Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-09-30 · Civilinė byla Nr. 2S-2102-431/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2YT-25404-1012/2016Nutartis · 2016-07-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-09-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-30
Bylos Nr.
2S-2102-431/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18791-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Kreditorius
AB DNB bankas, E. P., R. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2102-431/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18791-2016-4 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.11.;
(S)3.5.1.19.2.; 3.3.2.4.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) J. P. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolė B. P., išieškotoja AB DNB bankas, E. P. ir R. P..

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas prašė panaikinti antstolės 2016 m. balandžio 22 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių, atšaukti šiuo patvarkymu skelbtas žemės sklypo pirmąsias varžytynes už pradinę 20 000,00 Eur kainą ir skirti pakartotinę šio sklypo ekspertizę rinkos vertei nustatyti. Nurodė, kad antstolė nustatė nekilnojamojo turto vertę: 25 000, 00 Eur ir 2016 m. balandžio 22 d. patvarkymu paskelbė pareiškėjui priklausančio žemės sklypo pirmąsias varžytynes. Pradinė parduodamo turto kaina sudaro 80 procentų nuo nustatytos turto vertės (25 000, 00 Eur), t. y. 20 000, 00 Eur. Antstolės nustatyta žemės sklypo rinkos vertė yra per maža, neatitinka rinkos kainų pokyčių, nes rinka atsigauna ir žemės sklypų, kurių atžvilgiu savininkai turi perspektyvą keisti paskirtį, paklausa didėja. UAB „Tikslo siekis“ konsultacijos dėl nekilnojamojo objekto kainos išvadoje nurodoma, kad aukščiau minėto žemės sklypo pardavimo kaina galėtų būti apie 35 000, 00 Eur.

Antstolė nesutiko su skundu. Nurodė, jog vykdo hipotekos kreditorės AB DNB bankas 2015 m. sausio 19 d. pateiktą vykdyti Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2014 m. lapkričio 7 d. išduotą Vykdomąjį įrašą Nr. 14-6637, kuriuo siūloma priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą 72 025,51 Eur, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo išieškotinos sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo bei 187,18 Eur notaro paimtą atlyginimą už vykdomojo įrašo išdavimą ir susijusius veiksmus iš solidarių skolininkų P. J. ir P. E., su skolininku subsidiariai (tik įkeistu savo turtu) atsakingas asmuo: P. R., parduodant iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį turtą: 1,8300 ha bendro ploto žemės sklypą. Antstolė, vadovaudamasi CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuotam nekilnojamajam turtui įvertinti pasitelkė nepriklausomą ekspertą (turto vertintoją) MB „84 Sprendimai“. Skolininkas skundė antstolės patvarkymą dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, tačiau jo skundas buvo atmestas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjo pateikta UAB „Tikslo siekis“ konsultacija dėl sklypo vertės yra tik nuomonė apie galimą kainą, paremta tik subjektyviomis aplinkybėmis, nenurodoma jokių objektyvių ir teisiškai pagrįstų aplinkybių, kodėl antstolės nustatyta areštuoto turto vertė yra netinkama. Nepriklausomo eksperto MB „84 Sprendimai“ areštuoto nekilnojamojo turto vertė – 25 000,00 Eur – nustatyta pagrįstai ir teisėtai bei atitinka realią rinkos vertę.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo E. P. palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog būtina atsižvelgti į UAB „Tikslo siekis“ konsultaciją dėl nekilnojamojo objekto kainos ir skirti pakartotinę ekspertizę 1,8300 ha žemės sklypo vertei nustatyti.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas nesutiko su skundu. Nurodė, jog pritaria antstolės nurodytiems argumentams. Nėra pagrindo abejoti antstolės patvarkymu paskirta ir nepriklausomo eksperto MB „84 Sprendimai“ atlikta ekspertize dėl sklypo vertės nustatymo. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Antstolio pareiga yra nustatyti ne didžiausią galimą, o teisingą ir realią turto vertę, o varžytinėse vykstanti konkurencija nustato parduodamo turto realią rinkos kainą. Antstolė neprivalėjo vadovautis pareiškėjo pateikta turto vertintojo konsultacija, kadangi ji neatitinka turto vertinimo ataskaitai keliamų reikalavimų, be to, užsakyta pareiškėjo, todėl negali būti laikoma nepriklausoma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjo J. P. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų (2016 m. balandžio 22 d. patvarkymo dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. S-13369).

