Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-03-26 · Administracinė byla Nr. I3-200-505/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-03-26Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-03-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-26
Bylos Nr.
I3-200-505/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01339-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Daina Kukalienė (pirm.), Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
"GLASS MARKET"
Atsakovas
Alytaus miesto savivaldybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-200-505/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01339-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 51.5; (S) 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 26 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimanto Giedraičio ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Glass market“ atstovui Ž. T., atsakovės Alytaus miesto savivaldybės atstovui R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Glass market“ skundą atsakovei Alytaus miesto savivaldybei dėl administracinio akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Glass market“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. T-152 „Dėl Alytaus miesto tarybos 1996 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 621 „Dėl gatvių ir parko pavadinimų“ pakeitimo“ (1 t., b. l. 24-38).

Pareiškėja skunde nurodė bei jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamu sprendimu nuspręsta panaikinti suteiktą (duomenys neskelbtini) pavadinimą, nemažinant automobilių stovėjimo vietų skaičiaus šalia esančiame (duomenys neskelbtini) sklype. Pažymėjo, jog šalia (duomenys neskelbtini) gatvės esančiame (duomenys neskelbtini) privačiame uždarosios akcinės bendrovės „Glass market“ sklype įmonė 2007 m. suprojektavo, pastatė ir eksploatuoja 16 parkavimo vietų automobilių parkavimo aikštelę. Teigė, kad 2019 m. gegužės 23 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendime kontraversiškai pasisakoma būtent dėl šios teritorijos sklypo, nors taryba neturi jokių juridinių galių šiuo metu įtakoti šios privačiai įmonei priklausančios nuosavybės pertvarkymo. Akcentavo, kad įmonė neturi jokio poreikio pertvarkyti teritoriją, priešingai įmonės poreikis - kad esama 2007 m. užfiksuota padėtis nebūtų keičiama, o savivaldybei inicijuojant pertvarkymą, siekti, kad keitimai būtų minimalūs. Paaiškino, jog privatus įmonei (duomenys neskelbtini) priklausantis ginčo žemės sklypas 2007 m. suplanuotas detaliuoju planu, jo sprendinių pagrindu sklype 2007 m. buvo gautas leidimas statyti, pastatytas bei sėkmingai eksploatuojamas 1865 kv. m komercinis statinys, šalia pastato sklypo ribose yra 16 parkavimo vietų automobilių parkavimo aikštelė, būtina sklype esančio statinio eksploatavimui. Kitos 49 automobilių parkavimo vietos, kurios buvo būtinos kaip privaloma sąlyga 2007 m. gauti leidimą statyti įmonei priklausantį 1865 kv. m pastatą bei jį pradėti eksploatuoti. Teigė, kad 2007 m. rugpjūčio 17 d. Infrastruktūros sutarties pagrindu, kuri galioja ir dabar, 2007 m. parengė statybą leidžiančius projektus, gavo leidimus statyti, įrengė infrastruktūros objektus. Pažymėjo, kad 2007 m. (duomenys neskelbtini) pareiškėja suprojektavo, pastatė, įrengė ir pradėjo eksploatuoti naują turgavietę „(duomenys neskelbtini)", kurioje 12 metų sėkmingai veikia apie 50 smulkiojo verslo darbo vietų, o dėl priimto ginčo sprendimo kyla pavojus joms išnykti. Atkreipė dėmesį į tai, kad be to, ką miestui buvo įsipareigojusi rašytine sutartimi, pareiškėja papildomai savanoriškai, geranoriškai, be jokio rašytinio susitarimo, sutvarkė kelių šimtų metrų ilgio apie 3 m pločio (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų šaligatvio atkarpą ties (duomenys neskelbtini). Leidimas statyti turgavietę buvo išduotas su sąlyga, kad greta statomo pastato esančioje valstybinėje žemėje bus įrengti nauji miesto infrastruktūros objektai: 49 naujos automobilių parkavimo vietos, dviračių - pėsčiųjų tako atkarpa (duomenys neskelbtini) autobusų sustojimo vietos perkėlimas, naujos kelių šimtų metrų vandentiekio tinklų linijos bei greta statinio esančio vandentiekio mazgo nutiesimas. Taigi, dėl šių įsipareigojimų vykdymo su Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi buvo pasirašyta 2007 m. rugpjūčio 17 d. Infrastruktūros plėtojimo sutartis Nr. SR-1120, kurioje, be kitų nuostatų, numatyta, kad įrengta 49 automobilių parkavimo vietų automobilių parkavimo aikštele galima pareiškėjai naudotis neterminuotai, o parkavimo aikštelė negali būti pertvarkoma be įmonės sutikimo. Pareiškėjos atstovo įsitikinimu, jeigu besiribojančioje valstybės žemėje nebūtų buvę pastatyta 49 vietų automobilių parkavimo aikštelės, pastato statyba būtų pripažinta netinkama ir būtų neleista turgavietės eksploatuoti, todėl praradus dalį automobilių parkavimo vietų, kils klausimų dėl galimybės eksploatuoti pastatą. Nurodė, kad pagal sutartį pareiškėja įsipareigojo įrengti 49 vietų automobilių stovėjimo aikštelę, o Alytaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo įrengtą aikštelę perimti ir suteikti teisę pareiškėjai neatlygintinai aikštele naudotis neterminuotai. Taip pat minėtos sutarties 18 punkte nustatyta, kad bendrovei ir kitiems asmenims, kuriems bus suteikta teisė naudotis automobilių stovėjimo aikštele, pėsčiųjų taku naudojimas negali būti apsunkintas, apmokestintas, negali būti keičiama jos paskirtis, užstatymas, įkeitimas, aikštelė negali būti padalinta. Pabrėžė, jog pareiškėja ne tik įgyvendino sutarties 7 punkte įtvirtintą įsipareigojimą pagal techninį projektą įrengti automobilių aikštelę ir šalia esantį pėsčiųjų taką, bet ir toliau, kaip įtvirtinta sutarties 6 punkte, aikštelę (ir pėsčiųjų taką) eksploatuoja ir savo lėšomis prižiūri. Aikštelės įrengimas ir galimybė ja naudoti pareiškėjos sklype esančio pastato eksploatavimui numatyta ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 24 d. sprendimu T-21 patvirtintoje sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano korektūroje ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-165 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo" patvirtintame žemės sklypų esančių (duomenys neskelbtini), sujungimo į vieną žemės sklypą ir tvarkymo, ir naudojimo režimo nustatymo detaliajame plane. Tarybos sprendimas buvo priimtas tik po Infrastruktūros plėtojimo sutarties Nr. SR-1120, pasirašymo. Jeigu pareiškėjos teisė naudotis 65 vietų automobilių stovėjimo aikštele bus pažeista ir bendrovė dėl to patirs nuostolių, sutarties 11 punkte įtvirtinta Alytaus miesto savivaldybės atsakomybė dėl netinkamo sutarties vykdymo. Pareiškėjos atstovo įsitikinimu, pažeidžiant įstatymus buvo vėluojama specialiai įregistruoti galimai sudaryti sąlygas / padėti atstatyti nuosavybę pastatytų infrastruktūros objektų teritorijoje istoriniam žemės savininkui Z. J., kuris savo sklypus projektavo (duomenys neskelbtini) įrengtos infrastruktūros teritorijoje. Teigė, kad nuo 2017 m. sausio mėn. Alytaus miesto savivaldybės administracijos iniciatyva vyksta ginčo teritorijos pertvarkymo procesai - pradėtas ir iki šiol nebaigtas rengti ŽPDRIS (duomenys neskelbtini) formavimo projektas. Mano, jog priimant ginčijamą sprendimą Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariai buvo suklaidinti nutylint svarbią informaciją. Prašė skundą tenkinti ir panaikinti Alytaus miesto savivaldybės 2019 m. gegužės 23 d. tarybos sprendimą Nr. T-152, nes jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Atsakovė Alytaus miesto savivaldybė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (1 t., b. l. 86-93).

