Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 150 MGL (5 649 Eur) bauda.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį taip pat nuteistas A. G., šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, veikdamas bendrininkų grupe su A. G., provokavo duoti kyšį ir priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. M. Š., būdamas valstybės tarnautojas, t. y. (duomenys neskelbtini) vyresnysis patrulis, 2014 m. rugpjūčio 10 d. dirbdamas kartu su (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu A. G., apie 1.30 val., Spalvų g., Kalotėje, Klaipėdos r., sustabdė galbūt neblaivaus K. O. vairuojamą automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). K. O. nepateikus vairuotojo pažymėjimo, kurį buvo palikęs namuose, M. Š. nurodė jam prieiti prie tarnybinio automobilio. K. O. priėjus prie tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo M. Š. ir A. G., M. Š. delsiant patikrinti K. O. blaivumą, A. G. ir M. Š. pasakojant K. O. apie gresiančias baudas, A. G. K. O. paklausus, ar jis turi ką pasakyti, M. Š., kartu su A. G. provokavo K. O. duoti kyšį už tai, kad nebūtų patikrintas pastarojo blaivumas ir jis nebūtų traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Po šių M. Š. ir A. G. veiksmų K. O. už tai, kad nebūtų patikrintas jo blaivumas ir jis nebūtų traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, M. Š. davė 200 litų kyšį, kuriuo pastarasis pasidalijo su A. G..

Nuteistasis M. Š. ir jo gynėjas teigia, kad apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, jame išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nurodo, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog M. Š. kartu su A. G. sustabdė galbūt neblaivaus K. O. automobilį, tačiau teisme K. O. teigė, kad įvykio dieną alkoholio nevartojo, o neblaivi buvo keleivė G. B.. Pastaroji teismui taip pat patvirtino šias aplinkybes. Teismo nuosprendyje taip pat konstatuota, kad M. Š. nurodė K. O. prieiti prie tarnybinio automobilio ir K. O. priėjo prie tarnybinio automobilio, kuriame sėdėjo M. Š., taigi, lieka neaišku, kaip M. Š. galėjo sėdėti automobilyje, jei tuo metu jis stovėjo lauke. Be to, teismo nuosprendyje nurodyta, kad M. Š. delsė patikrinti K. O. blaivumą, kartu su A. G. pasakojo K. O. apie gresiančias baudas, o A. G. paklausus, ar jis turi ką pasakyti, M. Š. kartu su A. G. provokavo K. O. duoti kyšį už tai, kad šis nebūtų traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pasak apeliantų, neaišku, kodėl teismas konstatavo, kad būtent jis – M. Š. delsė patikrinti K. O. blaivumą, nes ekipažui vadovauja vyriausiasis patrulis, kurio įsakymus vykdo vyresnysis, taip pat kodėl teismas nusikaltimo iniciatoriaus rolę perkėlė išskirtinai jam, kai faktiniai bylos duomenys rodo priešingą situaciją. Be to, jis fiziškai negalėjo provokuoti K. O. duoti kyšį, nes stovėjo lauke ir rūkė.

