- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-20
- Bylos Nr.
- 2YT-2502-887/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00737-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Pareiškėjas
- DNSB „K.“
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo DNSB „K.“ skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui Sauliui Virbickui dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas DNSB „K.“ pateikė skundą dėl antstolio Sauliaus Virbicko procesinių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0127/22/00285. Pareiškėjas prašo pripažinti antstolio Sauliaus Virbicko veiksmą – priverstinai nurašyti pinigines lėšas – neteisėtu, nedelsiant lėšas grąžinant į bendrijos sąskaitas bei sustabdyti priverstinio vykdymo procesą. Nurodė, kad gavo antstolio Sauliaus Virbicko patvarkymą dėl vykdomojo dokumento vykdomojoje byloje Nr. 0127/22/00285 priėmimo vykdyti (2022-03-03) ir raginimą dėl sprendimo įvykdymo geruoju (2022-03-04). Jis pateikė antstoliui Sauliui Virbickui informaciją, susijusią su teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-629-587/2021 vykdymu. Antstoliui buvo nuolat teikiama informacija, reikšminga vykdymo procese. Bendrija negavo jokio kito antstolio priimto dokumento dėl lėšų arešto ar priverstinio lėšų nurašymo iš konkrečių banko sąskaitų, išskyrus raginime įvykdyti sprendimą nurodytą informaciją, jog neįvykdžius sprendimo, bus pradėtas priverstinio vykdymo procesas. Antstolis Saulius Virbickas, neatsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pateiktus dokumentus, 2022-04-05, 2022-04-08 nurašė pinigines lėšas iš DNSB „K.“ sąskaitų, esančių AB Swedbank“ ir AB „Šiaulių bankas“. Toks antstolio veiksmas pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu dėl šių aplinkybių: 1) 2014-01-02 buvo sudaryta Sutartis Nr. 14-01 su rangovu UAB „A.“. Daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbams su projektavimu finansuoti buvo atidaryti tikslinė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB „Šiaulių bankas“. Iš minėtų rangos santykių kilo civilinis ginčas, kuris buvo nagrinėjamas teisme nuo 2015 m. iki 2021 m. Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo 2021-10-07. Antstolis yra informuotas, kad šiuo metu nėra priimtas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Finansinės prievolės kreditoriui kyla iš teismo procesinio sprendimo, bet ne iš šalių pasirašyto dokumento, patvirtinančio apie sutartinių įsipareigojimų užbaigimą. Daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas finansuojamas atitinkamų valstybės institucijų ir tik užbaigus darbus, sprendžiamas klausimas dalies lėšų, skirtų projekto įgyvendinimui, grąžinimo bendrijai. Tikslinėje sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos išimtinai sutartyje numatytiems ir atliktiems darbams apmokėti, joje kaupiamos butų savininkų lėšos daliniam kredito grąžinimui ir palūkanų mokėjimui. Išsprendus visus su projekto užbaigimu susijusius klausimus, bus išspręstas ir lėšų pervedimas kreditoriui pagal teismo sprendimą; 2) AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) apskaitomos butų savininkų pervestos lėšos atsiskaitymui su komunalinių paslaugų tiekėjais, o sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – privalomojo kaupimo lėšos, kurios kaupiamos, vykdant teisės aktais nustatytą prievolę bendrijoms kaupti kaupiamąsias lėšas tikslinei paskirčiai. Pažymėjo, kad visiškai nepagrįstas bendrijos piniginių lėšų nurašymas, vykdant priverstinio vykdymo procesą, nes tokiu veiksmu sutrikdoma bendrijos veikla, privalomi mokėjimai. Be to, antstolis nenustatė laisvai disponuojamos pinigų sumos, iš kurios būtų atliekami privalomi mokėjimai už komunalines paslaugas, socialinio draudimo įmokos, kiti privalomi mokėjimai (tame tarpe darbo užmokesčio mokėjimas ir kt.), nors tokio dydžio nustatymas šiuo atveju yra būtinas. Bendrija siekė iškilusią problemą išspręsti gražiuoju, teikė paaiškinimus, prašymus, dokumentus. 2022-04-04 antstolis rašte nurodė, jog be išieškotojo prašymo, nebus keičiami skolininko turto atžvilgiu taikomi apribojimai (b. l. 3).
