Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Aušrai Ragelienei, atsakovo atstovui Edvinui Paškevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. (A. K.) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 1–11), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės (toliau – VSAT Vilniaus rinktinė), 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo skundo padavimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas – 300 Eur.

Pareiškėjas patirtą žalą kildina iš neteisėtų VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių pasienio kontrolės posto (toliau – ir PKP) pareigūnų veiksmų, atliktų jiems vykdant tarnybines funkcijas, t. y. taikant specialiąsias priemones (kovinius veiksmus ir antrankius), administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones, t. y. administracinį sulaikymą bei neteisėto administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą.

Pareiškėjas teigė, kad dėl nepagrįsto administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo jis patyrė turtinę žalą 350 Eur advokato išlaidoms atlyginti už suteiktas teisines paslaugas. Taip pat nurodė, kad jis patyrė ir neturtinę žalą, kadangi neteisėtas specialiųjų priemonių panaudojimas jo mažamečių vaikų akivaizdoje, neteisėtas administracinis sulaikymas bei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas, sukėlė realių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, buvo pažeista jo garbė ir orumas. Pareiškėjas anksčiau nebuvo teistas, neturėjo jokių ryšių su kriminaliniu pasauliu, todėl neteisėtas administracinis sulaikymas sumenkino jo kaip verslininko reputaciją, kadangi pareiškėjas yra UAB „Investicijų erdvė“ direktorius. Pareiškėjui sumažėjo pasitikėjimas savimi, patyrė pažeminimą ir kančias, išgyveno emocinę depresiją. Nežinojo, kaip į sulaikymą reaguos šeima bei verslo partneriai. Pareiškėjo vaikų psichikai buvo padaryta nepataisoma žala, jie prarado pasitikėjimą pareigūnais, patyrė emocinį šoką, atsirado nesaugumo jausmas. Neteisėti pareigūnų veiksmai sukėlė ilgalaikes pasekmes. Pablogino pareiškėjo, kaip vyro ir tėvo bei verslininko, reputaciją. Pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, nesant duomenų, kad pareiškėjas padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą. Teigė, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė VSAT Vilniaus rinktinė, atstovaudama Lietuvos valstybei, atsiliepime į skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33–36).

Atsiliepime nurodė, kad nėra nustatytų neteisėtų Lavoriškių PKP pareigūnų veiksmų. Akcentavo, kad pareiškėjui už pasišalinimą iš patikrinimo zonos, neužbaigus pasienio tikrinimo procedūrų be VSAT pareigūnų leidimo, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 205 straipsnio 1 dalį. Su šiuo pažeidimu jis sutiko ir sumokėjo baudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Pabrėžė, kad, forminant procesinius dokumentus dėl šio pažeidimo, A. R. pradėjo reikšti pretenzijas, skeryčiotis ir necenzūriniais žodžiais įžeidė procesinius veiksmus atlikusio pareigūno – A. K. – garbę ir orumą, t. y. įžeidė žodžiais, pastūmė pareigūną ir dėl to pareigūnai panaudojo prieš pareiškėją specialiąsias priemones. Teigė, kad nei viename iš teismo sprendimų nėra konstatuota, jog pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, neteisėtai ir be pagrindo panaudotos specialiosios priemonės arba pareigūnai peržengė savo įgaliojimų ribas. Vilniaus apygardos teismas 2015-10-26 nutartyje ir Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-08-31 nutarime taikė in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nurodė, kad Vilniaus rinktinės Lavoriškių PKP pareigūnai vykdė savo tiesiogines funkcijas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka, tikrindami per valstybės sieną vykstančius asmenis, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o jų atlikti veiksmai – pasienio tikrinimo procedūros – nesukėlė pareiškėjo nurodomų pasekmių. Specialiosios priemonės buvo panaudotos kaip atsakas į neteisėtus A. R. veiksmus. Teigė, kad jokio neteisėto laisvės apribojimo nebuvo. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jam galimai buvo sutrikdyta sveikata ar kilo kitos neigiamos pasekmės, patvirtinančios žalos faktą.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimo į skundą nepateikė. Jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. A. K. pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 41). Byla nagrinėjama A. K. nedalyvaujant.

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis kildina iš neteisėtų VSAT Lavoriškių PKP pareigūnų veiksmų.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių PKP jaunesnysis specialistas 2015-05-23 pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2015-05-23 apie 20.30 val., Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos veikimo teritorijoje Lavoriškių PKP, vyko iš Lietuvos Respublikos ir pasienio kontrolės punkto veikimo teritorijoje, nevykdė VSAT pareigūno teisėtų nurodymų, pasipriešino lydint jį į tarnybines patalpas, taip pat įžeidė pareigūno garbę ir orumą necenzūriniais žodžiais. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą A. R. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį (b. l. 24).

VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos jaunesnysis specialistas, vadovaudamasis ATPK 266 ir 267 straipsniais, 2015-05-23 20.30 val. surašė administracinio sulaikymo protokolą už VSAT pareigūnui pasipriešinimą, protokolui surašyti (b. l. 23).

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-08-31 nutarimu Nr. A2.11-1208-834/2015, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, nutraukė bylą A. R. atžvilgiu, nesant objektyvių duomenų, kad jis tyčia nevykdė pareigūno teisėtų reikalavimų, pasipriešino lydint į tarnybines patalpas, įžeidė pareigūno garbę ir orumą necenzūriniais žodžiais bei vadovavosi principu, jog visos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (b. l. 15–22).

Vilniaus apygardos teismas 2015-10-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. ATP-1063-365/2015, išnagrinėjęs VSAT Vilniaus rinktinės apeliacinį skundą, jį atmetė ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-08-31 nutarimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas nutartyje konstatavo, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai nurodė, jog nėra objektyvių duomenų, kad A. R. tyčia nevykdė pareigūno teisėtų reikalavimų, pasipriešino lydint į tarnybines patalpas, įžeidė pareigūno garbę ir orumą necenzūriniais žodžiais. Taip pat konstatavo, kad pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta pareiškėjo atžvilgiu, nesant jo veikoje ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties (b. l. 16–17).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pareigūnai neatsako už turtinę ir fizinę žalą, padarytą įstatymo pažeidėjui, kuris sulaikymo metu nepakluso arba priešinosi pareigūnams, vykdantiems tarnybines pareigas, jeigu tuo nebuvo pažeisti tarnybiniai įgaliojimai ir peržengtos sulaikymo teisėtumo ribos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1560/2013; 2016-02-02 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-225-858/2016).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo ir tai, kad teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo neįrodžius konkretaus asmens kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiamas teisinis pagrindas ar pripažinti konkretų asmenį padarius administracinį teisės pažeidimą, bet nėra sprendžiama bei nusprendžiama dėl civilinės atsakomybės sudėties elementų buvimo (2014-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Atsižvelgus į anksčiau pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad netinkamas veikos kvalifikavimas savaime nereiškia neteisėtų VSAT pareigūnų veiksmų buvimo ir nėra pagrindo konstatuoti tokios sąlygos, būtinos civilinei atsakomybe kilti, buvimo.

Konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-31 nutarimu, kuriuo nutraukta pareiškėjui iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, sprendžiant ginčą dėl patirtos žalos atlyginimo, nesivadovaujama kaip prejudicinę galią turinčiu teismo sprendimu. Šioje nagrinėjamoje byloje teismas vertina, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių PKP pareigūnų – neteisėti veiksmai (neveikimas) ir, ar pareigūnai, atlikdami pareiškėjo nurodomus veiksmus, iš kurių jis kildina žalą (t. y. specialiųjų priemonių taikymo ir administracinio sulaikymo bei neteisėto administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo) veikė taip, kaip pagal įstatymus policijos pareigūnai privalėjo veikti.

Pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, pasienio režimo kontrolę atlieka VSAT. Įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintos Tarnybos funkcijos. Tarnybai, be kita ko, pavesta užtikrinti pasienio teisinį režimą ir pagal kompetenciją pasienio kontrolės punktų režimą; dalyvauti užtikrinant viešąją tvarką ir atlikti kitas įstatymų nustatytas teisėtvarkos funkcijas pasienio ruože (5 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai).

Įstatymo 8 straipsnis reglamentuoja Tarnybos įgaliojimus užtikrinant pasienio teisinį režimą ir pasienio kontrolės punktų režimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, Tarnyba pasienio kontrolės punktuose: 1) Vyriausybės nustatyta tvarka užtikrina nepertraukiamą pasienio kontrolės punktų funkcionavimą; 2) kontroliuoja asmenis ir transporto priemones, atvykstančius į pasienio kontrolės punktą; 3) kontroliuoja asmenų buvimą, transporto priemonių eismo tvarką pasienio kontrolės punkto teritorijoje; 4) tarnybos tikslais ar saugumo sumetimais apriboja įėjimą ar įvažiavimą į tam tikrą pasienio kontrolės punkto teritorijos dalį; 5) pasienio kontrolės punkte palaiko viešąją tvarką, užtikrina visuomenės rimtį ir kertančių valstybės sieną asmenų bei punkte dirbančių pareigūnų saugumą.

