Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės Jolitos Okuškienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023-02-01 nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, P. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-10-05 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, P. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 4 metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023-01-01.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuotas P. B. nuosavybės teise priklausantis automobilis „VW POLO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. P. B. 2023-01-01, apie 15.17 val., Elektrėnų sav., Elektrėnų sen., Geibonių k., Kalno g., ties pastatu, pažymėtu Nr. 4, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,19 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais P. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Prokurorės J.Okuškienės apeliacinis skundas tenkintinas

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš prokurorės J.Okuškienės apeliacinio skundo matyti, jog ji neginčija nuteistojo P. B. veiksmų kvalifikavimo bei jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – specialiosios teisės atėmimo ir automobilio konfiskavimo, todėl dėl šių aplinkybių plačiau nepasisakoma. Prokurorė skundu nesutinka su nuteistajam P. B. paskirta baudos bausme, mano, kad apylinkės teismas netinkamai taikė bausmės skyrimui aktualias baudžiamojo įstatymo nuostatas, neatsižvelgė į nuteistojo ankstesnius teistumus ir nemokamas baudas ir paskyrė per švelnią poveikio priemonę. Prokurorės teigimu, vietoj baudos P. B. turėtų būti skiriama griežtesnė bausmė – areštas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokurorės apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas ir nuteistajam P. B. paskyrė per švelnią bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas spręsdamas dėl skirtinos bausmės išimtinai vertino nuteistojo P. B. pažadą susirasti darbą ir sumokėti paskirtas baudas, tačiau nepagrįstai nevertino kitų bylos aplinkybių – veikos, kurią padarė P. B., pavojingumo laipsnio, jos padarymo aplinkybių, nuteistojo ankstesnių teistumų ir jo asmens charakteristikos, kurių visuma yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl bausmės rūšies ir jos dydžio/trukmės. Teismo vertinimu, sprendimas nuteistajam P. B. taikyti švelniausios rūšies bausmę, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį, nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, kai įvertinami tik deklaratyvūs kaltinamojo pažadai, tačiau nepakankamai vertinamos pačios nusikalstamos veikos aplinkybės ir asmens charakteristika, yra nepagrįstas ir lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, todėl turi būti keičiamas. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023-02-01 nuosprendis keistinas.

7. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014). Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, vis dėlto, esant prokuroro ar nukentėjusiojo apeliaciniam skundui ir nustačius, jog nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, apeliacinės instancijos teismas gali tokią bausmę sugriežtinti.

8. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas individualizuodamas nuteistojo P. B. atžvilgiu skirtiną bausmę atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), P. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis P. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat įvertino P. B. asmenybę, jog jis yra teistas, taip pat ir už analogiškos veikos padarymą, baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, registruotas Užimtumo tarnyboje, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą neįrašytas. Šių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgdamas į nuteistojo P. B. teisiamojo posėdžio metu išreikštą poziciją, kad jis ateityje turės gerai apmokamą darbą ir galės apmokėti jam skiriamas baudas, apylinkės teismas konstatavo, jog bausmės tikslai nuteistojo P. B. atžvilgiu bus pasiekti jam paskyrus baudos bausmę. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023-02-01 nuosprendžiu nuteistajam P. B. buvo paskirta 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda, kuri buvo sumažinta vienu trečdaliu ir subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

9. Apeliaciniu skundu prokurorė nesutinka su tokia P. B. paskirta bausme, mano, kad ji yra per švelni, nurodo, kad nuteistasis pakartotinai daro nusikalstamas veikas, nepaisant to, kad jau buvo ne kartą teistas, tokiu savo elgesiu kelia pavojų kitų asmenų gyvybei ir sveikatai. Prokurorė taip pat pažymi, kad P. B. tiek baudžiamosiose, tiek administracinių nusižengimų bylose, buvo skiriamos baudos bausmės/nuobaudos, kurių jis nevykdo, yra bedarbis, o turėdamas darbą vis tiek savanoriškai baudų nemoka, todėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat paskyrus baudą, tikėtina, nebus pasiekti bausmės tikslai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi aplinkybes, reikšmingas P. B. paskirtos 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudos proporcingumui/neproporcingumui jo nusikalstamiems veiksmams, bei jo asmens charakteristiką, konstatuoja, jog nors P. B. prisipažinimas dėl nusikaltimo padarymo ir pažadas sumokėti jam skiriamas baudas jį teigiamai charakterizuoja ir yra reikšmingi skiriant jam bausmę, pripažįstant šias aplinkybes lengvinančiomis jo atsakomybę BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, tačiau negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių jam turėtų būti taikomos tik minimalios teisinio poveikio priemonės.

10. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, P. B. interesai likti laisvėje savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus. Pažymėtina, kad nuteistasis P. B. žinojo, jog prieš vairuodamas automobilį negali vartoti alkoholinių gėrimų, turi pasitikrinti savo blaivumą, laikytis saugumo reikalavimų ir nekelti pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams, tačiau sąmoningai pasirinko šių nuostatų nesilaikyti, todėl jam turi būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, P. B. nusikalto veikdamas tyčia, jis dienos metu vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, o tai net šešis kartus viršijo leistiną normą, tokiais veiksmais jis neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei, jo nusikalstami veiksmai nutrūko tik todėl, kad policijos pareigūnas I.Dievižis patruliuodamas prasilenkė su jo automobiliu ir prisiminė, kad šios transporto priemonės vairuotojui tos pačios dienos rytą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 6 dalį (vairavimą esant neblaiviam), atpažinęs pasivijo ir sustabdė (b. l. 40). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad vien todėl jog P. B. pripažino savo kaltę ir pažadėjo dirbti bei sumokėti jam paskirtas baudas, yra pagrindas jam taikyti švelniausias įmanomas teisinio poveikio priemones.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. B. skundžiamu nuosprendžiu kartu su bauda buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės, su kuria buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimas bei uždraudimas 4 metus vairuoti transporto priemones, vis dėlto, net ir su bauda šios priemonės konkrečioje situacijoje teismo taikytos sankcijos nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti P. B. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.

13. Iš Administracinių nusižengimų registro ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrų išrašų apie P. B. atžvilgiu pradėtus teisinius procesus matyti, kad jis ne kartą darė KET pažeidimus, taip pat ir susijusius su transporto priemonių vairavimu esant apsvaigus (pavyzdžiui, yra nustatyta, kad 2020-09-10 P. B. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) (b. l. 72-78), jis anksčiau ne kartą buvo teistas, taip pat jam buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė ir už vairavimą esant neblaiviam, nustačius 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą (b. l. 81-90), už vairavimą esant neblaiviam jis yra teistas ir užsienyje, Estijoje (b. l. 96). Atsižvelgiant į tai, pritartina prokurorės išvadoms, jog P. B. nusikaltimas negali būti laikytinas atsitiktiniu, nulemtu susiklosčiusių aplinkybių, priešingai, toks nuteistojo elgesys yra gana sistemingas, susiformavęs, nepaisant ankstesnių teistumų P. B. pakartotinai daro nusikalstamas veikas, savo elgesio nekeičia ir toliau pažeidžia teisės nuostatas, žinodamas apie galimai kilsiančias pasekmes. Tokias teismo išvadas sustiprina ir Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys bei policijos pareigūno I.Dievižio parodymai, kad P. B. nagrinėjamą nusikaltimą padarė praėjus vos keletui valandų nuo to, kai jau kartą buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam buvo nustatytas 1,15 prom. girtumas (administracinis nusižengimas ROIK 23193587377, 2023-01-01, 12.22 val.) bei apskritai neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 72). Taigi, teismo manymu, P. B. piktybiškai nesilaiko teisės nuostatų, KET reikalavimų ir kelia itin didelį pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui.

14. Taip pat sutiktina su prokurorės išvadomis, jog baudos bausmės skyrimas asmeniui, kuris jau anksčiau buvo baustas tokio pobūdžio teisinio poveikio priemone ir jos piktybiškai nevykdė, labai tikėtina, kad nepasieks bausmės tikslų. Nors nuteistasis P. B. teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme įsipareigojo ateityje susirasti darbą ir sumokėti paskirtas baudas, apeliacinio proceso metu nurodė, jog jis turi darbą (ar net kelis galimus pasiūlymus) Vokietijoje, kad jam net kelis mėnesius buvo atskaitomi visi uždirbti pinigai, kad tikslu išsiaiškinti dėl labai didelių atskaitymų jis buvo prieš Naujuosius metus grįžęs į Lietuvą, kad viską išsiaiškino, teismas pažymi, kad duomenų apie piniginių įsipareigojimų/įsiskolinimų vykdymą byloje nėra. Taip pat byloje nėra ir duomenų apie P. B. turimą turtą ir/ar pajamas, iš kurių jis galėtų įvykdyti tokią prievolę. Atvirkščiai, antstolė M.Gaivenė patvarkymu dėl informacijos pateikimo apylinkės teismui nurodė, kad yra vykdomas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-12-29 išduotas vykdomasis raštas dėl 40 MGL (2 000 Eur) baudos išieškojimo, 2023-01-10 dienai iš P. B. yra išieškota 9,15 Eur baudos (b. l. 107), Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų archyvarė L.Saulienė taip pat patvirtino, kad duomenų apie baudos, paskirtos Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-10-05 nuosprendžiu, sumokėjimą nėra (b. l. 108). Byloje taip pat yra duomenys, kad nuteistasis P. B. nevykdo ne tik ankstesniu apkaltinamuoju nuosprendžiu jam paskirtos baudos, bet ir administracinių nusižengimų bylose jam skiriamų nuobaudų. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie P. B. registruotus administracinius nusižengimus matyti, kad jam už 2023-01-01 padarytą nusižengimą paskirta 400 Eur bauda, už kitą 2023-01-01 padarytą nusižengimą paskirta 1 600 Eur bauda, už 2022-12-27 padarytą nusižengimą – 400 Eur bauda, už 2022-12-10 padarytą nusižengimą – 390 Eur bauda, už 2021-03-12 padarytą nusižengimą – 23 Eur bauda, už 2020-12-09 padarytą nusižengimą – 220 Eur bauda, už 2020-10-04 padarytą nusižengimą – 30 Eur bauda, už 2020-09-10 padarytą nusižengimą – 1 400 Eur bauda, už 2020-06-30 padarytą nusižengimą – 300 Eur bauda, šios baudos vis dar yra nesumokėtos (b. l. 72-78 ir 2023-03-07 Administracinių nusižengimų registro išrašas). Išskyrus deklaratyvius paaiškinimus, P. B. jokių duomenų, apie savo įsiskolinimo valstybei įvykdymą/sumažinimą nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl, teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bauda tik dar labiau sunkina jo finansinę padėtį ir teismo paskirtų sankcijų vykdymą.

15. Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis P. B. nesugeba tinkamai laikytis baudžiamojo įstatymo nuostatų, jo neapgalvotas, neatsakingas elgesys vairuojant transporto priemones esant neblaiviam ir tą darant net kelis kartus per dieną yra itin pavojingas visuomenei, todėl jam turi būti taikomos griežtesnės nei minimalios teisinio poveikio priemonės, taip bent trumpam apribojant jo laisvę, o baudos bausmės skyrimas šioje situacijoje neabejotinai formuotų nebaudžiamumo nuotaikas. Aplinkybė, kad nuteistasis P. B. įsipareigojo atlyginti kituose teisiniuose procesuose jam paskirtas baudas, o tai didesnė galimybė padaryti būnant laisvėje, teisėjų kolegijos manymu, nėra švelniausios galimos bausmės skyrimą lemiantis kriterijus, kadangi tą padaryti P. B. galės ir po kitos teismo paskirtos bausmės įvykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms bauda kaip bausmė gali būti taikoma tik asmeniui, kuris išties savo elgesiu rodo, jog pasitikėjimas juo gali būti rezultatyvus, o iš P. B. to tikėtis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs P. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir nuteistojo asmens charakteristiką, tai, kad yra nustatyta asmens atsakomybę sunkinanti ir lengvinanti aplinkybės, daro išvadą, kad nuteistajam skirtina griežtesnės sankcijoje numatytos rūšies bausmė – areštas, o jos terminas nustatytinas ilgesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

16. Nors arešto bausmė neabejotinai pakeis įprastą nuteistojo P. B. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos teisinių poveikio priemonių pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats nuteistasis. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Skiriama poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

17. Remiantis BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą bausmes subendrina. Nustatyta, jog P. B. anksčiau buvo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-10-05 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, taip pat jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020-06-07. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, bendrinant bausmes bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, todėl bendrinant atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes taikytina BK 64 straipsnio 2 dalis ir visiško bausmių sudėjimo būdu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-10-05 nuosprendžiu P. B. paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda skirtina kartu su 2023-02-01 nuosprendžiu skiriama arešto bausme, bei paliktinas 2023-02-01 nuosprendžiu nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

18. Apeliacinės instancijos teismui P. B. pateikė prašymą nedelsiant jam grąžinti į bylą, kaip kardomąją priemonę, paimtą pasą, nes skubiai ketina darbui išvykti į Vokietiją. Skundžiamu teismo nuosprendžiu P. B. buvo paskirta bausmė – bauda, šiame nuosprendyje yra nurodyta, kad paskirtos kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui yra naikinamos. Patikrinus bylos medžiagą, nustatyta, jog P. B., paskyrus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą buvo apimtas ne pasas, o asmens tapatybės kortelė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023-02-01 nuosprendis įsiteisės, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nuo Vilniaus apygardos teismo procesinio sprendimo paskelbimo dienos. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bauda keičiama į areštą. Bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnyje be kita ko nustatyta, jog nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. Šioje byloje procesinio sprendimo paskelbimas numatytas, po kelių dienų po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl asmens dokumentai, nuteistojo išvykimo į kitą šalį tikslu negali būti grąžinami, o teismo sprendimas dėl kardomųjų priemonių keičiamas, nustatant, kad kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, o pradėjus vykdyti – jos naikintinos, byloje esantis asmens dokumentas – asmens tapatybės kortelė perduotina arešto bausmę vykdančiai įstaigai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023-02-01 nuosprendį:

P. B. (P. B.) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirti 75 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. B. (P. B.) skirti 50 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-10-05 nuosprendžiu paskirta bausme visiško bausmių sudėjimo būdu ir P. B. (P. B.) paskirti galutinę subendrintą bausmę – 50 parų arešto ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023-02-01 nuosprendžiu P. B. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 4 metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023-01-01, bei, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nustatytą P. B. nuosavybės teise priklausančio automobilio „VW POLO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskaciją.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumento (asmens tapatybės kortelės – saugomos prie bylos) paėmimas paliktinos iki arešto bausmės pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti – jas panaikinti, asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę P. B. vardu perduoti arešto bausmę vykdančiai įstaigai.