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nurodė ir įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Alytaus miesto taryba dar 1996 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. 621 „Dėl gatvių ir parko pavadinimų“ planuojamoms Alytaus naujojo centro gatvėms suteikė (duomenys neskelbtini) pavadinimus. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotos Registrų centre. Ginčo sprendimu nutarta panaikinti (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą, panaikinimo tikslas - pertvarkyti teritoriją taip, kad būtų galima pradėti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūras. Numatyta (teorinė) gatvė turėtų būti įsiterpusi tarp trijų privačių žemės sklypų, kurie priklauso vienam ir tam pačiam asmeniui, ir tai apsunkintų pertvarkyti teritoriją. Tuo pagrindu buvo priimtas sprendimas rengti detalųjį planą ir detaliojo plano rengimo inicijavimo teisę perėmė privatus asmuo. Detaliajam planui rengti buvo pateikta schema, kurioje yra nurodyta laisva valstybinė žemė, ir kurioje būtų planuojama teritorija nuosavybės teisių atkūrimui. Rengiamo detaliojo plano tikslai yra įvertinti galimybę laisvoje valstybinėje žemėje suformuoti žemės sklypus grąžinamus natūra, nustatyti teritorijos reglamentus, numatyti galimybę patekti į jau suformuotus žemės sklypus (formuojant inžinierinės infrastruktūros sklypus ir nustatant servitutus), nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Pažymėjo, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, procedūras detalizuoja Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas, patvirtintas Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 „Dėl Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Tvarkos aprašas). Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems savivaldybių teritorijose esantiems jų nuosavybės teisės objektams pavadinimai suteikiami, keičiami atitinkamų savivaldybių tarybų sprendimais pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punkte reglamentuojama, kad pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų keitimas ar panaikinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra savarankiška Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija. Savarankiškų savivaldybės funkcijų įgyvendinimas reiškia, jog savivaldybė turi tam tikrą įstatymų leidėjų suteiktą veiksmų laisvę, pasirinkti šių funkcijų įvykdymo būdus. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, savarankiškas funkcijas savivaldybės atlieka pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Vadovaujantis Europos vietos savivaldos chartijos 4 straipsnio 2 dalimi, vietinės valdžios organai įstatymų nustatytose ribose turi visišką laisvę vykdyti veiklą, susijusią su klausimais, kurie nėra išbraukti iš jų kompetencijos ar priskirti kitiems valdymo organams. Įgyvendindamos šias funkcijas savivaldybės turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškų funkcijų atlikimą. Savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnyje įtvirtinta, kad savivaldybės pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Vietos savivalda grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principu, reiškiančiu, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Adresų bei numerių pastatams suteikimo, keitimo ir panaikinimo teisinius santykius detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintos Adresų formavimo taisyklės. Pagal Tvarkos aprašo 17 punktą gatvės pavadinimas panaikinamas, joje nelikus adresų objektų, o konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas buvo panaikintas ne tik nelikus adresu objektu, tačiau net nesant ir suformuotos pačios gatvės. Paaiškino, kad Alytaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. kovo 29 sprendimu Nr. T-73 „Dėl pritarimo projektams ir pavedimo atlikti projektų parengimo paslaugų ir statybos darbų užsakovo funkcijas“ pritarė J. M. gatvės statybos, įrengiant žiedinę sankryžą (duomenys neskelbtini) gatvėje, projektui. Preliminariuose projektiniuose sprendiniuose yra numatyta įrengti automobilių stovėjimo vietas. Detaliojo plano iniciatorius yra pateikęs savivaldybės administracijai prašymą, kuriuo sutinka nereikalauti laisvos valstybinės žemės dalies, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pagal pasirašytą 2019 m. vasario 27 d. susitarimą „Dėl 2007 m. rugpjūčio 17 d. infrastruktūros plėtojimo sutarties pagrindu įrengtų automobilių stovėjimo vietų“ tarp Alytaus miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Glass market“ direktoriaus, savivaldybės administracija įsipareigojo, užtikrinti, kad bendrovės valstybinėje žemėje įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato (duomenys neskelbtini), nebus mažinamas automobilių stovėjimo vietų skaičius, nebus projektuojami ir įrengiami objektai, nesusiję su visuomenės poreikių tenkinimu. Tą patvirtino ir savivaldybės taryba priimdama 2019 m. gegužės 23 d. ginčo sprendimą. Nurodytos aplinkybės ir detaliojo plano iniciatoriaus pateiktas prašymas dėl atsisakymo laisvos valstybinės žemės dalies, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, suponuoja, jog Alytaus miesto savivaldybė laikosi savo prisiimtų įsipareigojimų ir patvirtina, kad iki tol įrengtos 49 automobilių parkavimo vietos bus išlaikytos. Mano, kad ginčijamu sprendimu nebuvo pažeistos jokios pareiškėjos teisės ir jokie teisėti jos interesai. Savivaldybė aiškiai išreiškė savo poziciją, priimdama ginčo sprendimą ir pasirašydama su uždarosios akcinės bendrovės „Glass market“ direktoriumi 2019 m. vasario 27 d. susitarimą „Dėl 2007 m. rugpjūčio 17 d. infrastruktūros plėtojimo sutarties pagrindu įrengtų automobilių stovėjimo vietų“ ir užtikrino, jog visos įrengtos automobilių parkavimo vietos bus išsaugotos, todėl (duomenys neskelbtini) gatvės projektavimas ir įrengimas niekaip nėra susietas su (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimo panaikinimu, dėl ko skundas turėtų būti atmestas, nes ginčijamas administracinis aktas yra priimtas nepažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimų ir yra teisėtas. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. T-152 „Dėl Alytaus miesto tarybos 1996 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 621 „Dėl gatvių ir parko pavadinimų“ pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad Alytaus miesto taryba 1996 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. 621 „Dėl gatvių ir parko pavadinimų“ nusprendė suteikti Alytaus naujojo centro gatvėms šiuos pavadinimus: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 123). (duomenys neskelbtini) gatvės buvo įregistruotos valstybės įmonėje Registrų centre, Adresų registre.

