Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

1) 2012 m. kovo 16 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį – 5 metų 5 mėnesių laisvės atėmimu kalėjime;

2) 2017 m. spalio 6 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 50 MGL (1883,00 Eur) dydžio bauda;

3) 2022-04-15 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - subendrinta 30 parų arešto ir 1546,05 Eur bauda; pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesių laikotarpiui;

4) 2023 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - subendrinta 40 parų arešto ir 1546,05 Eur bauda; arešto bausmę atlikęs, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą), padarymu;

1) 2008 m. kovo 7 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2013 m. gegužės 21 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 90 MGL (3 388,55 Eur) bauda;

6) 2023 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2021 m. rugpjūčio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi pakeista ir neatlikta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – 40 parų areštas ir 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda, arešto bausmę atlikęs 2023-08-02, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2023 m. rugpjūčio 28 d. apie 03.00 val., D. R. ir M. S., veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, bendrais tyčiniais veiksmais iš vyrių iškėlę duris, įsibrovė į patalpą – E. B. ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini)., iš kur pasikėsino pagrobti svetimą – E. B. priklausantį turtą - bendros 20 Eur vertės dvi rankines pompas bei kitą ūkiniame pastate buvusį nustatytos vertės nenustatytą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo užklupti savininkės E. B..

Kaltinamasis D. R. kaltu nepripažino. Parodė, kad galimai 2023 m. rugpjūčio pabaigoje pas jį buvo atvykęs M. S. ir jo draugas, su kuriais garaže gėrė degtinę. Niekur pas kaimynus nebuvo išėję. Naktį pas juos į garažą buvo atėjusi E. B., kuri puolė, rėkė, kad daržinės duris išvertė. Jis sakė šiai, kad nenusišnekėtų, kad niekur nebuvo iš garažo išėjęs. Nepamena, kas apie vėją pasakė, bet buvo tokia kalba. Nemano, kad vėjas galėtų iškelti tas duris. Jis su M. S. nuėjo pažiūrėti kas vyksta, gal kas ir pas jį kieme vaikšto. Ant galvos buvo užsidėjęs prožektorių, nes garaže remontavo paspirtuko sparną. Nuėję pamatė, kad durys išverstos, iškeltos iš „zoviesų“, ir buvo pasvirusios. E. B. lyg sakė, kad jie įdėtų tas duris ir jie įdėjo. Durys buvo sunkios. Dildės nematė ir tikrai neatsinešė iš savo garažo. E. B. atnešė raktą, atrakino spyną, nes kitaip buvo neįmanoma tų durų įdėti, ir tada jie įdėjo duris. Paskui nuėjo į garažą ir toliau gėrė. Ryte važiavo kartu su M. S. ir juos sustabdė policija. Automobilį vairavo M. S.. Į M. M. garažą nebuvo įsibrovę. Nežino, kodėl E. B. jį apkalba, gal užpyko, nes prieš du metus garsiai klausydavosi muzikos garaže, pavasarį buvo jį dėl potvynio apkaltinusi, nes jis pumpavo savo šulinį, o vanduo nubėgo į jos daržą. Tą naktį E. B. buvo neblaivi, nors jis nuo jos alkoholio kvapo ir neužuodė, kadangi pats buvo neblaivus, vienas išgėrė 0,5 l butelį, bet tiesiog iš jos kalbos, rėkimo suprato, kad ji neblaivi. Su E. B. nekonfliktuodavo, net nekalbėdavo su ja, anksčiau ji jam policijos nėra kvietusi. Ir dėl muzikos ji jam priekaištų neišsakė, tik pats jautė, kad ji nepatenkinta. Kai į garažą buvo atėjusi E. B., jo manymu Ž. M. buvo garaže, bet tiksliai ar buvo nežino.

