Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-116-1194/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-01-29
Bylos Nr.
1-116-1194/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43295-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Silvija Bunkuvienė
Kaltinamasis
M. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-116-1194/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43295-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1.; 1.1.8.12.; 1.1.7.2.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2024 m. sausio 29 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė,sekretoriaujant Astai Kielytei,dalyvaujant prokurorei Ivetai Galkevičienei,kaltinamajam M. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė 39 parų areštas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. J. pagrobė svetimą turtą, o būtent, jis 2022 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 11 d., iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio, tyčia pagrobė R. L. kolekcionuojamus XIX-XX amžiaus eksponatus: ovalo formos špagos rankenos dalį ant kurios pavaizduotas carinės Rusijos herbas – dvigalvis erelis, kurios vertė 80 eurų; aukštesnio rango karininko sidabrinę sulaužytą kokardą, kurios vertė 50 eurų; geležinkeliečio gaisrininko žalvarinę kokardą, kurios vertė 70 eurų; artilerijos kuopos kario žalvarinę kokardą, kurios vertė 100 eurų; paštininko žalvarinę kokardą, kurios vertė 60 eurų; geležinkeliečio žalvarinį ženklą, ant kurios priekinės dalies yra nurodytas geležinkelio maršrutas „??? – ????? ???????“, kurio vertė 50 eurų; geležinkeliečio žalvarinį ženklą, ant kurio pavaizduotas dvigalvis erelis, kurio vertė 40 eurų; geležinkeliečio žalvarinį ženklą (žetoną), ant kurio pavaizduotas dvigalvis erelis, kurio vertė 15 eurų; geležinkeliečio žalvarinį ženklą, ant kurio taip pat pavaizduotas dvigalvis erelis, kurio vertė 30 eurų; žalvarinį medalį už blaivybės nuopelnus, su išlikusiais paauksavimo elementais, skirtą valytojai (užrašai ant medalio), kurio vertė 40 eurų; 2 vnt. žalvarinių medalių už gerą mūšį šimtmečio proga, kurių vertė 60 eurų; 2 vnt. sidabrinių karo mediko ženklų, kurių bendra vertė 250 eurų; dešimt vienetų peticijų, kabinamų ant drabužių paties, kurių bendra vertė 300 eurų; 3 vnt. sagų – vieną sidabruotą, vieną stiklinę, vieną su išlikusiais paauksavimo elementais, kurių bendra vertė 90 eurų; sidabrinę grandinėlę iš devyniolikos monetų, kurios vertė 70 eurų; sidabrinę sagę iš penkių monetų, kurios vertė 50 eurų; sidabrinės grandinėlės dalį iš keturių monetų, kurios vertė 25 eurai; auskarą iš penkių „kapeikų“ nominalo, kurio vertė 15 eurų; albumą su sidabrinėmis monetomis (tikslus jų kiekis ir monetų nominalas nenustatytas), kurio bendra vertė 300 eurų; špagos rankenos dalį, kurios vertė 120 eurų; dvi diržo sagtis, kurių kiekvienos vertė po 70 eurų; t. y. tyčia pagrobė R. L. priklausantį turtą, kurio bendra vertė yra 1 955 eurų.

2. Kaltinamasis M. J. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Parodė, kad pripažįsta kaltę. Labai gailisi, kad taip padarė. Pripažįsta dėl visų pavogtų daiktų, dėl jų verčių taip pat. Nukentėjusysis paprašė sutvarkyti rūsį. Reikėjo pinigų, pamatė spintutę– sekciją, nežino, kas pasidarė, tuos daiktus pasisavino, daiktų nebeturi, nes juos pardavė turguje. Tai buvo 2022 metų, gal spalio ar lapkričio mėnesį. Daiktus paėmė per du kartus. Juos turguje pardavė, kai buvo išgėręs, jam davė 60 eurų už tuos visus daiktus, jam pinigų reikėjo maistui. Vieną kartą gavo 60 eurų, o antrą kartą davė 20 eurų, ir viskas. Visus pavogtus daiktus nunešė į turgų. Albumą taip pat paėmė, kur padėjo, neatsimena, nes buvo išgėręs, bet albumą paėmė. Sutinka su tų daiktų vertėmis. Neatsimena, kada albumą pavogė, apie kitus daiktus prisimena. Nukentėjusysis jam duodavo pinigų, kai pats turėjo, nebuvo sutarta dėl konkrečios sumos, duodavo ir pinigų, ir pavalgyti. Jis mokėdavo jam 25 eurus už dieną, atsiskaitydavo, kai pats turėdavo pinigų. Nukentėjusysis atsiskaitė su juo visiškai. Tuos daiktus paėmė, kai nukentėjusiojo nebuvo namuose. Nukentėjusysis mažai jam mokėdavo už darbą, nežino, kas šovė jam (kaltinamajam) į galvą. Gailisi dėl to ką padarė.

3. Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis, jo gynėjas.

4. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

4.1. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. L. parodė, kad nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. gyvena pas savo tėvus pažymoje nurodytu adresu, kadangi jam buvo paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie savo žmonos I. L., todėl savo gyvenamuosiuose namuose adresu (duomenys neskelbtini), jis nesilankė. Savo IX–XX a. senovinių sagčių, sagų, monetų, kokardų ir kitų papuošalų kolekciją jis laikė namo rūsyje, adresu (duomenys neskelbtini). Minėti daiktai buvo sudėti į įvairias dėžutes. 2022 m. lapkričio 11 d. apie 14 val. pastebėjo, kad yra dingusi dalis jo kolekcionuojamų daiktų. Į rūsį įsibrauta nebuvo, įtaria, kad jo kolekcijos dalį galėjo pavogti M. J., kuris, jam nesant namuose, padėdavo dirbti įvairius ūkio darbus. Minėtas asmuo visą laiką persirengdavo namo rūsyje, kur pastarasis ir laikė savo kolekciją. Iš pažįstamų kolekcionierių sužinojo, kad prieš du mėnesius, asmuo, panašus į M., kartu su sugyventine vardu D. (pavardės nežino) Vilniaus mieste, Kalvarijų sendaikčių turguje, pardavė galimai iš jo kolekcijos pavogtus daiktus. Pavogtų daiktų kiekį, jų tikslų apibūdinimą ir vertę patikslins detaliau apžiūrėjęs likusią kolekciją (t. 1, b. l. 25-28).