Nuteistasis M. Š. ir jo gynėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi A. G. parodymais, nes jie yra nepatikimi. Apklausiant A. G. kaip specialųjį liudytoją apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, taip pat vidaus tarnybinio patikrinimo metu, pastarasis visiškai neužsiminė apie pinigų užvaldymo faktą, tokie faktiniai duomenys byloje atsirado ir pasitvirtino tik po M. Š. pranešimo tyrėjai apie galimą A. G. kyšininkavimą (b. 1. 88-89). A. G., apklausiamas specialiuoju liudytoju (b. 1. 52-54), parodė, kad 200 Lt kupiūra buvo įmesta pro M. Š. langą, po ko šis „... girtumo nebetikrino, administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašė“, o jis pats, asmeniškai iškeitęs 200 Lt kupiūrą į atskiras šimtines, vieną iš jų perdavė M. Š.. Tai, pasak apeliantų, yra akivaizdus melas. A. G., apklausiamas įtariamuoju, tik 2015-01-05 pripažino, kad 200 Lt kupiūrą jis bankomate įdėjo į savo asmeninę sąskaitą. Toks A. G. duotų paaiškinimų nenuoseklumas vertintinas kaip jo gynybinė pozicija – apkalbėti ekipažo jaunesnįjį pareigūną, kad išvengti atsakomybės. Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. G. nebuvo nubaustas drausmine tvarka (2014-11-20 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-113), kai už savo „nuopelnus“ (sėkmingą tyrimo eigą) buvo palydėtas į užtarnautą pensiją, o teismo nuosprendžiu nuteistas tik minimalia bauda.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. Š. ir jo gynėjas advokatas Vidmantas Žylė prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Š. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Žylės apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numato, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis M. Š. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nuosprendį M. Š. atžvilgiu ir jį pagal BK 225 straipsnio 2 dalį išteisinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas M. Š. ir A. G. kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė, t. y. nurodė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl M. Š. ir A. G. kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikrus duomenis. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, vien apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

Apeliantai skunde, nesutikdami su apygardos teismo priimtu nuosprendžiu, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Gynėjas ir nuteistasis M. Š. savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir siūlo remtis apeliaciniame skunde pateiktu atskirų aplinkybių vertinimu, o ne byloje esančių ir išnagrinėtų duomenų visetu. Nepaisant to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai konstatavo, kad M. Š. bei A. G. veiksmai atitinka BK 225 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apygardos teismo ištirtų įrodymų bei abejoti apygardos teismo padarytomis išvadomis, su kuriomis sutinka. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo aptartų įrodymų pagrindu padarytų išvadų dėl M. Š. bei A. G. kaltės jiems padarius BK 225 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.

BK 225 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, ar priėmė kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšininkavimo nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviomis veikomis, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo: 1) priima kyšį; 2) provokuoja jį duoti; 3) pažada jį priimti; 4) susitaria jį priimti; 5) reikalauja jį duoti. Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnį kilti pakanka bet kurios vienos iš šių veikų padarymo.

Nors nuteistasis M. Š. neigia padaręs BK 225 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, keldamas versiją, kad jis kyšio nereikalavo ir neėmė, su A. G. dėl jokių veiksmų nesitarė ir nebendrininkavo, iš K. O. paimti pinigai buvo užvaldyti išskirtinai A. G. iniciatyva ir įnešti į asmeninę jo sąskaitą iš karto po jų užvaldymo, tačiau tokia nuteistojo pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ši versija prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ši versija aptarta bei motyvuotai ir pagrįstai atmesta.

Liudytojas K. O. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 10 d., apie 1.30 val., kartu su pažįstama G. B. automobiliu „Chrysler Voyager“ važiavo iš savo namų Kalotėje į Klaipėdą. Pervažiavus geležinkelio pervažą automobilį sustabdė policijos pareigūnas, paprašė pateikti dokumentus. Policijos pareigūnui pasakė, jog vairuotojo pažymėjimo neturi, kadangi jį paliko namuose kitose kelnėse, tada šis paprašė prieiti prie pareigūnų tarnybinio automobilio, pasiėmė alkoholio matuoklį, tačiau jo nepanaudojo. Keleivio vietoje sėdėjo kitas pareigūnas, kuris žaidė kompiuteriu. Policijos pareigūnas pradėjo pasakoti, kas gali būti, kai neturi vairuotojo pažymėjimo, aiškino apie baudų dydį bei automobilio konfiskavimą. Tada buvo pasakyti tokie žodžiai: „kaip tarsimės“, pareigūnų automobilyje buvo išjungta šviesa, pasakė, kad nesupranta, tada jam atsakė: „neapsimetinėk kvailu“. Tuomet jis suprato, kad reikia duoti kyšį, nes kitaip bus nubaustas. Policijos pareigūnas liepė eiti pasiimti pinginę iš automobilio. Grįžęs policijos pareigūnui, kuris jį nusivedė prie automobilio, padavė 200 litų ir pastarasis grąžino dokumentus. Apie šį įvykį pranešė policijai. Taip pat liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 152-153). Pažymėtina, kad liudytojo K. O. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimą apklausos metu (t. 1, b. l. 11-12), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (t. 1, b. l. 15-22), tiek ir pirmosios instancijos teisme, todėl jais abejoti kaip patikimu įrodymu šaltiniu nėra jokio pagrindo.