Teismas nustatė, kad 1,8300 ha bendro ploto žemės sklypo rinkos vertė nustatyta neseniai, t. y. 2015 m. gruodžio 30 d., ekspertizę atliko ir Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 15-12-EA-04 surašė atestuotas ekspertas (turto vertintojas), areštuoto turto vertė nustatyta įvertinant visas aplinkybes, remiantis lyginamuoju metodu, o eksperto pateikta ataskaita atitinka TVVPĮ 22 straipsnio reikalavimus, nebuvo nuginčyta teisme. Todėl nėra pagrindo abejoti minėtoje ataskaitoje nustatyta sklypo verte. Tuo tarpu pareiškėjas, nesutikdamas su areštuoto turto įkainojimu, nepateikia jokių pagrįstų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti MB „84 Sprendimai“ pateikta išvada dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo. Pareiškėjo pateikta UAB „Tikslo siekis“ konsultacija dėl nekilnojamojo objekto kainos, kurios išvadoje nurodoma, kad 1,8300 ha bendro ploto žemės sklypo pardavimo kaina 2016 m. gegužės 11 d. galėtų būti apie 35 000,00 Eur, neatitinka TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalyje nustatytų vertinimo ataskaitai keliamų reikalavimų. Kadangi pareiškėjas pateikė tik konsultaciją dėl nekilnojamojo objekto kainos, antstolis neprivalėjo į ją atsižvelgti. Įstatymas suteikia antstoliui diskrecijos teisę, bet nenumato jo pareigos skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) J. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl anstolio veiksmų tenkinti. Nurodo, jog pareiškėjo pateiktą turto vertės nustatymo konsultaciją atliko kvalifikuotas turto vertintojas. MB „84 Sprendimai“ nėra teismo ekspertas. Vien dėl to, jog jį pasirinko antstolė, tai nereiškia, jog šio vertintojo kvalifikacija yra aukštesnė už UAB „Tikslo siekis“ turto vertintojus. Be to, vertinimas buvo atliktas 2015 m. pabaigoje, o šiais metais turto rinkos vertė padidėjo, nes kainos kyla. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos.

Atsiliepimas

Antstolė B. P. atsiliepimu nesutinka su skundu, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pareiškėjo pateikta UAB „Tikslo siekis“ konsultacija yra tik nuomonė apie galimą kainą. Antstolės paskirtas turto vertintojas ekspertizės aktu nustatė, jog žemės sklypo vertė – 25 000 Eur. Areštuoto turto vertė nustatyta, įvertinant visas aplinkybes, remiantis lyginamuoju metodu. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikia jokių pagrįstų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti MB „84 Sprendimai“ ekspertizės aktu. Todėl turto vertė nustatyta pagrįstai ir teisėtai bei atitinka realią rinkos vertę.