4.2. Ikiteisminio tyrimo metu, kaip liudytojas, papildomai apklaustas nukentėjusysis R. L. parodė, kad laikosi savo pirminės apklausos metu duotų parodymų ir papildomai nori pareikšti, kad domisi carinės Rusijos istorija ir kolekcionuoja XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios laikotarpio daiktus (sagtis, monetas, kokardas ir kitus papuošalus). Apie porą metų jam namų ūkio ir remonto darbus padėjo atlikti M. J.. Jis leisdavo jam persirenginėti savo namo rūsyje adresu (duomenys neskelbtini). Namo rūsio vienoje iš patalpų laikė savo surinktą carinės Rusijos kolekciją. Kolekcija buvo sudėta į atskiras dėžutes, monetos buvo sudėtos į albumą, sagtys buvo sudėtos dėžutėje, papuošalai gulėjo sudėti kitoje dėžutėje. Anksčiau M. J. yra rodęs savo surinktą kolekciją, tačiau jis nežinojo tikslios kolekcijos laikymo vietos. Anksčiau yra pastebėjęs, kad buvo dingusi sidabrinė Lietuvos tarpukario 10 (dešimt) litų vertės moneta. Tuo metu jis nieko negalėjo įtarti, kas tą monetą galėjo pavogti ir to dalyko nesureikšmino. Kadangi su žmona I. L. prasidėjo skyrybų procesas ir jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, todėl jam buvo paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie žmonos. Jis namuose adresu (duomenys neskelbtini), laikydamasis kardomosios priemonės, nesilankė. Paskutinį kartą M. J. jo namuose aukščiau minėtu adresu buvo 2022 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, kai jam dar nebuvo paskirta kardomoji priemonė, daugiau jis pas jį pagalbos nesikreipė. Kadangi tuo metu santykiai su žmona jau buvo prasti, nuolatos vykdavo konfliktai ir barniai, todėl savo surinktos kolekcijos jis nežiūrėjo ir jos netikrino. 2022 m. lapkričio 11 d. apie 11 val. jis nuvyko į savo namus pasiimti savo daiktų. Tada, patikrinęs surinktą kolekciją, pastebėjo, kad nėra dalies eksponatų. Prieš tai jam pažįstami kolekcininkai pradėjo siūlyti jį dominančius tos epochos daiktus. Jis jiems atsakydavo, kad tokius eksponatus jau turi ir antro tokio jam nereikia. Tačiau patikrinęs savo surinktą kolekciją pastebėjo, kad nėra būtent tų daiktų, kuriuos jam siūlė įsigyti. Patikrinęs kolekciją pastebėjo, kad iš kolekcijos yra pavogti šie eksponatai: 1. Špagos rankenos dalys, bendra vertė 200 eurų. Viena dalis jam yra grąžinta pardavėjo J. M., jis tokiais daiktais prekiauja Vilniaus miesto Kalvarijų turgavietėje. Negrąžintos špagos dalį vertina 80 eurų, ji yra ovalo formos, ant jos pavaizduotas carinės Rusijos herbas – dvigalvis erelis; 2. Aukštesnio rango karininko sidabrinė sulaužyta kokarda, jos vertė 50 eurų; 3. Geležinkeliečio gaisrininko žalvarinė kokarda, jos vertė 70 eurų; 4. Artilerijos kuopos kario žalvarinė kokarda, jos vertė 100 eurų; 5. Paštininko žalvarinė kokarda (apgadinimas – per pusę lenkta), vertė 60 eurų; 6. Geležinkeliečio žalvarinis ženklas, ant priekinės dalies yra nurodytas geležinkelio maršrutas ??? – ????? ???????, jo vertė 50 eurų; 7. Geležinkeliečio žalvarinis ženklas, atvaizduotas dvigalvis erelis – 40 eurų vertės; 8. Geležinkeliečio žalvarinis ženklas (žetonas), atvaizduotas dvigalvis erelis, nulūžusi viena galva - 15 eurų vertės; 9. Geležinkeliečio žalvarinis, taip pat pavaizduotas dvigalvis erelis – 30 eurų vertės; 10. Žalvarinis medalis už blaivybės nuopelnus, su išlikusiais paauksavimo elementais, skirtas valytojai (užrašai ant medalio) – 40 eurų vertės; 11. Du žalvariniai medaliai už gerą mūšį šimtmečio proga – 60 eurų vertės; 12. Sidabrinis karo mediko ženklas – vienas 120 eurų vertės, antras – 130 eurų vertės, abiejų vertė – 250 eurų; 13. Dešimt vienetų peticijų, kabinamų ant drabužių paties, įvairios būklės, bendra suma – 300 eurų; 14. Trys geros būklės sagos: viena saga sidabruota, viena stiklinė, trečia yra su paauksavimo išlikusiais elementais – jų bendra vertė 90 eurų, jų yra pavogta ir daugiau, tačiau kiek ir kokių nurodyti negali, nes jų turėjo nemažai, todėl jų įvertinti negali; 15. Sidabrinė grandinėlė iš devyniolikos monetų – vertė 70 eurų; 16. Sidabrinė sagė iš penkių monetų – 50 eurų vertės; 17. Sidabrinės grandinėlės dalis iš keturių monetų – 25 eurų vertės; 18. Iš penkių „kapeikų“ nominalo vertės auskaras – 15 eurų vertės; 19. Albumas su sidabrinėmis monetomis, tikslaus kiekio ir pavogtų monetų nominalų nurodyti negali. Albumas buvo juodos spalvos dirbtinės odos skirtas monetoms laikyti – bendra vertė 300 eurų. Sužinojęs informaciją, kad iš jo pavogtais sendaikčiais yra prekiaujama Vilniuje, Kalvarijų turgavietėje, jis 2022 lapkričio 12 d. nuvyko į minėtą turgavietę, ten susitiko su sendaikčių prekeiviais, o būtent D.(pavardės nežino). D. jam apibūdino asmenį, kuris jam pardavė apklausos metu išvardintus daiktus. Pagal apibūdinimą jis suprato, kad iš jo pavogtus daiktus jam pardavė būtent M. J.. D. jam taip pat paaiškino, kad M. jam iš jo pavogtus daiktus atnešė per du kartus. Pirmą kartą M. jam daiktus atnešė vienas, šių metų rugsėjo mėnesio pradžioje, antrą kartą jis buvo su vyresnio už jį amžiaus moterimi, kaip suprato, kad su savo sugyventine vardu D.. Antrą kartą daiktus į turgavietę jis atnešė maždaug rugsėjo mėnesio viduryje. D. dalį iš M. nupirktų daiktų perpardavė kitam sendaikčių pardavėjui J. M., kuris M. matė atėjusį antrą kartą su D., J. juos gali taip pat atpažinti. J. M. dalį iš jo pavogtų daiktų grąžino, juos į aukščiau pateiktą sąrašą jis neįtraukė. Jevgenijus grąžino jam dalį špagos rankenos (ją į turtinės žalos dydį neįtraukė), dvi diržo sagtis, jų taip pat į sąrašą neįtraukė. Savo kolekciją rinko apie tris – keturis metus, dalį eksponatų jis įsigijo per „facebooką“ iš tokių pat kolekcininkų, dalį eksponatų jis nupirko sendaikčių turguje Vilniaus mieste, Kalvarijų turgavietėje arba prie viešbučio „Karolina“. Taip pat nori pažymėti, kad XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios carinės Rusijos nėra įtraukti į Kultūros paveldo sąrašą ir jais yra leidžiama prekiauti laisvoje rinkoje, prekiaujant tokiais eksponatais taip pat nėra reikalingas specialus leidimas. Įsigytų daiktų patvirtinančių dokumentų ar kvitų jis neturi, nes didesnę jų dalį jis pirko turguje. Iš viso jam padaryta 1 695 eurų turtinė žala, prašo dėl vagystės pradėti ikiteisminį tyrimą ir šiai sumai pripažinti jį civiliniu ieškovu. Prie protokolo pridėtos pavogtų eksponatų bendros nuotraukos (t. 1, b. l. 40-48).

