Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – ir Institucijos) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-08-31 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje, A. R. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-05-23 VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės Lavoriškių PKP jaunesnysis specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. R. už tai, kad jis 2015-05-23 apie 20.30 val., Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos veikimo teritorijoje Lavoriškių pasienio kontrolės punkte, vyko iš Lietuvos Respublikos ir pasienio kontrolės punkto veikimo teritorijoje nevykdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtų nurodymų, pasipriešino lydint jį į tarnybines patalpas, taip pat įžeidė pareigūno garbę ir orumą necenzūriniais žodžiais. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą A. R. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 187 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą A. R. atžvilgiu pagal ATPK 187 str. 2 d., nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių ar patvirtinančių, kad A. R. padarė ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 str. nuostatų, t. y. daromos išvados turi būti pagrįstos visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir jų viseto įvertinimu vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse, priimtose atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose, yra pasisakęs, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1/2013, 2AT-7-3/2013).

Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendžia, jog apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai nurodė, jog nėra objektyvių duomenų, kad A. R. tyčia nevykdė pareigūno teisėtų reikalavimų, pasipriešino lydint į tarnybines patalpas, įžeidė pareigūno garbę ir orumą necenzūriniais žodžiais.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo su mažamečiais vaikais, norėjo, kad jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolas būtų surašytas greičiau. Mažametis vaikas norėjo eiti kartu su juo, tačiau pareigūnai liepė palikti vaiką. Jis paliko vaiką ir pradėjo eiti, tačiau pareigūnai šoko ant jo, nors jis nesipriešino. Galbūt pavartojo necenzūrinius žodžius, tačiau nežino, kuo pasireiškė pasipriešinimas, tačiau protokole nurodytų žodžių tikrai nevartotų.

Liudytoju apklaustas A. K. paaiškino, kad viską surašė tarnybiniame pranešime, daugiau nelabai ką gali paaiškinti. Pareigūnas pranešė, kad pilietis paliko patikrinimo zoną ir išėjo į parduotuvę, jam buvo surašytas protokolas dėl automobilio palikimo ir pasišalinimo. Pilietis buvo palydėtas pareigūnų tam, kad būtų patrauktas automobilis. Kaip aiškino pareigūnas, pilietis jį pavadino necenzūriniais žodžiais. Bandant palydėti pilietį jis priešinosi, buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai ir antrankiai, jis buvo pristatytas į tarnybinę patalpą. Bandymas išvengti patekimo į tarnybines patalpas pasireiškė tuo, kad prie A. R. prisilietus alkūne, jis stuktelėjo į krūtinės sritį ir bandė bėgti paimti vaiką ant rankų.

Liudytoju apklaustas R. K. paaiškino, kad A. R. aktyviais veiksmais bandė išsisukti ir užkliudė viršininką, tuomet buvo sulaikytas ir palydėtas į tarnybines patalpas. Vaikas buvo šalia mamos, nebuvo išsigandęs, tačiau pareigūnai nedraudė paimti vaiko ant rankų, prašė A. R. palikti šeimą.

Liudytoju apklaustas P. J. paaiškino, kad atvyko į tarnybos vietą ir gavo nurodymą padėti pareigūnui dėl agresyviai besielgiančio piliečio. A. R. atsisakė patraukti automobilį, pradėjo reikti pretenzijas ir necenzūriniais žodžiais įžeidė Kazlauską. A. R. nesutiko kelis kartus eiti į tarnybines patalpas, viršininkas paprašė eiti su juo, A. R. stuktelėjo su alkūne, jį sulaikė ir nuvedė į tarnybines patalpas.

Liudytoju apklaustas M. S. paaiškino, kad jį išsikvietė, jis sutiko asmenį, kuriam buvo nurodyta patraukti automobilį į aikštelę, jis nenorom patraukė automobilį. A. R. atsisakinėjo eiti į tarnybines patalpas, nenorėjo eiti kartu, jis paėmė vaikus ant rankų. A. R. stumtelėjo pamainos vyresnįjį, tuomet Korneckij ir Jacikevičius pradėjo jį sulaikinėti, o liudytojas dengė šeimą, kad netrukdytų sulaikymui ir nesusižalotų. Kai jis buvo, nebuvo vartojami necenzūriniai žodžiai.

Liudytoja apklausta E. E. paaiškino, kad privažiavus prie sienos, sustojo, vyras išlipo, jie buvo su dviem vaikais. Pareigūnai vyro paprašė pastatyti automobilį toliau, jie pastatė prie parduotuvės. Mažasis vaikas verkė, jį nešiojo ant rankų. Pareigūnai paprašė vyro pastatyti vaiką ant žemės ir kai jis tai darė, jie griebė vyrą ir stūmė į kitą pusę. Vaikai verkė, o pareigūnai atsisakė ką nors aiškinti. Nežino, kodėl prieš vyrą panaudojo agresiją, A. R. buvo susijaudinęs, bet nebuvo agresyvus ir jokių fizinių veiksmų nenaudojo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo, jog A. R. galimai pasakyti necenzūriniai žodžiai buvo pavartoti tikslu įžeisti pareigūnus su jų užimamomis pareigomis. Be to, byloje esantys vaizdo įrašai nepatvirtina, jog A. R. galimai pavartojo kažkokius necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, taip pat jokiu aspektu nepatvirtina, kad A. R. nevykdė teisėtų pareigūnų pareikalavimų. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nutarime, peržiūrėjus vaizdo įrašus, negalima daryti kategoriškos išvados, jog A. R. nevykdė pareigūnų reikalavimų.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus: administracinio teisės pažeidimo protokolą, VSAT pareigūnų tarnybinius pranešimus, A. R. paaiškinimus teismo posėdyje, kitų liudytojų parodymus, konstatuoja, kad darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad A. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytus ATPK 187 str. 2 d. Vadovaujantis in dubio pro reo principu, visi bylos neaiškumai aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, o administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 187 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo A. R. atžvilgiu pagrįstai nutraukta, nesant jo veikoje šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Tenkinti Institucijos apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-08-31 nutarimą palikti nepakeistą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.