Kaltinamasis M. S. kaltu nepripažino. Parodė, kad 2023 m. rugpjūčio pabaigoje kartu su Ž. M. atvažiavo pas D. R., pas kurį garaže visi gėrė alkoholį. Jis išgėrė nedaug, gal 5 stikliukus. D. R. kažką taisė. Paskui atėjo moteris. Buvo labai smarkus vėjas, audra. Moteris kaltino juos išvertus duris, sakė, kad įdėtų jas. Jis pasakė, kad nenusišnekėtų, gal vėjas išvertė, paskui nuėjęs pamatė, kad vėjas negalėtų išversti tokių durų. D. R. pasiūlė nueiti pažiūrėti, gal pavyks įstatyti. Moteris atnešė raktą, spyna labai sunkiai rakinosi. D. R. ant galvos buvo žibintuvėlį užsidėjęs, jis visada su juo ant galvos vaikšto. Jis rado prie tvarto, prie durų tą ylą/dildę padėtą. Nežino ar matė karutį. Ryte juos sustabdė pareigūnai, jam buvo nustatytas lyg 0,8 prom. girtumas. Gal nukentėjusiajai pasirodė, kad D. R. buvo jos daržinėje. Jis neįsivaizduoja, kaip ten buvo įmanoma įlįsti, nors per tą tarpą įlįsti buvo įmanoma. Nežino, kodėl nukentėjusioji taip kalba. Matė ją pirmą kartą. Neatsimena, ar atėjusi moteris juos vadino vagimis. D. R. pasakojo, kad ta moteris yra mėgstanti išgerti, pasakojo, kad ji kaltino D. R. dėl jos apsemto daržo. Gal ir buvo tą vakarą nuo tos moters alaus kvapas, bet negali tiksliai to patvirtinti. Ta moteris visą laiką, kol jie dėjo duris, buvo šalia, nešlitinėjo, negriuvinėjo. Tą vakarą Ž. M. miegojo, buvo dingęs, gal miegojo mašinoje, gal garaže - nepamena, bet kai atėjo ta moteris, Ž. M. dar buvo garaže, sėdėjo, gal buvo numigęs ir atėjęs, bet sėdėjo garaže. Ž. M. buvo nuėjęs į mašiną, kuri stovėjo prie garažo, pamiegoti. Nežino ar tas vagystes padarė Ž. M.. Kai atėjo ta moteris, tai garaže iš tikro dar du asmenys buvo, vienas jų buvo – A., bet kai moteris pradėjo rėkauti, jis išvažiavo. Įvykio dieną narkotinių medžiagų nevartojo, prieš tai gal kokį savaitgalį vartojo, nes savaitgaliais pavartodavo „žolės“. Dabar nevartoja, užsikodavo ir nuo alkoholio. Yra buvęs pas D. R. ir anksčiau, nes jie pažįstami, bet kiek kartų - negali pasakyti. Buvo teistas už narkotikus. Vykdo individualią veiklą, remontuoja servise mašinas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. S. nurodė, kad Ž. M. prisigėrė ir nuėjo miegoti, o nakties metu į garažą atėjo jam nepažįstama moteris, kuri ėmė rėkti, kad jie vagys. Jam moterį „pasiuntus“, D. pasakė, kad tai yra jo kaimynė, kad geriau su ja „nesikolioti“, nes iškvies policiją. Moteris iš karto nesakė kas nutiko, dėl ko ji kaltina vagyste. Kai jis paklausė kas nutiko, moteris pasakė, kad yra išlaužtos daržinės durys. Jis kartu su D. nuėjo pažiūrėti, matė, kad vienos durys iškritusios iš „zuviesų“. Jis pasiūlė moteriai duris įstatyti, nes nenorėjo, kad R. būtų problemų, norėjo, kad ta moteris nekviestų policijos, nes D. sakė, kad ji jam yra kvietusi policiją ne vieną kartą. Jis pagalvojo, kad duris galėjo išversti vėjas. Durų spynos neatrakino, todėl jis iš daržinės vidaus paėmė metalinę dildę, kurios viename gale buvo smaigalys, ją bandė užkišti už spynos metalinės detalės, kuri yra prie ąsos rakinimo, kad galėtų atversti iš vidaus įkritusias į daržinės vidų duris (3 t., b. l. 106-109).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, jų kaltė pasikėsinus pagrobti svetimą turtą įsibrovus į E. B. patalpą - visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, išnagrinėtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji E. B. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. prabudo apie 3.00 val., ėjo į tualetą ir pro virtuvės langą pastebėjo šviesą savo daržinėje, adresu (duomenys neskelbtini). Išėjusi į kiemą pamatė, kad iškeltos vienos pusės daržinės durys, viduje buvo kaimynas D. R., kuris pasilenkęs kažką darė prie spintelės, o lauke prie durų stovėjo kitas asmuo. D. R. ant galvos buvo užsidėjęs žibintuvėlį. Paklausė ką jie čia veikia, bet nepamena ką jie atsakė. Tada pasakė jiems, kad įdėtų duris arba ji iškvies policiją. Jie prašė nekviesti, įdėjo duris ir išėjo pro malkinę pas D. R.. Jie sakė, kad duris vėjas iškėlė, nors vėjas negalėjo to padaryti. Vienas asmuo negalėtų iškelti jos daržinės durų. Mano, kad jie gal norėjo kažką pavogti, bet ji sutrukdė. Dar atėjusi matė, kad kur durys ir ąselė buvo užkištas kažkoks gelžgalis, kurį paskui kartu su D. R. buvęs vyras ištraukė ir numetė į žoles. Tą gelžgalį ištraukė gal kai įstatinėjo duris, bet jai atėjus jis ten jau buvo užkištas. Tą geležtę ji rado tik ryte, bet ji nėra jos. Gelžgalį padėjo į malkinę, o paskui parodė ir atidavė atvykusioms tyrėjoms. Kaltinamieji jos daržinėje užtruko apie pusvalandį, gal apie 15 minučių, kol įstatė duris. Ryte paskambino vaikui, papasakojo kas nutiko ir jis liepė kviesti policiją. Daržinė buvo užrakinta, buvo mėginta išlaužti spyną. Kaltinamasis M. S. yra panašus į tą vyruką, kuris buvo su D. R., mano, kad tai yra tas pats asmuo, kuris stovėjo lauke. Daržinėje buvo 600 Eur vertės dvi paletės briketų, 150 Eur vertės žoliapjovė, 50 Eur vertės trimeris, 50 Eur vertės aliumininės sulankstomos kopėčios, 20 Eur vertės karutis, 20 Eur vertės dvi pompos, kurios buvo išimtos iš traktoriuko priekabos ir padėtos ant žemės, traktoriukas su priekaba ir dviem plūgeliais 200 Eur vertės, 30 Eur vertės šašlykinė, 30 Eur vertės dviratis. Karutį su trimeriu ir keturiomis padangomis kieme pamatė tik atsikėlusi ryte, kai jau buvo šviesu. Atvykę pareigūnai viską apžiūrėjo, patys nutempė karutį su daiktais į jos daržinę, liepė neatiduoti be jų žinios. Kaimynai važiuodami pro šalį atpažino, kad karutis su daiktais priklauso kaimynei M. M., kuri po to atėjusi atpažino savo daiktus, pasakojo, kad ryte atsikėlusi matė atidarytas garažo duris, bet išvažiavo pas gydytojus, o pas ją sustojo važiuodama namo. Jai jokia turtinė žala nebuvo padaryta, tik pompos buvo padėtos į kitą vietą. Ji pas D. R. garaže nebuvusi nei karto, kaltinamieji meluoja taip teigdami. Kaltinamieji po įvykio nei patys, nei per kitus asmenis su ja nesusisiekė, neatsiprašė, nebaugino ir nieko neprašė. Su kaimynu D. R. ji nebendrauja, nes neatitinka amžius. D. R. pirmą kartą atėjo į jos kiemą. Anksčiau jokių vagysčių nebuvo. Tą vakarą prieš įvykį pas D. R. kažkas vyko, degė šviesos, lakstė po kiemą, mašina atvažiavo, išvažiavo, bet muzikos nebuvo, žiūrėdama pro langą kaimyno kieme matė vaikštinėjant tris žmones. Įvykio metu buvo blaivi, pareigūnai viską išklausinėjo, surašė ir ji pasirašė pareiškime.

Parodymų patikrinimo vietoje metu E. B. parodė savo daržinę, kur stovėjo nepažįstamas vyras ir kur – D. R., kur rado padėtas dvi rankines pompas, bei vietą, kur buvo paliktas karutis su keturiomis padangomis ir trimeriu. Parodymų patikrinimo metu paimta metalinė dildė ir sugadinta metalinė ąsa (2 t., b. l. 60-72).

Akistatos tarp nukentėjusiosios E. B. ir įtariamojo D. R. metu, E. B. nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. apie 3.00 val., pamatė, kad daržinėje kažkas šviečia, ir nuėjusi prie daržinės pamatė, kad viena durų pusė iškelta iš vyrių. Daržinės gale, prie spintelės, pamatė kaimyną D. R., kuris buvo su žibintuvėliu ant galvos, sakė, kad ieško mergų ir kad duris išvertė vėjas. Prie daržinės atėjo dar vienas vyras, kurio ji nepažįsta. Ji vyrams pasakė įstatytų duris atgal į vyrius. D. R. iš daržinės jokių daiktų nepaėmė, nespėjo, nes ji sutrukdė. Daržinės duris buvo bandoma laužti, nes buvo užkišta metalinė dildė už ąsos ir palikta. Kai D. R. buvo daržinėje, dildė jau buvo užkišta, o paskui tas kitas vyras dildę ištraukė ir numetė į pievą. Dildė buvo ne jos, suprato, kad ji D. R.. D. R. nesutiko su E. B. parodymais, nurodė, kad nakties metu pati E. B. atėjo pas jį ir, pasakiusi, kad jie išlaužė jos daržinės duris, prašė jas įstatyti atgal. Jis neprisimena, ar jai sakė, kad vėjas išvertė duris, jokios dildės nesinešė, daržinės durų nelaužė, iš vyrių neiškėlė ir daržinės viduje nebuvo (2 t., b. l. 86-90).