4.3. Ikiteisminio tyrimo metu, kaip liudytojas, papildomai apklaustas nukentėjusysis R. L. parodė, kad laikosi savo parodymų, duotų ankstesnių apklausų metu, tik nori juos papildyti ir nurodyti svarbias tyrimui aplinkybes. Nori patikslinti iš jo namų, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2022 rugsėjo pradžios iki 2022 lapkričio 11 d. pavogtų kolekcijos eksponatų vertę. Kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, iš jo namų buvo pavogti šie kolekcijos eksponatai: 1. Špagos rankenos dalis, ji yra ovalo formos, ant jos pavaizduotas carinės Rusijos herbas – dvigalvis erelis, vertė 80 eurų; 2. Aukštesnio rango karininko sidabrinė sulaužyta kokarda, jos vertė 50 eurų; 3. Geležinkeliečio gaisrininko žalvarinė kokarda, jos vertė 70 eurų; 4. Artilerijos kuopos kario žalvarinė kokarda, jos vertė 100 eurų; 5. Paštininko žalvarinė kokarda (apgadinimas – per pusę lenkta), vertė 60 eurų; 6. Geležinkeliečio žalvarinis ženklas, ant priekinės dalies yra nurodytas geležinkelio maršrutas ??? – ????? ???????, jo vertė 50 eurų; 7. Geležinkeliečio žalvarinis ženklas, atvaizduotas dvigalvis erelis – 40 eurų vertės; 8. Geležinkeliečio žalvarinis ženklas (žetonas), atvaizduotas dvigalvis erelis, nulūžusi viena galva - 15 eurų vertės; 9. Geležinkeliečio žalvarinis, taip pat pavaizduotas dvigalvis erelis – 30 eurų vertės; 10. Žalvarinis medalis už blaivybės nuopelnus, su išlikusiu paauksavimo elementais, skirtas valytojai (užrašai ant medalio) – 40 eurų vertės; 11. Du žalvariniai medaliai už gerą mūšį šimtmečio proga – 60 eurų vertės; 12. Sidabrinis karo mediko ženklas – vienas 120 eurų vertės, antras – 130 eurų vertės, abiejų vertė – 250 eurų; 13. Dešimt vienetų peticijų kabinamu ant drabužių paties, įvairios būklės, bendra suma – 300 eurų; 14. Trys geros būklės sagos: viena saga sidabruota, viena stiklinė, trečia yra su paauksavimo išlikusiais elementais – jų bendra vertė 90 eurų, jų yra pavogta ir daugiau, tačiau kiek ir kokių nurodyti negali, nes jų turėjo nemažai, todėl jų įvertinti negali; 15. Sidabrinė grandinėlė iš devyniolikos monetų – vertė 70 eurų; 16. Sidabrinė sagė iš penkių monetų – 50 eurų vertės; 17. Sidabrinės grandinėlės dalis iš keturių monetų – 25 eurų vertės; 18. Iš penkių „kapeikų“ nominalo vertės auskaras – 15 eurų vertės; 19. Albumas su sidabrinėmis monetos, tikslaus kiekio ir pavogtų monetų nominalų nurodyti negali. Albumas buvo juodos spalvos dirbtinės odos skirtas monetoms laikyti – bendra vertė 300 eurų. Taip pat tuo pat metu iš jo buvo pavogta špagos rankenos dalis, kurios vertė 120 eurų. Dvi diržo sagtys, kurių kiekvienos vertė po 70 eurų. Nori paminėti, kad iš jo pavogtą dalį špagos rankenos, kurios vertė yra 120 eurų bei dvi diržo sagtis, kurių vertė po 70 eurų, jis atgavo, jų vertės į civilinį ieškinį neįtraukė. Viso jam padaryta 1 695 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 88-90).

4.4. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. A. parodė, kad nuo vaikystės domisi įvairiais sendaikčiais, yra Kolekcininkų asociacijos narys, vaikystėje pradėjo kolekcionuoti pašto ženkliukus. Šiuo metu niekur nedirba, kaip ir minėjo, kolekcionuoja, perka, parduoda ir keičiasi įvairiais sendaikčiais. Sendaikčiais prekiauja Vilniaus miesto Kalvarijų sendaikčių turguje. Šalia jo sendaikčiais taip pat prekiauja J. M., jis domisi carinės Rusijos epocha, kolekcionuoja įvairias sagtis, sagas, antpečius ir kitus sendaikčius, kokios epochos eksponatus jis kolekcionuoja ar domisi jis nežino, ir ar jis turi kokią nors kolekciją jis nežino. 2022 m. birželio mėnesio pradžioje jam paskambino į telefoną vaikinas, kuris prisistatė vardu M., kuris pasakė, kad turi jam kažką pasiūlyti nupirkti. M. paklausė jo, kur jis randasi. Jis tuo metu jau ėjo iš Kalvarijų turgaus link autobusų stotelės. Pasiūlė M. tą pačią dieną už pusvalandžio susitikti turguje. Prie turgaus sutiko M., tada jis jį atpažino, M. yra jo brolio pažįstamas, kokie tiksliai ryšiai juos sieja, jis nežino. M. pažįsta tik iš matymo, su juo jokių ryšių jis nepalaiko ir nebendrauja. Susitikus, M. ištraukė polietileninį maišelį, kuriame buvo atskirai supakuoti carinės Rusijos eksponatai – atributika, o būtent kiek atsimena jis jam tą dieną atnešė: žalvarinę sagtį su dvigalviu ereliu, žalvarinį dvigalvį erelį, gal septynis vienetus ar tai kokardų, ar kažkokių tai ženkliukų, taip pat maišelyje buvo kelios gal paauksuotos sagos, sidabrinė grandinėlė, kurią sudarė devyniolika sidabrinių monetų, monetos buvo tarpusavyje suvertos ir sudarė vieną grandinėlės visumą. Tiksliai atsimena, kad buvo sugedęs grandinėlės užsegimo mechanizmas, taip pat daiktas panašus į raktų pakabuką, kurį sudarė taip pat 5-7 sidabrinės monetos, tas pakabukas buvo panašios konstrukcijos kaip ir grandinėlė iš monetų, kas buvo daugiau jis neatsimena. Atsimena tik pagrindinius dalykus, kuriuos išvardino. M. pasiūlė jam iš jo įsigyti šiuos daiktus už 60 eurų. Suprato, kad jis nesiorientuoja šių daiktų kainoje, todėl iš karto jam sumokėjo 60 eurų grynais. M. vis kartojo „nebijok, tai nevogti daiktai“. Kitą dieną buvo šeštadienis, mėnesio dienos neatsimena, įsigytus iš M. sendaikčius jis sudėjo ant prekystalio. Grandinėlė ir pakabukas jam patiko, todėl nusprendė pasilikti sau, bet vėliau nusprendė parduoti ir juos, vėliau ir pardavė. Jevgenijaus tą dieną Kalvarijų sendaikčių turguje nebuvo. Gerokai po mėnesio, tai galėjo būti liepos mėnesio pradžioje, Kalvarijų sendaikčių turguje, prie jo prekystalio vėl priėjo M., jis buvo ne vienas, kartu su juo buvo daug vyresnė už jį moteris. Moters jis atpažinti negali, nes ji stovėjo šonu į jį ir tik kartojo, kad gal verta daiktus parduoti atskirai, nes galima gauti daug daugiau pinigų. M. iš kišenės išsitraukė maišelį su sendaikčiais, kuriame buvo įvairūs ženkliukai, sagos ir kiti įvairaus dydžio daiktai su carinės Rusijos dvigalvio erelio atvaizdais. Tą kartą M. vėl paprašė už jam parduodamus daiktus 60 eurų atlygio. Jis, įvertinęs pasiūlytus daiktus, sumokėjo M. jo prašomų pinigų sumą. Tą dieną dirbęs Kalvarijų sendaikčių turguje J. M. galėjo nematyti M. ir kartu su juo buvusios moters, nes jis dirbo prie savo prekystalio už kelių metrų nuo jo darbo vietos. Daugiau jis M. ir tos moters nematė, jis su juo susisiekęs nebuvo, jam neskambino. Pirmą kartą M. atneštus daiktus jis pats pardavė per dvi dienas nepažįstamiems asmenims. Po to, kai antrą kartą M. atnešė jam aukščiau išvardintus daiktus, jis juos sudėjo savo darbo vietoje. Prie jo priėjo J. M., pamatęs M. atneštus daiktus, iš karto pasisiūlė juos nupirkti. Jis sutiko ir visus M. atneštus daiktus pardavė J. M. už 100 eurų. Daug vėliau, gal rudenį, turguje prie jų priėjo vyriškis, paklausė jų „kas iš jų yra E.“, tada suprato, kad M. atnešė jam vogtus daiktus ir prie jų priėjo tikras šių daiktų savininkas. Vėliau jam J. pasakojo, kad su juo buvo susiskambinęs tas vyriškis ir jis jam likusius daiktus grąžino (t. 1, b. l. 105-108).

