Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marijaus Šalčiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį 60 (šešiasdešimties) parų arešto dydžio bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. Š. faktinio atlikimo/sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Paskirtą ir taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. D., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo ar savo paties kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi, prašo skirti jam viešuosius darbus arba atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, kadangi šiuo metu jis reabilitacijos centre gydosi nuo turimos priklausomybės. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, atskirai pasisako dėl nuteistojo prašymo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

6. Spręsdamas klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus dėl bausmės A. Š. skyrimo bei nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu A. Š. paskirdamas arešto bausmę, tinkamai įvertino bausmės skyrimui aktualias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę. Be to, BK 64¹ straipsnio pagrindu šią bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga ir leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, kurios sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

9. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir dydį A. Š. nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad buvo padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Atsižvelgta ir į A. Š. charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis praeityje teistas 24 kartus, iš kurių 23 kartus už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkias vagystes, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas įvertino tai, jog A. Š. ne vieną kartą už tyčinių nusikaltimų padarymą buvo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau jis išvadų nepadarė ir toliau daro nusikalstamas veikas.

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jam paskirta arešto bausme ir prašo ją pakeisti kita bausmės rūšimi – viešaisiais darbais arba paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti, pažymėdamas, kad šiuo metu jis yra reabilitacijos centre, kur gydosi priklausomybės ligas. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, jog paskyrus viešųjų darbų bausmę, nuteistasis atliktų naudingus darbus valstybei.

11. Atmetant nuteistojo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2k-126-693/2018).

12. Iš byloje esančių nuteistąjį charakterizuojančių duomenų matyti, jog kaip ir teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje, A. Š. praeityje ne kartą teistas už nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių didžiąja dauguma už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmąjį nusikaltimą A. Š. padarė būdamas itin jauno amžiaus, tai yra dar būdamas nepilnametis, kuomet jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Iš byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, jog toliau sekė sistemingas nuteistojo A. Š. turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas, už kurias buvo skiriamos tiek arešto, tiek ir laisvės atėmimo bausmės (2 t., b. l. 19–58). Visgi akivaizdu, jog skiriamos bausmės, nuteistojo elgesiui bei mąstymui didesnės reikšmės neturėjo.

13. Nagrinėjamu atveju, atkreiptinas dėmesys, jog kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, aptariamu atveju, A. Š. nusikalstamą veiką padarė 2024 m. gruodžio 13 d., t. y., praėjus vos keletui dienų po to, kuomet jis Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 175 straipsnio 5 dalį bei jam paskirta vienu trečdaliu sumažinta 26 parų arešto bausmė. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog A. Š. iš ankstesnio patyrimo visiškai nepasimoko, sistemingai kartoja tas pačias klaidas ir savo elgesio pozityvia linkme nekoreguoja. Būtent ankstesni A. Š. teisės pažeidimai leidžia vertinti jo asmenybę kaip linkusią nusikalsti, kuriam įstatyme numatytos švelniausios bausmės, jokios įtakos nedarys.

14. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis A. Š. niekur nedirba. Sodros išrašo duomenimis, A. Š. darbinė patirtis yra menka, t. y. jis yra dirbęs nuo 2021 m. lapkričio 26 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d. bei nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. sausio 12 d. (2 t., b. l. 102). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog A. Š. eilę kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes (2 t., b. l. 67–100). Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog A. Š. atžvilgiu nagrinėjama ne viena baudžiamoji byla, kurioje jam pareikšti kaltinimai taip pat dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo. Taigi, sistemingas nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų darymas, sudaro pagrindą spręsti, jog toks elgesys jau yra tapęs nuteistojo pragyvenimo šaltiniu. Nuteistasis žino ir supranta savo veiksmų pasekmes, tačiau teigiama linkme savo elgesio nekeičia. Akivaizdu, jog nuteistojo daromos nusikalstamos veikos nėra atsitikinės, nusikalstamos veikos daromos tyčia, veikiant tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamų veikų rezultatus, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą.

15. Šios aptartos aplinkybės, eilę kartų teistam už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų darymą asmeniui, neleidžia daryti išvados, jog paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bei tai padės sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikaltimų darymo. Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam A. Š. bausmę, atsižvelgė į visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija įvertinusi aptartas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad yra nustatyta viena A. Š. atsakomybę lengvinanti bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą, nelaikytina neteisinga ar per griežta.

Dėl paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo

16. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi A. Š. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, polinkį daryti tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus (smulkias vagystes), pagrįstai sprendžia, jog nėra pagrindo manyti, kad atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą, A. Š. laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

18. Apeliaciniame skunde prašoma neskirti realios arešto bausmės atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis šiuo metu gydosi reabilitacijos centre. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog A. Š. išties gydosi nuo (duomenys neskelbtini) priklausomų žmonių psichosocialinės reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 47, 79). Teisėjų kolegija teigiamai vertina šias aplinkybes, tačiau vien tai, jog nuteistasis siekia įveikti turimą priklausomybę, nesudaro pagrindo arešto bausmės vykdymą atidėti. Nors iš byloje esančios Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos charakteristikos matyti, jog A. Š. deda pastangas gydytis turimą priklausomybės ligą, visgi, byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistojo elgesys bei mąstymas šiuo metu yra esmingai pasikeitęs, kas leistų pagrįstai manyti, jog A. Š. būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be to, atsižvelgtina į tai, kad nuteistajam A. Š. anksčiau skirtos bausmės, tarp kurių ir realios terminuoto laisvės atėmimo bei arešto bausmės, nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, kas iš esmės leidžia abejoti, jog šiuo atveju, atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą, nuteistasis išties sugebės nebedaryti naujų nusikalstamų veikų.

19. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis A. Š. gydymąsi reabilitacijos centre pradėjo 2025 m. balandžio 6 d., kuris gali trukti 12-14 mėnesių. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistojo gydymasis trunka jau kurį laiką. Šiame kontekste, aukštesnysis teismas pažymi, kad esant tinkamai motyvacijai, nuteistasis A. Š. net ir realiai atlikęs jam paskirtą arešto bausmę, toliau turės galimybę gydytis turimas priklausomybės ligas. Vien tai, jog šiuo metu nuteistasis yra reabilitacijos centre, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą, būtų užtikrinta veiksminga A. Š. resocializacija. Priešingai, aptariamu atveju, atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą, gali susidaryti klaidingas nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmas, kas galėtų paskatinti tolimesnį naujų nusikalstamų veikų darymą.

20. Nuteistajam A. Š. anksčiau buvo skiriamos arešto, laisvės atėmimo bausmės. Visgi, šių bausmių atlikimas įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo bei neatgrasė jo nuo naujų nusikaltimų darymo. A. Š. yra linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, nėra linkęs laikytis teisės aktų reikalavimų. Valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nusikalstamų veikų darymo sistemingumą, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo.

21. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas naikinti ar keisti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendį, neįžvelgia jokio teisinio pagrindo, dėl ko nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl proceso išlaidų

22. Kauno apygardos teisme 2025 m. rugpjūčio 26 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 26 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. Š.. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 100,00 eurų dydžio išlaidas.

23. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.).

24. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Šioje byloje nuteistajam A. Š. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas (advokatas Gintaras Česnulevičius) buvo paskirtas Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartimi, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), tai yra gynėjas nuteistajam A. Š. buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių.

25. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme byla iš esmės išnagrinėta per vieną teismo posėdį, įrodymų tyrimas neatliktas. A. Š. bylos duomenimis nedirba, duomenų, kad turėtų vertingesnio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto byloje nėra. Skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta arešto bausmė. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. Š. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. Š. už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.