Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimo, kuriuo administracinių teisės pažeidimų bylos teisena M. S. atžvilgiu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 51² str. 2 d., 51³ str. 5 d., 51³ str. 7 d. nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2015 m. gegužės 25 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros 2015 m. gegužės 14 d. atlikto patikrinimo metu (patikrinimo akto Nr. VR-13.10-69) nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), nugriautų pastatų teritorijoje rasta įvairių atliekų (daugiausia statybos - remonto), tarp kurių yra dokumentų, įrodančių atliekų priklausomybę M. S. šeimai. Analogiškos atliekos laikomos ir M. S. kieme. Greta nuosavo kiemo esančiame sklype laikomos automobilių remonto ir ardymo atliekos, ant žemės ir priekaboje laikomos automobilių ir traktorių padangos, automobilių dalys ir agregatai, kėbulai. M. S. automobilių ardymo, atliekų laikymo ir sandėliavimo veiklai leidimo neturi. Todėl pavojingomis ir nepavojingomis atliekomis yra teršiama aplinka. Nustatytas atliekų kiekis 3 m³. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. S. pažeidė Atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Nr. D1-368. Todėl M. S. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 51² str. 2 d., 51³ str. 5 d. ir 51³ str. 7 d.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, paskiriant administracinę nuobaudą 1500 eurų dydžio baudą M. S. pagal ATPK 51² str. 2 d., 51³ str. 5 d., 51³ str. 7 d.

Apeliantas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 str. 3 d. bei 54 str. nurodo, jog kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, o valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsauga. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 str. 1 d. nustatyta, jog asmenys pažeidę gamtos apsaugos reikalavimus atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad M. S. su administracinio teisės pažeidimo protokolu sutiko, pažeidimą pripažino ir raštu pasižadėjo artimiausiu metu atliekas pašalinti. M. S. šeimos nariai paliudijo, jog priekaboje buvo laikomos išardyto automobilio dalys, o kitoje priekaboje statybinės ir mišrios komunalinės atliekos. Pažymi, jog neteisėtą automobilių ardymą įrodo ardymo atliekų pridavimo faktas.

Apelianto manymu, teismas nepakankamai įvertino faktą, kad atliekomis užteršta aplinka (duomenys neskelbtini), kuriose rasti dokumentai įrodantys atliekų tiesioginę priklausomybę M. S. Pažymi, jog atliekų buvimo faktas buvo grindžiamas ir patikrinimo metu darytomis nuotraukomis.

M. S. manymu, jai surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas turi akivaizdžių trūkumų. Nurodo, jog protokole nenurodyti atliekų tvarkymo taisyklių punktai, kurie galimai buvo pažeisti, nekonkretizuotas pažeidimų pobūdis ir panašiai. Nurodo, kad patikrinimas buvo atliktas paviršutiniškai detaliai neapžiūrint užterštos vietos, nekonkretizuota kokios šiukšlės buvo išpiltos, nenustatyta kam priklauso ši teritorija, kurioje buvo laikomos atliekos, neišmatuotas tiek pavojingų, tiek nepavojingų atliekų kiekis. Pažymi, kad aplinkos apsaugos pareigūnas J. Č. teisme patvirtino, kad nagrinėjamu atveju atliekų kiekio nustatymas buvo tiktai vizualus, todėl byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių tikslų atliekų kiekį. Nurodo, kad ATPK 51³ str. 5 d. ir 7 d. numatyta atsakomybė tik už tam tikrą kiekį nepavojingų atliekų laikymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Patikrinus administracinės teisės pažeidimo bylos medžiagą, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyręs visas bylos aplinkybes ir galimus įrodymus, teismo išvados padarytos argumentuotai, todėl priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. S. buvo surašytas dėl administracinių teisės pažeidimų numatytų ATPK 51² str. 2 d., 51³ str. 5 d., 51³ str. 7 d.

ATPK 51² str. 2 d. numatyta, kad <.....> ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų <....> .

ATPK 51³ str. 5 d. numatyta, kad didesnio negu vienas kubinis metras nepavojingų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka užtraukia baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt trijų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų.

ATPK 51³ str. 7 d. numatyta, kad didesnio negu vienas kubinis metras pavojingų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to pavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų.

Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad M. S. su administracinio teisės pažeidimo protokolu sutiko, kad raštu pasižadėjo, jog atliekos artimiausiu metu bus pašalintos negali būti laikomos esminiu įrodymu sudarančiu absoliutų pagrindą nubausti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Bylos nagrinėjimo teisme metu M. S. nurodė, kad savo paaiškinime surašant administracinį teisės pažeidimų protokolą ji pasižadėjo pašalinti ir sutvarkyti tik tas atliekas, kurios buvo likusios po namuose atlikto remonto ir buvo sukrautos namų valdoje esančiame klojime bei traktoriaus priekaboje, stovinčioje lauke, gretimame žemės sklype, kurį nuomojasi jos vyras J. S.M. S. paaiškino, kad apie jokias kitas atliekas nebuvo kalbos. M. S. taip pat nurodė, kad apie Jakutiškių kaime sugriautų pastatų, buvusių fermų teritorijoje esančias šiukšles ji visiškai nieko nežinojo (b.l.29-31). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas D. S. nepaneigė M. S. teismui pateiktos versijos, kad parduodama tėvų sodybą, joje ji buvo palikusi kai kuriuos savo asmeninius daiktus, pastarasis liudytojas teismui patvirtino, jog nusipirkę M. S. tėvų sodybą joje rado senų knygų, skardinių nuo dažų likučių ir pan., taip pat nurodė, jog patys niekur nešiukšlino, tačiau sodyboje rastus jiems nereikalingus daiktus išmetė arba sukūreno (b.l.61-62).

Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad statybinės atliekos yra sukrautos administracinėn atsakomybėn patrauktos M. S. kieme esančiame klojime, taip pat šalia konteinerio, t.y. supakuotos ir paruoštos išvežimui (b.l.18-19). Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu nuomojamame J. S. žemės sklype automobilio ardymo dalių nėra, teritorija sutvarkyta (b.l.18).

Byloje nėra duomenų, kad prie buvusių fermų (duomenys neskelbtini) kaime rastos atliekos buvo tokios pačios kaip ir pas M. S. kieme. Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad atliekomis užterštoje aplinkoje buvo rasta dokumentų, įrodančių atliekų tiesioginę priklausomybę M. S., tačiau patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad aplinkos apsaugos pareigūnai tikrinamoje teritorijoje rado dokumentą (knygelę), kurioje užrašyta buvusi M. S. pavardė, tačiau akivaizdu, kad užrašas buvo padarytas labai seniai, joje įrašyta dar iki santuokos turėta moters pavardė, o bylos nagrinėjo apylinkės teisme metu ji paaiškino, jog kai kuriuos savo mokyklinius daiktus ji buvo palikusi savo tėvų sodyboje, kurią pardavė.

Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas savo nutarime M. S. tėvų namų savininkai yra jau ne kartą pasikeitę, pastarieji asmenys apklausos teisme metu neneigė radę sodyboje senų knygų ir kitokių daiktų, todėl iš byloje surinktų įrodymų nustatyti, kas konkrečiai į minėtą teritoriją išmetė atliekas, šiuo metu nėra galimybės. Byloje liudytojų, mačiusių patį įvykį ar kitų įrodymų, kuriais užfiksuota, kad M. S. vežė atliekas į minėtą teritoriją, taip pat nėra. Todėl pilnai sutiktina su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad byloje nėra įrodyta, kad būtent M. S. atvežė statybines ir komunalines atliekas prie buvusių fermų (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog vienintelio ir netiesioginio įrodymo (rastos knygelės kažkada priklausiusios administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui), nesant kitų įrodymų, nepakanka patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą. Taigi patikrinus ir įvertinus byloje esančius duomenis konstatuotina, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena M. S. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 51² str. 2 d. nutraukta pagrįstai.

Apeliacinio skundo argumentai, kad pavojingų ir nepavojingų atliekų kiekiai atlikto patikrinimo metu nebuvo išskirti, kadangi atliekos buvo sumaišytos, o bendras atliekų kiekis (3 m²) nustatytas vizualiniu metodu nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apylinkės teismo nutarimo.

Pažymėtina, kad atsakomybė ATPK 51³ straipsnio 5 ir 7 dalyse būtent ir yra diferencijuojama pagal atliekų pobūdį ir jų kiekį, todėl byloje turėtų būti pateikti įrodymai, patvirtinantys pavojingų atliekų kiekį ir nepavojingų atliekų kiekį atskirai. Pagal ATPK 51³ str. 5 d. atsakomybė numatyta už didesnio negu vienas kubinis metras nepavojingų atliekų kiekio laikiną laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jei dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka, o ATPK 51³ str. 7 d. numatyta atsakomybė už analogiškus veiksmus su didesnio negu vienas kubinis metras pavojingomis atliekomis.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros pareigūnas J. Č. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad tikslus atliekų kiekis nustatomas atskiru matavimu, byloje nėra duomenų, jog tokie matavimai būtų atlikti, šiuo konkrečiu atveju atliekų kiekis buvo nustatytas vizualiai (b.l.61-62). Taigi tikslių duomenų, kiek ir kokių konkrečiai atliekų (pavojingų ir nepavojingų) patikrinimo metu buvo rasta byloje nėra. Be to, vadovaujantis atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimais pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip vienerius metus, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad įrodymų, patvirtinančių nuo kada buvo laikomos atliekas teršiančias aplinką, byloje taip pat nėra.

Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad valstybiniame žemės sklype, kuriame atlikto patikrinimo metu buvo laikomos automobilių remonto ir ardymo atliekos, ant žemės ir priekaboje laikomos automobilių ir traktorių padangos, automobilių dalys ir agregatai, kėbulai ir pan., nuomojasi M. S. sutuoktinis J. S. Šį faktą patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus raštas (dėl valstybinės žemės naudojimo), įsakymas (dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis J. S.) ir kiti dokumentai (b.l.21-27). Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, būtent J. S. 2015 m. balandžio 18 d. pridavė į supirktuvę metalo laužą, t.y. skardas, o 2015 m. birželio 16 d. pristatė 4 padangas į didelių gabaritų atliekų aikštelę (b.l.35, 36). Todėl apylinkės teismas įvertinęs byloje esančia informaciją visiškai pagrįstai padarė išvadą, jog nėra pagrindo laikyti, kad būtent M. S. laikė automobilių remonto ir ardymo atliekas. Byloje nėra duomenų, kad konkrečiai M. S. užsiimtų automobilių ardymo veikla, todėl jai automobilių ardymo, atliekų laikymo ir sandėliavimo veiklai leidimo turėti ir nereikėjo. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė yra asmeninės atsakomybės rūšis, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas būtent M. S., kas sudaro pagrindą abejoti teisinga jos veiksmų kvalifikacija. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad M. S. nelaikytina administracinio teisės pažeidimo subjektu.

M. S. pasižadėjimas atliekas artimiausiu metu pašalinti vertintinas kaip asmens jaučiančio atsakomybę už savo šeimos narių poelgius elgesys, tačiau jis negali būti laikomas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t.y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas konkretus administracinis teisės pažeidimas.

Todėl patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena M. S. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 51³ str. 5 d. ir 7 d. nutraukta pagrįstai.

Apylinkės teismo išvadų nepaneigia aukščiau išdėstyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.