Pareiškėjas DNSB „K.“ rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad antstolis nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio nuostatomis, kurio 3 dalyje yra reglamentuojamas ribojimas vykdant išieškojimą remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu. Antstolis buvo informuotas apie AB „Šiaulių bankas“ esančių piniginių lėšų paskirtį, jų sąsajumą su pastato modernizavimo projektu. Antstoliui buvo teikiama informacija apie trukdžius, su kuriais jis susidūrė teismo sprendimo pagrindu pripažįstant statybą užbaigta. Antstolis nevertino informacijos apie AB „Swedbank“ esančių sąskaitų paskirtį ir šių lėšų atsiradimo banko sąskaitoje pagrindą: tai yra butų savininkų įnašai sąskaitų už komunalines paslaugas apmokėjimui, privalomų mokesčių sumokėjimui, privalomoms kaupiamosioms lėšoms sukaupti, t. y. butų savininkų lėšos, kurias jis tik surenka ir paskirsto – perveda gavėjams. Banko sąskaitos duomenyse matyti lėšų patekimas į sąskaitą (mokėtojas ir suma), taip pat matyti piniginių lėšų pervedimai gavėjams. Antstolis į šias svarbias aplinkybes visiškai nekreipė dėmesio, formaliai nurašė fizinių asmenų – butų savininkų pinigines lėšas, skirtas sąskaitų už komunalines paslaugas ir kitų privalomų prievolių vykdymo apmokėjimui. 2022-04-15 Patvarkyme antstolis nurodė, jog sutinkamai su Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 –101 punktų nuostatomis, kai išieškojimas nukreipiamas į pinigines lėšas, skolininkas turi teisę per 14 d. pateikti dokumentus, įrodančius išieškojimo negalimumą. Su antstoliu buvo bendrauta raštu ir žodžiu, tačiau nebuvo pasiūlyta pateikti vienokius ar kitokius dokumentus, kurie galėtų būti reikšmingi vykdymo procese. Jis niekada neatsisakė teikti duomenis, įrodymus ir būtų pateikęs pareikalautus duomenis, jeigu tik toks reikalavimas būtų buvęs (b. l. 8-10).
Antstolis Saulius Virbickas 2022 m. balandžio 15 d. patvarkymu Nr. S-2022-601 atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad jo veiksmai, apribojant skolininkui priklausančias banko sąskaitas, buvo atlikti vadovaujantis CPK 689 straipsnio nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo šių veiksmų naikinti. Norminiai aktai skolininko nurodytais pagrindais antstoliui nesuteikia teisės naikinti skolininkui priklausančių banko sąskaitų apribojimų. Sutinkamai su Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 – 101 punktų nuostatomis, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Skolininkas šia įstatymu nustatyta skolininko teise nepasinaudojo ir nepateikė jokių duomenų apie nurašytas lėšas, iš kurių nėra galimas išieškojimas. Pažymėjo, kad be aiškių teisinių motyvų, skolininkui priklausančios banko sąskaitos apribojimų panaikinimas pažeistų išieškotojo interesus, kadangi į banko sąskaitą gali patekti lėšos, iš kurių išieškojimas yra galimas (b. l. 1).
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, paduotą CPK 510 straipsnyje numatyta tvarka, tikrina antstolio veiksmų teisėtumą vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų laikymosi atžvilgiu, t. y. teismas atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę, kurios metu patikrinami ir patvirtinami CPK VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai (CPK 594 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010).
Vykdomosios bylos Nr. 0127/22/00285 duomenimis nustatyta, kad antstolis Saulius Virbickas 2022 m. kovo 3 d. patvarkymu Nr. S-22-127-4131 priėmė vykdyti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-629-587/2021 dėl 118 806,34 Eur skolos, 10 692,57 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko DNSB „K.“ išieškotojos BUAB „A.“ naudai. Vykdydamas vykdomąją bylą antstolis 2022 m. kovo 4 d. paskaičiavo vykdymo išlaidas, paragino skolininką įvykdyti sprendimą. 2022 m. balandžio 4 d. antstolis Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikė Nurodymą Nr. S-22-127-6601 priverstinai nurašyti 182 639,60 Eur sumą ir ją pervesti į antstolio sąskaitą. Skolininkas 2022 m. balandžio 4 d. raštu antstolio prašė nuimti apribojimus nuo šių sąskaitų: AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB Šiaulių banko Alytaus filialo Nr. (duomenys neskelbtini), nes jose yra apskaitomi butų savininkų už komunalines paslaugas pervedami pinigai (atsiskaitymui su tiekėjais, kredito daliniams grąžinimams ir palūkanų mokėjimui) ir AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini), nes tai yra privalomojo kaupimo lėšų sąskaita (v. b. Nr. 0127/22/00285).
Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Antstolio veiksmų neteisėtumą skolininkas grindžia tuo, kad jis nurašė pinigines lėšas iš DNSB „K.“ sąskaitų, kuriose yra butų savininkų lėšos, skirtos daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo rangos darbams su projektavimu finansuoti, atsiskaitymui su komunalinių paslaugų tiekėjais bei privalomojo kaupimo lėšos tikslinei paskirčiai. Pats skolininkas nėra minėtų lėšų savininkas, nes turtas priklauso bendrijos nariams.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995 m. vasario 21 d. redakcija) 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 ir 2 dalių, 19 straipsnio ir šio įstatymo (2000 m. birželio 20 d. redakcija) 27 straipsnio 4 ir 7 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto 1, 3 ir 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.
Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 24 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą bendrijos turtas – bendrijos lėšomis ar kitais teisėtais būdais įgytos materialinės, nematerialinės ir finansinės vertybės, jis yra atskirtas nuo butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų turto. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos lėšas sudaro tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti, valstybės ar savivaldybės paramos lėšos, pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu, kitos negrąžintinai gautos lėšos, o butų ir kitų patalpų savininkų pareiga apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus nustatyta įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte.