4.5. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis nustatyta, kad liudytojui pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį apie kurį davė parodymus, D. A. pareiškė, kad iš jam pateiktų penkių asmenų nuotraukų atpažino asmenį Nr. 2 (M. J.), kaip vaikiną vardu M., kurį jis pažįsta iš matymo, atpažįsta iš bendrų veido bruožų (t. 1, b. l. 109-116).

4.6. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas D. A. parodė, kad laikosi ankstesnėje apklausoje duotų parodymų ir nori papildyti, kad vyriškį, iš kurio pirko carinės Rusijos eksponatus, pažįsta iš matymo, jo pavardės nežino, o būna taip, kad vardą jo sumaišo. Gali būti, kad jo vardas M.. Jis jo vardą turi įsivedęs į telefoną, reikalui esant gali pasižiūrėti jo vardą. Iš šio žmogaus carinės Rusijos eksponatus jis Kalvarijų sendaikčių turguje pirko per du kartus. Pirmą kartą, kaip jau minėjo pirmoje apklausoje, jis iš jo nupirko eksponatus sudėtus polietileniniame maišelyje, kuriame kiek tiksliai buvo daiktų pasakyti negali, eksponatiniai daiktai buvo nedideli, tilpo į du rankų delnus. Pabandys ką prisimena juos įvardinti: 1. Žalvarinę sagtį su dvigalviu ereliu; 2. Apie 4 vnt. žalvarinių atskirai išpjautų erelių (šie buvo šiek tiek didesni, cigarečių pakelio dydžio), tarp šių keturių erelių buvo pirmoje apklausoje minimas žalvarinis dvigalvis erelis. Tarp šių daiktų galėjo būti nukentėjusiojo paminėti Geležinkeliečio žalvarinis ženklas, ant priekinės dalies nurodytas geležinkelio maršrutas; Geležinkeliečio žalvarinis ženklas, atvaizduotas dvigalvis erelis; Geležinkeliečio žalvarinis ženklas (žetonas) atvaizduotas dvigalvis erelis, nulūžusi viena galva; Geležinkeliečio žalvarinis, taip pat pavaizduotas dvigalvis erelis; 3. Nepaprastas sagas, tarp kurių buvo paauksuotų ir įvairių kitų, sagos buvo įvairių dydžių, kiek tiksliai sagų nupirko taip pat pasakyti negali, nes neprisimena, galėjo jų būti maždaug apie 10 vnt.; 4. Carinės Rusijos kokardų, jos buvo tokio mažesnio dydžio, šios kokardos buvo taip pat erelio pavidalo, kaip ir visos carinės Rusijos kokardos. Galbūt pasidabruotos ar sidabrinės. Gal maždaug apie 8 vnt., tiksliai taip pat, kiek ten jų buvo, pasakyti negali, nes neprisimena, neskaičiavo, nesigilino. Galėjo būti ir prisukamų ar įsmeigiamų. Jos buvo mažesnės tokios. Kokios ten tiksliai kokardos buvo, jis nesigilino ir nežiūrėjo, nesigilino į kokardų detales. Tačiau tarp jų tikrai galėjo būti Aukštesnio rango karininko sidabrinė kokarda, galėjo būti Geležinkeliečio gaisrininko kokarda, galėjo būti Artilerjos kuopos kario žalvarinė kokarda, galėjo būti Paštininko žalvarinė kokarda, tarp šių galėjo būti Geležinkeliečio žalvarinis ženklas ir kt. įvairios kokardos. Kaip minėjo, kadangi visi atnešti daiktai buvo polietileniniame maišelyje jis jų po vieną neišiminėjo ir nesurašinėjo, maišelį įsidėjo į kišenę ir nusivežė į namus. Kitą dieną atskiriems trims žmonėms pardavė. Antrą kartą jis iš minėto to paties asmens (M.) Vilniaus Kalvarijų sendaikčių turguje, t. y. buvo 2022 m. gali būti, kad tai buvo liepos mėn. tikslios dienos ir laiko pasakyti negali, tačiau kiek pamena tai buvo ryte apie 8-9 val., nupirko taip pat polietileninį maišelį su carinės Rusijos eksponatais, tačiau visų daiktų išvardinti negali, nes nežiūrėjo, tik tiksliai pamena, kad ten buvo: 1. Sidabrinė grandinėlė, kurią sudarė devyniolika sidabrinių monetų, monetos buvo tarpusavyje suvertos ir sudarė vieną grandinėlės visumą; 2. Daiktas panašus į raktų pakabuką, kurį sudarė taip pat 5-7 sidabrinės monetos, tas pakabukas buvo panašios konstrukcijos, kaip ir grandinėlė iš monetų; 3. Sidabrinės grandinėlės dalis iš keturių monetų. Šiuos daiktus prisimena gerai, kadangi juos sau pasiliko, nes jie buvo iš monetų, o tai jo tema, domėjimosi sritis. Maišelyje buvo taip pat vėlgi ereliai, sagos, ženklai, panašūs eksponatai kaip ir pirmame pirktame maišelyje. Tačiau jų išvardinti negali, žino tik tai, kad daiktų kiekis buvo panašus ir ta pačia carinės Rusijos tema. Antro pirkimo maišelyje galėjo būti Špagos rankenos dalys, galėjo būti Žalvarinis medalis už blaivybės nuopelnus, galėjo būti du žalvariniai medaliai už gerą mūšį, galėjo būti Sidabriniai karo mediko ženklai, galėjo būti 10 vnt. „peticijų“, kaip jos vadinasi lietuviškai nežino, kurios segasi ant „kalnieriaus“ atlapo, galėjo būti 3 vnt. geros būklės sagų. Šie išvardinti daiktai tikrai galėjo būti tame nupirktame maišelyje, nes, kaip minėjo, maišelyje buvo panašus kiekis kolekcinių daiktų kaip ir pirmą kartą – tilpo į dvi rankų saujas. Tačiau tikrai gali patvirtinti, 100 procentų pamena, kad tarp daiktų nei pirmą pirkimą, nei antrą pirkimą tikrai nebuvo iš penkių kapeikų nominalo vertės auskaro ir tikrai nebuvo albumo su sidabrinėmis monetomis. Šiuos kolekcinius daiktus tikrai prisimintų, nes monetos, kaip minėjo, jo sritis, būtų juos taip pat pasilikęs sau. Pirmo pirkimo daiktus, kaip jau minėjo, pardavė kitą darbo dieną nepažįstamiems žmonėms, kurių vardų ir kontaktų jis nežino ir pasakyti negali. Pardavė trims skirtingiems vyriškiams. Už kiek tiksliai minėtus kolekcinius daiktus kiekvienam pardavė pasakyti negali, nes neprisimena. Maždaug už 3 pardavimus galėjo gauti apie 150 eurų. Antro pirkimo kolekcinius daiktus jis pardavė tą pačią dieną, iki valandos bėgyje, kaip tik nupirko, šalia jo prekiaujančiame Kalvarijų sendaikčių turguje J. M.. Jei gerai prisimena, jam pardavė taip pat panašiai lyg už 100 eurų. Tik nori paminėti, kad iš antro pirkimo daiktų jis sau buvo pasilikęs daiktus susijusius su monetomis, t. y. sidabrinę grandinėlę, daiktą panašų į pakabuką iš monetų ir sidabrinės grandinėlės dalį, kuriuos jis taip pat pardavė maždaug po savaitės laiko Kalvarijų sendaikčių turguje, vienam tam pačiam žmogui visas tris, už kiek tiksliai pasakyti negali, gal už kokių 70-80 eurų. Nori pabrėžti, kad pirmo pirkimo daiktus jis lyg ir prisimena daugmaž, bandė juos išvardinti, kas konkrečiai buvo polietileniniame maišelyje, tik negali pasakyti konkrečių smulkmenų, užrašų ant kokardų ir ženklų, kas jas nešiojo (t. y. negali įvardinti tikslių pavadinimų), nes nebuvo įnikęs į smulkmenas. Antro pirkimo daiktų jis išvardinti tiksliai negali, pamena tik ką pasiliko sau su monetomis, tačiau, kaip ir minėjo, galėjo būti tie daiktai paminėti aukščiau, nes kolekcinių daiktų, t. y. ženklų, sagų, medalių buvo panašiai kaip ir pirmame pirkime, ta pačia carinės Rusijos tema, tačiau šį kartą jų nebuvo nei išsidėliojęs ant prekystalio, nei vartė kiekvieną daiktą atskirai, tik pažvelgęs į maišelio vidų, atsidėjęs, kas susiję su monetomis (minėtus 3 daiktus), per valandą pardavė J. M.. Gal daugiau pakomentuotų ar įvardintų, kokie ten buvo kolekciniai daiktai, Jevgenijus (t. 1, b. l. 117-120).

