. parodymų matyti, kad paskolų suteikimas nėra pagrindinė bendrovės veikla, tai buvo pirma paskola, suteikta fiziniam asmeniui. Iš pateiktų bendrovės 2014-2018 m. balansų matyti, kad eilutėje—trumpalaikis turtas (2.4 p.) nurodyta, kad paskolos suma 10 000 Lt (2896 Eur), 2018 m. birželio 15 d. užpildyta forma FR0711, kad nuo 2014 m. J. S. skolingas UAB „Mefa“ 10000 Lt, pelno mokestis sudaro 537 Lt. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad atsakovas turi vidurinį išsilavinimą, pagal pateiktus dokumentus tuo metu vykdė ūkinę veiklą pagal verslo liudijimus, dirbo mūrininku, jam virš trisdešimt metų, tai reiškia turi gyvenimo patirtį. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad negalėjo kreiptis į bankus, ar į kitas finansines įmones dėl paskolų suteikimo, nes jo sąskaita banke buvo areštuota antstolių kontoros. Be to, būtina pažymėti, kad paskolos sutartis sudaryta atsakovo prašymu, kuriam skubiai reikėjo pinigų padengti antstolės T. G. kontoroje išieškomą įsiskolinimą, tai patvirtina atsakovo pateiktas byloje antstolės patvarkymas, tai reiškia pinigai buvo reikalingi jo asmeniniams poreikiams. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovas turėjo supratimą ir orientavosi situacijoje dėl paskolų suteikimo trumpam laikotarpiui sąlygų. Pagal Lietuvos banko duomenis 2014 m. sausio-2014 m. gruodžio mėn. vidutinė palūkanų norma sudarė apie 5 procentus, tačiau paskola buvo suteikta tik 6 mėnesiams, todėl faktiškai palūkanų norma galėjo būti didesnė. Kaip buvo minėta CK 6.37 str. 1 d., 6.872 str. 1 d., leidžia susitarimą dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams.

Teismo posėdžio metu atsakovas J. S. pripažino, kad paskolos sutartyje nurodytą sakinį, „ patvirtinu, kad visos sutarties sąlygos su manim buvo aptartos ir man išaiškintos prieš pasirašant šią sutartį, visas šios sutarties sąlygas suprantu, su jomis sutinku ir įsipareigoju vykdyti, J. S. parašas, 2014 06 18“, jis asmeniškai parašė lietuvių kalba ir pasirašė.

Pažymėtina, kad šias sutarties sąlygas atsakovas ginčija praėjus trejiems metams po sutarties pasirašymo bei po jos termino pabaigos, po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo pagal paskolos sutartį ir faktiškai po to, kad sutartis buvo įvykdyta trečiojo asmens. Priešieškinis buvo pateiktas 2017 m. rugsėjo 25 d., nurodytas pranešimas ieškovui dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo datuotas 2017 m. rugpjūčio 23 d., tai yra tik prieš priešieškinio pateikimą. Vertinant tiek ieškovo, tiek atsakovo poziciją šiuo klausimu, kad iki ieškinio padavimo ir po preliminaraus sprendimo priėmimo, jokių realių derybų atsakovo iniciatyva tarp šalių dėl sutarties sąlygų pakeitimo nebuvo, šis pranešimas faktiškai laikytinas formaliu, tik tam, kad būtų įvykdyta CK 6.228 str. 3 d., kurioje numatyta, jog ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Be to, kyla pagrįstų abejonių, kad tokių mažų 0,02 proc. (2 Lt į dieną) delspinigių nustatymas skatintų atsakovą tinkamai vykdyti prievolę, o numatytos 2.3.7 p. baudos ieškovas taikyti neprašo.

Tokiu būdu iš visų įrodymų visumos darytina išvada, kad byloje neįrodyta, jog ieškovas savo veiksmais pažeistų sutarties sąlygas ar kitas įstatymo normas, kaip numatyta CK 6.223 str., kad veikia atsakovo atžvilgiu nesąžiningai, dėl ko būtų pagrindas vertinti atsakovą kaip silpnesniąją šalį ir, kad nustatyta paskolos sutartyje palūkanų norma, delspinigių, baudos dydis per didelis ir neprotingas. Todėl atsakovo priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo priešieškinis dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo atmestinas, byloje atsakovas taip pat neįrodė, kad sumokėjo ieškovui palūkanas už naudojimąsi paskola, todėl yra pagrindas 2017 m. balandžio 14 d. priimtą preliminarų sprendimą pakeisti, ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo J. S. ieškovo naudai 155.52 Eur palūkanų pagal paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d., ieškinio dalį dėl 655.42 Eur (810.94 Eur-155.52 Eur) palūkanų priteisimo, 4778.73 Eur delspinigių ir 8 688.60 Eur skolos pagal vekselį priteisimo atmesti.