Nors liudytojas K. O. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė į A. G., kaip į policijos pareigūną, kuris įvykio metu pasakė išlipti iš automobilio, nusivedė iki tarnybinio policijos automobilio, ir kuriam liudytojas padavė 200 litų kyšį, tačiau liudytojas teisme dėl šių neatitikimų jo parodymuose taip pat paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas atpažinimas ir jis atpažino, kuris būtent iš pareigūnų sėdėjo keleivio bei vairuotojo vietoje, tuo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes bei kiekvieno iš pareigūnų veiksmus. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog K. O. atpažino M. Š. kaip pareigūną, kuris jį sustabdė ties Kalotės geležinkeliu bei kuriam jis padavė pinigus – 200 Lt (t. 1, b. l. 15–18). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog K. O. atpažino A. G. kaip pareigūną, kuris įvykio metu buvo policijos tarnybiniame automobilyje (t. 1, b. l. 19–22). Teisėjų kolegijos vertinimu tokiems liudytojo K. O. parodymuose esantiems tam tikriems nesutapimams , kuris policijos pareigūnas sustabdė jo vairuotą automobilį, nusivedė iki tarnybinio policijos automobilio, ir kuriam liudytojas padavė 200 litų kyšį, galėjo turėti reikšmės nuo įvykio praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, liudytojo psichologinė būsena ir kt. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas aiškiai nurodė, kad jis pinigus padavė policijos pareigūnui, kuris sėdėjo tarnybinio automobilio vairuotojo vietoje (t. 1, b. l. 11-12) ir kurį jis vėliau atpažino kaip M. Š.. Teisėjų kolegija daro neabejotiną išvadą, kad liudytojo K. O. parodymai savo esme yra vienodi ir nuoseklūs, liudytojas aiškiai nurodė kyšio davimo aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo jo parodymais netikėti, nes parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta G. B., kuri įvykio metu važiavo kartu su K. O., taip pat patvirtino, kad jų automobilį sustabdė būtent M. Š., kuris liepė K. O. išlipti iš automobilio bei eiti kartu su juo prie policijos tarnybinio automobilio ir kuris įsėdo į automobilio vairuotojo vietą. Liudytoja parodė, kad įvykio dieną važiavo K. O. vairuojamu automobiliu ir jie Kalotėje, prie geležinkelio pervažios buvo sustabdyti policijos. Po to prie K. O. priėjo policininkas, jie pasikalbėjo, vėliau pastarąjį pakvietė į tarnybinį automobilį. K. O. grįžęs pasiėmė piniginę ir supykęs vėl grįžo prie policijos tarnybinio automobilio. Grįžęs į savo automobilį K. O. pasakė, jog jiems davė 200 litų už pažeidimo neįforminimą bei paprašė jos telefono ir paskambinęs pranešė apie tai policijai (t. 2, b. l. 171). Iš esmės tokius pačius parodymus liudytoja G. B. davė ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 25-26). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių G. B. būtų suinteresuota nepagrįstai apkaltinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamus asmenis tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie juos melagingus parodymus, todėl liudytojos parodymais abejoti nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad pats nuteistasis M. Š. apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad būtent jis įvykio metu sustabdė K. O. vairuotą automobilį ir nusivedė vairuotoją iki tarnybinio automobilio (t. 2, b. l. 172). Taigi, šių liudytojų parodymai patvirtina, kad pinigai buvo paduoti pareigūnui, sėdėjusiam policijos tarnybinio automobilio vairuotojo vietoje, t. y. M. Š.. Nors apeliantai skunde nurodo, jog neaišku, kodėl teismas konstatavo, kad būtent M. Š. delsė patikrinti K. O. blaivumą, nes ekipažui vadovauja vyriausiasis patrulis, kurio įsakymus vykdo vyresnysis, taip pat kodėl teismas nusikaltimo iniciatoriaus vaidmenį perkėlė išskirtinai jam, tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad kyšį duoti provokavo ir jį paėmė abu nuteisti policijos pareigūnai.

Liudytojų K. O. ir G. B. nurodytas kyšio davimo aplinkybes patvirtino ir nuteistasis A. G., kuris apklaustas pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino visiškai ir parodė, jog 2014-08-10, apie 1 val. nakties, dirbant su M. Š. Kalotėje, M. Š. sustabdė automobilį, po to nuėjo su vairuotoju prie bagažinės, bendravo. M. Š. įsėdo į vairuotojo vietą bei pasakė, jog įtaria, kad sustabdyto automobilio vairuotojas gali būti išgėręs. Minėtas vairuotojas pasiliko šalia lango iš lauko pusės prie vairuotojo durelių ir M. Š. pasiūlė pastarajam papūsti į alkotesterį, tačiau šis visaip išsisukinėdamas nepūtė, uždavinėjo klausimus apie nuobaudas. Tada jis įsikišo į pokalbį bei liepė pūsti į alkotesterį, paaiškindamas, jog įpūtus virš nustatytos normos bus surašytas protokolas. Vėliau prieš K. O. nubėgant prie savo automobilio paimti piniginės, M. Š. išlipo iš automobilio ir persimetė su K. O. keliais žodžiais, po to atsisėdo į mašiną vairuotojo pusėje. K. O. sugrįžus, pastarasis į automobilio saloną įmetė pinigus, kuriuos paėmė M. Š.. Vairuotojui nubėgus nuo jų automobilio jis įjungė salone šviesą ir M. Š. jam parodė 200 litų kupiūrą. Po to jis paėmė 200 litų kupiūrą ir M. Š. davė 100 litų grąžos iš savo asmeninių pinigų bei prekybos centre „Studlendas“ esančiame bankomate 200 Lt padėjo į savo sąskaitą (t. 2, b. l. 171-172). Pažymėtina, kad nuteistojo A. G. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimą apklausų metu (t. 1, b. l. 52-54, 60-61, 64-65, 67-68), tiek ir pirmosios instancijos teisme, todėl jais abejoti nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistojo A. G. parodymuose yra tam tikrų nesutapimų dėl pačio pokalbio su liudytoju K. O. turinio atskirų detalių, apie tai, kad prekybos centre „Studlendas“ esančiame bankomate 200 Lt, paimtus kaip kyšį, padėjo į savo sąskaitą, jis nurodė tik 2015 m. sausio 15 d. vykusios trečiosios apklausos metu (t. 1, b. l. 64-65), tačiau tai nesudaro pagrindo nuteistojo parodymus laikyti nenuosekliais ir nepatikimais. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. G. nuo pat pirmosios apklausos paaiškino kyšio davimo aplinkybes, pripažino pinigų gavimo faktą, t. y., jog jie kartu su M. Š. pasidalino gautą kyšį. Tai, jog A. G. pirmųjų apklausų metu nedetalizavo, ką jis darė su kyšio davimo metu gautais pinigais, nesudaro pagrindo nesivadovauti nuteitojo parodymais. Nors apeliantai skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. G. atlikus tarnybinį patikrinimą nebuvo nubaustas drausmine tvarka (2014-11-20 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-113), nors buvo pripažintas pažeminęs policijos pareigūno vardą, o vėliau atleistas paties prašymu dėl išėjimo į pensiją, tačiau šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo abejoti nuteistojo A. G. parodymais. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių A. G. būtų suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti M. Š. tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie jį melagingus parodymus. Juolab nuteistasis A. G. davė parodymus ne tik apie kito nuteistojo M. Š. nusikalstamus veiksmus, bet ir savo paties atliktus nusikalstamus veiksmus abiems nuteistiesiems paimant pinigus iš liudytojo K. O..

