Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei Kristinos Kurlytės projektavimo firmai „Laskris“ dėl sutarties nutraukimo, žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. S. pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) nutraukti 2007-09-10 teritorijos projektavimo darbų sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės Kristinos Kurlytės projektavimo firmos „Laskris“, 2) iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 7 240,50 Eur žalos atlyginimo, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, 3) įpareigoti atsakovę grąžinti visus jo dispozicijoje esančius dokumentus, susijusius su ginčo sklypu. Nurodė, kad 2007-09-10 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta teritorijos projektavimo darbų sutartis. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti ieškovės užduotį – projektavimo darbus, nurodytus sutarties 2 punkte, ir perduoti juos ieškovei bei atlikti kitą sutartą darbą, o ieškovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartą atlyginimą. Ieškovė tinkamai įgyvendino savo pareigas, t. y. sumokėjo atsakovei sutartyje nurodytas pinigų sumas. Tuo tarpu atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė iki šios dienos ir toliau tai padaryti vengia, o grąžinti ieškovės sumokėtų pinigų neketina.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-30 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės reikalavimus patenkino visiškai.2016-02-29 buvo gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo su prašymu atnaujinti terminą pareiškimo padavimui. Atsakovė nurodė, kad ji nežinojo apie šią ieškovės iškeltą civilinę bylą, jokie teismo pranešimai jai nebuvo įteikti. Priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas. Atsakovė vykdė visus teritorijos projektavimo darbų sutarties reikalavimus. Ieškovė nuslėpė daug svarbių aplinkybių, nepateikė visų dokumentų, kurie turi esminę reikšmę sprendžiant šį ginčą. Ieškovė nutylėjo, kad po to, kai ieškovė nusipirko ginčo žemės sklypą 5 metus nebuvo galima keisti žemės sklypo paskirties, ieškovė pati neatliko sutartyje numatytų veiksmų, kurių neatlikus atsakovė neturėjo galimybės atlikti sutartyje numatytus darbus. Ieškovė neįspėjo atsakovės apie tai, kad ketina nutraukti teritorijos projektavimo darbų sutartį (sutarties 33 punktas). 2016-03-23 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino 2015-09-30 sprendimą už akių ir bylos nagrinėjimas atnaujino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-13 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės D. S. į valstybės biudžetą 9,58 Eur pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nei pasiūlymų, nei projekto, nei sąvado neparengė, ir jie nėra pateikti ieškovei iki šios dienos. Šie ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės. Prašymuose Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui nurodoma, kad yra parengti žemės ūkio paskirties žemės sklypo keitimo į kitos paskirties žemę projektiniai pasiūlymai, į bylą pateiktas 2014 atsakovės raštas-paaiškinimas dėl detaliojo plano rengimo, byloje pateiktas projektinis pasiūlymas dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, jame yra ieškovės prierašas su jos parašu.Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad atsakovė dėl aplaidumo netinkamai vykdė sutarties sąlygas, kaip minėta, atsakovė parengė ir perdavė ieškovei detaliojo plano eskizinį projektą. Ieškovė žinojo, kad keisti sklypo tikslinę paskirtį (tai buvo galima padaryti tik parengus detalųjį planą) ieškovė galės ne anksčiau kaip po 5 metų nuo žemės sklypo įsigijimo dienos (2012-06-28), ši sąlyga taip pat yra įrašyta tarp šalių sudarytoje sutartyje. Atsakovės teigimu, pateikus detaliojo plano eskizinį projektą ieškovė nusprendė atlikti papildomus veiksmus, kad atsirastų naujos galimybės pagerinti detaliojo plano eskizinį projektą, – ieškovės žemės sklypą kerta 10 KW elektros linija, ieškovė kartu su gretimo sklypo savininkais ėmėsi veiksmų kaip galima šią elektros liniją perkelti prie sklypo ribos ir taip pagerinti galimybę naudotis didesne sklypo dalimi. Ieškovė nepaneigė šių atsakovės nurodytų aplinkybių. Teismo vertinimu, yra akivaizdu, kad atsakovė šiems ieškovės veiksmams įtakos daryti negalėjo. Tol, kol elektros linija nebus perkelta, nebuvo galimybės išplėsti sklypo naudojimo ribas, o ieškovė nusprendė svarstyti kaip pakeisti elektros linijos vietą. Šių veiksmų atlikimui būtinos papildomos lėšos, kitų žemės sklypų savininkų sutikimai. Tokius veiksmus galėjo atlikti tik ieškovė arba jos atstovas. Todėl atsakovė neturėjo galimybės atlikti kitus sutartyje numatytus veiksmus. Taigi, atsirado priežastys sutarties 15.3 numatytam terminui pratęsti (sutarties 18.4 punktas). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji atsisakė elektros linijos perkėlimo arba šis klausimas dabartiniu metu yra išspręstas ir atsakovei nėra kliūčių užbaigti teritorijos projektavimo darbų sutartyje numatytus darbus. Teismas sprendė, kad atsakovė likusių darbų negali užbaigti dėl ieškovės neveikimo, taip pat kad nepagrįstas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę grąžinti visus jos dispozicijoje esančius dokumentus, susijusius su ginčo sklypu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė D. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti 2016-03-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria panaikintas 2015-09-30 teismo sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės ir palikti galioti 2015-09-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių, 2) panaikinti 2016-12-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir palikti galioti 2015-09-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių, 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas buvo šališkas. Nors ieškovė reiškė nušalinimą teisėjui, tačiau jis nebuvo nušalintas. Šališkumas pasireiškė tuo, kad buvo priimami neteisėti procesiniai sprendimai, o ieškovė neturėjo galimybės juos apskųsti. Atsakovės 2016-02-25 pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turėjo būti atmestas, nes buvo praleistas naikinamasis terminas tokiam pareiškimui pateikti. Negana to, teismas išnagrinėjęs atnaujintą bylą priėmė visiškai priešingą sprendimą nei prieš tai buvo priėmęs. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų, numatytų sutarties 15 punkte: nerengė pasiūlymų, nekonsultavo ieškovės dėl jos pareigų sklypo detaliojo planavimo procese atlikimo, neparengė pasiūlymų, kuriuos turėjo sudaryti brėžiniai ir aiškinamasis raštas, jų nepateikė ieškovei per penkis mėnesius po viso avanso sumokėjimo, šių dokumentų neperdavė pagal aktą pasirašytinai arba kaip numato sutarties 28 punktas. Tą aplinkybę, kad jokie dokumentai ieškovei nebuvo perduoti sutartyje numatyta tvarka, patvirtino ir pati atsakovė, tačiau teismas dėmesio į tai nekreipė. Pateiktame į bylą projekte yra taisytos datos. Įgalioto asmens parašas nepatvirtina fakto, kad ieškovė turi būtent atsakovės paruoštą detaliojo plano eskizinio projekto pasiūlymą.Teismas padarė klaidingą išvadą, kad nebuvo nustatytas terminas per kurį atsakovė turėjo atlikti sutartyje nurodytus darbus, priešingai – darbai turėjo būti atlikti per penkis mėnesius nuo avanso sumokėjimo. Ieškovė atsakovei sumokėjo avansą 2007-09-18 – 2 316,96 Eur, 2007-09-24 – 2 027,34 Eur, todėl atsakovė darbus privalėjo atlikti iki 2008-02-24, tačiau neatliko.Sprendime yra nurodyta, kad ieškovė žinojo, kad keisti sklypo tikslinę paskirtį ieškovė galės ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo žemės sklypo įsigijimo dienos (2012-06-28), tačiau šią sąlygą žinojo ir atsakovė. Sutartyje numatyti atsakovės įsipareigojimai nėra susiję su minėtu terminu. Be to, ir po 2012-06-28 atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį taip pat neįvykdė.Atsakovė elektros linijos perkėlimo darbų neturėjo ir negalėjo atlikti, nes jie nebuvo numatyti sutartyje. Kadangi sutartyje šie darbai numatyti nebuvo, atsakovės sutartiniams įsipareigojimams jie jokios reikšmės negalėjo turėti.Teismas be jokių motyvų atmetė ieškovės reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę grąžinti jai pagal sutartį perduotus dokumentus. Šis reikalavimas turi būti tenkinamas, kadangi atsakovė neturi teisinio pagrindo laikyti ieškovei priklausančius dokumentus.Sprendime neatsižvelgiama į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose. Atsakovė Kristinos Kurlytės projektavimo firma „Laskris“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti bei skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė įvykdė savo įsipareigojimą ir