Alytaus miesto savivaldybės administracija ir pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Glass market“ (toliau- UAB „Glass market“) 2007 m. rugpjūčio 16 d. sudarė ir pasirašė Paramos sutartį Nr.SR-1119 (Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-797-343/2008 pripažinta negaliojančia), kurios 1.1 straipsniu Paramos teikėjas (UAB „Glass market“) įsipareigojo šios sutarties 2 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis suteikti Paramos gavėjui (Alytaus miesto savivaldybės administracijai) paramą, neatlygintinai perduodama 500000 Lt (toliau vadinama Parama) Paramos gavėjo nuostatuose nurodytiems tikslams įgyvendinti, o Paramos gavėjas jam Paramos teikėjo suteikiamą Paramą priimti (1.2 straipsnis)(1 t., b. l. 153-160).

Alytaus miesto savivaldybė ir pareiškėja UAB „Glass market“ 2007 m. rugpjūčio 17 d. sudarė ir pasirašė Infrastruktūros plėtojimo sutartį Nr.SR-1120, kurios IV skyriumi pareiškėja įsipareigojo pagal 2006 m. gruodžio 20 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 410 parengti automobilių stovėjimo aikštelės techninį projektą, pagal išduotą statybos leidimą pastatyti automobilių stovėjimo aikštelę ir pėsčiųjų taką (taką įrengti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo ribos 4 taško koordinatės) šalia pastatų (duomenys neskelbtini) (naujas adresas (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l.139)), (duomenys neskelbtini). Šios parkavimo vietos bus skirtos statomų pastatų/o eksploatavimui, pastato/ų lankytojams. Automobilių stovėjimo aikštelių nužymėjimo planas pridedamas kaip šios pasirašomos Sutarties priedas Nr. 1, kuris yra neatskiriama šios sutarties dalis (5 punktas); savo lėšomis prižiūrėti ir eksploatuoti automobilių stovėjimo aikštelę ir pėsčiųjų taką šalia pastato/ų (duomenys neskelbtini) (naujas adresas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 139)), (duomenys neskelbtini) (6 punktas); pagal parengtą techninį projektą įrengti automobilių stovėjimo aikšteles ir pėsčiųjų taką, inventorizuoti ir perduoti savivaldybės nuosavybėn neatlygintinai (7 punktas); finansuoti sutartyje numatytos aikštelės ir pėsčiųjų tako statybos darbus, vykdyti techninę priežiūrą ir priduoti objektą LR teisės aktų nustatyta tvarka (8 punktas). Šios sutarties 16 punktu šalys susitarė ir garantavo, kad neįvykdžius 2007 m. rugpjūčio 16 d. pasirašytos Paramos sutarties Nr. SR-1119 ši sutartis netenka juridinės galios. Savivaldybė neatlygina Bendrovei (UAB „Glass market“) patirtų nuostolių ir neatsako už pasekmes (1 t., b. l. 140-150).

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. T-152 „Dėl Alytaus miesto tarybos 1996 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 621 „Dėl gatvių ir parko pavadinimų“ pakeitimo“ (toliau- ir Sprendimas), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdama į Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams parinkimo komisijos rekomendacijas (2018 m. balandžio 13 d. protokolas Nr. KPPn-30) nusprendė pakeisti Alytaus miesto tarybos 1996 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 621 „Dėl gatvių ir parko pavadinimų“- panaikinti 1 punktu suteiktą (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą, nemažinant automobilių stovėjimo vietų skaičiaus šalia esančiame (duomenys neskelbtini) sklype (1 t., b. l. 95-124).

Iš bylos aplinkybių ir įrodymų matyti, kad Alytaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą Nr. T-152 „Dėl Alytaus miesto tarybos 1996 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 621 „Dėl gatvių ir parko pavadinimų“ pakeitimo“, pareiškėja skundą teismui dėl minėto Sprendimo panaikinimo pateikė (išsiuntė paštu) 2019 m. birželio 25 d. (birželio 23 d. buvo sekmadienis, birželio 24 d. buvo valstybinė šventė)(1 t., b. l. 18), teisme skundas gautas 2019 m. birželio 28 d. (1 t., b. l. 1), pripažintina, kad pareiškėja 2019 m. birželio 28 d. pateikdamas teismui skundą dėl minėto Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino skundui paduoti nepraleido, todėl atsakovės atsiliepimo į skundą argumentas dėl praleisto termino skundui paduoti yra nepagrįstas.

Pareiškėja skunde ir jos atstovas bylos nagrinėjimo metu teigė, jog atsakovė 2019 m. gegužės 23 d. priėmė ginčo sprendimą Nr. T -152 dėl pareiškėjos lėšomis 2007 m. rugpjūčio 17 d. Infrastruktūros plėtojimo sutarties Nr. SR -1120 pagrindu įrengtos 65 vietų automobilių parkavimo aikštelės bei sutarties pagrindu pastatytos susijusios infrastruktūros pertvarkymo, t. y. sprendimas numato panaikinti 1 punktu suteiktą (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą, nemažinant automobilių stovėjimo vietų skaičiaus šalia esančiame (duomenys neskelbtini) sklype (šis (duomenys neskelbtini) sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantis statinys priklauso UAB „Glass market“). Ginčo sprendimas turi įtakos pareiškėjos bendrovei priklausančio 1865 kv. m komercinio naudojimo būdo veikiančio statinio, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), Alytuje eksploatavimui/veiklai. Šalia (duomenys neskelbtini) gatvės esančiame (duomenys neskelbtini) privačiame UAB „Glass market“ sklype pareiškėjos įmonė 2007 m. suprojektavo, pastatė ir eksploatuoja 16 parkavimo vietų automobilių parkavimo aikštelę. Atsakovės 2019 m. gegužės 23 d. sprendime kontraversiškai pasisakoma būtent dėl šios teritorijos sklypo, nors Alytaus miesto savivaldybės taryba neturi jokių juridinių galių šiuo metu įtakoti šios privačiai įmonei priklausančios nuosavybės pertvarkymo. Alytaus miesto savivaldybės taryba neturi jokio reikalo/nėra jokio poreikio/nėra aktualu priiminėti sprendimus dėl privačiai įmonei priklausančios nuosavybės pertvarkymo, o pareiškėjos įmonė pati suinteresuota/pačiai įmonei yra būtina nekeisti esamos situacijos šioje teritorijoje veikiančio komercinio objekto sėkmingos veiklos tęstinumui/stabilumui, tik esamos padėties išsaugojimas nekelia jokios grėsmės/nekelia komplikacijų įmonės/objekto normaliam funkcionavimui, yra garantas normaliai netrikdomai veiklai. Akcentavo, kad įmonė neturi jokio poreikio pertvarkyti teritoriją, dėl kurios Alytaus miesto savivaldybės taryba priėmė 2019 m. gegužės 23 d. ginčo sprendimą – priešingai, pareiškėjos įmonės poreikis yra toks, kad esama 2007 m. užfiksuota padėtis nepasikeistų/ nebūtų keičiama, o savivaldybei inicijuojant pertvarkymą, siekti, kad keitimai būtų kuo labiau minimalūs ir kuo mažiau neigiamai įtakotų pareiškėjos stabilią sėkmingą 12 metų veiklą ginčo teritorijoje. Privatus pareiškėjos įmonei (duomenys neskelbtini) priklausantis ginčo žemės sklypas 2007 m. suplanuotas detaliuoju planu, jo sprendinių pagrindu sklype 2007 m. buvo gautas leidimas statyti, pastatytas bei sėkmingai normaliai veikia/eksploatuojamas 1 865 kv. m komercinio naudojimo būdo statinys, šalia pastato sklypo ribose yra 16 parkavimo vietų automobilių parkavimo aikštelė, būtina sklype esančio statinio eksploatavimui. Kitos 49 automobilių parkavimo vietos, kurios buvo būtinos kaip privaloma sąlyga 2007 m. gauti leidimą statyti pareiškėjos įmonei priklausantį 1865 kv. m pastatą bei pradėti jį eksploatuoti, kaip 2007 m. buvo numatyta STR ir planavimo bei projektavimo procesus reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, buvo įrengtos su sklypu greta besiribojančioje teritorijoje 2007 m. - (duomenys neskelbtini) ribose 2007 m. rugpjūčio 17 d. Infrastruktūros plėtojimo sutarties Nr. SR-1120 pagrindu.