Pagal LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. šių palūkanų, byloje nustatyta, kad atsakovas neįvykdė prievolės mokėti palūkanas už suteiktą paskolą, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5 proc. metinių palūkanų nuo 155,52 Eur sumos nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

LR CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui -proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, paduodamas ieškinį teisme sumokėjo 193 Eur žyminio mokesčio, prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 2950 Eur: 1495 Eur nagrinėjant civilinę bylą (Nr. e2-738-604/2017) pirmos instancijos teisme: ( 2017 m. balandžio 4 d. sąskaita – faktūra už teisines paslaugas Nr. 145 ---300 Eur sumai, kuri apmokėta 2017 m. balandžio 4 d. už ieškinio parengimą, 2017 m. birželio 14 d. sąskaita – faktūra už teisines paslaugas Nr. 193-- 200 Eur sumai, kuri apmokėta 2017 m. birželio 19 d. (100 Eur suma), 2017 m. liepos 28 d. (100 Eur suma), už atsiliepimą į atsakovo J. S. prieštaravimus, 2017 m. rugsėjo 25 d. sąskaita – faktūra už teisines paslaugas Nr. 250-- 300 Eur sumai, kuri apmokėta 2017 m. rugsėjo 25 d., už rašytinių paaiškinimų parengimą, 150 Eur suma už atstovavimą 2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje,2017 m. spalio 13 d. sąskaita – faktūra už teisines paslaugas Nr. 260 --150 Eur sumai, kuri apmokėta 2017 m. spalio 27 d., 150 Eur suma yra už atstovavimą 2017 m. spalio 31 d. teismo posėdyje, 2017 m. sąskaita – faktūra už teisines paslaugas Nr. 285 --400 Eur sumai, kuri apmokėta 2017 m. lapkričio 23 d., už atstovavimą, už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą ir pateikimą, už prašymo dėl baudų liudytojams ir atsakovui paskyrimo parengimą (procesiniai veiksmai ir dokumentai atlikti civilinėje byloje Nr. e2-738-604/2017),017 m. balandžio 24 d. sąskaita faktūra 145 Eur sumai už būtinas vykdymo išlaidas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0190/17/00510, sąskaita apmokėta 2017 m. balandžio 25 d., 605 Eur apeliacinės instancijos teisme (2018 m. sausio 5 d. PVM sąskaita – faktūra už teisines paslaugas Nr. 1423, kuri apmokėta 2018 m. sausio 5 d., už apeliacinio skundo parengimą (civilinė byla Nr. e2-738-604/2017), 550 Eur bylą Nr. e2-912-371/2019 nagrinėjant iš naujo: 2019 m. vasario 4 d. PVM sąskaita – faktūra už teisines paslaugas Nr. 13- 150 Eur sumai, už atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą parengimą, 70 Eur už atstovavimą 2019 m. vasario 7 d. teismo posėdyje (civilinė byla Nr. e2-612-371/2019), sąskaita apmokėta 2019 m. vasario 6 d.,2019 m. balandžio 8 d. PVM sąskaita – faktūra už teisines paslaugas Nr. 37 -100 Eur sumai už atstovavimą 2019 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje (civilinė byla Nr. e2-612-371/2019), sąskaita apmokėta 2019 m. balandžio 8 d., 2019 m. balandžio 26 d. PVM sąskaita – faktūra už teisines paslaugas Nr. 43--150 Eur sumai už atstovavimą 2019 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje (civilinė byla Nr. e2-612-371/2019), sąskaita apmokėta 2019 m. balandžio 29 d., 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita – faktūra už teisines paslaugas Nr. 63--150 Eur sumai, kuri apmokėta 2019 m. gegužės 30 d. sąskaitoje nurodyta, kad 150 Eur suma yra už atstovavimą 2019 m. gegužės 31 d, teismo posėdyje (civilinė byla Nr. e2-612-371/2019). 300 Eur prijungtoje byloje dėl priešieškinio 2017 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaita – faktūra už teisines paslaugas Nr. 306- 300 Eur sumai, Sąskaitoje nurodyta, kad 300 Eur suma yra už atsiliepimo į J. S. ieškinį parengimą civilinėje byloje Nr. e2-4408-960/2018. Sąskaita apmokėta 2018 m. kovo 1 d.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas už pateiktą priešieškinį sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio už pateiktą priešieškinį, likusios 429 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas 2017 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-46308-960/2017 buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.

