Kauno apylinkės teismo sprendimas

2011-06-16 · Civilinė byla Nr. 2-2368-775/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-16
Bylos Nr.
2-2368-775/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-02205-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Ieškovas
E. B.
Atsakovas
A. V.
Advokatai
Raimondas Lignugaris, Paulius Bružas
Civilinė byla Nr. 2-2368-775/2011 m.Proceso Nr. 2-05-3-02205-2010-2
Proc. sprendimo kategorija: 63; 116.1;(S)KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 16 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Neringai Sirvydienei, dalyvaujant ieškovui, jo atstovui advokatui Pauliui Bružui, atsakovui, jo atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 40 000 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l.21-22).

Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog atsakovas A. V. pasiskolino iš jo 40000 Lt sumą, kurią įsipareigojo grąžinti po dviejų mėnesių, kiek pamena, tai buvo 1999 m. balandžio 5 d., darbo diena. Pinigai buvo perduoti atsakovo darbovietėje UAB „Camum“, Chemijos g., Kaune, perduodant pinigus buvo surašytas paskolos raštas, kuriame atsakovas savo parašu patvirtino pinigų gavimą. Nors ekspertizės aktas nepatvirtino, jog paskolos rašte yra atsakovo parašas, tačiau pinigų perdavimo faktą patvirtino buvusi atsakovo darbuotoja D. S. (R.), kuri atspausdino paskolos raštelį ir dalyvavo perduodant pinigus. Ieškovas paskolino atsakovui pinigus, nes jis žadėjo greitai prasukti biznį su mediena ir po kelių mėnesių grąžinti skolą ir dar 5000 dolerių pelno. Pats ieškovas tokių pinigų neturėjo, todėl teko įkeisti draugės K. Š. butą ir paimti paskolą. Ieškovas pasitikėjo atsakovu, nes juos suvedė jo pažįstamas G. P., kuris taip pat paliudijo pinigų skolinimo faktą.

Atsiliepimas

Atsakovas 2010-04-12 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, jokios paskolos iš ieškovo nėra gavęs, paskolos raštelio nepasirašė (b.l.39).

Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog ieškovo ieškinys nepagrįstas, nes iš ieškovo pinigų nėra gavęs, jokio paskolos raštelio nesirašė ir tai patvirtino ekspertizės aktas. 1999 m. jis dirbo direktoriumi medienos importu - eksportu užsiimančioje bendrovėje, verslas vyko normaliai ir pinigų netrūko, nebuvo reikalo skolintis. Be to, diena, kurią ieškovas įvardina kaip paskolos gavimo dieną, buvo antroji Velykų diena ir ofise darbuotojai nedirbo, jo tą dieną net Kaune nebuvo, jis šventė Velykas Kaišiadorių raj. pas žmonos tetą. G. P. ir E. B. tuo metu dalyvavo nusikalstamoje veikloje, iš verslininkų reikalaudavo duoklės už apsaugą, kaip atsirado paskolos raštelis atsakovas nežino. 1999 m. birelio mėn. atsakovas pateko į avariją, buvo praradęs sąmonę, gulėjo ligoninėje, o ieškovas ne kartą lankėsi pas jį ligoninėje, gal tada galėjo atsirasti raštelis, bet kad būtų jame pasirašęs, atsakovas neprisimena.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog 1999 m. balandžio 5 d. A. V. ir E. B. pasirašė paskolos raštelį, pagal kurį A. V. pasiskolino iš E. B. 40 000 Lt ir įsipareigojo juos grąžinti iki 1999 06 05 (b.l. 6). 1999 06 01 -1999 06 15 A. V. po avarijos buvo paguldytas į KMUK neurochirurginę kiniką (b.l. 41). 1999 09 21 Kauno III-oji MSE komisija nustatė, jog A. V. dėl bendro susirgimo iki 2000 m. spalio mėn. yra nedarbingas (b.l.40). 2011 01 17 rašysenos ekspertizės akte nurodyta, jog nebuvo galima nustatyti, ar 1999 04 05 paskolos raštelį pasirašė A. V. (b.l. 81-83). 1999 04 02 ieškovo pažįstama K. Š. iš L. Z. vienam mėnesiui pasiskolino 44 800 Lt ir įkeitė jai priklausantį butą, esantį Maironio g. 14B-3, Kaune. Hipoteka panaikinta 2001 02 02 (b.l. 108-112). Nustatytu terminu atsakovui negrąžinus paskolos, ieškovas kreipėsi į teismą dėl jos priteisimo.

CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Belgijos UAB „ Lenaers ir Co“ v. L. V., bylos Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. L. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008).

Atsakovas byloje nurodė, jog jokių pinigų iš E. B. nesiskolino ir jokiame skolos raštelyje nepasirašė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti.

Pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sąlyga, ir šio fakto įrodinėjimo pareiga tenka paskolos davėjui (ieškovui) (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas savo reikalavimą grindžia paskolos rašteliu, savo, liudytojo G. P., liudytojos D. S. (Rukaitės) paaiškinimais, kurie nurodė, jog dalyvavo pasirašant paskolos raštelį ir matė, kai atsakovui buvo perduodami pinigai. Vertinant byloje surinktų įrodymų visumą pagal virš nurodytas taisykles, teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui 40 000 Lt.

Teismas konstatuoja, kad ieškovo pateiktas paskolos raštelis neįrodo jo reikalavimų pagrįstumo. Byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė, kurios 2011 01 17 akte nurodyta, jog nebuvo galima nustatyti, ar 1999 04 05 paskolos raštelį pasirašė A. V. (b.l. 81).