Kaupiamųjų lėšų sąskaitos teisinis statusas, disponavimas šiomis lėšomis, inter alia (be kita ko), nustatytas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje. Pagal minėtoje teisės normoje nustatytą reguliavimą, visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu, bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai – kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrijos apskaitos duomenis. Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančios kiekvieno indėlininko – buto ar kitos patalpos (pastato) savininko lėšos, viršijančios įstatymuose nustatytą valstybės privalomai draudžiamą sumą, turi būti apdraustos įstatymų nustatyta tvarka. Į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles.
Byloje pateikti AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-31) išrašai patvirtina, kad ši sąskaita yra kaupiamoji, t. y. sąskaita, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, kaupiamos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, naudojamos pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. Minėta, draudžiama į kaupiamųjų lėšų sąskaitą nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles. Nurodytų aplinkybių kontekste teismas vertina, kad, esant Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatytam išieškojimo draudimui, antstolis negalėjo vykdyti išieškojimo iš bendrijos kaupiamosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“.
Iš byloje pateikto AB „Šiaulių bankas“ rašto „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 49-50) matyti, kad DNSB „K.“ AB „Šiaulių bankas“ atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsiskaitomoji banko sąskaita. Bendrijos pirmininko tvirtinimu minėta sąskaita buvo atidaryta Daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbams su projektavimu finansuoti. Pažymėtina, kad skola, kurios pagrindu antstolis vykdo Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-629-587/2021, kildinama iš 2014 m. sausio 3 d. tarp pareiškėjo DNSB „K.“ ir išieškotojos BUAB „A.“ sudarytos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų su projektavimu sutarties Nr. 14-01 (toliau – Sutartis). Sutarties pagrindu išieškotoja BUAB „A.“ atliko statybos (modernizavimo) darbus objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui DNSB „K.“ neatsiskaičius su išieškotoja BUAB „A.“, pastaroji kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį teismas tenkino visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad AB „Šiaulių bankas“ atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsiskaitomoji bei ji skirta Daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbams su projektavimu finansuoti, o skola, kurios pagrindu vykdomas išieškojimas, susidarė būtent dėl tų pačių namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų, todėl teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo antstolio vykdomą išieškojimą iš AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti neteisėtu bei grąžinti į ją išieškotas lėšas.
Pareiškėjas taip pat prašo grąžinti lėšas iš AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir paaiškina, kad joje yra apskaitomos butų savininkų pervestos lėšos atsiskaitymui su komunalinių paslaugų tiekėjais. Byloje pateiktas banko sąskaitos išrašas (b. l. 52-74) taip pat patvirtina, kad ši sąskaita taip pat yra atsiskaitomoji banko sąskaita. Kaip matyti iš aukščiau nurodytos Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalies, draudimo nukreipti išieškojimą į tokio pobūdžio lėšas nėra, be to, jos nepriskirtinos prie kaupiamųjų lėšų. Todėl nenustatytas teisinis pagrindas pripažinti išieškojimą iš šios sąskaitos neteisėtu bei grąžinti į ją išieškotas lėšas.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog antstolis nenustatė laisvai disponuojamos pinigų sumos (toliau – LDS) iš kurios būtų atliekami privalomi mokėjimai.
Pažymėtina, jog išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje tvarka detalizuota Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punkte nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaigoje) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo PLAIS pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš PLAIS pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai. Sprendimų vykdymo instrukcijos 7.3 punktas numato, kad jeigu per keturiolika dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos asmuo, kurio lėšos areštuotos, pateikia antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, antstolis pakeičia pirmiau į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateiktą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, jame nurodydamas sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, ir panaikina į Turto arešto aktų registrą pateiktą nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas.
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad pagrindas antstoliui nustatyti LDS areštuotoje sąskaitoje yra tuo atveju, jeigu nustatoma, kad į tokią sąskaitą yra arba bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka (CPK LI skyrius). Jokių kitų pagrindų nustatyti LDS areštuotoje sąskaitoje vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai nenustato. Pažymėtina, kad kitokią paskirtį LDS nustatymas turi vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 145 straipsnio 6 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju antstolis vykdo teismų procesinio sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą.
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu teisiniu reglamentavimu bei remdamasis nurodytais argumentais, sprendžia, jog yra pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir pripažinti neteisėtu antstolio Sauliaus Virbicko 2022 m. balandžio 4 d. Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-127-6601 dalyje dėl piniginių lėšų, esančių DNSB „K.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, išieškojimo (CPK 510 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu,
nutaria:
Tenkinti iš dalies pareiškėjo DNSB „Kernavės g. 6“ skundą dėl antstolio Sauliaus Virbicko veiksmų.
Pripažinti neteisėtu antstolio Sauliaus Virbicko 2022 m. balandžio 4 d. Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-127-6601 dalyje dėl piniginių lėšų, esančių DNSB „Kernavės g. 6“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, išieškojimo.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.