Atsakovė gi atsiliepime į skundą nurodė ir atstovas bylos nagrinėjimo metu, teigė, kad nagrinėjamu atveju ginčo sprendimu buvo panaikintas dar 1996 m. liepos 4 d. Alytaus miesto tarybos sprendimu Nr. 621 „Dėl gatvių ir parko pavadinimų“ suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas, nes toje vietoje pati gatvė nebuvo įrengta, tačiau gatvės pavadinimas buvo įregistruotas Adresų registre, todėl Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams parinkimo komisija 2018 m. balandžio 13 d. posėdyje (posėdžio protokolo Nr. KPPn-30) pateikė siūlymą, kad panaikinus (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą, šį pavadinimą suteikti naujai planuojamai gatvei. Šios aplinkybės suponuoja tai, kad ginčo sprendimas nėra tiesiogiai susijęs su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu) ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl byla šioje dalyje turi būti nutraukta, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Minėtu Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. T- 152 „Dėl Alytaus miesto tarybos 1996 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 621 „Dėl gatvių ir parko pavadinimų“ pakeitimo“ buvo ne tik panaikintas nesančios gatvės pavadinimas, tačiau savivaldybės taryba garantavo, jog panaikinus suteiktą (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą nebus mažinama automobilių stovėjimo vietų skaičius šalia esančiame (duomenys neskelbtini) sklype, todėl teigė, kad skundžiamas savivaldybės tarybos sprendimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali sukelti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams parinkimo komisijos rekomendacijas (2018 m. balandžio 13 d. protokolas Nr. KPPn-30).

Kai byloje yra kilęs ginčas dėl individualaus administracinio akto (atsakovo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. T-152), kuriuo buvo panaikintas/ar pakeistas anksčiau priimtas viešojo administravimo subjekto aktas, bylą nagrinėjantis teismas turi patikrinti, ar tokio administracinio akto priėmimas sukėlė suinteresuotiems asmenims realias materialines teisines pasekmes, ar tokį administracinį sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas turėjo kompetenciją panaikinti /ar pakeisti savo paties anksčiau priimtą administracinį aktą, ar buvo tam teisėtas pagrindas.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau- ir Vietos savivaldos įstatymas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 03 15 iki 2019 07 01) 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pagal kompetenciją priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti jis pats arba savivaldybės administracijos direktorius.

Vertinant aplinkybes, susijusias su atsakovo teise pasinaikinti priimtą teisės aktą, kuris sukėlė teisines pasekmes, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra nurodęs (žr. 2017 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3254-520/2017, 2017 spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017), jog Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetenciją, kuri taikytina jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai ir negali būti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų (pvz., 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-151/2012; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014; 2014 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-560/2014).

Administracinių teismų praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo 35 str.).

Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-227/2012; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014). Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenustato. Tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinamus, pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl Sprendimo teisėtumo, turi ne tik nustatyti, ar specialūs teisės aktai suteikė atsakovui kompetenciją priimti ginčijamą Sprendimą, kuriuo pakeistas anksčiau priimtas individualus administracinis sprendimas, sukėlęs subjektams materialines teisines pasekmes bei atitinkamus lūkesčius, bet ir aplinkybes, patvirtinančias, kad pareiškėjui dėl to kilusios materialinės teisinės pasekmės yra realaus pobūdžio, nes tik tokiu būdu galima įvertinti, ar nėra pažeidžiamas konkuruojančių interesų balansas.