Įstatymo 20 straipsnyje nurodoma, kad pareigūnai, pagal savo pareigas ir kompetenciją įgyvendindami Tarnybos funkcijas pasienio kontrolės punktuose, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: tikrinti reikalingus asmenų, transporto priemonių dokumentus, apžiūrėti transporto priemones, o vietose, kur nėra muitinės įstaigų, tikrinti krovinių dokumentus (1 punktas); atlikti asmens apžiūrą bei daiktų patikrinimą, sulaikyti asmenis, įtariamus pažeidus valstybės sienos kirtimo taisykles, muitų, pasienio ruožo ar pasienio kontrolės punkto režimą, pristatyti pažeidėjus į Tarnybos, policijos tarnybines patalpas ar seniūnijas kaimo vietovėse asmenybei nustatyti ir administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti (2 punktas); kviesti į Tarnybos, policijos arba kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas asmenis ir gauti jų paaiškinimus dėl jiems žinomų neteisėto valstybės sienos kirtimo, pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimų aplinkybių, o jeigu kviečiami asmenys be svarbios priežasties neatvyksta, juos atvesdinti (3 punktas).

Anksčiau aptartos Įstatymo nuostatos patvirtina, kad VSAT pareigūnai, užtikrindami pasienio kontrolės punktų režimą, turi teisę tikrinti dokumentus, sulaikyti asmenis, pristatyti į VSAT patalpas protokolui surašyti. Pagal Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 12.15 papunktį, VSAT pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais taiko administracinės atsakomybės priemones už pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimus.

Nagrinėjamu atveju, VSAT pareigūnas (jaunesnysis specialistas A. K.) 2015-05-23 surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-02-02 nutarimu Nr. 126 patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 47.2 punkto pažeidimo ir pripažino, kad pareiškėjas padarė ATPK 205 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Vadovaujantis ATPK 260-1 straipsniu, administraciniu nurodymu pareiškėjui buvo siūloma iki 2015-05-29 sumokėti 21 Eur baudą (prijungta administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 14). Pareiškėjas 2015-05-23 21:48 val. paskirtą baudą sumokėjo (prijungta administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 15).

Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad pareigūnas, vykdydamas tarnybines pareigas, turi teisę panaudoti specialiąsias priemones, įskaitant ir antrankius bei panaudoti kovos imtynių veiksmus, sulaikydamas valstybės sienos, saugomo objekto pažeidėjus, piktybiškai nepaklūstančius pareigūnui arba jam pasipriešinančius.

Pareiškėjas teigia, kad VSAT pareigūnai neteisėtai panaudojo specialiąsias priemones, jį sulaikė ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

VSAT Vilniaus rinktinės pareigūno A. K. 2015-05-23 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad A. R. buvo pristatytas į jaunesniojo specialisto R. K. kabinetą administracinio teisės pažeidimo protokolui dėl Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimo surašyti. A. R. pareigūno pastabas ignoravo. R. K. palydėjo A. R. patraukti automobilį, pastatytą patikrinimo zonoje C eismo juostoje. Pastarasis pareigūno atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius. Vėliau A. R. paėmė savo vaiką ant rankų, reiškė pretenzijas, elgėsi agresyviai. A. R. pastūmė A. K. su alkūne, priešinosi pristatant į tarnybines patalpas, todėl buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir uždėti antrankiai. A. R. buvo sulaikytas ir patalpintas į laikino sulaikymo patalpą protokolams surašyti (prijungta administracinio teisės pažeidimo byla, b . l. 2).

VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus jaunesnysis specialistas R. K. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015-05-23 apie 20.00 val. A. R. per Lavoriškių PKP vyko iš Lietuvos Respublikos, paliko savo transporto priemonę patikrinimo zonoje C eismo juostoje ir pasišalino iš patikrinimo vietos neužbaigus patikrinimo į „Duty Free“ parduotuvę. Pareigūnas pasitiko ateinantį A. R. ir paklausė, kodėl jis paliko automobilį, pastarasis pakeltu tonu reiškė pretenzijas. Paprašė, kad A. R. patrauktų automobilį, paaiškino, jog jis pažeidė PKP veiklos taisykles, A. R. nesutiko patraukti automobilio, savo nepasitenkinimą reiškė necenzūriniais žodžiais. A. R. buvo pristatytas į 2 kontrolės patikrinimo liniją pas PKP pamainos vyresnįjį A. K., kuris davė nurodymą palydėti A. R., kad jis patrauktų automobilį, tačiau pastarasis atsisakė jį patraukti. Pareigūnas dar kartą paprašė, kad A. R. patrauktų automobilį, tada jis išlaipino žmoną ir vaikus iš automobilio ir visi bandė pateikti į tarnybines patalpas. A. R. necenzūriniais žodžiais išvadino R. K.. A. K. neleido visiems įeiti į tarnybines patalpas ir pats ėjo aiškintis situacijos. Pamainos vyresnysis nurodė patraukti automobilį, A. R. nenoriai tai padarė, paėmė vaiką ant rankų ir pradėjo aiškinti, reikšti pretenzijas, elgtis agresyviai, nurodė, kad niekur neis. PKP vyresnysis dar kartą prašė vienam užeiti į tarnybines patalpas, tada A. R. alkūne stumtelėjo A. K., pradėjo agresyviai priešintis pristatant į tarnybines patalpas, todėl buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir uždėti antrankiai. A. R. buvo pristatytas į laikino sulaikymo patalpas (prijungta administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 3).

VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresnioji specialistė 2015-05-23 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015-05-23 apie 20.00 val., vykdydama tarnybą, per vaizdo stebėjimo kameras matė, kad į 2 kontrolės patikrinimo vietą su specialistu R. K. buvo pristatytas A. R. protokolui dėl PKP veiklos taisyklių pažeidimo. A. R. atsisakė laukti tarnybinėje apklausos patalpoje ir pradėjo vaikščioti po tarnybines patalpas ir reikšti pretenzijas. A. K. keletą kartų įspėjo A. R.. Gavęs informaciją iš R. K., kad automobilis užstojęs pravažiavimą, pamainos vyresnysis davė nurodymą R. K. palydėti A. R., kad jis patrauktų savo transporto priemonę. Kadangi A. R. atsisakė patraukti automobilį, pamainos vyresnysis nuėjo išsiaiškinti situaciją (prijungta administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 4).

VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus pasienietis P. J. 2015-05-23 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015-05-23 apie 20.15 val. gavo nurodymą iš pamainos vyresniojo padėti jaunesniajam specialistui R. K. dėl agresyviai besielgiančio A. R.. Jis nurodė girdėjęs, kad R. K. paprašė, jog R. R. patrauktų transporto priemonę, tačiau savavališkai išlaipino savo šeimos narius ir ėjo link antros kontrolės linijos tarnybinių patalpų. Eidamas reiškė nepasitenkinimą, elgėsi agresyviai, naudojo necenzūrinius žodžius. Girdėjo, kad PKP vyresnysis neleido visiems būti tarnybinėse patalpose ir atėjo pats išsiaiškinti situacijos, paprašė patraukti transporto priemonę ir jo šeimai laukti joje. A. R. nenoriai patraukė savo automobilį, išlaipino šeimą, paėmė vaiką ant rankų ir pradėjo reikšti pretenzijas, agresyviai elgtis. PKP vyresnysis prašė perduoti vaiką žmonai. PKP vyresnysis bandė palydėti A. R. į tarnybines patalpas, tuomet šis alkūne stumtelėjo PKP vyresnįjį ir A. R. pradėjo elgtis agresyviai, priešintis pristatant į tarnybines patalpas, todėl panaudojus kovinių imtynių veiksmus ir padedant PKP vyresniajam R. K., uždėjo A. R. antrankius, pristatė į laikino sulaikymo patalpą (prijungta administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 5).

VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus pasienietis M. S. 2015-05-23 tarnybiniame pranešime nurodė, kad gavo iš pamainos vyresniojo nurodymą ir su A. K. nuėjo prie R. K. ir P. J., kur, kaip vėliau sužinojo, buvo A. R. su šeima. PKP vyresnysis paprašė patraukti transporto priemonę, jis nenoriai patraukė transporto priemonę, išlaipino šeimą iš automobilio ir pasiėmė vaiką ant rankų, pradėjo aiškinti, reikšti pretenzijas, agresyviai elgtis. Pamainos vyresnysis paprašė vaiką perduoti žmonai, kad A. R. nusiramintų ir kartu eitų į tarnybines patalpas, nes kitaip bus panaudotos specialiosios priemonės. Pamainos vyresniajam bandant palydėti A. R. į tarnybines patalpas, asmuo agresyviais veiksmais bandė išvengti pristatymo į tarnybines patalpas. Pareigūnams A. K., P. J. ir R. K. sulaikant A. R., M. S. neprileido šeimos narių, kad jie nesusižalotų ir netrukdytų sulaikymui. A. R. buvo sulaikytas ir pristatytas į tarnybines patalpas (prijungta administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 6).