perdavė ieškovei pagal sutartį žemės sklypo detaliojo plano eskizinio projekto pasiūlymą ir aiškinamąjį raštą bei atliko visą eilę tam reikalingų veiksmų.Nors 2007-09-10 buvo sudaryta teritorijos projektavimo darbų sutartis, tačiau šalys gerai žinojo, kad keisti sklypo tikslinę paskirtį ieškovė galės ne anksčiau kaip po 5 metų nuo žemės sklypo įsigijimo dienos (2012-06-28). Nepaisant to, atsakovė nelaukdama minėtos datos ėmėsi aktyvių detaliojo plano rengimo pasirengimo veiksmų. Todėl atsakovė neturėjo galimybės atlikti kitus sutartyje numatytus veiksmus, dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad atsirado priežastys sutarties 15.3 numatytam terminui pratęsti.Tai, kad atsakovė įvykdė savo įsipareigojimą ir perdavė ieškovei ginčo žemės sklypo detaliojo plano eskizinio projekto pasiūlymą ir kitus dokumentus, liudija pačios ieškovės įgalioto asmens parašas 2011-02-25 ir 2012-10-12 raštuose, kuriuose ieškovės vardu nurodyta, kad jau turime parengtą sklypo detaliojo plano projektinius pasiūlymus. Atsakovei pateikus detaliojo plano eskizinį projektą ieškovė nusprendė atlikti papildomus veiksmus, kad atsirastų naujos galimybės pagerinti detaliojo plano projektą. Ieškovės žemės sklypą kerta 10 kw elektros linija, todėl ieškovė kartu su gretimo sklypo savininkais ėmėsi veiksmų kaip galima šią elektros liniją perkelti prie sklypo ribos ir taip pagerinti galimybę naudotis didesne sklypo dalimi. Visi šie veiksmai nesusiję su atsakove, tačiau tol, kol elektros linija nebus perkelta, tol atsakovė negalės pakeisti sklypo naudojimo galimybių. Ieškovė nutylėjo faktus, jog su ja ir jos įgaliota atstove A. J. atsakovė nuolat ir sistemingai bendraudavo ir bendravo tuo metu, kai ieškovė jau buvo pasikreipusi į teismą. Ieškovė niekada nereiškė atsakovei pretenzijų dėl darbų eigos. Atsakovė nepadarė esminio sutarties pažeidimo, todėl nėra teisinio pagrindo sutartį nutraukti ir tuo labiau įpareigoti atsakovę grąžinti gautus pinigus už atliktą darbą. Atsakovė padarė visus nuo jos priklausančius darbus ir pagrįstai gavo atlygį už darbą. Be to, kaip nurodyta, norint nutraukti reikia pranešti kitai šaliai prieš vieną mėnesį, o tokio pranešimo ieškovė niekada nesiuntė. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę grąžinti visus jos dispozicijoje esančius dokumentus, susijusius su ginčo sklypu, vadinasi ieškovė siekia gauti visą atsakovės atliktą darbą už dyką. Be to, reikalavimas įpareigoti atsakovę grąžinti visus jos dispozicijoje esančius dokumentus yra nekonkretus ir priverstinai neįgyvendinamas. Ieškovė neįrodė ką ir kada perdavė atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-09-10 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta teritorijos projektavimo darbų sutartis. Atsakovė įsipareigojo atlikti projektavimo darbus, nurodytus sutarties 2 punkte, ir perduoti juos ieškovei bei atlikti kitą sutartą darbą, o ieškovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartą atlyginimą atsakovei (sutarties 1 punktas). Sutarties 2 punkte ieškovė užsakė jai nuosavybės teise priklausančio ūkio paskirties žemės sklypo, naudojimo būdas „kiti žemės ūkio paskirties sklypai“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atlikti preliminarius matavimus: 1) sklypo teritorijų planavimo dokumento – detaliojo plano – eskizinį projektą (pasiūlymai) (sutarties 2.1. punktas), 2) sklypo detaliojo plano dokumentus, parengtus koreguojant pasiūlymus pagal savivaldybės administracijos išduotą planavimo sąlygų sąvadą sklypo planavimo dokumentams rengti (projektas) (sutarties 2.2. punktas). Sutartimi taip pat sulygta, kad keisti ginčo žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį užsakovė įgyja ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo žemės sklypo įsigijimo dienos (sutarties 4.1. punktas). Sutarties 19 punkte nurodyta, kad užsakovas supranta, kad projektas be šios sutarties 4.1 punkte nurodytų darbų (infrastruktūros brėžiniai) negali būti užbaigtas. Sutarties 15.3 punkte nustatyta, kad parengtus pasiūlymus, kuriuos sudarys brėžiniai ir aiškinamasis raštas, pateiks užsakovui priimti Vilniuje per penkis mėnesius po viso avanso sumokėjimo (sutarties 21 punktas), jeigu nebus užsakovo užduočių pakeitimų ar priežasčių terminui pratęsti (sutarties 18.4 punktas ar kt.) Tinkamu pateikimu laikomas perdavimas pagal aktą ar kitu šios sutarties 28 punkte nurodytu būdu. Sutartyje nustatyta, jog ieškovė gali nutraukti sutartį (sutarties 33 punktas), apie sutarties nutraukimą iš anksto pranešus kitai šaliai prieš vieną mėnesį. Ieškovė atsakovei pagal sutarties sąlygas 2007-09-18 sumokėjo 2 316, 96 Eur (kasos pajamų orderio kvitas, serija III Nr. 31), 2007-09-24 – 2 027,34 Eur (kasos pajamų orderio kvitas, serija III Nr. 33), 2014-09-26 – 2 896,20 Eur (kasos pajamų orderio kvitas, serija X Nr. 09). Į bylą nėra pateikta duomenų, kad atsakovė buvo įspėta apie sutarties nutraukimą. 