Bylos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad Alytaus miesto taryba 1996 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. 621 „Dėl gatvių ir parko pavadinimų“ nusprendė suteikti Alytaus naujojo centro gatvėms šiuos pavadinimus: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 123). (duomenys neskelbtini) gatvės buvo įregistruotos valstybės įmonėje Registrų centre, Adresų registre. Kaip nurodė atsiliepime į skundą atsakovė, Sprendimu nutarta panaikinti (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą, t. y. panaikinti gatvės charakteristikas, įregistruotas Adresų registre. (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimo panaikinimo tikslas - pertvarkyti 0,4220 ha teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) taip, kad būtų galima pradėti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūras. Ši numatyta gatvė turėtų būti įsiterpusi tarp trijų privačių žemės sklypų, kurie priklauso vienam ir tam pačiam asmeniui, ir tai apsunkintų pertvarkyti teritoriją. Tuo pagrindu buvo priimtas sprendimas rengti detalųjį planą ir detaliojo plano rengimo inicijavimo teisę perėmė privatus asmuo. Detaliajam planui rengti buvo pateikta schema, kurioje yra nurodyta laisva valstybinė žemė, ir kurioje būtų planuojama teritorija nuosavybės teisių atkūrimui. Rengiamo detaliojo plano tikslai yra įvertinti galimybę laisvoje valstybinėje žemėje suformuoti žemės sklypus grąžinamus natūra, nustatyti teritorijos reglamentus, numatyti galimybę patekti į jau suformuotus žemės sklypus (formuojant inžinierinės infrastruktūros sklypus ir nustatant servitutus), nepažeisti trečiųjų asmenų teisių (1 t., b. l. 96-110, 113-122).

Bylos aplinkybės ir įrodymai taip pat patvirtina, jog Alytaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. T-152 „Dėl Alytaus miesto tarybos 1996 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 621 „Dėl gatvių ir parko pavadinimų“ pakeitimo“, atsižvelgdama į Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams parinkimo komisijos rekomendacijas (2018 m. balandžio 13 d. protokolas Nr. KPPn-30, kuriuo buvo pasiūlyta Alytaus miesto savivaldybės tarybai panaikinti esamą (duomenys neskelbtini) pavadinimą suteikti naujai planuojamai gatvei pagal pridedamą schemą) nusprendė pakeisti Alytaus miesto tarybos 1996 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 621 „Dėl gatvių ir parko pavadinimų“- panaikinti 1 punktu suteiktą (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą, nemažinant automobilių stovėjimo vietų skaičiaus šalia esančiame (duomenys neskelbtini) sklype (1 t., b. l. 95-124).

Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 01 01 iki 2019 12 13) 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems savivaldybių teritorijose esantiems jų nuosavybės teisės objektams pavadinimai suteikiami ir keičiami atitinkamų savivaldybių tarybų sprendimais pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama šį įstatymų leidėjo įpareigojimą, 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr.1030 1.2 punktu įgaliojo Vidaus reikalų ministeriją patvirtinti Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašą. Įgyvendindamas šį Vyriausybės pavedimą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 patvirtinto Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašą (toliau- ir Aprašas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 03 14 iki 2019 05 24).

Pirmiau minėta Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnio 2 nuostata perkelta į Vietos savivaldos įstatymą. Vietos savivaldos įstatymas savivaldybių funkcijas skirsto į savarankiškąsias (Konstitucijos ir įstatymų nustatytas (priskirtas)) ir valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms). Vietos savivaldos įstatyme nurodyta, kad gatvių pavadinimų suteikimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija (VSĮ 6 straipsnio 27 punktas). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies, kuri apibrėžia savivaldybės tarybos išimtinę kompetenciją, 34 punktą, savivaldybių tarybų išimtinei kompetencijai priskirtas sprendimų dėl siūlymų keisti savivaldybės teritorijos ribas, suteikti savivaldybei pavadinimą ir jį keisti, sudaryti gyvenamąsias vietoves, nustatyti ir keisti jų pavadinimus, teritorijų ribas teikimas Vyriausybei, taip pat gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų suteikimas ir jų keitimas pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus.

Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. T-152 „Dėl Alytaus miesto tarybos 1996 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 621 „Dėl gatvių ir parko pavadinimų“ pakeitimo“ yra priimtas kompetentingo subjekto, kadangi įstatymų leidėjas savivaldybių taryboms suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl pavadinimų gatvėms suteikimo ir jų keitimo pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus (AVRĮ 9 straipsnio 2 dalis, VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 34 punktas). Tačiau vien tai, kad teisės aktą priėmė kompetentingas subjektas savaime nereiškia, kad priimtas aktas yra teisėtas. Priimtas teisės aktas turi neprieštarauti aukštesnės galios teisės aktams, jį priimant turi būti laikomasi pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 34 punkte nustatant, kad savivaldybių taryboms suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl pavadinimų gatvėms panaikinimo nurodyta, kad tokie sprendimai priimami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus. Taigi savivaldybių tarybų pareiga priimant sprendimus dėl gatvių pavadinimų panaikinimo vadovautis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais kriterijais yra imperatyviai nustatyta įstatymų. Nagrinėjamo ginčo atveju turi būti nustatyta, ar atsakovas laikėsi šių įstatymo leidėjo nustatytų imperatyvų.

Aprašo III skyriaus, numatančio gatvių pavadinimų keitimą ir panaikinimą, 17 punktas numato, kad gatvės pavadinimas panaikinamas, joje nelikus adresų objektų.

Atsakovė atsiliepime į skundą ir jos atstovas bylos nagrinėjimo metu aiškino, jog (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas buvo panaikintas joje nelikus adresų objektų, o konkrečiu atveju ne tik nelikus adresų objektų, tačiau ir net nesant suformuotos pačios gatvės.

