Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovui R. G. dėl iškeldinimo, žalos priteisimo dokumentinio proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas G. P. padavė ieškinį atsakovui R. G., kuriuo prašo: iškeldinti atsakovą iš gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 569,56 kv.m. bendrojo ploto, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo 73.267,47 Eur žalos atlyginimo, 792 Eur netiesioginių nuostolių, patirtų dėl žalos nustatymo, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškinio dalykas - piniginiai reikalavimai bei reikalavimas iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarties dėl nuomininko iškeldinimo - pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, todėl ieškovo prašymu ieškinys nagrinėtinas dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 straipsnio 1 dalis).Ieškovo teiktais duomenimis, 2008-02-01 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta nuomos sutartis Nr.1 (toliau – nuomos sutartis), pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui jam nuosavybės teise priklausančio gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau - gamybinis pastatas) dalį patalpų, plane pažymėtų: cechas 1-8, 204,78 kv.m., 1-7 11,35 kv.m., 1-1 4,91 kv.m., 1-2 12,4 kv.m., 1-3 12,31 kv.m., 1-4 2,84 kv.m., viso - 258,59 kv.m. ploto gamybinei veiklai vykdyti. Gamybinis pastatas pagal nuomos sutarties 2.1 punktą buvo išnuomotas nuo sutarties sudarymo dienos iki 2008-07-01, mėnesinis nuomos mokestis – 1551,54 Lt (449,35 Eur). Gamybinis pastatas pagal nuomos sutarties 3.1 punktą buvo perduotas nuo nuomos sutarties sudarymo dienos (2008-02-01). 2008-02-21 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta preliminari gamybinio pastato pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal šio susitarimo 1 punktą, ieškovas kartu su sutuoktine A. P. įsipareigojo atsakovui už 202.734,01 Eur (arba 700.000 Lt) iki 2008-05-21 parduoti, o pastarasis – nusipirkti visą gamybinį pastatą. Pagal šio susitarimo 2 punktą, atsakovas sumokėjo ieškovui 20.273,04 Eur avansą.2009-01-07 šalys sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią šalys patvirtino, kad pardavėjas jau yra gavęs 20.723 Eur avansą bei pirkėjas (atsakovas) įsipareigojo likusią 182.460,61 Eur sumą sumokėti ieškovui įmokomis grafike nurodytais terminais iki 2011-12-20. 2009-06-01 šalys pasirašė naują gamybinio pastato dalies patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ginčo patalpas nuo 2009-06-01 iki 2010-07-01 išnuomojo atsakovui už mažesnį nuomos mokestį – 517,18 Lt (149,78 Eur) per mėnesį. 2010-07-01 pasibaigus ginčo patalpų nuomos sutarčiai, atsakovas patalpų neatlaisvino.Ieškovo teiktais duomenimis, atsakovui nuomos sutarties pagrindu naudojant gamybinį pastatą, jame 2009-07-01 kilo gaisras. Gamybiniame pastate dar du gaisrai įvyko 2011-01-24, 2012-02-03, dėl ko ieškovo turtui buvo padaryta žala.2015-11-05 ieškovas pasirašytinai įteikė atsakovui pretenziją, kurioje pasiūlė arba įsigyti gamybinį pastatą pagal 2009-01-07 pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas, arba atlaisvinti jį, grąžinant tokios būklės, koks buvo 2008 m. perduotas ir sumokėti visus įsiskolinimus. Atsakovas pretenzijos reikalavimų neįvykdė.

Dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų

Ieškovas prašo iškeldinti atsakovą iš gamybinio pastato.Iš bylos duomenų matyti, kad šalis siejo mišrūs teisiniai santykiai: negyvenamųjų patalpų nuomos ir negyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo.Pagal 2009-01-07 šalių sudarytą gamybinio pastato pirkimo - pardavimo sutartį nuosavybės teisė atsakovui turėjo pereiti įvykdžius sutarties sąlygas - iki 2011-12-20 ieškovui sumokėjus visą kainą už parduodamą daiktą. Iš byloje pateiktų duomenų spręstina, kad atsakovas pilnai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl ko nuosavybės teisė jam nėra perėjusi. Aplinkybė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso gamybinis pastatas patvirtina ir byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nėra.Iš faktinių aplinkybių spręstina, kad paskutinė tarp šalių pasirašyta gamybinio pastato dalies patalpų nuomos sutartis, sudaryta 2009-06-01, buvo terminuota, joje nustatytas nuomos terminas iki 2010-07-01. Atsakovas gamybinio pastato patalpomis naudojosi ir po nuomos termino pasibaigimo, nėra duomenų, kad sutarčiai pasibaigus nuomotojas tam prieštaravo, dėl ko nuomos sutartis tapo neterminuota (CK 6.481 straipsnis). Nuomos sutarčiai esant neterminuotai, abi šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį įspėjusios apie tai viena kitą prieš tris mėnesius iki nutraukimo (CK 6.480 straipsnis).Ieškovo teiktais duomenimis atsakovui 2015-11-05 įspėjimas dėl nuomos sutarties nutraukimo įteiktas pasirašytinai. Dėl ko spręstina, kad nuomos santykiai tarp šalių yra nutrūkę. Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkui atsiranda pareiga grąžinti nuomos objektu buvusį daiktą nuomotojui (CK 6.499 straipsnis). Todėl ieškovo reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo iš gamybinio pastato laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Dėl žalos ir nuostolių atlyginimo

CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).Remiantis kasacinio teismo praktika, aiškinančia CK 6.499 straipsnio 1 dalies bei 6.500 straipsnio nuostatas, konstatuotina, kad nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Colibri“ v. UAB ,,Stilsena“, bylos Nr. 3K-3-493/2007).Nagrinėjamu atveju 2009-06-01 patalpų nuomos sutarties šalys susitarė, kad nuomininkas naudosis išsinuomotomis patalpomis pagal paskirtį, laikysis darbų saugos, elektros saugos ir priešgaisrinio saugumo reikalavimų ir patalpas nuomotojui grąžins tinkamos naudoti būklės (Sutarties 4.2; 4.3; 4,4 punktai).Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad atsakovui naudojantis nuomojamomis patalpomis įvyko trys gaisrai: 2009-07-01, 2011-01-24, 2012-02-03 (Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2016-11-25 pažyma apie kilusius gaisrus). Be to, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2009-07-02 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr.8.173.-24-11 nustatyta, kad 2009-07-01 gaisras atsakovo nuomojamose patalpose kilo dėl atsakovo priešgaisrinių saugos taisyklių pažeidimo atliekant ugnies darbus. Buvę gaisrai užfiksuoti taip pat ieškovo užsakymu 2015-12-02 antstolio atliktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei 2016-12-15 faktinių aplinkybių protokole Nr.116-16-1339. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas netinkamai vykdė sutarties sąlygas, nesilaikė priešgaisrinės saugos taisyklių, sukėlė gaisrą, dėl ko atsirado žala nuomojamam daiktui – gamybiniam pastatui.Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).Byloje nėra duomenų, kad turtas po gaisro yra atkurtas. Ieškovo teiktais duomenimis, jis užsakė atlikti ginčo patalpų atstatymo kaštų nustatymą bei pateikė teismui 2016-10-27 Statybų darbų skaičiavimo paslaugų sutartį Nr.161027, sudarytą su ekspertu T. M., eksperto pateiktą Pastato atstatymo kaštų nustatymo išvadą Nr.161123, pagal kurią ginčo pastato atstatymo dėl padarytos žalos (vykusių gaisrų) kaštai sudaro 73.267,47 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad žalos kaštai paskaičiuoti licenciją turinčio eksperto ir nesant kitų, šiuos paskaičiavimus paneigiančių duomenų, teismas pripažįsta ieškovo nurodytos 73.267,47 Eur žalos dydį įrodytu.Teismo vertinimu, ieškovas įrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį) (CK 6.246– 6.249 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuomojamose patalpose vykdė individualią veiklą, susijusią su medienos perdirbimu, todėl atsakovo kaltė preziumuojama, jos ieškovas įrodinėti neprivalo (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010). Atsižvelgiant į aptartą, tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl 73.267,47 Eur žalos priteisimo iš atsakovo.Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 792 Eur netiesioginių nuostolių, susijusių su žalos nustatymu. Ieškovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad už 2015-12-02 faktinių aplinkybių konstatavimą jis antstoliui sumokėjo 121 Eur, ekspertui už atstatymo kaštų nustatymą sumokėjo 550 Eur, už faktinių aplinkybių konstatavimą, siekiant nustatyti faktą, kad atsakovas nėra atlaisvinęs patalpų, antstoliui sumokėjo 121 Eur, viso 792 Eur. Ieškovo patirtų 792 Eur netiesioginių nuostolių suma laikytina įrodyta, todėl priteistina iš atsakovo (CK 6.629 straipsnio 4 dalies 2 punktas).Nors ieškinio dalyke (ieškinio reikalavime) ieškovas nenurodė prašymo dėl procesinių palūkanų, tačiau iš ieškinio turinio spręstinas, kad ieškovas siekia iš atsakovo prisiteisti 5 procentų procesines palūkanas už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas šį reikalavimą pripažįsta pagrįstu, todėl tenkintinu (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintinas pilnai. Ieškovas yra sumokėjęs 695 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir 350 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai atitinka teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose nustatytus dydžius. Todėl ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, jam priteistina iš atsakovo viso 1045 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 695 Eur žyminis mokestis ir 350 Eur išlaidos advokato pagalbai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo G. P. ieškinį tenkinti pilnai.

Iškeldinti atsakovą R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovui G. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 569,56 kv.m. bendrojo ploto, esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui G. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 73.267,47 Eur žalos atlyginimo, 792 Eur netiesioginių nuostolių, patirtų dėl žalos nustatymo, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą skolą (74.059,47 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2017-02-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1045 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti, kad atsakovas per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jeigu per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.