Teismas taip pat pažymi, kad, sprendžiant šioje byloje, ar įvyko 40 000 Lt sumos pagal šalių pasirašytą paskolos raštelį perdavimas paskolos gavėjui (atsakovui) ar ne, būtina aiškintis šio skolos dokumento nuostatas. Esant ginčui dėl pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo, sutartis aiškintina, vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Nagrinėjamoje byloje, šalims skirtingai nurodant dėl esminės paskolos sutarties sąlygos – pinigų perdavimo paskolos gavėjui fakto, –1999 04 05 paskolos raštelio nuostatos aiškintinos prioritetiškai vadovaujantis lingvistinės šio paskolos dokumento teksto reikšmės nustatymo principu, kaip objektyviausiai atspindinčiu tikrąją šalių valią ir ketinimus. Kadangi minėtame skolos dokumente nėra nurodyta, kad ieškovas perdavė, o atsakovas faktiškai gavo 40000 Lt sumą, tai atsakovui ginčijant pinigų perdavimo faktą, teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad tais atvejais, kai atsakovas skolos nepripažįsta, ieškovas turi įrodyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes, tame tarpe – pinigų perdavimo nuosavybėn kitam asmeniui (paskolos gavėjui) faktą (CPK 12, 178 str.). Paskolos davėjui neįrodžius, kad pinigai pagal paskolos sutartį buvo perduoti, pripažintina, kad paskolos gavėjas faktiškai negavo šių pinigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 12 04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2006, 2009 04 03 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-145/2009).

Ieškovas nurodė, jog pinigų perdavimo faktą taip pat matė atsakovo darbuotoja liudytoja Danutė D. S. (R.) ir liudytojas G. P., tačiau teismas šių liudytojų parodymus vertina kritiškai, nes jie prieštarauja vieni kitiems, o taip pat - paties ieškovo paaiškinimams. Liudytoja D. S. (R.) paaiškino, jog 1999 04 05 buvo darbo diena, atsakovas prašė liudytoją pasilikti po darbo, pinigai atsakovui buvo perduoti po darbo (b.l. 104), liudytojas G. P. nurodė, jog tą dieną jis su ieškovu kartu atvažiavo į darbą ryte ir pinigai atsakovui buvo perduoti ryte (b.l. 104). Pats ieškovas nurodė, jog pinigus perdavė dienos metu (b.l.103).Tiek ieškovas, tiek ir jo liudytojai teigė, jog pinigai buvo perduoti darbo dieną, tačiau 1999 m. balandžio 5 d. buvo antroji šv. Velykų diena. Atsakovo liudytoja sutuoktinė B. V. patvirtino, jog 1999 m. šv. Velykas jų šeima šventė pas jos mamą ir tetą, gyvenančias Kaišiadorių rajone (b.l.105).

Teismas taip pat pažymi, jog liudytoja D. S. (R.) 1999 m. buvo atsakovo darbuotoja, dirbo UAB „Camum“ buhaltere. Iš jos paaiškinimų galima daryti išvadą, kad jos santykiai su atsakovu buvo įtempti, nes kaip nurodė, atsakovas jai buvo „skambinęs, grasinęs, policija jam uždraudė prie jos artintis, „berniukais“ gąsdindavo, sakė, jei „išeis iš darbo, bus sutvarkyta“ (b.l. 105). Atsakovas taip pat paaiškino, jog liudytoja dirbo jo vadovaujamoje bendrovėje buhaltere, tačiau kartu, jam nežinant, bendrovėje organizavo savo antrą veiklą, dirbo su tais pačiais tiekėjais, naudojosi įmonės ryšiais (b.l. 116). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog liudytojos ir atsakovo santykiai buvo blogi, todėl jos parodymai laikytini neobjektyviais ir vertintini kritiškai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovas nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis nuo 1999 metų kreipėsi į atsakovą dėl paskolos grąžinimo, ragino jį įvykdyti prievolę.

Duoti ieškovo, liudytojų paaiškinimai apie paskolos raštelio surašymo aplinkybes yra prieštaringi ir nenuoseklūs, todėl šiuos paaiškinimus teismas atmeta kaip nepatikimus ir negalinčius pagrįsti ieškinyje keliamų reikalavimų. Remiantis išdėstytais motyvais, ieškovo ieškinys atmestinas.

Ieškinį atmestus, iš ieškovo atsakovui A. V. priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 1500 Lt atstovavimo išlaidos (b.l. 99-100), 439,24 Lt išlaidos už ekspertizę (b.l. 79), valstybei iš ieškovo priteistinos 48 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu ( CPK 88 str., 93 str., 98 str.).

Kadangi už rašysenos ekspertizės atlikimą atsakovas įmokėjo 500 Lt užstatą, o ekspertizė kainavo 439,24 Lt, todėl įsiteisėjus teismo sprendimui, Kauno miesto apylinkės teismo buhalterijai pavestina grąžinti atsakovui A. V. 60,76 Lt nepanaudoto užstato, sumokėto pagal 2010 08 30 mokėjimo nurodymą per AB Swedbank ( b.l.73, CPK 90 str.).

Vadovaujantis LR CPK 268 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 1939,24 Lt (vienas tūkstantis devyni šimtai trisdešimt devyni litai 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 48 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus) išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, Kauno miesto apylinkės teismo buhalterijai pavesti grąžinti A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 60,76 Lt (šešiasdešimt litų 76 ct) nepanaudoto užstato už ekspertizės atlikimą, sumokėto pagal 2010 08 30 mokėjimo nurodymą per AB Swedbank

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Šliumpienė