Aprašo 6 punkte nurodyta kokius dokumentus savivaldybės vykdomoji institucija turi pateikti savivaldybės tarybai dėl pavadinimo gatvei suteikimo ar pakeitimo, t. y. savivaldybės tarybos sprendimo dėl pavadinimo gatvei suteikimo ar keitimo projektą (Aprašo 6.1. papunktis); aiškinamąjį raštą, kuriame pagrindžiamas aprašo 6.1 papunktyje nurodytame sprendimo projekte teikiamų pasiūlymų tikslingumas (Aprašo 6.2. papunktis); pagal aprašo 1 priede nustatytą formą gatvių išdėstymo planą topografiniame plane ar ortofotografinio ar topografinio žemėlapio ištraukoje, kuriame nurodytos gatvių ašinės linijos (fiksuojant pradžią, pabaigą ir posūkio taškus), esančios valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje, ir numatomi gatvių pavadinimai (Aprašo 6.3. papunktis). Taigi šios pagrindinės procedūros taikytinos ir vertinamo Sprendimo dėl gatvės pavadinimo panaikinimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Adresų bei numerių pastatams suteikimo, keitimo ir panaikinimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintos Adresų formavimo taisyklės (toliau- ir Taisyklės)(aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2004 06 13).

Pagal Taisyklių II skyriaus, numatančio adreso sąvoką ir adresų objektus, 3 punktą. adresas valstybės ir savivaldybių informacinėse sistemose yra skaitmeniniais kodais ir tekstiniais duomenimis išreikšta konkreti fizinio asmens gyvenamoji vieta, juridinio asmens buveinė ar nekilnojamojo daikto buvimo vieta Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal Taisyklių 4 punktą. adresų objektai yra šie: žemės sklypai, kuriuose pagal detaliojo plano sprendinius planuojama statyti pastatus, taip pat sodininkų bendrijų žemės sklypai, neužstatyti pastatais (Taisyklių 4.1. papunktis); žemės sklypai su juose esančiais pastatais, suformuoti kaip vienas nekilnojamasis daiktas (Taisyklių 4.2. papunktis); pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas (Taisyklių 4.3. papunktis); pastatuose esančios gyvenamosios patalpos (toliau vadinama – butai) ir negyvenamosios patalpos, kurios yra arba gali būti suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas (Taisyklių 4.4. papunktis).

Kaip matyti iš Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. T-152 „Dėl Alytaus miesto tarybos 1996 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 621 „Dėl gatvių ir parko pavadinimų“ pakeitimo“ turinio, taryba nusprendė pakeisti Alytaus miesto tarybos 1996 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 621 „Dėl gatvių ir parko pavadinimų“ ir panaikinti 1 punktu suteiktą (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą, nemažinant automobilių stovėjimo vietų skaičiaus šalia esančiame (duomenys neskelbtini) sklype, tačiau prie Sprendimo pridėtame Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams parinkimo komisijos 2018 m. balandžio 13 d. protokole Nr. KPPn-30, nurodyta, jog posėdyje buvo svarstomas naujos formuojamos gatvės tarp (duomenys neskelbtini) gatvių pavadinimo suteikimas (4 klausimas), o nutarta pasiūlyti Alytaus miesto savivaldybės tarybai panaikinti esamą (duomenys neskelbtini) gatvę ir (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą suteikti naujai planuojamai gatvei pagal pridedamą schemą, tačiau šis protokolas nėra aiškinamasis raštas Aprašo 6.2 papunkčio prasme, ir nepagrindžia teikiamo pasiūlymo (panaikinti (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą nelikus jame adresų objektų) tikslingumo pagal Aprašo 17 punktą, Taisyklių 4- 4.4 papunkčius. Taigi posėdžio protokole, planuojamos gatvės tarp (duomenys neskelbtini) gatvių schemoje nėra duomenų, kurių reikalauja Aprašo 6.2 papunktis, t. y. nagrinėjamam ginčui aktualių duomenų dėl Aprašo 17 punkte numatyto kriterijaus pagrindimo panaikinti (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą nelikus jame adresų objektų.

Pateiktoje į bylą Sprendimo projekto rengimo medžiagoje yra 2019 m. vasario 27 d. susitarimas (toliau- ir Susitarimas), sudarytas ir pasirašytas tarp Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir UAB „Glass market“ „Dėl 2007 m. rugpjūčio 17 d. Infrastruktūros plėtojimo sutarties (toliau- ir Sutartis) pagrindu įrengtų automobilių stovėjimo vietų“, kuriuo šalys, atsižvelgdamos, jog Sutarties sąlygų laikėsi abi šalys ir joje nurodyti infrastruktūros plėtros darbai atlikti tinkamai; jog Sutarties pagrindu sukurtoje infrastruktūros dalyje vyksta teritorijų planavimo procesai, kurie gali įtakoti tolimesnį naudojimąsi sukurtąja infrastruktūra; jog šalys siekia užtikrinti, kad nebūtų pablogintos parkavimo, privažiavimo, taip pat pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimo galimybės sukurtoje infrastruktūroje, Alytaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo užtikrinti, kad UAB „Glass market“ valstybinėje žemėje įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato (duomenys neskelbtini), nebus mažinamas automobilių stovėjimo vietų skaičius (t. y. bus išsaugotos valstybinėje žemėje įrengtos 49 vietos), nebus projektuojami ir įrengiami objektai, nesusiję su visuomenės poreikių tenkinimu (Sutarties 1 punktas) (1 t., b. l. 111).