4.7. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. M. parodė, kad šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas užimtumo tarnyboje. Nuo senų laikų domisi senoviniais daiktais, juos kolekcionuoja apie 15 metų, yra kolekcininkų asociacijos ir kolekcininkų klubo narys. Domisi XIX – XX a. epocha, kolekcionuoja šios epochos įvairius daiktus, nėra prisirišęs prie kažkokios tai konkrečios temos (numizmatika, faleristika ir pan.), kolekcionuoja absoliučiai visus šios epochos jam patinkančius daiktus. Yra pats sukaupęs nemažą šios epochos kolekciją, todėl progai pasitaikius ieško ir perka arba apsikeičia su kitais asmenimis savo turimais eksponatais. Kartais mugėse ar kitose vietose (Vilniuje prie „Akropolio“, „Compensa“ ar Kalvarijos turgavietėje) pats perka arba parduoda jam nereikalingus arba jau turimus eksponatus. Tiksliai laiko nurodyti negali, bet tai galėjo būti 2022 m. vasaros viduryje, arba rugsėjo mėnesio pirmoje pusėje, jis iš savo pažįstamo D., jo pavardės jis tiksliai nežino, nupirko būtent aukščiau minimos epochos eksponatus, o būtent: dvi carinės Rusijos sagtis, du skydeliai nuo špagos, vienas buvo įlenktas ir nulūžęs tvirtinimas, pora kokardėlių, ženklas, kuriame buvo atvaizduotas dvigalvis erelis ir kitus daiktus, kurių šiuo metu įvardinti negali. Šiuos daiktus D. nupirko iš vyriškio, jis buvo atėjęs į Kalvarijų sendaikčių turgų kartu su moteriške. Vyriškis buvo vidutinio kūno sudėjimo, jis stovėjo toliau nuo jo ir jis jo atpažinti negali, realiai jis net neatkreipė jokio dėmesio į tą žmogų. Moters veido bruožų jis taip pat neįsidėmėjo, atsimena, kad ji buvo daug vyresnė už tą vyriškį ir jis pagalvojo, kad tai motina su sūnumi. Moteris atrodė kaip piktnaudžiaujanti alkoholiu. Šią porelę jis matė tik akimirką, gal kelias sekundes, prieš tai ir vėliau jis jų nėra matęs. Tuo laiku jis tiesiog nesuprato, kad šie daiktai gali būti vogti. Dalį iš D. nupirktų eksponatų jis nusprendė parduoti arba iškeisti į kitus eksponatus. Dalį iš D. nupirktų eksponatų jis pardavė. Tiksliai laiko nurodyti negali, iš jo vienas kolekcininkas, nupirko špagos skydelį, kuris buvo su defektu (šį skydelį nupirko iš D.). Vėliau pas jį į Kalvarijų turgų atvažiavo vyriškis vardu R., jis jo asmeniškai nepažįsta. R. jam paaiškino, kad Kaune jo pažįstamas, sendaikčių mugėje pamatė jo parduotą špagos skydelį ir parodė savo kolekcijos nuotraukas. Iš nuotraukos jis suprato, kad jo nupirkti iš D. daiktai priklauso R.. R. jam taip pat paaiškino, kad iš jo šie daiktai buvo pavogti, todėl likusius daiktus jis nusprendė grąžinti R.. Daiktus jam grąžino be jokio atlygio. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos jis neturi, D. pardavusių sendaikčius asmenų jis atpažinti negali, nes neatsimena jų veido bruožų (t. 1, b. l. 93-96).