Akistatos tarp nukentėjusiosios E. B. ir įtariamojo M. S. metu E. B. patvirtino savo parodymus, o M. S. nesutiko su jais, parodė, kad moteris pati atėjo į R. garažą ir apkaltino juos durų išlaužimu. Jis su D. R. nuėjo pažiūrėti ir matė, kad daržinės durų viena pusė iškelta iš vyrių, pasiūlė duris įstatyti atgal. D. R. į daržinės vidų nebuvo įėjęs. Metalinė dildė buvo daržinėje, jis ją naudojo, užkišęs už metalinės ąsos lenkdamas į save, kad durys atsikeltų į priekį ir tada tik atrakino pakabinamą spyną ir su R. rankomis įstatė duris atgal į vyrius. E. B. nurodė, kad vyras meluoja, kad ji niekad nėra buvusi pas D. R. garaže, be to, ji vyrams sakė, kad iškvies policiją, o jie prašė nekviesti. Policijos būtų nekvietusi, tačiau ryte pamatė karutį su padangomis ir trimeriu, tuomet ji iškvietė pareigūnus ir nurodė, kad R. su kitu vyru naktį buvo įlindę į daržinę (2 t., b. l. 95-99).

Nukentėjusioji M. M. parodė, kad galimai 2023 m. rugpjūčio 28 d. atsikėlusi ryte pro langą pastebėjo, kad yra atidarytos jos garažo durys, adresu (duomenys neskelbtini)., nors vakare jos buvo užrakintos. Garažas privatus, juo naudojasi tik ji, kiekvieną vakarą garažo duris užrakina. Ji uždarė garažo duris ir išvažiavo į ligoninę. Grįžtant atgal, jai paskambino kaimynė E. B. ir pasakė, kad pas ją yra atvežti jos daiktai. Ji nuvyko pas E. B., adresu (duomenys neskelbtini), kur pamatė savo karutį, trimerį ir keturis ratus nuo dukros automobilio Audi. Ratlankiai buvo sidabrinės spalvos, visų keturių ratų bendra vertė – 200 Eur. Trimerį jai buvo paskolinęs žmogus pasinaudoti, tyrėja nurodė, kad trimerio vertė 50 Eur. Karutis parduotuvėje kainavo 43 Eur. Kaimynė pasakė, kad vagys daiktus atvežė su karučiu pas ją į kiemą ir paliko, o policija juos nuvežė į jos daržinę ir liepė užrakinti. Grįžusi namo pamatė, kad garažo spyna buvo numušta, likusi tik ąselė, o spynos nerado. Tyrėjai jai padarytą žalą įvertino 300 Eur, bet ji nieko nereikalauja, daiktai buvo grąžinti. Nežino kas galėjo iš jos garažo pavogti tuos daiktus. Kaimynė E. B. pasakojo, kad paryčiais atsikėlusi pamatė savo daržinėje šviesą, nuėjo pažiūrėti ir daržinėje pamatė šalia gyvenantį kaimyną D. R. su nepažįstamu vyruku, durys buvo iškeltos. Ji su D. R. nekonfliktuoja, baimės kaime nejaučia, anksčiau vagysčių nebuvo.

Liudytoja E. J., policijos pareigūnė, parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) dėl apvogto sandėliuko ar garažo. Ji apsiklausė nukentėjusiąją M. M., ten lyg buvo pavogtos keturios padangos ir karutis. M. M. dėl vagystės nieko neįtarė. Tuomet jai paskambino kita tyrėja ir pasakė, kad kažkurią prieš tai dieną, padangos ir karutis rasti pas kitą moterį – E. B.. E. B. pasakojo, kad naktį ar ryte pamatė, kaip du asmenys kažką daro prie jos ūkinio pastato, viduje degė šviesa, o nuėjusi pamatė viduje savo kaimyną D. R. su nepažįstamu vyriškiu. Nepamena, ar E. B. sakė, ką jos daržinėje veikė tie vyrai. E. B. norėjo, tik kad jai įdėtų duris. Tada pamatė kieme karutį su padangomis. Ji apžiūrėjo E. B. ūkinį pastatą, tos daržinės durys buvo medinės, nemano, kad jas galėtų iškelti vėjas. Protokolą-pareiškimą surašė pagal M. M. parodymus, po to apsiklausė ir E. B., kuri neatrodė apsvaigusi ar neadekvati. Apklausinėdama E. B., protokole viską surašė pagal šios žodžius.

Liudytoja B. U., policijos pareigūnė, parodė, kad atliko tyrimą šioje byloje, bendravo su abejomis nukentėjusiomis. E. B. nurodė, kad naktį kai atsikėlė, pamatė daržinėje šviesą, nors ten nėra įvesta šviesa, todėl išėjo į lauką pasižiūrėti ir pamatė, kad prie daržinės durų lauke stovėjo nepažįstamas vyras, o viduje, prie spintelės, kurioje yra visokių smulkių daiktų, buvo pasilenkęs žmogus - kaimynas D. R.. Jokių daiktų nepaėmė, tiktai įstatė duris ir jie išėjo namo. Paskui ryte ji rado prie savo kiemo karutį su trimeriu, padangomis. Vėliau paskambino M., paklausė ar pas ją nedingo daiktai ir M. pasakė, kas ryte matė, jog garažo durys išlaužtos, kad iškvietė policiją. E. B. sakė, kad daržinės durų spyna nenulaužta, tik iš „zoviesų“ durys buvo pakrypusios. Sakė, kad kitą dieną rado ne savo dildę, kurią pateikė per parodymų patikrinimą tyrimui. Per parodymų patikrinimą apžiūrėjo įvykio vietą ir E. B. parodė dvi pompas, kurios prieš įvykį buvo traktoriuko priekaboje, o paskui buvo padėtos ant žemės, t. y. perkeltos į kitą vietą. Durys jau buvo sutvarkytos. Durys aukštos, vėjas jų negalėtų iškelti. E. B. buvo blaivi ir adekvati, visą laiką aiškino tą patį, viskas surašyta iš jos žodžių. E. B. nurodė, kad tikriausiai buvo norima kažką pavogti iš jos daržinės, bet ji tam sutrukdė. Nusprendė, kad abu kaltinamieji padarė šias abi nusikalstamas veikas, nes buvo tas pats paros metas. E. B. juos užtiko, M. M. daiktai buvo palikti prie E. B. kiemo. Paskui papildomai padarytas parodymų patikrinimas su M. M., kad apžiūrėti kur daiktai, ir apžiūrėjo duris. Duryse matėsi įbrėžimai, buvo rasta dildė, kuri nepriklausė E. B., ir tie įbrėžimai atitiktų tos dildės padarytus įbrėžimus.