Iš byloje surinktų įrodymų visumos, t. y. 2007 m. rugpjūčio 16 d. Paramos sutarties Nr.SR-1119, kuria UAB „Glass market“ įsipareigojo šios sutarties 2 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis suteikti Paramos gavėjui (Alytaus miesto savivaldybės administracijai) paramą, neatlygintinai perduodama 500000,- Lt (Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-797-343/2008 pripažinta negaliojančia), 2007 m. rugpjūčio 17 d. Infrastruktūros plėtojimo sutarties, kurios 16 punktu šalys susitarė ir garantavo, kad neįvykdžius 2007 m. rugpjūčio 16 d. pasirašytos Paramos sutarties Nr. SR-1119 ši sutartis netenka juridinės galios ir Savivaldybė neatlygina Bendrovei (UAB „Glass market“) patirtų nuostolių ir neatsako už pasekmes (1 t., b. l. 139), 2007 m. lapkričio 6 d. perdavimo – priėmimo akto Nr. 2007/11/06, kuriuo vadovaujantis 2007 m. rugpjūčio mėn. 17 d. Infrastruktūros plėtojimo sutartimi Nr. SR-1120, UAB „Glass market“ įrengė automobilių stovėjimo aikštelę ir pėsčiųjų taką šalia pastato (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), pridavė statinį Pripažinimo tinkamu naudoti komisijai ir inventorizavo objektą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, pažymima, kad visi darbai ir įsipareigojimai yra įvykdyti, perduodamas objektas atitinka Sutarties Nr. SR-1120 sąlygas, o perduodamo objekto sąmatinė vertė 301762,19 Lt, 2019 m. gegužės 2 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, kuris patvirtina, jog automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų takas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra Alytaus miesto savivaldybės nuosavybė 2019 m. kovo 8 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.GPPA-33-(41.9) pagrindu, šalių atstovų paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, matyti, jog pareiškėja ginčo 49 vietų automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengė valstybinėje žemėje, kurias 2019 m. vasario 27 d. Susitarimu buvo susitarta išsaugoti, tačiau iš Sprendimo turinio matyti, kad buvo nuspręsta panaikinti 1996 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 621 „Dėl gatvių ir parko pavadinimų“ 1 punktu suteiktą (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą, nemažinant automobilių stovėjimo vietų skaičiaus šalia esančiame (duomenys neskelbtini) žemės sklype (šis (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantis statinys nuosavybės teise priklauso UAB „Glass market“). Tokiu būdu pripažintina, jog Sprendimo priėmimas sukėlė pareiškėjai realias materialines teisines pasekmes, tačiau esant minėtoms faktinėms aplinkybėms, ir nesant pagal Aprašo 6.2. papunktį nustatyto aiškinamojo rašto ir jį pagrindžiančių įrodymų, kuris pagrįstų Sprendimo projekte teikiamų pasiūlymų tikslingumą (panaikinti (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą nelikus adresų objektų, jeigu tokie buvo, o jeigu nebuvo, tuomet kokiu pagrindu buvo suteiktas gatvės pavadinimas, ar automobilių stovėjimo vietų aikštelė (49 vietos) yra ar nėra adreso objektas), nėra aiškus Sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas nemažinti automobilių stovėjimo vietų skaičiaus šalia esančiame (duomenys neskelbtini) žemės sklype, ar buvo tam teisėtas pagrindas.

Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad savivaldybės taryba, įgijusi pagal įstatymą vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, jos kompetencijai priskirtus klausimus turi spręsti griežtai laikydamasi įstatymų, savo veikloje vadovautis Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų principų visuma.

Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau- ir VAĮ) 8 straipsnis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis).

Administracinių teismų praktikoje aiškinant Viešojo administravimo įstatymo nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

Aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas, bylos rašytinių įrodymų visuma, pareiškėjos atstovo paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu, patvirtina, jog pareiškėja, kuriai adresuotas aktas, iš esmės negalėjo ir neturėjo suvokti (suprasti) priimto Sprendimo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) ir šie trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį.

Kaip minėta, VAĮ 8 straipsnio 1 dalis siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus, tačiau nagrinėjimu atveju šie VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai nėra įvykdyti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Alytaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. T-152 „Dėl Alytaus miesto tarybos 1996 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 621 „Dėl gatvių ir parko pavadinimų“ pakeitimo“ priėmė pažeisdama teisėtumo principą ir Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras bei taisykles (Aprašo 6.2 papunktis), prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnio 2 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 34 punktui ir Aprašo 17 punktui, todėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. T-152 „Dėl Alytaus miesto tarybos 1996 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 621 „Dėl gatvių ir parko pavadinimų“ pakeitimo“ naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kaip savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, ir 3 punkto pagrindu, kaip priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Glass market“ skundą patenkinti.

Panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. T-152 „Dėl Alytaus miesto tarybos 1996 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 621 „Dėl gatvių ir parko pavadinimų“ pakeitimo“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėAsta Urbonienė