4.8. Ikiteisminio tyrimo metu, kaip liudytojas, papildomai apklaustas J. M. parodė, kad laikosi ankstesnėje apklausoje duotų parodymų ir nori juos papildyti. Kaip jau minėjo pirmoje apklausoje, jis iš vyriškio vardu D., laiko tiksliai nurodyti negali, tai galėjo būti 2022 m. vasaros viduryje, nupirko kelis eksponatus, sudėtus polietileniniame maišelyje, kuriame kiek tiksliai buvo daiktų pasakyti negali, tie daiktai buvo nedideli, tilpo į rankos delną. Kiek prisimena nupirko: dvi carines Rusijos sagtis, du skydelius nuo špagos, vienas buvo įlenktas ir nulūžęs tvirtinimas, pora kokardėlių, ženklas, kuriame buvo atvaizduotas dvigalvis erelis, taip pat buvo maždaug 7-8 skirtingos sagos, medalis - žetonas 1 vnt., kaip tiksliai jis atrodė, negali pasakyti, nes jų būklė buvo labai prasta. Tarp sagų buvo ir viena stiklinė saga. Tarp daiktų gali pasakyti tikrai nebuvo jokių papuošalų, monetų bei jokių ženklų. Daugiau jokių eksponatų nebuvo maišelyje. Iš D. įsigytus daiktus jis išsimainė su kitais kolekcininkais į kitus eksponatus, išskyrus daiktus, kurie jam atrodė vertingiausi, juos ketino pasilikti sau, tačiau vėliau paaiškėjus, kad daiktai yra vogti, juos vėliau gražino jų savininkui R., kurio jis asmeniškai nepažįsta, jis jam parodė nuotrauką su eksponatais, iš kurios jis suprato, kad tai tikrai jo daiktai, kuriuos jam ir gražino, tai buvo skydelis ir dvi sagtys. Daugiau neturi ko papildyti (t. 1, b. l. 97-99).

4.9. Ikiteisminio tyrimo metu, kaip liudytojas, papildomai apklaustas J. M. parodė, kad kaip jau minėjo ankstesnėje apklausoje, yra kolekcininkų asociacijos ir klubo narys. Domisi ir kolekcionuoja XIX – XX a. epochos įvairius daiktus, yra sukaupęs nemažą šios epochos kolekciją, todėl progai pasitaikius ieško ir perka arba apsikeičia su kitais kolekcininkais savo turimais eksponatais. Lietuvoje jis nežino, ar yra kokia institucija, kuri galėtų įvertinti eksponatus ir tiksliai pasakyti jų vertę, todėl kiekvienas kolekcininkas individualiai nustato eksponatų vertę, priklausomai nuo eksponato būklės, jo retumo, ir panašiai. Taip pat priklauso nuo to, kur tą daiktą įsigyji, pas specialistą – kolekcininką ar tiesiog pagal skelbimą, kur jį dažnai parduoda, žmonės nežinodami to daikto vertės. Taip pat daiktų vertė priklauso nuo to, ar lengva juos gauti rinkoje, t. y. vienų eksponatų gali būti pagaminta keliasdešimt vienetų, o kitų – keli tūkstančiai vienetų. Taip pat kaina priklauso nuo to, kiek eksponatų perki, perkant po vieną, kaina paprastai būna didesnė, nei įsigyjant jų kelis ar keliolika. Taip pat kaina priklauso nuo to, kiek kolekcininkas gali už tą daiktą mokėti, pavyzdžiui, vienas kolekcininkas gali sau leisti už eksponatą mokėti 50 eurų, o kitas, jei būtent ta sritimi domisi, gali ir dvigubai daugiau sumokėti. Jei jis turi daiktą, kurio jam nereikia, t. y. jis jam kaip kolekcininkui nereikalingas, jis jį gali kitam kolekcininkui ir pigiau parduoti, tačiau, jei randa jį dominantį eksponatą (būtent tai, ką jis kolekcionuoja), tai už tą daiktą gali sumokėti ir brangiau. Taip pat kiekvienas kolekcininkas, jei mato, kad parduodantis eksponatus žmogus nenusimano, nesidomi kolekcionuojamų daiktų vertėmis, stengiasi įsigyti eksponatus kuo pigiau, o vėliau parduoti brangiau, kadangi kiekvienas žmogus nori užsidirbti. 2022 m. vasaros viduryje ar rugsėjo mėnesio pradžioje, tiksliai laiko nurodyti negali, jis iš savo pažįstamo D., už turbūt 150 eurų, tiksliai jau neprisimena, nupirko dalį XIX–XX a. epochos eksponatų, o būtent: dvi carinės Rusijos sagtis, kurių vienos pardavimo kaina gali siekti 150 eurų, kitos vertė galėtų siekti iki 60 eurų; du skydelius nuo špagos, vienas buvo įlenktas, jo vertė maždaug apie 50 eurų, o kito, jo manymu, vertė nuo 150-200 eurų; pora kokardėlių, kurių vertė maždaug nuo 15 iki 30 eurų už vienos kainą; ženklas, kuriame buvo atvaizduotas dvigalvis erelis, kurio vertė maždaug apie 100 eurų (jis buvo aplūžęs, tačiau jeigu jis būtų be defekto, jo kaina siektų nuo 300-500 eurų). Taip pat buvo maždaug 7-8 skirtingos sagos, kurių kiekvienos vertė maždaug nuo 5 iki 20 eurų už vnt.; medalis–žetonas 1 vnt., kaip tiksliai jis atrodė, negali pasakyti, nes jo būklė buvo labai prasta, jo vertė maždaug apie 10 eurų. Tarp sagų buvo ir viena stiklinė saga, kuri galėtų kainuoti iki 50 eurų. Iš D. įsigytus daiktus jis išsimainė su kitais kolekcininkais į kitus eksponatus, išskyrus daiktus, kurie jam atrodė vertingiausi, juos ketino pasilikti sau, tačiau vėliau paaiškėjus, kad daiktai yra vogti, juos gražino jų savininkui R., tai buvo skydelis ir dvi sagtys. Kaip kolekcininkas gali maždaug pasakyti tyrėjos jam pateiktų eksponatų, užfiksuotų nuotraukose, vertę, tačiau ji gali būti netiksli, kadangi sunku pasakyti eksponato tikrąją vertę pagal nuotraukas. 1. Špagos rankenos dalys ant kurios pavaizduotas carinės Rusijos herbas - dvigalvis erelis, galėtų kainuoti apie 200 eurų; 2. Aukštesnio rango karininko sidabrinė sulaužyta kokarda, jos vertė iki 100 eurų; 3. Geležinkeliečio gaisrininko žalvarinė kokarda, jos vertė ne mažiau kaip 70 eurų; 4. Artilerijos kuopos kario žalvarinė kokarda, jos vertė nuo 70 iki 150 eurų; 5. Paštininko žalvarinė kokarda (apgadinimas – per pusę lenkta), vertė iki 50 eurų; 6. Geležinkeliečio žalvarinis ženklas, ant priekinės dalies yra nurodytas geležinkelio maršrutas ??? – ????? ???????, jo vertė nuo 50 iki 150 eurų; 7. Geležinkeliečio žalvarinis ženklas, atvaizduotas dvigalvis erelis – iki 50 eurų vertės; 8. Geležinkeliečio žalvarinis ženklas (žetonas), atvaizduotas dvigalvis erelis, nulūžusi viena galva – iki 15 eurų vertės; 9. Geležinkeliečio žalvarinis ženklas, taip pat pavaizduotas dvigalvis erelis – nuo 15 iki 50 eurų vertės; 10. Žalvarinis medalis už blaivybės nuopelnus, su išlikusiais paauksavimo elementais, skirtas valytojai (užrašai ant medalio) – iki 50 eurų vertės; 11. Du žalvariniai medaliai už gerą mūšį šimtmečio proga – apie 30 eurų vertės už vnt.; 12. Sidabrinis karo mediko ženklas – nuo 100-150 eurų, priklausomai nuo būklės; 13. Dešimt vienetų peticijų, kabinamų ant drabužių paties, įvairios būklės – šio eksponato negali įvertinti, nes nežino jo vertės, kadangi jų nerenka; 14. Trys geros būklės sagos: viena saga sidabruota, viena stiklinė, trečia yra su paauksavimo išlikusiais elementais – nuo 20 iki 30 eurų už vienetą, (stiklinė saga - iki 50 eurų); 15. Sidabrinė grandinėlė iš devyniolikos monetų – vertė apie 70 eurų (kaina priklauso nuo monetų retumo); 16. Sidabrinė sagė iš penkių monetų – nuo 30 iki 50 eurų vertės; 17. Sidabrinės grandinėlės dalis iš keturių monetų – apie 20 eurų vertės, priklausomai nuo būklės; 18. Iš penkių „kapeikų“ nominalo vertės auskaras – apie 15 eurų vertės; 19. Albumas su sidabrinėmis monetos – jo vertė priklauso nuo monetų skaičiaus, monetų retumo, jų nominalo, išleidimo metų ir kiekio. Vienos monetos kaina gali būti nuo 5 eurų iki kelių šimtų ar tūkstančių už monetą. Gali pasakyti, kad su kiekvienais metais eksponuojamų daiktų kainos tik didėja. Daugiau neturi ko papildyti (t. 1, b. l. 100-102).