2010-12-13, 2011-02-25, 2012-10-12 ieškovės įgalioto asmens A. J. prašymuose Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui nurodoma, kad yra parengti žemės ūkio paskirties žemės sklypo keitimo į kitos paskirties žemę projektiniai pasiūlymai. Į bylą pateiktas detaliojo plano eskizinis projektas dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, jame yra ieškovės prierašas su juos parašu, nurodoma, kad ji tvirtina projektinio pasiūlymo pirminį variantą, kitus variantus derins papildomai.

Dėl teismo šališkumo

Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Tai ieškovė iš esmės grindžia dviem aplinkybėmis: pirma, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turėjo būti atmestas, nes buvo praleistas naikinamasis terminas, antra, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs atnaujintą bylą priėmė visiškai priešingą sprendimą nei prieš tai buvo priėmęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas buvo šališkas dėl žemiau pateiktų argumentų.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (naikinamasis terminas). Bylos duomenimis nustatyta, jog sprendimas už akių priimtas 2015-09-30, tuo tarpu atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo teisme gautas 2016-02-29. Taigi, minėtas pareiškimas paduotas praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą. Šioje nutartyje taip pat pažymėta, kad teisė būti informuotam apie teismo procesą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje traktuojama kaip sudėtinė teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012). CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Atsakovė apie teismo procesą buvo informuota, išsiuntus procesinius dokumentus atsakovės registruotos buveinės adresu, t. y. Čiobiškio g. 12-49, Vilnius. Pirmą kartą išsiųsti procesiniai dokumentai 2015-07-18 grįžo su žyma „Neatsiėmė“. Dokumentai buvo siunčiami pakartotinai ir 2015-08-27 sugrįžo su žyma „Neatsiėmė“. Taigi, laikytina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie teismo procesą 2015-08-24. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodė, kad ji nežinojo apie bylą iki 2016-02-05, to priežastimi įvardija netinkamą pašto darbuotojų darbą, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikia. Nagrinėjamu atveju šioje byloje pilna apimtimi galioja dispozityvumo ir rungtyniškumo principai, tad kiekviena iš šalių privalo pagrįsti savo nurodomas aplinkybes. Atsakovei nenuginčijus byloje esančių duomenų, kurie patvirtina, kad ji buvo tinkamai informuota apie teismo procesą, turėjo būti taikoma CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti naikinamąjį terminą, bei remiantis šia nuostata, turėjo būti atsisakyta priimti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teisėjų kolegija nurodo, jog nustatytas proceso teisės normos pažeidimas nėra pagrindu konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumą, o pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą galėtų būti tik tada jei dėl šio pažeidimo būtų neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). CPK 328 straipsnyje įtvirtintas draudimas panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ar nutartį vien formaliais pagrindais. Tad nustatytas proceso teisės normų pažeidimas galėtų būti papildomu motyvu naikinant skundžiamą sprendimą tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą priėmė priešingą sprendimą nei prieš tai buvo priėmęs, savaime negali būti traktuojama pirmosios instancijos teismo šališkumo įrodymu, ypatingai atsižvelgiant į sprendimo už akių instituto prasmę.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo ginčo sutartį nutraukti, nes atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka, o su jį detalizuojančiais – sutinka iš dalies. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog darbai, nurodyti sutarties 2.1. punkte, yra atlikti ir perduoti ieškovei, o darbai, aprašyti sutarties 2.2. punkte, nėra atlikti, tačiau terminas jiems atlikti yra pratęstas, remiantis sutarties 15.3. punktu, kas sąlygoja, jog pagrindo nutraukti sutartį nėra.Teisėjų kolegija pažymi, jog sutiktina su ieškove, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė detaliojo plano eskizinį projektą būtų perdavusi ieškovei sutarties 15.3 arba 28 punktuose nustatyta tvarka, tačiau, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, į bylą yra pateikti įrodymai, jog eskizinis projektas buvo perduotas ieškovei, o ieškovė jį priėmė. 2010-12-13, 2011-02-25, 2012-10-12 ieškovės įgalioto asmens A. J. prašymuose Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui nurodoma, kad yra parengti žemės ūkio paskirties žemės sklypo keitimo į kitos paskirties žemę projektiniai pasiūlymai (t. y. eskizinis projektas). Į bylą pateiktas eskizinis projektas dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, jame yra ieškovės prierašas su juos parašu, nurodoma, kad ji tvirtina projektinio pasiūlymo pirminį variantą, kitus variantus derins papildomai. Taigi, nurodyti įrodymai patvirtina, kad sutarties 2.1. punktas yra įvykdytas. Konstatuoti priešingai vien dėl to, jog nėra duomenų apie sutarties 15.3 arba 28 punktuose nurodytų reikalavimų laikymąsi būtų nepagrįstai formalu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog detaliojo plano eskiziniame projekte yra pataisytos dvi datos, ant šio projekto esant padėtam ieškovės parašui bei išreiškus valią jį tvirtinti, nėra reikšminga, sprendžiant dėl eskizinio projekto perdavimo-priėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė galėjo ginčyti parašo, esančio eskiziniame projekte tikrumą, prašyti skirti ekspertizę jo tikrumui nustatyti, tačiau to nedarė.Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės teiginiui, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad sutartyje nebuvo nustatytas terminas, per kurį atsakovė turėjo atlikti sulygtus pagal sutartį darbus. Tokį terminą nustato sutarties 15.3 punktas, jis yra „per penkis mėnesius po viso avanso sumokėjimo“, tačiau tas pats sutarties straipsnis šiam terminui nustato išlygą „jeigu nebus užsakovo užduočių pakeitimų ar priežasčių terminui pratęsti (šios sutarties 18.4. punktas ar kt.)“. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju sutarties 2.2. punkte sulygtų darbų atžvilgiu turi būti taikoma minėta sutarties 15.3. punkte nustatyta išlyga, o tai reiškia, kad atsakovė minėtų darbų neatliko pagrįstai, todėl terminas jiems atlikti yra pratęsiamas, atitinkamai – tarp šalių sudaryta sutartis toliau galioja. Ieškovės teigimu, sutartyje elektros linijos perkėlimo darbai numatyti nebuvo, todėl atsakovės sutartiniams įsipareigojimams jie jokios reikšmės negalėjo turėti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju faktas, jog šie darbai nėra įtraukti į sutartį bei priskirti prie sutartimi sulygtų darbų, savaime neeliminuoja galimybės šių darbų vykdymui daryti įtaką sutarties vykdymui. Ieškovė neneigė šių darbų atlikimo fakto. Teisėjų kolegijos vertinimu, elektros linijos perkėlimo darbų vykdymas yra aplinkybė, kuri trukdo parengti sklypo detaliojo plano dokumentus, kaip tai nurodyta sutarties 2.2. punkte. Ieškovė tai paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog nukrypimo nuo teismų praktikos panašiose bylose nenustatė.Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas be jokių motyvų atmetė ieškovės reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę grąžinti jai pagal sutartį perduotus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šis pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, tačiau yra laikytinas pagrįstu. Konstatavus, jog nėra pagrindo nutraukti sutartį, taip pat nėra pagrindo ir tenkinti išvestinį reikalavimą – įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei jos prašomus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo turinį, spręstina, kad yra pagrindas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmesti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovės D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.