Atsakovo atstovavimo išlaidos sudaro 2943 Eur: pateiktoje 2017 m. rugpjūčio 23 d. sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad teisinės pagalbos išlaidų suma yra 1 132 Eur (240 Eur už teisines konsultacijas, susipažinimą su bylos medžiaga, įrodymų vertinimą, rinkimą ir pateikimą – 3 vnt., 600 Eur už teismo procesinių dokumentų parengimą ir pateikimą – 3 vnt., 292 Eur už atstovavimą ir teisinius veiksmus susijusiais klausimais – 2 vnt.), 2019 m. kovo 6 d. sąskaita – faktūra EU19 Nr. 2019/3-7-- 1123 Eur sumai – teisinės paslaugos – teisinės konsultacijos, susipažinimas su bylos medžiaga, įrodymų vertinimas, procesinių dokumentų (atsiliepimo ir kitų) parengimas, atstovavimas teisme ryšium su sudaryta teisinių paslaugų sutartimi civilinėje byloje pagal UAB „Mefa“ reikalavimas (t.2, e. b. l. 53). 2019 m. balandžio 8 d. sąskaita – faktūra EU19 Nr. 2019/4-14--170 Eur sumai – teisinės paslaugos – teisinės konsultacijos, susipažinimas su bylos medžiaga, įrodymų vertinimas, procesinių dokumentų (atsiliepimo ir kitų) parengimas, atstovavimas teisme ryšium su sudaryta teisinių paslaugų sutartimi civilinėje byloje pagal UAB „Mefa“ reikalavimas (t.3, e. b. l. 18). Apmokėjimas: 2017 m. rugpjūčio 23 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 808723--750 Eur sumai už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas; 2017 m. rugsėjo 20 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 808725 --500 Eur sumai už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas (t.1, e. b. l. 99-100). 2018 m. vasario 1 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 808738--250 Eur sumai už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas. 2018 m. vasario 1 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 808739--150 Eur sumai už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas. 2019 m. balandžio 8 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1024356--1293 Eur sumai už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas.

Bylos nagrinėjimas vyko nuo 2017 metų pirmos instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme ir vėl pirmos instancijos teisme, iš abiejų šalių buvo parengti procesiniai dokumentai, prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, numatytų 8.2, 8.5 p., 8.19 p., ieškovo ir atsakovo atstovų išlaidos panašaus dydžio, todėl laikomos pagrįstomis.

Ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinta dalis sudaro apie 1 proc. pareikštų reikalavimų), todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 30 Eur atstovavimo išlaidų ir 2 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Šiuo atveju iš ieškovo atsakovo naudai turėtų būti priteistos atsakovo atstovavimo išlaidos (2943 Eurx99 proc. –atmesta ieškinio dalis-2913 Eur), tačiau atsakovo priešieškinis atmestas, dėl to ieškovas turi teisę į atstovavimo išlaidų patenkinimą iš atsakovo (2950 Eur), abiejų šalių atstovavimo išlaidos yra panašaus dydžio, todėl šių išlaidų sumos šalims užskaitomos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 str.1-2 d., 98 str.).

Atsakovas už pateiktą priešieškinį sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio už pateiktą priešieškinį, likusios 429 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas 2017 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-46308-960/2017 buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Priešieškinis buvo nagrinėtinas dokumentinio proceso tvarka, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 204 Eur žyminio mokesčio (21 Eur+ 429 Eur/2-21 Eur).

2017 m. balandžio 12 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovo UAB „MEFA“ prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas 17 174,47 Eur skolos sumai atsakovui J. S. priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo nesant arba esant nepakankamai, atsakovui priklausančios piniginės lėšos (t.1, e. b. l. 21-22, 24). 2019 m. vasario 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmu nutartimi 2017 m. balandžio 12 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi (civilinėje byloje Nr.e2-738-604/2017) ieškovo UAB „MEFA“ prašymu atsakovui J. S. priklausančiam turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas pakeistas, sumažinant atsakovo areštuotino turto sumą iki 14278,27 Eur (2017 m. balandžio 4 d. Pranešimas apie turto arešto akto įregistravimą Turto arešto aktų registre Nr.TA2-17-045692). Likusi nutarties dalis palikta nepakeista (t.2, e. b. l. 39-40). Ieškinys patenkintas tik 155.52 Eur sumai, ši suma maža, jos išieškojimui nebūtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl yra pagrindas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ( LR CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 98 str., 430 str. 6 d. 3 p.,

nusprendžia:

Preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo J. S. ieškovo UAB „Mefa“ naudai

155.52 Eur palūkanų pagal paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d., 5 proc. metinių palūkanų nuo 155.52 Eur sumos nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį: dėl 655.42 Eur palūkanų priteisimo, 4778.73 Eur delspinigių ir 8 688.60 Eur skolos pagal vekselį priteisimo atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Atmesti atsakovo J. S. priešieškinį dėl paskolos sutarties pakeitimo.

Priteisti iš atsakovo J. S. ieškovo UAB „Mefa“ naudai 30 Eur atstovavimo išlaidų ir 2 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo J. S. 204 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Palikti galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėja (pasirašyta elektroniniu parašu) Janina Brazauskienė