Liudytoja J. V., policijos pareigūnė, parodė, kad atlikinėjo ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje byloje, nes (duomenys neskelbtini) yra jos aptarnavimo teritorijoje, ji vyko kartu su B. U.. Nelabai jau pamena aplinkybes, prisimena, kad apklausinėjo E. B., bet ką ji nurodė, nepamena. Protokolas-pareiškimas, apklausos protokolai surašyti iš E. B. žodžių, įspėjus ją dėl melagingų parodymų davimo. Jokių abejonių dėl E. B. adekvatumo nekilo. E. B. suprato, kad vyriškiai buvo atėję vogti, nurodė, kad daržinėje buvo vertingų daiktų. Paskui tie daiktai buvo apžiūrėti, E. B. nurodė, kad keli daiktai buvo pajudinti. Ji pati apžiūrėjo tą daržinę ir ten tikrai buvo vertingų daiktų, kuriuos būtų galima parduoti. Daržinės durų vėjas jokias būdais negalėtų iškelti. Į daržinę buvo patekta naudojant lyg dildę, įrankį parodė pati nukentėjusioji. Durys jau buvo sutvarkytos, lyg sklendė per naujo persukta, viskas tiksliai užfiksuota apžiūros protokole. Kaltinamųjų anksčiau nėra mačiusi, su jais susidūrė pirmą kartą. Su E. B. anksčiau irgi nėra susidūrusi, duomenų apie šios girtavimą neturi, buitis tvarkinga, jokių požymių apie girtavimą nematė.

Liudytojas Ž. M. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio pabaigoje su M. S. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas D., kur garaže gėrė degtinę. Naktį jis iš garažo išėjo miegoti į mašiną. Nežino ar M. S. su D. buvo kur nors išėję, neatsimena. Nepamena ar jis miegojo garaže, ar mašinoje, buvo daug išgėręs alkoholio. Kai jį apklausinėjo, pareigūnė pasakė, kad M. S. su D. yra kaltinami vagyste, bet nesupranta kaip jie galėjo tą vagystę padaryti. Atsimena, kad buvo atėjusi kažkokia kaimynė, prašė duris įdėti ir jie nuėjo padėti. Ta kaimynė jų lyg tai niekuo nekaltino, jis prie jos priėjęs nebuvo, nežino ar ji atrodė neblaivi. Jie begerdami nei vienas nebuvo išėję iš garažo, nei parūkyti, nei į tualetą. Neatsimena ar buvo užmigęs garaže. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu moters neprisiminė, nes jo atmintis labai trumpa, o dabar prisiminė. Jis prie šių vagysčių nėra prisidėjęs.

Apžiūros protokoluose nurodyta, kad įvykio vietos yra garažai, esantys (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Pastarajame rasti ir apžiūrėti daiktai: dviejų ratų sidabrinės spalvos karutis, keturios automobilio padangos 195/65 R15 su aliuminiais ratlankiais plastikiniuose juodos spalvos maišuose, žalios ir sidabrinės spalvos trimeris „Vagner“ SDH XL 25 T. Nuo karučio paimtas biologinis pėdsakas (1 t., b. l. 33-40, 89-95; 2 t., b. l. 18-34).

Daiktų apžiūros protokoluose nurodyti elektrinio trimerio, keturių padangų su ratlankiais, karučio, metalinės dildės ir metalinės ąsos požymiai (1 t., b. l. 111-124; 2 t., b. l. 73-78).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. apie 03.00 val., D. R. ir M. S., veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, bendrais tyčiniais veiksmais, iš vyrių iškėlę duris, įsibrovė į patalpą – E. B. ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pasikėsino pagrobti svetimą, E. B. priklausantį turtą - bendros 20 Eur vertės dvi rankines pompas bei kitą ūkiniame pastate buvusį nenustatytos vertės nenustatytą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo užklupti E. B..

Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš savininko galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę. BK 178 straipsnio 3 dalyje yra numatyta atsakomybė už vagystę įsibraunant į patalpą. Pasikėsinimas pripažįstamas toks veikimas ar neveikimas, kai tiesiogiai pradedama daryti nusikalstama veika, tačiau ji nebaigiama dėl nuo kaltininko (-ų) valios nepriklausančių aplinkybių.

Dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į E. B. patalpą – daržinę.

Abu kaltinamieji kaltais neprisipažino. Tvirtino, kad nukentėjusiosios E. B. daržinės durų iš vyrių neiškėlė, daržinėje nebuvo, jokio E. B. turto pagrobti nesikėsino, pas E. B. buvo nuėję todėl, kad atėjusi į D. R. garažą ji jų paprašė įstatyti jos daržinės duris, kaltino, kad jie tas daržinės duris išvertė.

Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, jų kaltė įrodyta byloje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Savo parodymus nukentėjusioji E. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje procesinio veiksmo metu, nurodė vietas, kuriose pamatė kaltinamuosius, kt. Parodymų patikrinimo metu buvo paimta nukentėjusiosios pateikta metalinė dildė ir sugadinta metalinė ąsa.

Taip pat nukentėjusioji E. B. savo parodymus patvirtino ir akistatos su abiem kaltinamaisiais metu, kurių metu laikėsi savo parodymų ir tvirtino, kad naktį savo daržinėje, kurios vienos pusės durys buvo iškeltos iš vyrių, prie savo spintelės rado pasilenkusį kaimyną D. R., kuris buvo su žibintuvėliu ant galvos, sakė jai, kad ieško mergų, kad duris išvertė vėjas, taip pat matė ir kitą jai anksčiau nepažįstamą vyrą, kuris tuo metu stovėjo prie jos daržinės durų. Tvirtino, kad daržinės duris pradžioje buvo bandoma laužti, nes už ąsos buvo užkišta metalinė dildė, kurią tas jai nepažįstas vyras ištraukė ir numetė į pievą. Dildė buvo ne jos, mano, kad dildė buvo D. R.. E. B. taip pat tvirtino, kad kaltinamieji meluoja, kad ji niekada nėra buvusi pas D. R. garaže, be to ji vyrams pasakė, kad iškvies policiją, o jie prašė policijos nekviesti. Policijos būtų nekvietusi, tačiau ryte pamatė karutį su padangomis ir trimeriu, tuomet ir iškvietė, policijos pareigūnams nurodė, kad D. R. su kitu vyru naktį buvo įlindę į jos daržinę.

