Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-1896-730/2014

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. gruodžio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų M. Ž. ir G. Ž. atstovo advokato A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo išieškotojo BALLSBRIDGE ADVISORY LTD prašymą skolininkui M. Ž., suinteresuotiems asmenims G. Ž., antstoliui A. S., dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

išieškotojas kreipėsi dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Prašo nustatyti, kad skolininkui M. Ž. priklauso pusė jo ir sutuoktinės G. Ž. po santuokos sudarymo įgyto ir bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto, įskaitant, bet neapsiribojant: 1) 50 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini), akcijų; 2) ½ pistoleto (duomenys neskelbtini), ginklo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), leidžiant visą šį turtą realizuoti ir ½ lėšų, gautų šį turtą realizavus, pervedant skolininko M. Ž. sutuoktinei G. Ž.; 3) ½ esamų ir būsimų G. Ž. pajamų, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais; 4) ½ piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į sutuoktinės G. Ž. vardu atidarytas sąskaitas bankuose. Nurodė, kad antstolio A. S. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/13/03617 pagal Vilniaus apygardos teismo 2013-11-11 vykdomąjį raštą Nr. 220 dėl 11841593,10 Lt skolos išieškojimo iš skolininko M. Ž. išieškotojo BALLSBRIDGE ADVISORY LTD naudai. Pareiškėjas gavo antstolio A. S. siūlymą kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Vadovaujantis CK nuostatomis, skolininkui priklauso pusė jo ir sutuoktinės G. Ž. po santuokos sudarymo įgyto ir bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto.

Teismas, spręsdamas dėl skolininko turto dalies nustatymo jungtinėje nuosavybėje, gali nukrypti nuo lygių dalių principo, byloje yra pateikta įrodymų siekiant konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas siekiant apsaugoti keturių nepilnamečių vaikų interesus.Teismas privalėjo atsižvelgti į vaikų interesus atitinkančią Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies nuostatą kurioje nurodyta, kad svarbiausia vaiko interesai. Sutinka, jog teismo būtų nustatyta, kad M. Ž. pajamos ir darbo užmokestis būtų pripažintas jo asmenine nuosavybe, o G. Ž. pajamos ir darbo užmokestis būtų pripažintas jos asmenine nuosavybe, iš kurio būtų išlaikomi keturi nepilnamečiai vaikai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatytos skolininko turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad antstolio A. S. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/13/03617 pagal Vilniaus apygardos teismo 2013-11-11 vykdomąjį raštą Nr. 220 dėl 11841593,10 Lt skolos išieškojimo iš skolininko M. Ž. išieškotojo BALLSBRIDGE ADVISORY LTD naudai. Vykdydamas išieškojimą antstolis 2013-12-06, 2013-12-31 turto arešto aktais areštavo turtą, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė, t.y. su sutuoktine G. Ž.: 1) 100 vnt. paprastųjų vardinių(duomenys neskelbtini) akcijų; 2) pistoletas (duomenys neskelbtini), ginklo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), 3) ½ esamų ir būsimų G. Ž. pajamų, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais; 4) ½ piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į sutuoktinės G. Ž. vardu atidarytas sąskaitas bankuose. Antstoliui pasiūlius, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, nes vadovaujantis CK nuostatomis, skolininkui priklauso pusė jo ir sutuoktinės G. Ž. po santuokos sudarymo įgyto ir bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto.

Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos išvada sutinka, pripažindamas nepagrįstais suinteresuotų asmenų atskirojo skundo argumentus.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinis teismas, spręsdamas dėl skolininko dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali šias dalis nustatyti nelygias, atsižvelgdamas į nustatytas konkrečioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), tačiau taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014 ).

Aplinkybė, kad apeliantai augina keturis nepilnamečius vaikus, pati savaime nėra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, kadangi abiems tėvams taikoma pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus, jokių duomenų apie tai, kad vaikus išlaiko tik skolininko sutuoktinė, jog sutuoktinių turtas ar turtinės prievolės yra padalintos, byloje nėra. Byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti yra būtina skirti daugiau piniginių lėšų nei įprasta tokio amžiaus vaikams, jog vaikai turi tam tikrų specialių poreikių, kad iš skolininkui tenkančių pajamų dalies, atlikus išskaitas, skolininkas neturėtų galimybės vykdyti savo pareigą išlaikyti vaikus.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią apelianto atskirojo skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį.