Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-08-27 · Civilinė byla Nr. 2-16117-199/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-08-27
Bylos Nr.
2-16117-199/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11964-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Olga Šinkarenko
Ieškovas
UAB „4finance“
Atsakovas
R. N.
Civilinė byla Nr. 2-16117-199/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11964-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 63.3.; 99.5.; 99.7.; 116.5.1.; 116.5.2.; 116.11.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m.rugpjūčio 27 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui R. N. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 2000 Lt skolos, 152,21 Lt palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 1992,09 Lt palūkanų po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 93 Lt žyminį mokestį. Prašė priimti sprendimą už akių tuo atveju, jei per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateiks atsiliepimo.

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti CPK 130 str. tvarka, viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame internetiniame puslapyje www.teismai.lt. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepareiškė, todėl tokiu atveju esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2012-11-19 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 828406005, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 800 Lt kreditą, 2012-11-28 gavus prašymą padidinti paskolos sumą – 1000 Lt ir 2012-11-30 vėl gavus prašymą padidinti paskolos sumą, ieškovas paskolino dar 200 Lt, iš viso 2000 Lt 30 dienų terminui su 152,21 Lt palūkanomis iki kredito grąžinimo dienos, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą bei sutartyje numatytas palūkanas. Ieškovas nurodo, kad atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė ir nustatytu terminu negrąžino skolos. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovui įvykdymą ir pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti ir priteisti jam 2000 Lt negrąžintos paskolos ir 152,21 Lt palūkanų iki kredito grąžinimo termino (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Remiantis sutarties 7.1 punktu ieškovas paskaičiavo atsakovui 200,00 procentų palūkanas, kurių suma sudaro 1992,09 Lt, ir prašo priteisti jas iš atsakovo. Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui gražinti, šalys nebuvo sutarusios šį terminą pratęsti. Atsižvelgdamas į nurodytas teises normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvada, kad paskolos gavėjas negali buti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino gražinti paskolą praleidimo mokėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Tačiau atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovui (kreditoriui) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Remiantis sutarties 7.1 punktu ieškovas paskaičiavo atsakovui 200,00 procentų metinę palūkanų normą, kurių suma sudaro 1992,09 Lt.

Atsižvelgiant į ieškovo veiklos specifiką – ieškovas teikia greitąsias vartojimo paskolas –teismas pažymi, kad ieškovas pusantrų metų nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pats yra kaltas dėl jo patiriamų nuostolių. Be to, kaip nurodė ieškovas, palūkanos skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2012-12-19 iki 2014-07-22 , t.y. daugiau nei už pusantrų metų nuo kredito grąžinimo termino pabaigos. Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 200,00 procentų metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta tikėtina nemokaus skolininko padėtis. Ieškovo prašomos priteisti 1992,09 Lt palūkanos prilygsta negrąžinto kredito 2000 Lt sumai. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovas, paskolinęs atsakovui 2000 Lt sumą, patyrė būtent tokio dydžio (1992,09 Lt) nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo, į bylą nėra pateiktas ir aiškus palūkanų paskaičiavimas (CPK 12 str., 178 str.). Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės ir yra mažintinos (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdama stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorė savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo R. N. galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdama šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindama galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos (2000 Lt) ir prašomų priteisti palūkanų dydį (1992,09 Lt), laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgus į jau minėtą ieškovo veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, verslo subjektui nedidelę grąžintinos paskolos sumą, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinas iki 600 Lt (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo), laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-14 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2008).

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu. Civilinė byla iškelta 2014-06-30, todėl nuo minėtos dienos iš atsakovo ieškovui, nuo priteistos sumos priteistinos 5 procentų metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas už teismui pateiktą ieškinį sumokėjo 93 Lt žyminio mokesčio. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgia į šalių procesinį elgesį ir į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškinio dalis dėl pagrindinio reikalavimo - skolos priteisimo - patenkinta visiškai, ieškinys teismui pateiktas dėl to, kad atsakovas nebuvo įvykdęs piniginės prievolės, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina ieškovo sumokėta žyminio mokesčio suma - 93 Lt, (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jų suma mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 nurodyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 str. 6 d.) (2 b. l.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., 441 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „4finance“, įm. k. 301881644, buv. Jonavos g. 254A, Kaunas, ats. sąsk. Nr. LT29 7300 0101 1206 5574, AB Swedbank, banko kodas 73000, - 2000 Lt (du tūkstančius litų) skolos, 152,21 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt du litus ir 21 ct) palūkanų iki kredito grąžinimo terminio, 600 Lt (šešis šimtus litų) sutartinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2752,21 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-06-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 93,00 Lt (devyniasdešimt tris litus) žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Olga Šinkarenko