Vertinant nukentėjusiosios E. B. parodymus darytina išvada, kad nukentėjusiosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu (pareiškime - 2 t., b. l. 1-2, apklausus kaip liudytoją - 2 t., b. l. 39-41, parodymų patikrinimo vietoje metu - 2 t., b. l. 60-61, 65-71, bei akistatų su abiem kaltinamaisiais metu - 2 t., b. l. 86-88, 95-97), tiek ir teisme, buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški. Taigi nukentėjusioji visą laiką vienodai - ko negalima pasakyti analizuojant kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, ypač M. S., duotus parodymus (dėl Ž. M. buvimo vietos, dėl nukentėjusiosios jiems išsakytų kaltinimų, dėl nukentėjusiosios turėtų motyvų apkalbėti, kt.) - tvirtino, kad naktį iš vyrių buvo iškeltos jos daržinės durys, apgadinta spyna, už durų konstrukcijos buvo užkišta ne jos metalinė detalė – dildė, prie durų stovėjo kaltinamasis M. S., o daržinės viduje buvo ir daiktus apžiūrinėjo kaltinamasis D. R., daržinėje buvę daiktai – pompos, buvo išimtos iš jų ankstesnės buvimo vietos ir padėtos ant žemės, o dildę kaltinamasis M. S. iš durų išėmė ir numetė į žolę.

Nors kaltinamieji bandė aiškinti, kad nukentėjusioji buvo neblaivi, nors nei vienas iš jų alkoholio kvapo nuo nukentėjusiosios nejuto ir patvirtino, kad nukentėjusioji nesvirduliavo - jokiais objektyviais ar kitais patikimais duomenimis byloje nebuvo nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo neblaivi ir esminiai galėjo suklysti dėl jos liudijamas įvykio aplinkybes. Priešingai, tai kaltinamieji buvo neblaivūs, ką patys pripažino, pripažino, kad vartojo alkoholį, gėrė degtinę.

Byloje nebuvo nustatytas joks logiškas pagrindas, dėl ko nukentėjusioji siektų apkalbėti kaltinamuosius ir tyčia melagingai juos abu apkaltinti padarius kriminalinį nusikaltimą būtent kaltinime nurodytu laiku ir būdu. Nukentėjusioji jokių turtinio pobūdžio pretenzijų kaltinamiesiems nereiškė, neigiamai kaltinamojo – kaimyno D. R. necharakterizavo, o kaltinamojo M. S. nurodė anksčiau visiškai nepažinojusi. D. R. kaip jo apkalbėjimo motyvus nurodė tai, kad jis prieš du (?) metus garsiai leido muziką, o išpumpuodamas savo šulinį vandeniu buvo užpylęs nukentėjusiosios daržą, tačiau pats pripažino, kad policijos nukentėjusioji nė karto jam nekvietė, su kaltinamuoju nekonfliktavo. Todėl kaltinamojo D. R. išsakyti argumentai dėl ko nukentėjusioji jį apkalba - vertintini kaip neįtikinami ir visiškai nelogiški.

Kadangi nukentėjusiosios E. B., įspėtos ir dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, ir dėl melagingų parodymų davimo, parodymais teismas neturi jokio pagrindo netikėti, jos parodymais remiasi.

Be to, nukentėjusiosios E. B. parodymus patvirtino ir netiesioginių liudytojų parodymai.

Nukentėjusiąja pripažinta M. M. parodė, kad tą pačią naktį iš jos garažo, numušus pakabinamą spyną, buvo pavogti karutis, ratai ir trimeris, o jai paskambinusi kaimynė E. B. pasakė, kad iš jos garažo pavogti daiktai buvo rasti pas ją. Kai nuvyko pas kaimynę ši jai papasakojo, kad paryčiais atsikėlusi pamatė savo daržinėje šviesą, nuėjo pažiūrėti ir daržinėje rado šalia gyvenantį kaimyną D. R., kuris buvo su nepažįstamu vyru, taip pat minėjo, kad buvo iškeltos jos daržinės durys.

Liudytoja E. J. - policijos pareigūnė, parodė, kad atvykus E. B. papasakojo, kad naktį ar ryte pamatė, kaip du asmenys kažką daro prie jos ūkinio pastato, viduje degė šviesa, o daržinės viduje pamatė savo kaimyną D. R., kuris buvo su nepažįstamu vyriškiu, jos ūkinio pastato durys buvo iškeltos. Liudytoja nurodė, kad ji pati apžiūrėjo daržinės duris ir nemano, kad jas būtų galėjęs iškelti vėjas. Apsiklausė E. B., ši neatrodė apsvaigusi ar neadekvati. Apklausinėdama E. B. protokole viską surašė pagal nukentėjusiosios žodžius.

Liudytoja B. U. - policijos pareigūnė, parodė, kad atlikdama ikiteisminį tyrimą bendravo su E. B., kuri jai nurodė, kad atsikėlusi naktį daržinėje pamatė šviesą, nors ten elektra nėra įvesta, išėjo į lauką pasižiūrėti ir pamatė, kad prie daržinės durų lauke stovi jai nepažįstamas vyras, o viduje prie spintelės, kurioje buvo visokių smulkių daiktų, yra pasilenkęs kaimynas D. R.. Asmenys jokių daiktų nepaėmė, įstatė jos daržinės duris ir išėjo namo. Ryte ji prie savo kiemo rado karutį su trimeriu ir padangomis. Skambino M. M. ir paklausė - ar pas ją nedingo daiktai, o M. pasakė, kas ryte matė, jog jos garažo durys yra išlaužtos, kad ji jau iškvietė policiją. E. B. sakė, kad jos daržinės durų spyna nebuvo nulaužta, tik iš „zoviesų“ buvo iškeltos durys. Pasakojo, kad kitą dieną ji rado ne savo dildę ir ją pateikė per parodymų patikrinimą. Per parodymų patikrinimą E. B. parodė dvi pompas, kurios prieš įvykį buvo traktoriuko priekaboje, o įvykio metu buvo padėtos ant žemės, t. y. perkeltos į kitą vietą. Liudytoja nurodė, kad nukentėjusiosios daržinės durys yra aukštos, vėjas jų negalėtų iškelti. Pati E. B. buvo blaivi ir adekvati, visą laiką aiškino tą patį, viskas buvo surašyta iš jos žodžių. E. B. nurodė, kad tikriausiai buvo norima kažką pavogti iš jos daržinės, bet ji tam sutrukdė.