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei A. G., nuteistojo M. Š. parodymai yra nenuoseklūs bei nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. 2014 m. spalio 20 d. apklaustas įtariamuoju M. Š. išvis nenurodė, kad įvykio vietoje buvo sustabdytas K. O. (t. 1, b. l. 78-79), vėliau davė kitokius parodymus, pirmosios instancijos teisme iš dalies dar juos pakeitė, nurodė, jog 2014 m. rugpjūčio mėn., tarp 9 ir 10 d., Kalotėje apie 1.30 val. nakties išlipo iš automobilio parūkyti ir prie geležinkelio pervažos sustabdė automobilį ,,Chrysler Voyager“ bei paprašė patikrinimui dokumentų. K. O. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tada jis ir buvo pakviestas į tarnybinį automobilį. Pasakius A. G., kad pilietis neturi vairuotojo pažymėjimo, pastarasis pradėjo su juo diskutuoti. Vėliau jis padėjo dokumentus automobilyje, o A. G. toliau šnekėjosi su K. O.. Po to K. O. nuėjo į savo automobilį ir jie, gavę pranešimą, nuvyko į Panevėžio gatvę dėl prie parduotuvės gulinčio piliečio, bet ten nieko nerado. Tada A. G. paprašė nuvežti iki ,,Studlendo“, tačiau nepaaiškino nuvykimo priežasties. Nurodė negalįs paaiškinti, kokiu būdu du šimtai litų atsirado tarnybinio automobilio salone (t. 2, b. l. 172-173). Šie nuteistojo parodymai prieštarauja tiek nuteistojo A. G., tiek liudytojų K. O. ir G. B. anksčiau aptartiems parodymams bei kitai bylos medžiagai. Todėl,teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo M. Š. parodymai skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo pagrįstai atmesti, kaip pasirinkta gynybinė versija, kuri prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

Apeliantai skunde nurodo, kad liudytojas K. O. turi būti teisiamas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už policijos pareigūnų papirkinėjimą. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. BK 227 str. 5 d. numatyta, kad asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. O. apie duotą kyšį iškart po įvykio pranešė telefonu Bendrosios pagalbos centrui (t. 1, b. l. 8-9 ) , vėliau 2014 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriui savanoriškai pranešė apie įvykį ir davė parodymus, t. y. iki jo pripažinimo įtariamuoju (t. 1, b. l. 1-2). Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2015 m. vasario 26 d. nutarimu, kuris 2015 m. vasario 27 d. buvo patvirtintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas prieš K. O. ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos BK 227 str. 2 d. (t. 1, b. l. 23). Taigi, klausimas dėl K. O. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn buvo tinkamai išspręstas ikiteisminio tyrimo metu.

Apeliantai skunde nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog M. Š. kartu su A. G. sustabdė galbūt neblaivaus K. O. automobilį, tačiau teisme K. O. teigė, kad įvykio dieną alkoholio nevartojo, o neblaivi buvo keleivė G. B.. Pastaroji teismui taip pat patvirtino šias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas K. O. paaiškino, kad jis įvykio vakarą nebuvo vartojęs alkoholio, alkoholį vartojo galbūt ryte. Liudytojas taip pat paaiškino, kad buvo paimtas alkoholio matuoklis, tačiau jis panaudotas nebuvo (t. 2, b. l. 152). Nuteistasis A. G. apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad M. Š. įsėdo į vairuotojo vietą bei pasakė, jog įtaria, kad sustabdyto automobilio vairuotojas gali būti išgėręs. Šią aplinkybę apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir M. Š., kuris 2014 m. gruodžio 5 d. apklausos metu paaiškino, kad bendraudamas su vairuotoju įtarė galimą neblaivumą (t. 1, b. l. 89). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas ginčijamą aplinkybę konstatavo pagrįstai.

Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagal bylos duomenų visumą tinkamai nustatė nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir jų pagrindu teisingai konstatavo, kad M. Š. ir A. G. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje.

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. Š. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą atmesti.