- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- e2-13366-1079/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
- Atsakovas
- S. B.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei S. B. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės S. B. 244,08 Eur skolą, 21,97 Eur delspinigių, 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau per teismo nustatytą dvidešimties dienų terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pradinė kreditorė AB bankas Snoras 2011 m. kovo 15 d. su atsakove S. B. sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL110301S990001 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu AB bankas Snoras suteikė atsakovei 900,00 Lt (260,66 Eur) dydžio kredito limito mokėjimo kortelėje sumą, o atsakovė jį panaudojosi įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2016 m. kovo 31 d., kiekvieną mėnesį mokėdama nustatyto dydžio mėnesines įmokas, kol bus grąžinta visa paimta kredito suma, sumokėti už panaudotą kreditą apskaičiuotas palūkanas ir vykdyti kitas prievoles. Atsakovė įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir pradinei kreditorei liko skolinga 244,08 Eur vartojimo kredito.
2015 m. liepos 31 d. pradinė kreditorė AB bankas Snoras (bankrutavusi) Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovės prievolę naujajai kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kredito sprendimai“, o pastaroji 2017 m. gegužės 31 d. Paskolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi reikalavimo teisę į aukščiau minėtą atsakovės įsiskolinimą perleido Lindorff OY, Lietuvos Respublikoje veikusiai per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą. Nuo 2017 m. spalio 1 d. ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy vykdytą veiklą Lietuvoje, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog reikalavimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Įrodymų, jog ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę, informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą, byloje nepateikta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Teismas laiko, kad pareiškus teisme ieškinį, atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo į jos skolą perleidimą.
Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). CK 6.886 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia kredito gavėjui fiziniam asmeniui (vartotojui) kreditą mokėjimo išdėstymo būdu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. kovo 31 d.).
Tarp pradinės kreditorės ir atsakovės vartojimo kredito sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.886 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pradinė kreditorė suteikė atsakovei vartojimo kreditą, atsakovė jį gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, periodinių įmokų laiku nemokėjo, todėl pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą bei atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės reikalavimų, todėl iš jos ieškovei priteistina 244,08 Eur skola.
CK 6.101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo visiškai atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Sutarties 4.2 punkte atsakovei buvo nustatyta prievolė mokėti delspinigius nuo pradelstos mokėti sumos. Ieškovė delspinigius paskaičiavo taikydama 0,05 proc. normą už 180 dienų, iš viso 21,97 Eur, kurie priteistini ši atsakovės.
Ieškovė, remdamasi Sutarties 4.16 punktu, prašo priteisti iš atsakovės 12 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos, kurių paskirtis yra skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Sutarties 4.16 punkte yra numatytos 12 procentų metinės procesinės palūkanos, kurios skaičiuojamos už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įvertinus tai, kad Sutartimi šalys susitarė dėl 19,95 procentų metinės kredito ir palūkanų grąžinimo normos ir tokių palūkanų atsakovė nelaikė per didelėmis, Sutarties sąlygų atsakovė nėra ginčijusi, todėl Sutartyje nustatytų procesinių palūkanų dydis nelaikytinas prieštaraujančiu įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams, ir iš atsakovės ieškovei priteistinos 12 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 266,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 11 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 ir 3 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro ieškovės sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas ieškovei iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Intrum Lietuva“, j. a. k. 304615887:
- 244,08 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 8 ct) skolos;
- 21,97 Eur (dvidešimt vieną eurą 97 ct) delspinigių;
- 12 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, tai yra nuo 2019 m. spalio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.