4.10. Ikiteisminio tyrimo metu, kaip liudytoja apklausta D. D. parodė, kad gyvena kartu su sugyventiniu M. J., kartu yra apie 11 metų. M. jau kelis metus vis važiuodavo padirbėti pas vyriškį vardu R., jo pavardės neprisimena, žino kad R. statėsi namą (duomenys neskelbtini) kaime ir jam reikėdavo padėti atlikti įvairius darbus. Jis paskambindavo M. ir pakviesdavo, kada reikdavo padirbėti. Paskutinį kartą M. pas R. važiavo dirbti maždaug prieš metus laiko, t. y. 2022 m. rugsėjo mėnesį. R. M. už jo atliktus darbus sumokėdavo grynaisiais. Dienos tiksliai pasakyti negali, bet tai galėjo būti 2022 m. rugsėjo mėnesį, M. jai pasakė rengtis, nes važiuos į Kalvarijų turgų. Ji jo paklausė, ko jie ten važiuos, jis jai atsakė „reikia“, daugiau nieko nepasakė. Nuvažiavus į turgų, M. priėjo prie vyriškio, kurio apibūdinti negali, nes jo nepažįsta, matė jį tik iš tolo labai trumpai. Vyriškis ant prekystalio buvo susidėjęs kažkokius daiktus, ką tiksliai negali pasakyti, nes nekreipė į tai dėmesio, tik suprato, kad tai kažkoks prekeivis. Ji stovėjo truputį toliau nuo jų ir pamatė, kaip M. iš savo rankinės ištraukė maišelį, kuriame buvo kažkokie smulkūs daiktai. Kokie ir kiek tų daiktų tame maišelyje buvo, konkrečiai ji pasakyti negali, nes nematė. Matė, kad už tą maišelį su daiktais jai nepažįstamas prekeivis M. sumokėjo 60 eurų ir ji su M. išėjo. Tada ji M. paklausė, kas ten per daiktai buvo ir iš kur jis tuos daiktus gavo. M. jai prisipažino, kad tuos daiktus, t. y. kažkokius sendaikčius, pavogė iš R.. Kodėl jis taip pasielgė, ji pasakyti negali, nes neįsivaizduoja. Gali pasakyti, kad apie tai, kad M. pavogė iš R. sendaikčius, sužinojo tik tuomet, kai jie kartu buvo turguje ir pati matė, kaip M. už tuos daiktus sumokėjo 60 eurų. Kada tiksliai ir kiek kartų M. iš R. pavogė sendaikčių ji pasakyti negali, nes nieko nežino, M. jai nieko apie tai nepasakojo. Kiek jai yra žinoma, tai M. tik tą vieną kartą pardavė sendaikčius turguje. Daugiau nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 122-124).

4.11. Ikiteisminio tyrimo metu, kaip liudytoja apklausta I. L. parodė, kad su R. L. oficialiai dar yra sutuoktiniai, tačiau jau daugiau nei metus laiko kartu negyvena, vyksta skyrybų procesas. Dar kai gyveno kartu su vyru, jis daugiau nei 5 metus rinko savo kolekciją. Ji apie jo renkamus kolekcijos eksponatus nesidomėjo, jo nieko neklausinėjo, nes jai tai buvo neįdomu, todėl nežino, nei kiek tiksliai jis turėjo surinkęs eksponatų, nei kokius jis eksponatus buvo surinkęs, nei kokia jų vertė. Žinojo, kad turi įvairių monetų, ženkliukų, o daugiau nesigilino. Žinojo, kad jis savo kolekciją laiko kažkur rūsyje, bet kurioje vietoje tiksliai ji negali pasakyti, kadangi į rūsį ji nevaikščiojo. R. ten laikė įvairius savo daiktus. 2022 m. lapkričio 11 d. ji buvo darbe, kai gavo iš R. „SMS“ žinutę, kad neva ji prikišo nagus prie jo kolekcijos ir jis kvies policiją aiškintis. Ji jam atrašė, „tu ten ateini su M., jo ir klausk“. Ji tada dar vyrui perskambino ir bandė paaiškinti, kad rūsyje nebuvo ir jokių jo daiktų nelietė. Tačiau R. iš pradžių kaltino ją, kad ji neva visokius „chacholus“ į namus vedžiojasi, dėl ko dingo jo dalis kolekcijos. Gali pasakyti, kad kol vyrui buvo uždrausta artintis prie jos, jų namuose jokio svetimo žmogaus nebuvo. Vėliau su vyru aiškinosi ir bandė prisiminti, kas buvo jų namuose iš svetimų žmonių. Vyras iškvietė policijos pareigūnus, kuriems ji ir pasakė, kad tuos daiktus galėjo paimti tik M., kurį vyras pasamdydavo įvairiems ūkio darbams atlikti. Jis paskutinį kartą jų namuose buvo 2022 m. rugsėjo mėnesį. Jis apie 5 metus vyrui padėdavo atlikti namų ūkio darbus. Jis jų namo rūsyje laikė savo daiktus, persirenginėdavo. Po kurio laiko jai vyras pasakė, kad išsiaiškino, kas jo kolekcijos dalį pavogė, kad būtent M. pavogė. Taip pat minėjo, kad jam pavyko kelis eksponatus atgauti. Daugiau neturi ko papildyti, visų smulkmenų nežino, nes su vyru bendrauja labai minimaliai (t. 1, b. l. 127-129).

4.12. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK Trakų r. PK) Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo protokolo – pareiškimo duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. L., pageidaujantis pranešti apie įvykį, parodė, kad 2022 m. lapkričio 11 d. apie 14 val. pastebėjo, kad iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio buvo pavogta dalis jo kolekcionuojamų IX–XX a. sagčių, sagų, kokardų, monetų ir kitų papuošalų. Šiuo metu padarytos turtinės žalos nurodyti negali, ją patikslins detaliau apžiūrėjęs turimą kolekciją. Turtas nesaugomas ir nedraustas. Į namo vidų įsibrauta nebuvo (t. 1, b. l. 15-18).

4.13. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota įvyko vieta – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsys. Protokole, be kita ko nurodyta, kad namo kiemas yra dalinai aptvertas, kieme yra vykdomi kasinėjimo darbai. Įėjimo į namą durys yra iš kiemo vidinės pusės, įėjimo yra plastikinės, rakinamos vidine įleidžiamąja spyna. Apžiūros metu durys yra atrakintos, ant durų staktos, varčios ir spynos atrakto įsilaužimo įrankio pėdsakų nematyti. Įėjus pro duris yra patenkama į koridorių. Koridoriaus kairėje yra praėjimas į gyvenamąsias patalpas, dešiniau yra betoniniai rūsio laiptai. Nusileidus laiptais į rūsį patenkame į rūsio patalpas. Dešinėje yra pagalbinė patalpa, kurioje stovi dulkių siurblys, kiti namų apyvokos daiktai. Tiesiai nuo laiptų yra įrenginėjama poilsio zonos patalpa, šios patalpos kairėje pusėje prie sienos yra sudėti įvairūs namų apyvokos daiktai, dešinėje ant grindų dėžutėse sudėta monetų, sagų, kokardų, papuošalų ir sagčių kolekcijos dalis. Tiesiai už poilsio zonos yra tualeto patalpa ir pagalbinė patalpa, kurioje stovi seni baldas ir spintelės, dešinėje katilinės patalpa. Apžiūrėjus vizualiai patalpas ir daiktus nustatyta, kad visi paviršiai yra dulkėti. Įvykio vietoje ir jos prieigose vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos (t. 1, b. l. 29-37).

4.14. Daiktų apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, kad apžiūrėti R. L. 2023 m. sausio 17 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti ir pavogti jam grąžinti daiktai – špagos rankenos dalis ir 2 vnt. diržo sagčių (t. 1, b. l. 62-64, 65-66).

4.15. Kratos protokolo duomenimis, be kita ko nustatyta, kad kratos, atliktos pas M. J. jo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu jokių reikšmingų susijusių su tyrimu bei teismo nutartyje nurodytų daiktų nerasta (t. 1, b. l. 78-84).??

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta už vagystę, t. y. svetimo turto pagrobimą. Vagystės (BK 178 straipsnis) dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą.

6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad M. J. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – iš gyvenamojo namo rūsio tyčia pagrobė R. L. priklausantį turtą – kolekcionuojamus XIX–XX amžiaus eksponatus, kurių vertė 1 955 eurai. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo R. L., liudytojų D. A., J. M., D. D. ir I. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (protokoluose, kt.) užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama M. J. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jų kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas M. J. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmių skyrimo

7. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

8. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

10. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

11. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.

Dėl M. J. skirtinos bausmės

12. M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13. Taigi, šiuo atveju egzistuoja viena šio kaltinamojo atsakomybę lengvinanti bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

14. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei pasekmes – M. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo padaryta turtinė žala; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad M. J. atžvilgiu paskutinį kartą, t. y. 2021 m. liepos 2 d. buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirta 39 parų arešto bausmė. Kaltinamasis yra nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas 8 kartus, taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką, daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, yra duomenų, kad kaltinamasis įrašytas į Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų centrą.

15. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo M. J. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą arešto bausmę maksimaliam terminui – 90 parų.

16. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

17. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Vadovaujantis BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

18. R. L. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš kalto asmens 1 695 Eur turtinės žalos atlyginimą.

19. Kaltinamojo gynėjas kėlė klausimą dėl turtinės žalos dydžio, tačiau pats kaltinamasis sutinka su pavogtų daiktų vertėmis (žr. šio nuosprendžio 2 punktą). Taip pat, kaip nurodė prokurorė, daiktų vertės nustatytos ne vien nukentėjusiojo parodymais, kuris yra kolekcionierius, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo J. M. parodymais (žr. šio nuosprendžio 4.9 punktą), jis yra kolekcininkų asociacijos ir klubo narys, taip pat domisi ir kolekcionuoja XIX – XX a. epochos įvairius daiktus, yra sukaupęs nemažą šios epochos kolekciją. Pažymėtina, kad minėtas liudytojas, duodamas parodymus, pavogtų daiktų vertes nurodė tam tikrame kainų intervale, o nukentėjusiojo nurodytos sumos patenka į liudytojo nurodytas galimas vertes, todėl nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis daiktų vertes išsigalvoja.

20. Taigi, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad aukščiau nurodytas turtinės žalos dydis yra įrodytas visiškai. Turtinė žala kilo dėl kaltinamojo tyčinių neteisėtų veiksmų, todėl būtent jam ir kyla pareiga šią žalą atlyginti. Atsižvelgiant į tai, R. L. civilinis ieškinys dėl 1 695 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai.

Kiti klausimai

21. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,

nusprendė:

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. J. paskirti galutinę bausmę – 60 parų areštą.

Nukentėjusiojo R. L. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 695 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti M. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Išaiškinti M. J., kad įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, esantį Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmės arba Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą raštu arba elektroniniu paštu info@nti-pn.lt informuoti apie objektyvias priežastis, trukdančias nustatytu laiku atvykti į šią įstaigą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Silvija Bunkuvienė