Liudytoja J. V. - policijos pareigūnė, parodė, kad ir ji atlikinėjo ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje byloje, į įvykio vietas vyko kartu su B. U.. Protokolas-pareiškimas ir apklausos protokolas buvo surašyti iš E. B. žodžių, įspėjus ją dėl melagingų parodymų davimo. Jokių abejonių dėl E. B. adekvatumo jai nekilo. E. B. nurodė, jog ji suprato, kad vyriškiai buvo atėję vogti, nurodė, kad daržinėje buvo vertingų daiktų, nurodė, kad keli daiktai buvo pajudinti iš jų buvimo vietos. Ji ir pati apžiūrėjo tą daržinę, matė joje vertingų daiktų, kuriuos būtų buvę galima parduoti. Daržinės durų vėjas jokiais būdais negalėjo iškelti. Į daržinę buvo patekta lyg naudojant dildę. Įrankį parodė pati nukentėjusioji. Su E. B. anksčiau nėra susidūrusi, duomenų apie jos girtavimą neturi, E. B. buitis tvarkinga, jokių požymių apie girtavimą nematė.

Taigi visos paminėtos liudytojos patvirtino nukentėjusiosios duodamų parodymų vienodumą ir nuoseklumą, patvirtino ir nukentėjusiosios adekvatumą.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Teismas remiasi ir šių netiesioginių liudytojų parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiosios ir paminėtų liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Be to, nukentėjusiosios parodymus, o tuo pačiu ir kaltinamųjų kaltę, patvirtina ir byloje išnagrinėti rašytiniai įrodymai, tai yra: įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad E. B. daržinėje ((duomenys neskelbtini)) buvo įvairių vertę ir paklausą turinčių daiktų, o iš nufotografuotų (1 t., b. l. 93) daržinės durų matyti, kad atsižvelgiant į jų dydį, į tai, kad jos buvo užrakintos - vėjas durų iškelti nebūtų galėjęs (duomenų, kad įvykio metu toje vietoje buvo viesulas/tornadas – teismas neturi); bei daiktų apžiūros protokolas, kuriame buvo aprašyta apžiūrėta nukentėjusiosios rasta svetima 43,5 cm metalinė dildė, kurią, kaip tvirtino nukentėjusioji, iš durų mechanizmo ištraukė ir į žolę numetė kaltinamasis M. S., taip pat apžiūrėta ir aprašyta nukentėjusiosios daržinės duryse buvusi metalinė ąsa, kuri buvo nulaužta ir sulankstyta paveikus ją mechaniškai, norint įsibrauti į užrakintą patalpą, ko padaryti nepavykus - iš vyrių ir buvo išimta viena iš dviejų daržinės durų.

Liudytojo Ž. M. parodymų vertinimas.

Liudytojas Ž. M. - kaltinamųjų draugas/pažįstamas, kartu su kaltinamaisiais atvykęs pas D. R. ir garaže gėręs alkoholį, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nors gėrė degtinę, po ko girtas nuėjo miegoti į mašiną ir nežino/neatsimena ar kaltinamieji buvo kur nors išėję, tačiau teisme atsiminė, kad į garažą buvo atėjusi kažkokia kaimynė, kuri prašė įdėti duris ir kaltinamieji buvo nuėję jai padėti. Tačiau Ž. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 102-105), apie jokios kaimynės atėjimą į garažą net neužsiminė, tik apklausoje nurodė, kad garaže gėrė degtinę, buvo girtas, dėl ko nieko neprisimena, iš garažo išėjęs nebuvo, o ar nakties metu M. S. su D. buvo kur nors išėję - negalėjo pasakyti, nes nežino, tik pamena, kad paryčiais kažkur važiuojant juos buvo sustabdę policijos pareigūnai. Liudytojas Ž. M., paklaustas - kodėl tik teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pas kaltinamąjį D. R. į garažą buvo atėjusi kaimynė, kuri prašė įstatyti durtis – atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu moters neprisiminė, nes jo atmintis labai trumpa (?).

Atsižvelgiant į liudytojo Ž. M. parodymų skirtingumą ir nelogiškumą - ypač aiškinant, kad moters/nukentėjusiosios neprisiminė, nes jo atmintis labai trumpa, tačiau apie moterį prisiminęs liudydamas teisme, nors praėjo daug daugiau laiko nei nuo jo liudijimo ikiteisminio tyrimo metu (2023-11-08) ir paties įvykio (2023-08-28), atsižvelgiant į tai, kad liudytojas yra kaltinamųjų draugas, taigi nėra bešališkas, į tai, kad teismas, kaip patikimais, remiasi nukentėjusiosios E. B. parodymais, liudytoju apklausto Ž. M. parodymai vertintini kritiškai, kaip jo siekimas - tvirtinant abiejų kaltinamųjų iškeltą versiją - padėti kaltinamiesiems išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma, teismo įsitikinimu, neginčijamai patvirtina, kad abu kaltinamieji padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką – įsibraudami į patalpą pasikėsino pagrobti svetimą - E. B. priklausantį neapibrėžtą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė tik dėl nuo kaltinamųjų valios nepriklausančių aplinkybių, nes jie nesuspėjo to padaryti tik dėl to, kad jiems sutrukdė nukentėjusioji.

Abiejų kaltinamųjų neprisipažinimą pasikėsinus pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą teismas taip pat vertina kritiškai, kaip jų siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nes kaltinamųjų kaltė, kaip jau paminėta, buvo įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma.

Akivaizdu, kad abiejų kaltinamųjų veiksmas iškeliant iš vyrių dideles ir sunkias svetimos daržinės duris, ko aiškiai nepadarė vėjas, ką pripažino ir patys kaltinamieji, ir ko vienas asmuo padaryti nesugebėtų, nes tą įrodo ir pačių kaltinamųjų parodymai, jog jie ir dviese daržinės duris į vyrius vos įstatė, įėjimas į svetimą daržinę, kurioje buvo vertingų ir galimų nesunkiai realizuoti daiktų, vieno iš kaltinamojo, kitam tuo laiku stovint ir laukiant prie iš vyrių iškeltų durų, apžiūrinėjimas daržinėje buvusios svetimos spintelės, daržinėje buvusių daiktų (pompų) išėmimas iš traktoriuko priekabos ir padėjimas ant žemės, nes nukentėjusioji tvirtino, kad paminėti daiktai iki įvykio buvo traktoriuko priekaboje, kuo teismas neturi pagrindo abejoti, ir viso to padarymas naktį – 03 val., tamsos laiku, nes kaltinime nurodytu laiku švinta tik apie 06 val., įrodo kaltinamųjų tikslą įsibrovus į patalpą pagrobti svetimą turtą. Joks kitas tikslas, nei tikslas pagrobti svetimą turtą, dėl kurio abu kaltinamieji atėjo ir buvo nukentėjusiosios sodyboje, iškėlė užrakintos daržinės duris, o vienas iš jų buvo ir daržinės viduje - byloje nustatytas nebuvo.

Turto vertė - nors tikslus turtas, kurį kėsinosi pagrobti kaltinamieji ir nebuvo nenustatytas dėl objektyvios priežasties - nukentėjusiosios aktyvaus tolesnės veikos tęsimosi užkardymo, kurį kėsinosi pagrobti kaltinamieji - įtakos veikos kvalifikacijai neturi, nes yra kaltinamųjų veiką kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą, kas buvo padaryta abiejų kaltinamųjų aktyviais veiksmais, nes, kaip jau buvo aptarta, durų į E. B. daržinę vienam asmeniui iš vyrių iškelti nebuvo įmanoma.

Nepriklausomai nuo to, kad daržinės viduje buvo tik kaltinamasis D. R., o M. S. stovėjo prie durų, tačiau kaltinamųjų veiksmai, kuriuos teismas jau aptarė (abiejų atėjimas į svetimą sodybą naktį, abiejų dalyvavimas durų iškėlime, abiejų buvimas įvykio vietoje, kuomet juos užklupo nukentėjusioji) rodo, jog nusikaltimą kaltinamieji padarė veikdami bendrai, turėdami išankstinį tikslą padaryti vagystę iš E. B. daržinės, pritardami vienas kito daromiems veiksmams, todėl nebeturint reikšmės kas ir kokius veiksmus atliko (kuris konkrečiai buvo viduje, kuris stovėjo prie durų), kaltinamieji veikė bendrininkų - bendravykdytojų grupėje.

Kaltinamieji, norėdami pavogti neapibrėžtą turtą, padarė viską, kas buvo reikalinga nusikaltimui, todėl laikytina, kad jie padarė nusikalstamą veiką, net jei patalpoje ir nebūtų buvę jokio turto, kurį kaltinamieji būtų galėję pagrobti. Tačiau jų daroma nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nes kaltinamieji buvo užklupti nukentėjusiosios, todėl neturėjo galimybės nusikaltimo pabaigti.

Nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė veikdami tiesiogine tyčia - jie turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą, tikslui pasiekti pašalino patekimui į patalpą kliudančių kliūtį, tai yra veikė dėl savanaudiškų paskatų, suvokė pavojingą pradėtos daryti veikos pobūdį, numatė galimus padarinius, jų norėjo, tačiau jų nedetalizavo, nors pagal aplinkybes padariniai būtų neišvengiamai kilę.

Taigi teismas daro išvadą, kad kaltinamieji D. R. ir M. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 3 dalyje (pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovę į E. B. patalpą).

Dėl vagystės įsibraunant į M. M. patalpą - garažą.

D. R. ir M. S. byloje taip pat buvo kaltinami ir tuo, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 27 d. 20.00 val. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. 6.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, bendrais tyčiniais veiksmais, išlaužę durų pakabinamą spyną, per duris įsibrovė į patalpą – M. M. garažą, esantį (duomenys neskelbtini)., iš kur slapta pagrobė svetimą, M. M. priklausantį, bendros 300 Eur vertės, turtą: bendros 200 Eur vertės keturias automobilio padangas su ratlankiais „Audi“ (1 vnt. vertė 50 Eur), 50 Eur vertės elektrinį trimerį „Vagner SDH Garden“ XL 25T, 50 Eur vertės karutį, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamieji neprisipažino pavogę nukentėjusiosios M. M. turtą įsibraudami į jos garažą.

Nukentėjusioji M. M. parodė, kad ji nežino - kas iš jos garažo galėjo pavogti daiktus, kurie vėliau buvo rasti palikti kaimynės E. B. kieme.

Liudytoja B. U. - policijos pareigūnė, parodė, kad mano, jog vagystę iš M. M. garažo ir pasikėsinimą padaryti vagystę iš E. B. daržinės padarė tie patys asmenys, nes abi nusikalstamos veikos buvo padarytos tuo pačiu paros metu, E. B. kaltinamuosius užtiko, o M. M. daiktai buvo palikti prie E. B. kiemo, be to M. M. garažo duryse padaryti įbrėžimai galėjo būti padaryti pas E. B. rasta jai nepriklausančia dilde.

Taigi byloje buvo nustatyta, kad abi nusikalstamos veikos buvo padarytos tą pačią naktį, įsibraunant į patalpas, kurios buvo tame pačiame kaime, pakankamai netoli viena nuo kitos, iš M. M. pavogti daiktai buvo rasti nukentėjusiosios E. B. kieme, tai yra sodyboje, kurioje E. B. kaltinamuosius užtiko įsibrovusius ir į savo pačios daržinę, pas E. B. buvo rasta dildė, kuria galimai buvo padaryti įbrėžimai ant M. M. garažo durų ir kuri E. B. nepriklauso, kurią kaltinamasis M. S. E. B. akivaizdoje ištraukė iš šios daržinės durų ir numetė į žolę.

Visi šie sutapimai leidžia manyti, jog ir šią nusikalstamą veiką iš M. M. garažo taip pat padarė tie patys kaltinamieji, tai yra to paties kaimo gyventojas D. R., kuris gerai pažinojo gyventojus, žinojo, kur gali būti jų turtas, bei D. R. draugas M. S..

Tačiau toks manymas šiuo atveju yra tik prielaida, nes jokių objektyvių įrodymų - be subjektyvios tyrėjos nuomonės/manymo, be teismo jau paminėtų sutapimų, ikiteisminio tyrimo metu net neatlikus trasologinės ekspertizės dėl įbrėžimų ant M. M. garažo durų padarymo pas E. B. rasta dilde - leidžiančių padaryti išvadą, kad nusikaltimą padarė kaltinamieji D. R. ir M. S. – surinkta nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, kad D. R. ir M. S. inkriminuotas kaltinimas dėl vagystės įsibrovus į M. M. garažą, iš esmės nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir yra įrodinėjamas prielaidomis, kuriomis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teis­mų prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias nuosp­ren­džio su­ra­šy­mą“ 3.1.8. punktą - grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima, pirmos instancijos teismui išanalizavus duomenų visumą ir nesusiformavus vidiniam įsitikinimui, kad būtent kaltinamieji padarė ir šį nusikaltimą, visas abejones vertinant kaltinamųjų naudai, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos taisykle, kad „geriau išteisinti dešimt kaltų, nei nuteisti vieną nekaltą“, teismas daro išvadą, jog nesurinkus neginčijamų ir patikimų įrodymų, kad kaltinamieji D. R. ir M. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (vagystę įsibraunant į M. M. patalpą) - jie pagal šį kaltinimą turi būti išteisinti (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje bei būdami recidyvistais (turėdami neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – kaltinamieji padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje; į kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes; į kaltinamųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis:

1) D. R.: teistas 4 kartus, tame tarpe ir už pavojingas nusikalstamas veikas nuosavybei, visi teistumai neišnykę, baudos bausmės, kuri buvo paskirta 2017-10-06 nuosprendžiu ir vis bendrinama – iki šiol neatlikęs, daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už besikartojančius grubius nusižengimus, paskirtų administracinių baudų nemoka, todėl tos nuobaudos galioja, nedirba, nors ir yra fiziškai sveikas, bei darbingas, registruojasi Užimtumo tarnyboje, yra Priklausomybės ligų registre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl kelių narkotikų ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas, nevedęs, turi keturis nepilnamečius vaikus;

2) M. S.: teistas 6 kartus, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, 5 teistumai neišnykę, baudos bausmių, kurios buvo paskirtos 2015-12-22 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi ir 2023-04-05 baudžiamuoju įsakymu, nebaigęs atlikti/neatlikęs, ne vieną kartą teistas užsienyje, daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už besikartojančius grubius administracinius nusižengimus, paskirtų administracinių baudų nemoka, todėl tos nuobaudos galioja, tvirtina, kad vykdo individualią veiklą, nevedęs, sveikas.

1) išvadų vis nepadarančiam D. R., atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, žalos nespėta padaryti, skirtina ne pati griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, tačiau maksimali arešto bausmė (BK 49 str.), bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinant su 2023 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme - 1546,05 Eur bauda (BK 64 str. 2 d., 65 str. 2 d., vykdo antstolis N. A.), ir arešto bausmę pasiunčiam atlikti į kalėjimą, nes - atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jam jau kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas (2022-04-15 nuosprendžiu), tačiau neatlikęs bausmės jis vėl padarė naują nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas 2023-03-29, po to vėl naują nusikaltimą, kuris nagrinėjamas šioje byloje, padarė praėjus tik penkiems mėnesiams po paskutinio nuteisimo - nepraėjus nė dviem mėnesiams po jo paleidimo (2023-07-10) atlikus 2023-03-29 nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę, atsižvelgiant į kaltinamojo turimus neišnykusius teistumus, taip pat ir į kaltinamojo aktyvų bandymą klaidinti teismą šioje byloje - teismo įsitikinimu, nėra jokio pagrindo bausmės vykdymo atidėti, o ir kaltinamojo turimi keturi vaikai nesustabdė jo nei nuo alkoholio vartojimo, nei nuo nusikalstamos veikos padarymo.

2) išvadų taip pat vis nepadarančiam M. S., atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, žalos nespėta padaryti, skirtina ne pati griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, tačiau maksimali arešto bausmė (BK 49 str.), bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinant su neatliktomis baudų bausmėmis, tai yra su 2015 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinus paskirta ir neatlikta 610,79 Eur bauda (vykdo antstolė R. D.), bei 2023 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir visiškai neatlikta 500,00 Eur bauda (BK 64 str. 2 d., 65 str. 2 d., vykdo antstolis A. Š.), ir arešto bausmę pasiunčiam atlikti į kalėjimą, nes - atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jam jau kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, buvo skirtos ir švelnesnės bausmės, kurios įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė, nes jis toliau darė nusikalstamas veikas, baudų, nors tvirtina vykdantis individualią veiką – nemokėjo, 2023-08-02 paleistas atlikęs paskutiniu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę nė nepraėjus mėnesiui vėl padarė naują šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką, atsižvelgiat į jo turimus neišnykusius teistumus, taip pat ir į kaltinamojo aktyvų bandymą klaidinti teismą šioje byloje - teismo įsitikinimu, nėra jokio pagrindo bausmės vykdymo atidėti.

Kardomosios priemonės.

Kaltinamieji laikinai sulaikyti nebuvo, jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 118-121, 138-141), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai.

Karutis, elektrinis trimeris, automobilio ratai - grąžinti nukentėjusiajai M. M. (1 t., b. l. 125-127), paliktini jai disponuoti savo nuožiūra; metalinė dildė ir metalinė ąsa, saugomos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Radvilėnų pl. 1C, LT-50264, Kaunas (2 t., b. l. 79-81), nuosprendžiui įsiteisėjus paimtinos ir sunaikintinos kaip menkavertės.

Proceso išlaidos.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (15,86 Eur), neviršija galimos nepriteisti proceso išlaidų sumos kiekvienam kaltinamajam, todėl iš kaltinamųjų valstybei nepriteistinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kaltinamiesiems paskirto gynėjo išlaidos (362,50 Eur - 2024-03-28 pažyma Nr. APD-2024-03526), atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimą užtikrino teismas, atsižvelgiant ir į kaltinamųjų sudėtingą turtinę padėtį - iš kaltinamųjų valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 3 dalyje (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą), ir nuteisti – 90 parų arešto bausme;

remiantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, BK 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2023 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme - 1546,05 Eur bauda, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - 90 (devyniasdešimties) parų areštą ir 1546,05 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 05 ct) baudą.

Arešto bausmę paskirti atlikti kalėjime. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad baudą jis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir kaltinamąjį sulaikius vykdant nuosprendį - panaikinti.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 3 dalyje (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą), ir nuteisti - 90 parų arešto bausme;

remiantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, BK 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2015 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi (subendrinus bausmes ) paskirta bei neatlikta 610,79 Eur bauda ir 2023 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 500,00 Eur bauda, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - 90 (devyniasdešimties) parų areštą ir 1110,79 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dešimties eurų 79 ct) baudą.

Arešto bausmę paskirti atlikti kalėjime. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad baudą jis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir kaltinamąjį sulaikius vykdant nuosprendį - panaikinti.

Išaiškinti abiem kaltinamiesiems, kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. 2) nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu kaunas@kalejimai.lt, telefono Nr. 8 663 60132 - apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. 3) Nuteistųjų, kurie patys neatvyksta atlikti arešto bausmės, paiešką atlieka policija.

D. R. IR M. S., kaltinamus pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystę įsibrovus į M. M. garažą), išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šią inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

1) karutį, elektrinį trimerį, automobilio ratus - grąžintus nukentėjusiajai M. M. - palikti jai disponuoti savo nuožiūra;

2) metalinę dildę ir metalinę ąsą, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Radvilėnų pl. 1C, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus paimti ir sunaikinti.

Proceso išlaidų iš kaltinamųjų valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).