Liudytojais apklausti pareigūnai Vilniaus rajono apylinkės teismo vykusiame 2015-07-23 posėdyje (prijungta administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 31–36) parodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir tarnybiniuose pranešimuose.

Teismas, įvertinęs pareigūnų A. K., R. K., P. J. ir M. S. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas atsisakė patraukti automobilį, pastatytą patikrinimo zonoje C eismo juostoje, paprašytas jį patraukti rodė savo nepasitenkinimą ir nenorą patraukti, vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi agresyviai, ir dėl to, siekiant jį pristatyti į tarnybines patalpas administracinių teisės pažeidimų protokolams surašyti, buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai bei uždėti antrankiai. Kadangi pareiškėjas nepakluso ir nevykdė VSAT pareigūnų teisėtų nurodymų, teismas daro išvadą, kad pareigūnai turėjo teisinį pagrindą panaudoti Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas specialiąsias priemones. Pareiškėjas skunde nenurodė aplinkybių, kodėl jis nesutiko geranoriškai patraukti pastatyto automobilio ir kodėl kelis kartus neįvykdė pareigūnų reikalavimo eiti į tarnybines patalpas. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas pripažino Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 47.2 pažeidimą, sumokėdamas jam paskirtą baudą tą patį vakarą, kai padarė pažeidimą. Tokios aplinkybės irgi patvirtina, kad VSAT pareigūnai turėjo teisinį pagrindą A. R. pristatyti į tarnybines patalpas, jog galėtų tinkamai atlikti procedūrinius veiksmus administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti. Pats pareiškėjas turėjo įvertinti, kad jam gali kilti neigiamos pasekmės padarius pažeidimą, t. y. palikęs automobilį draudžiamoje zonoje, pasišalinęs nebaigus tikrinimo procedūros, pažeidžiant PKP veiklos taisykles. Jei pareiškėjas nebūtų padaręs pažeidimo, būtų vykdęs VSAT pareigūnų nurodymus, pareigūnai nebūtų turėjo teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti prievartos priemonių, jo sulaikyti ar surašyto administracinių teisės pažeidimų protokolų.

Nustatyta, kad pareiškėjas buvo sulaikytas, remiantis ATPK 266 ir 267 straipsniais. ATPK 266 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad VSAT pareigūnai gali sulaikyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį už pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimus. Pagal ATPK 267 straipsnio 2 dalį, asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimus, gali būti sulaikyti iki 3 valandų protokolui surašyti.

Įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad už Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimus pareiškėjas protokolui surašyti galėjo būti sulaikomas ir toks sulaikymas atliktas laikantis teisės aktų (ATPK 266 ir 267 straipsnių) reikalavimų.

Tai, kad pareiškėjas teigia, jog pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, nenurodžius, kokį teisės aktą VSAT pareigūnai pažeidė ar kokią pareigą netinkamai atliko, negali patvirtinti veiksmų neteisėtumo fakto civilinės atsakomybės taikymo prasme. Minėta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 162-142 buvo sprendžiamas tik pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimas.

Pagal ATPK 224 straipsnį bylas dėl ATPK 187 straipsnio pažeidimo nagrinėja teismai, o VSAT pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 24–25) iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, kuri įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-08-31 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-1205-834/2015 buvo nutraukta (b. l. 18–22). Bylos nutraukimo faktas yra svarbus jame pateiktų tokio pobūdžio administracinėms byloms reikšmingų aplinkybių įvertinimui. Teismas nagrinėjamo ginčo atveju vertina byloje surinktus įrodymus ir prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą civilinės atsakomybės kilimo aspektu. Konstatuotina, kad šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas pripažinti paminėto administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą neteisėtais veiksmais CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Nei Vilniaus rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas minėtą ATP bylą, nei Vilniaus apygardos teismas, VSAT pareigūnų veiksmų neteisėtumo fakto nekonstatavo. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat nenustatė neteisėtų pareigūnų veiksmų. Pareiškėjas taip pat neįrodė, kad VSAT pareigūnai, vykdydami pasienio kontrolės punktų priežiūrą, pažeidė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, ATPK nuostatas ar bendrąsias pareigas, vykdant tarnybines funkcijas.

Nenustačius būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti – VSAT pareigūnų neteisėtų veiksmų, vykdant tarnybines funkcijas, t. y. taikant specialiąsias priemones, administracinį sulaikymą bei, pareiškėjo teigimu, neteisėtai surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą bei priteisti palūkanas atmestinas. Netenkinus pareiškėjo skundo, negali būti tenkinamas reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kadangi jis tokios teisės neįgijo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127–129 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.