Šalies argumentai

Suinteresuotasis asmuo AB DNB bankas nesutinka su skundu, prašo jį atmesti. Nurodo, jog UAB „Tikslo siekis“ konsultacija dėl nekilnojamojo objekto kainos buvo pateikta pareiškėjo užsakymu, todėl negali būti pripažįstama nepriklausoma. Pagal teismų praktiką specialias žinias turinčio asmens tyrimas, atliktas ne pagal antstolio patvarkymą vykdomojoje byloje, nepaisant išvados tiriamojo mokslinio pobūdžio, negali būti laikomas ekspertize, o jos rezultatus įforminantis dokumentas – eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, tinkamai aiškino teisės normas, susijusias su eksperto skyrimu ir iš varžytynių parduodamo turto įkainojimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolė vykdo hipotekos kreditorės AB DNB bankas 2015 m. sausio 19 d. pateiktą vykdyti Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2014 m. lapkričio 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 14-6637, kuriuo siūloma priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą 72 025,51 Eur, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 72 025,51 Eur išieškotinos sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo bei 187,18 Eur notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo išdavimą ir susijusius veiksmus iš solidarių skolininkų J. P. ir E. P., parduodant iš varžytinių įkeistą nekilnojamąjį turtą: 1,8300 ha bendro ploto žemės sklypą ir 2,9000 ha bendro ploto žemės sklypą. Antstolė 2015 m. sausio 27 d. patvarkymu skyrė ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizę atlikti pavesta ekspertui (turto vertintojui) MB „84 Sprendimai“, kuris Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. 15-12-EA-04 nustatė, kad 2015 m. gruodžio 12 d. (vertinamo turto apžiūros dienai) 1,8300 ha bendro ploto žemės sklypo rinkos vertė yra 25 000,00 Eur. Antstolė 2016 m. balandžio 22 d. patvarkymu paskelbė 1,8300 ha bendro ploto žemės sklypo pirmąsias varžytynes už pradinę 20 000, 00 Eur kainą.

Pareiškėjas, ginčydamas antstolės paskirto eksperto nustatytą žemės sklypo vertę, pateikė UAB „Tikslo siekis“ 2016 m. gegužės 11 d. Konsultaciją dėl nekilnojamojo objekto kainos, kurioje nurodyta, kad skolininkui priklausančio žemės sklypo galima pardavimo kaina 2016 m. gegužės 11 d. galėtų būti apie 35 000,00 Eur. Minėtoje konsultacijoje nurodyta turto vieta, kuri apibūdinta kaip perspektyvi nekilnojamojo turto požiūriu tereitorija: tiek rekreacinės paskirties, tiek gyvenamosios paskirties pastatų statybai, taip pat aprašytas pats žemės sklypas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, kurią cituoja ir pareiškėjas atskirajame skunde, yra išaiškinta, jog šalių kaip įrodymas pateikta turto vertintojų išvada, gauta ne CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka, bet patvirtinanti areštuoto turto rinkos vertę, negali būti ekspertizės aktu (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Tačiau jeigu turto vertintojų išvadoje yra su byla susijusių faktinių duomenų, ji, kaip rašytinis įrodymas, yra tinkama įrodinėjimo priemonė byloje (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 180 straipsnis) (LAT 2006 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Taigi, ir nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pateikta UAB „Tikslo slėnis“ konsultacija yra vertintina kaip įrodinėjimo priemonė byloje. Tačiau tai nereiškia, kad šioje konsultacijoje nurodyti duomenys turi būti neginčijamai teismo pripažįstami kaip teisingi.

Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 10, 11 ir 13 punktus turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytos sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto arba verslo vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, nurodant motyvus, turto arba verslo vertinimo metodai (metodų deriniai) ir metodų taikymo būdai, turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus. Pažymėtina, kad pareiškėjo pateiktoje UAB „Tikslo siekis“ konsultacijoje nėra nurodyta šių aukščiau išvardintų ir įstatyme nustatytų duomenų. Tuo tarpu MB „84 Sprendimai“ 2015 m. gruodžio 30 d. ekspertizė yra atlikta, įvertinant visas minėtas aplinkybes, remiantis lyginamuoju metodu. Kadangi pareiškėjo pateiktoje turto vertinimo konsultacijoje nenurodyta jokia vertinimo metodika, pats pareiškėjas nepateikė jokių kitų duomenų, galinčių paneigti antstolės paskirto vertintojo naudotų metodų teisingumą, pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į UAB „Tikslo siekis“ konsultaciją ir neskyrė vykdomojoje byloje pakartotinės ekspertizės.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė