Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Santai Buivydaitei, dalyvaujant pareiškėjos – UAB „RP investicijos“ atstovui – advokatui T.B., atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vyriausiajai specialistei Ingridai Kemežienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – UAB „RP investicijos“ skundą atsakovei – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui –Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja – UAB „RP investicijos“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno apskrities VMI, Inspekcija, tretysis suinteresuotas asmuo) 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (21.4-21.3)-KA-8012 „Dėl mokesčio grąžinimo“ (toliau – ir Kauno apskrities VMI, Inspekcijos sprendimas), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI) 2009 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 69-302 „Dėl UAB „RP investicijos“ 2009-09-24 skundo“ (toliau – ir VMI sprendimas) bei Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2010 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. S-22 (7-396/2009) „Dėl UAB „RP investicijos“ 2009-11-17 skundo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas).

2. Skunde nurodė, kad Komisijos sprendimas ir mokesčių administratorių sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios aktams, todėl naikintini. Teigė, kad 2006 m. spalio 27 d. pareiškėja sudarė Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo parduoti, o UAB „Algerta“ įsipareigojo pirkti 4 atskirus, vienas su kitu susijungiančius sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. 2006 m. spalio 27 d. taip pat buvo sudarytas ir 2006 m. spalio 27 d. Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties papildymas Nr. 1. Pagal šias sutartis, atsiskaitymas už parduodamus žemės sklypus buvo susietas su sąlyga, kuri nepriklausė nuo šalių valios, t. y. su bendrojo detaliojo plano tvirtinimu. Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 6.2. punkte buvo nustatyta, kad neįvykus sąlygai – bendrojo detalaus planavimo patvirtinimui – šalys bus priverstos iš naujo peržiūrėti pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, o šalims nesusitarus, sutartis galėtų būti pripažinta negaliojančia. Preliminariosios sutarties pagrindu, 2006 m. spalio 27 d., 2007 m. sausio 16 d. ir 2007 m. vasario 8 d. buvo sudarytos visos 4 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys. 2006 m. spalio 27 d. bendrovė ir UAB „Algerta“ sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį pagal kurią pardavė UAB „Algerta“ 3,3800 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. Sutarties 2 p. buvo nustatyta apmokėjimo tvarka: 125 000 Lt per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo, 1 000 000 Lt per 5 darbo dienas po to, kai įmonė pateiks bendrojo detalaus planavimo dokumentus su visais tvirtinimui būtinais sprendimais ir parašais, bei įrodymais, kad pateikta tvirtinimui ir 1 410 000 Lt per 5 darbo dienas patvirtinus bendrąjį detalųjį planą. 2006 m. spalio 27 d. pareiškėja ir UAB „Algerta“ sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, pagal kurią bendrovė pardavė UAB „Algerta“ (duomenys neskelbtini) dalį 7,8672 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. Sutarties 2 p. nustatė apmokėjimo tvarką: 125 000 Lt per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo, 250 000 Lt per 5 darbo dienas po to, kai ji pateiks bendrojo detalaus planavimo dokumentus su visais tvirtinimui būtinais sprendimais ir parašais, bei įrodymais, kad pateikta tvirtinimui ir 851 925 Lt per 5 darbo dienas patvirtinus bendrąjį detalųjį planą. Pažymėjo, kad nepatvirtinus bendrojo detalaus plano, t. y. neįvykus Preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje numatytai sąlygai, ir siekiant išlaikyti 2006 m. pirkimo-pardavimo sandorius, 2009 m. sausio 30 d. buvo sudaryti susitarimai, keičiantys 2006 m. spalio 27 d. sutartyse nustatytą apmokėjimo tvarką. Nesudarius šių susitarimų, minėtos 2006 m. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys galėjo būti pripažintos negaliojančiomis pagal 2006 m. spalio 27 d. Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 6.2. p. Taigi, 2009 m. sausio 30 d. susitarimais pakoregavus parduodamų žemės sklypų pardavimo tvarką, atitinkamai pasikeitė ir parduodamų žemės sklypų kainos, todėl 2009 m. vasario 2 d. bendrovė Kauno apskrities VMI pateikė patikslintą pelno mokesčio (toliau – ir PM) deklaraciją už 2006 m., kurioje dėl sandorio sudarymo metu neteisingai apskaitytos realios minėtų sandorių vertės apmokestinamosios pajamos buvo sumažintos 1 240 697 Lt. Taip pat buvo patikslinta ir socialinio mokesčio (toliau – ir SM) deklaracija už 2006 m., sumažinant jį 47 026 Lt. Tokiu būdu susidarė 176 346 Lt PM permoka ir 47 026 Lt SM permoka už 2006 m. UAB „RP investicijos“ minėtą pelno mokesčio permoką įskaitė 2007 m. pelno mokesčio 163 304 Lt nepriemokai padengti, o per 2007 m. sumokėti avansiniai socialinio mokesčio mokėjimai socialinio mokesčio permoką padidino iki 55 410 Lt. Pareiškėja 2009 m. liepos 3 d. pateikė Kauno apskrities VMI prašymą grąžinti susidariusią 13 042 Lt PM permoką bei 55 410 Lt SM permoką už 2006 m. Tačiau Inspekcija atsisakė patenkinti bendrovės prašymą, spręsdama, kad pareiškėja neturėjo teisės tikslinti 2006 m. PM deklaracijos, nes deklaracija buvo tikslinta ne dėl klaidos, o dėl naujos ūkinės operacijos, įvykusios 2009 m. sausio 30 d. Šį Kauno apskrities VMI sprendimą pareiškėja apskundė centriniam mokesčių administratoriui, o centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą skundė Komisijai. Komisija patvirtino centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, nors pripažino, kad jis nepagrįstai rėmėsi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo normomis, motyvuodamas savo sprendimą. Be kita ko, nurodė ir tai, kad centrinis mokesčių administratorius, spręsdamas dėl 2006 m. PM deklaracijos tikslinimo galimybės, nepagrįstai rėmėsi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis šio mokesčio deklaravimo ir mokėjimo tikslinimo galimybes (83 str., 65 str.). Pagal 2006 m. spalio 27 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis parduoti žemės sklypai nebuvo pridėtinės vertės mokesčio objektu (32 str.), šis mokestis neskaičiuotas ir jo mokėjimas netikslintas. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnis aiškiai pateikia nuorodą, kad specialus įstatymas gali numatyti ir specialią mokesčio tikslinimo tvarką. Pelno mokesčio įstatymas specialios tikslinimo tvarkos nenustato, todėl jam taikomos MAĮ 68 straipsnio nustatytos bendrosios taisyklės. Be to, tvirtino, kad nei Komisija, nei mokesčių administratoriais nepasisakė dėl minėtų sandorių tikslinimo pobūdžio. 2006 m. spalio 27 d. sudarytose sutartys buvo sąlyginės, t. y. numatė tikslinimo galimybes. Abiejų sutarčių 2 p. buvo aptarta kainos sumokėjimo tvarka ir pateikta nuoroda į sąlygą, kurios atsiradimas ar neatsiradimas šalims nebuvo iš anksto žinomas ir nepriklausė nuo jų valios: „kai pardavėjas pateiks bendrojo detalaus planavimo dokumentus su visais būtinais suderinimais ir parašais, bei įrodymais, kad pateikia tvirtinimui“. Tiek bendrieji, tiek detalieji planai yra teritorijų planavimo dokumentai, kurių derinimas ir tvirtinimas yra priskirtas viešojo administravimo subjektų ir vietos savivaldybės tarybos kompetencijai. Tokia sutartis atitiko CK 6.30-6.32 str. reglamentuotos sąlyginės prievolės požymius. Nepaisant to fakto, kad sutartis yra sąlyginė, sutarties kaina yra būtinoji pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga (CK 6.305 str.). Tačiau nurodytos kainos sumokėjimas yra priklausomas nuo sąlygos. Numatytai sąlygai neįvykus, abipusiai įsipareigojimai pagal tokią sutartį lieka neįgyvendinti ir sutartis yra arba nutraukiama, arba pakeičiama, t. y. šalys privalo susitarti dėl naujos kainos, kuri būtų adekvačiai sumažinta dėl neįvykusios sąlygos. Sudarydami tokio pobūdžio sutartį, pardavėjas iš anksto suvokė galimybę negauti sutartos sumos, o pirkėjas iš anksto suvokė galimybę kainos nemokėti arba ją mokėti kitokią, jeigu sutarta sąlyga neįvyks. Taigi, sutarties (ir kainos) tikslinimo galimybės buvo iš anksto numatytos. Tokios sutarčių tikslinimo galimybės ir tokio pobūdžio sąlygų numatymas yra reglamentuotas CK. Tai yra teisėta ūkinės veiklos priemonė, leidžianti ūkio subjektams lanksčiai prisitaikyti prie ekonominių sąlygų. Tokio pobūdžio sąlygos iš esmės skiriasi nuo kainos sumokėjimo termino nustatymo, siejant mokėjimo faktą su kalendorine data. Skirtumas yra tik tame, kad termino suėjimas yra sąlyga, kuri negali neįvykti. Todėl esant tokioms sąlygoms (su nustatytais neišvengiamai įvyksiančiais mokėjimo terminais), sutarties tikslinimas iš tiesų būtų nauja ūkinė operacija, kuri pakeistų pirminę sutartį iš esmės. Ginčo atveju, 2006 m. spalio 27 d. sutartyse šalių valia dėl kainos tikslinimo buvo iš anksto užfiksuota atsižvelgiant į sąlyginę šių sutarčių prigimtį, todėl 2009 m. sausio 30 d. susitarimai negali būti vertinami kaip naujos ūkinės operacijos, nes dėl neįvykusių sąlygų (kurios nepriklausė nuo šalių valios) 2009 m. sausio 30 d. šios sutartys privalėjo būti atitinkamai patikslintos. Nors sutartys ir sudarytos 2009 m., tačiau jos vienareikšmiškai susijusios su 2006 m., todėl jos privalo atsispindėti atitinkamose patikslintuose 2006 m. apskaitos dokumentuose. Pažymėjo, kad mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos neįvertino sąlyginio sandorio prigimties ir pateikė savo sprendimuose prieštaringas išvadas. Šios institucijos viena vertus, nurodė, kad visi ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, tačiau, kita vertus, sprendė, kad sudarius sąlyginę sutartį (kurios vykdymo tvarka, kaina bei jos apmokėjimas yra susieti su sąlyga, kuri nepriklausė nuo šalių valios), nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris visiškai įvyko ta apimtimi, kuri būtų buvusi, jeigu sąlyga jau būtų įvykusi. Laiko, kad tokios išvados prieštarauja viena kitai, nes neįvykus sutarties sąlygai – bendrojo detalaus planavimo patvirtinimui – negalėjo įvykti ir ūkinės operacijos bei įvykiai susiję su turto pardavimo pajamomis, kurios buvo susietos su šios sutartyje numatytos sąlygos atsiradimu. Taigi, su sąlyga susietos turto pardavimo pajamos negalėjo būti įtrauktos į 2006 m. apskaitą. Šių pajamų įtraukimas pripažintinas apskaitos klaida, kuri yra taisytina surašant patikslinamuosius apskaitos dokumentus. Be kita ko, Komisija klaidingai sprendė, kad pajamų pripažinimo klausimui spręsti verslo apskaitos standartų nuostatomis įgyvendinamos ES direktyvos, reglamentuojančios finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų (finansinės ataskaitos) sudarymą yra netaikytinos. Todėl Komisija, klaidingai vertindama teisės aktus ir jų taikymo hierarchiją sprendžiant esminius ginčo klausimus, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pelno mokesčio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus. Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 3 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno tvarkydami apskaitą <...> vadovaujasi verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais. Taigi, Komisija nepagristai nesivadovavo 10- uoju verslo apskaitos standartu „Pardavimo pajamos“ bei 18- tuoju tarptautiniu apskaitos standartu „Pajamos“. Pabrėžė, kad ES reglamentai, pagal ES sutarties 249 str., yra taikomi tiesiogiai nacionalinėje teisėje ir turi prieš ją viršenybę. 2003-09-29 Europos Bendrijos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1725/2003 (kuriuo buvo patvirtinti tarptautiniai apskaitos standartai) 2 str. taip pat nustatyta, kad reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Nesivadovaudama šiais buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais teisės aktais Komisija neįvertino padarytos apskaitos klaidos pobūdžio ir padarė deklaratyvią išvadą, kad byloje nenustatyta, kad pareiškėja padarė klaidą 2006 m. buhalterinėje apskaitoje, apskaitydama 2006 m. spalio 27 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis ir šių sutarčių pagrindu gautas 3 761 925 Lt pajamas. Tiek 10- asis verslo apskaitos standartas, tiek 18- asis tarptautinis apskaitos standartas nustato, kad pajamos iš prekių pardavimo gali būti pripažįstamos tuo atveju, kai visos toliau išvardytos sąlygos įvykdomos, t. y. įmonė pirkėjui perduoda reikšmingą rizikos dalį ir prekių nuosavybės teikiamą naudą – pareiškėja neperdavė reikšmingos rizikos UAB „Algerta“, nes Preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatyta sąlyga, kuriai esant pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, todėl įmonė buvo negarantuota, kad gaus sutartyje numatytas sumas iki sutartyje numatyta sąlyga įvyks; įmonė nuosavybės nebevaldo ir nebekontroliuoja parduotų prekių; pajamų suma gali būti patikimai nustatyta – pagal sudarytus sandorius, patikimai įvertinti buvo galima tik tas sumas, kurių apmokėjimas nebuvo susietas su sutarties sąlygos įvykimu. Esant sąlygai, nepriklausančiai nuo šalių valios, pardavimo pajamos negalėjo būti nustatytos patikimai, nes sutartis iš anksto numatė, kad sąlygai neįvykus šalims tektų iš naujo derėtis dėl šių sutarties sąlygų. Su sąlyga susietus pirkėjo apmokėjimus nebuvo galima įtraukti į apskaitą kaip pirkėjo įsipareigojimus pardavėjui, nes kol sąlyga neįvyksta, tol pirkėjas nėra jokiu būdu įsipareigojęs šias sumas sumokėti pardavėjui, o tai rodo, kad neįvykus sąlygai, su ja susietos pardavimo pajamos negali būti pripažintos ir patikimai nustatytos; tikėtina, kad įmonė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą – sudarytose sutartyse ekonominė nauda (pardavimo pajamos) priklausė nuo sąlygos, kurios įvykimas nepriklausė nuo šalių valios, šios pardavimo pajamos negalėjo būti pripažintos tikėtina ekonomine pardavėjo nauda. Be to, sąlygai neįvykus ir nesutarus dėl naujų atsiskaitymo sąlygų visas sandoris galėjo būti pripažintas negaliojančiu pagal pirkėjo pareikalavimą teisme, taigi, šių pirkimo-pardavimo sandorių sudarymas dar neleido realiai tikėtis iš sandorio gauti pardavimo pajamas; su sandoriu susijusios patirtos arba būsimosios išlaidos gali būti patikimai įvertintos – su sandoriais susijusios ir sandorių sudarymo metu patirtos išlaidos galėjo būti patikimai įvertintos (notarinis atlyginimas už sutarties sudarymą ir pan.), tačiau būsimos su sandoriu susijusios išlaidos negalėjo būti patikimai įvertintos, nes neįvykus numatytai sąlygai sutarties vykdymas būtų sugrąžintas į derybų stadiją ir pareikalautų papildomų išlaidų, kurių negalima numatyti iš anksto. Pareiškėjos nuomone, pajamų apskaitą reglamentuojančių teisės aktų analizė aiškiai parodo, kad sudariusi 2006 m. spalio 27 d. sandorius bendrovė galėjo apskaityti tik tas šiais sandoriais numatytas pajamas, kurių apmokėjimas nebuvo susietas su sutartyse numatytos sąlygos atsiradimu, nes pagal galiojančius teisės aktus, su savarankiškos sąlygos atsiradimu susieti pirkėjo atsiskaitymai negali būti pripažinti pardavimo pajamomis, kol ši sąlyga neįvyksta. Pripažindama šias sumas kaip pajamas, įmonė padarė apskaitos klaidą, kuri yra taisytina surašant patikslinamuosius apskaitos dokumentus ir dėl to tikslinant susijusias 2006 m. deklaracijas. Atkreipė dėmesį, kad Komisija visiškai neatsižvelgė į pateiktus argumentus dėl klaidingo BAĮ 15 straipsnio 1 dalies taikymo. Šiame straipsnyje nustatytas nebaigtinis sąrašas atvejų, kad gali būti surašomi patikslinamieji apskaitos dokumentai. Mokesčių administratorius, atsisakydamas grąžinti mokesčių permokas, pateikė tik vieną argumentą, t. y. savo nuomonę, kad pateikiant 2006 m. mokesčių deklaracijas nebuvo padaryta klaida. Mokesčių administratorius, net ir spręsdamas, kad nebuvo padaryta klaida, pagal minėtą teisės normą, privalėjo pateikti išsamų vertinimą, kodėl šiuo atveju turėtų būti apribojama mokesčių mokėtojo teisė (MAĮ 80 straipsnio 1 dalies) patikslinti 2006 m. mokesčių deklaracijas. Komisija klaidingai nusprendė, kad 2004 m. liepos 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos viršininko įsakymas Nr. VA-135 apriboja įstatymu įtvirtintą mokesčių mokėtojo teisę tikslinti mokesčių deklaracijas. Tačiau net ir Komisija konstatavo, kad pelno mokesčio deklaracija gali būti tikslinama ne tik esant klaidai, bet ir kitokiems trūkumams. Nepaisant to, Komisija nepasisakė dėl tų kitų trūkumų atvejo ir neatsakė, ar 2006 m. deklaracijose yra trūkumų, kurie teiktų netikslią informaciją mokesčių administratoriui. Neištirdama šio esminio klausimo Komisija priėmė aiškiai nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos, apribodamos 2006 m. pelno mokesčio deklaracijos tikslinimo galimybes, paneigė MAĮ 68 straipsnio bei 80 straipsnio veikimą. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 d. Deklaracijos tikslinimo teisė taip pat nustatyta minimo įstatymo 80 straipsnyje, kuriame reglamentuojama, kad mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio įstatymo 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „RP investicijos“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 86-88) nurodė, kad skundžiami sprendimai yra visiškai pagrįsti ir teisingi, priimti išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes. Komisija taip pat išsamiai išnagrinėjo bylą, įvertino visas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tvirtino, kad pareiškėja 2006 m. spalio 27 d. sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, pagal kurią perdavė UAB „Algerta“ nuosavybėn 3,3800 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Šalys susitarė, kad žemės sklypas parduodamas už 2 535 000 Lt. Numatė, kad ši kaina bus mokama dalimis: 125 000 Lt per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo; 1 000 000 Lt – per 5 darbo dienas po to, kai pardavėjas pateiks bendrojo detalaus planavimo dokumentus su visais tvirtinimui būtinais suderinimais ir parašais, bei įrodymais, kad pateikta tvirtinimui; 1 410 000 Lt per 5 darbo dienas, patvirtinus bendrąjį detalųjį planą. 2006 m. spalio 27 d. bendrovė sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, pagal kurią perdavė UAB „Algerta“ nuosavybėn 1,6359 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį. Šalys susitarė, kad žemės sklypo dalis parduodama už 1226 925 Lt. Šalys numatė, kad ši kaina bus mokama dalimis: 125 000 Lt per darbo dienas po sutarties pasirašymo; 250 000 Lt – per 5 darbo dienas po to, kai pardavėjas pateiks bendrojo detalaus planavimo dokumentus su visais tvirtinimui būtinais suderinimais ir parašais, bei įrodymais, kad pateikta tvirtinimui; 851 925 Lt per 5 darbo dienas, patvirtinus bendrąjį detalųjį planą. 2007 m. sausio 16 d. įmonė sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią perdavė UAB „Algerta“ nuosavybėn 0,9525 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį. Šalys susitarė, kad žemės sklypo dalis parduodama už 714 375 Lt. Šalys numatė, kad ši kaina bus sumokėta per 5 darbo dienas po to, kai bus įvykdyti visi šalių įsipareigojimai, remiantis 2006 m. spalio 27 d. preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi su jos 2006 m. lapkričio 23 d. papildymu Nr. 1. Kainos sumokėjimas buvo susietas su tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir ankščiau nurodytose 2006 m. spalio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartyse: bendrojo detalaus planavimo dokumentų pateikimu su visais tvirtinimui būtinais suderinimais ir parašais bei įrodymais, kad pateikta tvirtinimui. Pareiškėja, pardavusi žemės sklypus, pardavimo pajamas apskaitė pagal pirkimo-pardavimo sutartis, neišrašydama PVM sąskaitų faktūrų. 2009 m. sausio 30 d. įmonė ir UAB „Algerta“ pasirašė susitarimą dėl 2006 m. spalio 27 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties, pagal kurį buvo sumažinta pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta žemės ūkio paskirties žemės kaina iki į 1 698 948 Lt. Be to, buvo konstatuotas dalinis kainos sumokėjimas – 500 000 Lt. Nustatyta likusios kainos dalies 1 198 948 Lt mokėjimo tvarka: 200 000 Lt per 30 dienų nuo šio susitarimo pasirašymo; 998 948 Lt per 5 darbo dienas, patvirtinus bendrąjį detalųjį planą. 2009 m. sausio 30 d. įmonė ir UAB „Algerta“ pasirašė susitarimą dėl 2006 m. spalio 27 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties, kuriuo buvo sumažinta pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta žemės ūkio paskirties žemės kaina iki 822 280 Lt. Taip pat konstatuotas dalinis kainos sumokėjimas 500 000 Lt, nustatyta likusios kainos dalies 322 280 Lt mokėjimo tvarka: 200 000 Lt per 30 dienų nuo susitarimo pasirašymo; 122 280 Lt – per 5 darbo dienas, patvirtinus bendrąjį detalųjį planą. 2009 m. sausio 30 d. bendrovė ir UAB „Algerta“ pasirašė susitarimą dėl 2007 m. sausio 16 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties. Šiuo susitarimu buvo sumažinta pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta žemės ūkio paskirties žemės kaina iki 478 772 Lt., buvo konstatuotas dalinis kainos sumokėjimas – 250 000 Lt. Nustatyta likusios kainos dalies 228 772 Lt mokėjimo tvarka: 200 000 Lt per 30 dienų nuo šio susitarimo pasirašymo; 28 772 Lt – per 5 darbo dienas, patvirtinus bendrąjį detalųjį planą. Be kita ko, nurodė ir tai, kad pareiškėja, 2009 m. sausio 30 d. pasirašydama su UAB „Algerta“ 3 susitarimus, sumažino žemės ūkio paskirties žemės sklypų kainas, nurodytas 2006 m. spalio 27 d. ir 2007 m. sausio 16 d. sudarytose nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyse nuo 4 476 300 Lt bendros vertės iki 3 000 000 Lt (skirtumas 1 476 300 Lt). Bendrovė 2009 m. vasario 2 d. Inspekcijai pateikė patikslintą Pelno mokesčio deklaraciją už 2006 m., kurioje sumažino apmokestinamąsias pajamas 1 240 697 Lt dėl sumažintos sandorių vertės. Dėl šios priežasties, po 2009 m. sausio 30 d. sandorių susidarė 176 346 Lt PM permoka ir 47 026 Lt SM permoka už 2006 m. 176 346 PM permoką įmonė įskaitė 2007 m. pelno mokesčio nepriemokai dengti 163 304 Lt, o per 2007 m. sumokėti avansiniai SM mokėjimai padidino 47 026 Lt šio mokesčio permoką iki 55 410 Lt. Pareiškėja Kauno apskrities VMI pateikė du 2009 m. liepos 3 d. prašymus grąžinti susidariusias 13 042 Lt PM bei 55 410 Lt SM permokas. Inspekcija, išnagrinėjusi minėtus prašymus sprendime nurodė, kad minėtos permokos įmonei negali būti grąžinamos, nes pelno mokesčio deklaraciją ji už 2006 m. patikslino nepagrįstai, t. y. deklaracija buvo tikslinta ne dėl klaidos, o dėl naujos ūkinės operacijos, įvykusios 2009 m. sausio 30 d. Atkreipė dėmesį, kad Pelno mokesčio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies nuostatose nustatyta, kad mokesčių mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti, o 2 dalyje reglamentuojama, kad mokesčių mokėtojai apskaitą ir atskaitomybę tvarko, vadovaudamiesi BAĮ bei kitais teisės aktais. BAĮ 12 straipsnyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 d. numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas. Minimo įstatymo 10 straipsnio reglamentuojama, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą įtraukiami po to, kai jie įvyksta, ir pateikiami tų ataskaitinių laikotarpių finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą arba išmokėjimą. Taigi, Komisija, įvertinusi aptartas teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad ūkio subjektai visas įvykusias ūkines operacijas ir ūkinius įvykius į apskaitą įtraukia iš karto po to, kai jie įvyksta, ir pateikia tų ataskaitinių laikotarpių finansinėje atskaitomybėje. Ginčo atveju, bendrovė 2006 m. sudarė dvi nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis, kuriomis UAB „Algerta“ pardavė žemės sklypus ir gavo 3 761 925 Lt pajamų, todėl ūkinės operacijos pagrįstai buvo fiksuotos 2006 m. pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje. Tačiau, pareiškėja su UAB „Algerta“ 2009 m. sausio 30 d. sudarė susitarimus dėl dviejų 2006 m. spalio 27 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių, kuriais buvo sumažintos žemės sklypų pardavimo kainos. Pareiškėja 2009 m. sudarytų susitarimų nelaiko naujomis ūkinėmis operacijomis, o teigia, kad tai yra 2006 m. sudarytų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių tikslinimas dėl neįvykusių sąlygų, kurios nepriklausė nuo šalių valios. Pareiškėja akcentuoja, kad tai klaida, taisytina BAĮ 15 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. surašant patikslinamuosius apskaitos dokumentus. Atsakovė laiko, kad šis įmonės teiginys yra nepagrįstas. Pabrėžė, kad klaidų taisymą reglamentuoja BAĮ 18 straipsnis, pagal kurio 4 dalį, klaidos apskaitos registruose, pastebėtos po metinių finansinių ataskaitų sudarymo ir patvirtinimo, taisomos tik surašant buhalterinę pažymą. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad po metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo paaiškėjusių klaidų taisymo tvarką nustato Verslo apskaitos standartai. 7- ajame verslo apskaitos standarte „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ klaida apibrėžiama kaip netikslumas, kuris atsiranda dėl neteisingo skaičiavimo, netikslaus apskaitos metodo taikymo, neteisingo ūkinės operacijos ar įvykio registravimo, dėl apgaulės ar apsirikimo. Byloje nenustatyta, kad pareiškėja padarė klaidą 2006 m. buhalterinėje apskaitoje, apskaitydama 2006 m. spalio 27 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis ir šių sutarčių pagrindu gautas 3 761 925 Lt pajamas. Byloje nenustatyta ir tai, kad pareiškėja, pateikdama 2006 m. pelno mokesčio deklaraciją, joje deklaravo netikslias pajamas, gautas iš žemės sklypų pardavimo. Priešingai, bylos duomenimis, pareiškėja 2006 m. buhalterinėje apskaitoje apskaitė visas įvykusias ūkines operacijas, t. y. dvi 2006 m. spalio 27 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis bei deklaravo pagal šias sutartis gautas pajamas. Pažymėjo, kad Komisija sprendime nurodė, kad pareiškėjos atstovas posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kokią klaidą ji padarė būtent 2006 m. į buhalterinę apskaitą įtraukdamas dvi 2006 m. spalio 27 d. sudarytas žemės sklypų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis ir gautas pajamas deklaruodama 2006 m. pelno mokesčio deklaracijoje. Todėl daro išvadą, kad pagrįstai pareiškėjos 2009 m. sausio 30 d. sudarytus susitarimus dėl dviejų 2006 m. spalio 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių nelaikė klaidos taisymu ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neturėjo teisės 2009 m. tikslinti pelno mokesčio ir socialinio mokesčio deklaracijų už 2006 m., mažindama apmokestinamąsias pajamas 1 240 697 Lt. Teigti, kad pareiškėja 2006 m. turėjo 176 346 Lt PM bei 47 026 Lt SM permokas, nėra jokio pagrindo. Akcentavo, kad pareiškėja, vadovaudamasi ankščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, 2009 m. sausio 30 d. sudarytais susitarimais dėl 2006 m. spalio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarčių sumažintas parduotų žemės sklypų vertes turi fiksuoti 2009 m. apskaitos registruose ir apmokestinamąsias pajamas mažinti už 2009 m. Pareiškėja skunde Komisijai nurodė, kad pripažįstant jos gautas pajamas iš dviejų 2006 m. spalio 27 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių, privalo būti vadovaujamasi 10- uoju verslo apskaitos standartu „Pardavimo pajamos“ bei 18- uoju tarptautiniu apskaitos standartu. Tačiau Komisija su šiuo bendrovės teiginiu nesutiko ir pažymėjo, kad verslo apskaitos standartų nuostatomis įgyvendinamos Europos Sąjungos direktyvos, reglamentuojančios finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų (finansinės ataskaitos) sudarymą, o pajamų pripažinimą ir jų apmokestinimą pelno mokesčiu tvarką nustato Pelno mokesčio įstatymas. Šio įstatymo II skyrius reglamentuoja pajamų pripažinimą, todėl pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi 18- uoju Tarptautiniu apskaitos standartus „Pajamos“, nes ginčo atveju, apskaičiuojant pelno mokestį, privaloma vadovautis būtent Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis. Pareiškėja skunde pažymi, kad MAĮ 80 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs MAĮ 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas, todėl mokesčių administratorius nepagrįstai apribojo jos teisę, vadovaujantis MAĮ 68 ir 80 straipsnio nuostatomis, tikslinti pelno mokesčio deklaraciją. MAĮ 80 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad mokesčių mokėtojas turi teisę tikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio įstatymo 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas. MAĮ 80 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčio deklaracijos tikslinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Inspekcijos viršininkas 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-2 patvirtino Metinių pelno mokesčio deklaracijų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) formų užpildymo taisykles. Šių taisyklių 186 punkte nustatyta, kai mokesčių mokėtojo pateiktoje deklaracijoje nustatomi trūkumai, jie turi būti pašalinti Inspekcijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 nustatyta tvarka. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 patvirtino Mokesčių deklaracijų pateikimo, priėmimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir veiklos nevykdančių mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo taisykles, kuriose nustatyta, kad deklaracijos tikslinamos tuo atveju, jei yra nustatomi trūkumai, turintis (turėsiantys) įtakos mokesčių mokėtojo mokestinei prievolei, arba klaidos (neatitikimai). Taigi, pelno mokesčio deklaracija gali būti tikslinama tik nustačius trūkumus arba klaidas. Ginčo atveju, nenustatyta, kad pareiškėja 2006 m. apskaitoje neteisingai apskaitė dvi 2006 m. spalio 27 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis ir jų pagrindu gautas pajamas, kurias apmokestino pelno mokesčiu, todėl pareiškėja neturėjo pagrindo tikslinti 2006 m. pelno mokesčio deklaraciją. Todėl pareiškėjos teiginys, kad mokesčių administratorius apribojo jos teisę tikslinti 2006 m. pelno mokesčio deklaraciją, atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal Socialinio mokesčio įstatymo 4 str., socialinio mokesčio bazė yra Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas. Konstatavus, kad bendrovė nepagrįstai 2009 m. patikslino pelno mokesčio deklaraciją už 2006 m., sumažindama apmokestinamąsias pajamas 1 240 697 Lt, daro išvadą, kad ji neturėjo taip pat ir teisės 2009 m. tikslinti socialinio mokesčio deklaraciją už 2006 m., 47 026 Lt sumažindama socialinį mokestį.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „RP investicijos“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 90) nurodė, kad mokestinis ginčas byloje kilo dėl to, ar pareiškėja 2009 m. pagrįstai patikslino 2006 m. pelno mokesčio deklaraciją, kurioje 1 240 697 Lt sumažino apmokestinamąsias pajamas ir 176 346 Lt pelno mokestį, bei patikslino 2006 m. socialinio mokesčio deklaraciją ir 47 026 Lt sumažino socialinį mokestį dėl sudarytų su UAB „Algerta“ 2009-01-30 susitarimų. Šiuos susitarimus pareiškėja sudarė dėl dviejų 2006 m. spalio 27 d. žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių, kuriais buvo sumažintos žemės sklypų pardavimo kainos. Pažymėjo, kad šių 2009 m. sudarytų susitarimų pareiškėja nelaiko naujomis ūkinėmis operacijomis, teigia, kad tai yra 2006 m. sudarytų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių tikslinimas dėl neįvykusių sąlygų (detaliųjų planų nepatvirtinimo), kurios nepriklausė nuo šalių valios. Tai ji laiko klaida, taisytina pagal BAĮ 15 str. Akcentavo, kad klaidų taisymą reglamentuoja, ne minėto įstatymo 15 straipsnis, o 18 straipsnis, kurio 4 dalyje nustatyta, kad klaidos apskaitos registruose, pastebėtos po metinių finansinių ataskaitų sudarymo ir patvirtinimo, taisomos tik surašant buhalterinę pažymą. Ginčo atveju, byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad pareiškėja padarė klaidą 2006 m. buhalterinėje apskaitoje, apskaitydama 2006 m. spalio 27 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis ir šių sutarčių pagrindu gautas 3 761 925 Lt pajamas. Be kita ko, taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėja, pateikdama 2006 metų pelno mokesčio deklaraciją, joje deklaravo netikslias pajamas, gautas iš žemės sklypų pardavimo. Kauno apskrities VMI nustatė, kad pareiškėja buhalterinėje apskaitoje apskaitė visas įvykusias ūkines operacijas, t. y. dvi 2006 m. spalio 27 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis bei deklaravo pagal šias sutartis gautas pajamas. Pabrėžė, kad jokių naujų įrodymų bendrovė nepateikė ir teismui.

1. Teismo posėdyje pareiškėjos – UAB „RP investicijos“ atstovas – advokatas Tomas Bukelis prašė skundą tenkinti skunde nurodytais argumentais.

2. Teismo posėdyje atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė – šios institucijos Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Kemežienė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. (21.4-21.3)-KA-8012 „Dėl mokesčio grąžinimo“ (b. l. 28-29), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. 69-302 „Dėl UAB „RP investicijos“ 2009-09-24 skundo“ (b. l. 18-20) bei Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. S-22 (7-396/2009) „Dėl UAB „RP investicijos“ 2009-11-17 skundo“ (b. l. 9-17) yra teisėti ir pagrįsti, pažymėtina, kad byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės:

1.1. Pareiškėja su UAB „Algerta“ sudarė 2006 m. spalio 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 38-42), pagal kurią pareiškėja UAB „Algerta“ pardavė 3,3800 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. Minėtos sutarties 2 punkte nurodyta, jog žemės sklypas parduodamas už 2 535 000 Lt, kuriuos UAB „Algerta“ įsipareigojo sumokėti pareiškėjai dalimis: 125 000 Lt - per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo, 1 000 000 Lt - per 5 darbo dienas po to, kai pareiškėja pateiks bendrojo detalaus planavimo dokumentus su visais tvirtinimui būtinais suderinimais ir parašais, bei įrodymais, kad pateikta tvirtinimui, ir 1 410 000 Lt - per 5 darbo dienas, patvirtinus bendrąjį detalųjį planą. Tačiau, praėjus daugiau nei dviem metams, pareiškėja su UAB „Algerta“ sudarė 2009 m. sausio 30 d. susitarimą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 48-50) dėl 2006 m. spalio 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2 punkto pakeitimo. Šiuo susitarimu buvo sumažinta minėtoje sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina nuo 2 535 000 Lt iki 1 698 948 Lt. Susitarime nurodyta, kad pareiškėja už parduodamą žemės sklypą iš UAB „Algerta“ gavo 500 000 Lt prieš pasirašant 2006 m. spalio 27 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, o 200 000 Lt UAB „Algerta“ įsipareigojo pareiškėjai sumokėti per 30 dienų nuo šio susitarimo pasirašymo ir 998 948 Lt – per 5 darbo dienas, patvirtinus bendrąjį detalųjį planą.

1.2. Pareiškėja su UAB „Algerta“ sudarė 2006 m. spalio 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 30-35), pagal kurią pareiškėjas UAB „Algerta“ pardavė (duomenys neskelbtini) dalį 7,8672 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. Minėtos sutarties 2 punkte nurodyta, jog žemės sklypo dalis parduodama už 1 226 925 Lt, kuriuos UAB „Algerta“ įsipareigojo sumokėti pareiškėjai dalimis: 125 000 Lt – per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo, 250 000 Lt – per 5 darbo dienas po to, kai pareiškėja pateiks bendrojo detalaus planavimo dokumentus su visais tvirtinimui būtinais suderinimais ir parašais, bei įrodymais, kad pateikta tvirtinimui, ir 851 925 Lt – per 5 darbo dienas, patvirtinus bendrąjį detalųjį planą. Tačiau, praėjus daugiau nei dviem metams, pareiškėja su UAB „Algerta“ sudarė 2009 m. sausio 30 d. susitarimą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 43-45) dėl 2006 m. spalio 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2 punkto pakeitimo. Šiuo susitarimu buvo sumažinta minėtoje sutartyje nurodyta žemės sklypo dalies kaina nuo 1 226 925 Lt iki 822 280 Lt. Susitarime nurodyta, kad pareiškėja už parduodamą žemės sklypo dalį iš UAB „Algerta“ gavo 500 000 Lt prieš pasirašant 2006 m. spalio 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, o 200 000 Lt UAB „Algerta“ įsipareigojo pareiškėjai sumokėti per 30 dienų nuo šio susitarimo pasirašymo dienos ir 122 280 Lt – per 5 darbo dienas, patvirtinus bendrąjį detalųjį planą.

2. Pažymėtina, kad šiame mokestiniame ginče pareiškėja, 2009 m. sudariusi minėtus susitarimus, siekia, vadovaudamasi BAĮ 15 straipsnio bei MAĮ 68 bei 80 straipsnių nuostatomis, tikslinti 2006 m. PM bei SM deklaracijas, nes, esą, jos buvo netiksliai užpildytos. Taigi, šioje byloje ginčo esmė yra, ar pareiškėja, 2009 m. sudariusi minėtus susitarimus, gali, vadovaudamasi BAĮ 15 straipsnio bei MAĮ 68 bei 80 straipsnių nuostatomis, tikslinti 2006 m. PM bei SM deklaracijas.

3. Pagal Pelno mokesčio įstatymo, BAĮ, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatas, ūkio subjektai visas įvykusias ūkines operacijas ir ūkinius įvykius į apskaitą įtraukia iš karto po to, kai jie įvyksta, ir pateikia tų ataskaitinių laikotarpių finansinėje atskaitomybėje. Minėta, kad pareiškėja 2006 metais sudarė dvi nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis, kuriomis UAB „Algerta“ pardavė žemės sklypus, ir gavo 3 761 925 Lt pajamų, todėl minėtos ūkinės operacijos pagrįstai buvo fiksuotos 2006 metų pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje. Tačiau, kaip minėta, pareiškėja su UAB „Algerta“ 2009 m. sausio 30 d. sudarė susitarimus dėl dviejų 2006 m. spalio 27 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių, kuriais buvo sumažintos žemės sklypų pardavimo kainos. Pareiškėja 2009 metais sudarytų susitarimų nelaiko naujomis ūkinėmis operacijomis, o teigia, jog tai yra 2006 metais sudarytų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių tikslinimas dėl neįvykusių sąlygų, kurios nepriklausė nuo šalių valios. Pareiškėja akcentuoja, jog tai buvo klaida, taisytina BAĮ 15 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. surašant patikslinamuosius apskaitos dokumentus.

Tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog pareiškėja padarė klaidą 2006 metų buhalterinėje apskaitoje, apskaitydama 2006 m. spalio 27 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis ir šių sutarčių pagrindu gautas 3 761 925 Lt pajamas. Taip pat byloje nenustatyta, jog pareiškėja, pateikdama 2006 metų pelno mokesčio deklaraciją, joje deklaravo netikslias pajamas, gautas iš žemės sklypų pardavimo. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja 2006 metais buhalterinėje apskaitoje apskaitė visas įvykusias ūkines operacijas, t. y. dvi 2006 m. spalio 27 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis, bei deklaravo pagal šias sutartis gautas pajamas. Komisija savo sprendime pagrįstai pažymėjo, jog pareiškėjos atstovas Komisijos posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kokią klaidą pareiškėja padarė būtent 2006 metais į buhalterinę apskaitą įtraukdamas dvi 2006 m. spalio 27 d. sudarytas žemės sklypų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis ir gautas pajamas deklaruodamas 2006 metų pelno mokesčio deklaracijoje.

Todėl teismas konstatuoja, kad, nesant klaidų 2006 m. buhalterinėje apskaitoje, nėra pagrindo pareiškėjai, 2009 m. sudariusiai minėtus susitarimus, vadovaujantis BAĮ 15 straipsnio bei MAĮ 68 bei 80 straipsnių nuostatomis, tikslinti 2006 m. PM bei SM deklaracijas.

Pažymėtina, jog pareiškėja, vadovaudamasi Pelno mokesčio įstatymo, BAĮ, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatomis, 2009 m. sausio 30 d. sudarytais susitarimais dėl 2006 m. spalio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarčių sumažintas parduotų žemės sklypų vertes turi fiksuoti 2009 metų apskaitos registruose ir apmokestinamąsias pajamas mažinti už 2009 metus.

4. Pareiškėja skunde nurodė, jog, pripažįstant jos gautas pajamas iš dviejų 2006 m. spalio 27 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių, privalo būti vadovaujamasi 10-uoju verslo apskaitos standartu „Pardavimo pajamos“. Tačiau tai nėra tikslu: verslo apskaitos standartų nuostatomis įgyvendinamos Europos Sąjungos direktyvos, reglamentuojančios finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų (finansinės ataskaitos) sudarymą, o pajamų pripažinimą ir jų apmokestinimą pelno mokesčiu tvarką nustato PMĮ. Šio įstatymo II skyrius reglamentuoja pajamų pripažinimą, todėl pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi Verslo apskaitos standartais, nes nagrinėjamu atveju, apskaičiuojant pelno mokestį, privaloma vadovautis būtent PMĮ nuostatomis.

5. Teismas pažymi, kad pagal MAĮ 68 bei 80 straipsnio nuostatas pelno mokesčio deklaracija gali būti tikslinama tik nustačius trūkumus arba klaidas. Tačiau, kaip minėta, šioje byloje nenustatyta, jog pareiškėja 2006 metų apskaitoje neteisingai apskaitė dvi 2006 m. spalio 27 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis ir jų pagrindu gautas pajamas, kurias apmokestino pelno mokesčiu, todėl pareiškėja neturėjo pagrindo tikslinti 2006 metų pelno mokesčio deklaraciją. Atsižvelgiant į šiuo argumentus, darytina išvada, jog pareiškėjo teiginys, kad mokesčių administratoriai apribojo pareiškėjos teisę tikslinti 2006 metų pelno mokesčio deklaraciją, atmestinas kaip nepagrįstas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos socialinio mokesčio įstatymo 4 straipsnį socialinio mokesčio bazė yra PMĮ nustatyta tvarka apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas. Konstatavus, jog pareiškėjas neturėjo teisės 2009 metais patikslinti pelno mokesčio deklaraciją už 2006 metus, sumažindamas apmokestinamąsias pajamas 1 240 697 Lt, darytina išvada, kad pareiškėja neturėjo teisės 2009 metais tikslinti socialinio mokesčio deklaraciją už 2006 metus, 47 026 Lt sumažindama socialinį mokestį.

7. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. (21.4-21.3)-KA-8012 „Dėl mokesčio grąžinimo“ (b. l. 28-29), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. 69-302 „Dėl UAB „RP investicijos“ 2009-09-24 skundo“ (b. l. 18-20) bei Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. S-22 (7-396/2009) „Dėl UAB „RP investicijos“ 2009-11-17 skundo“ (b. l. 9-17) paliekami nepakeisti, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos – UAB „RP investicijos“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.