Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2S-768-589/2025

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-12-17
Bylos Nr.: e2S-768-589/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06576-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rita Dambrauskaitė
Ieškovas: K. K.
Atsakovas: K. T. L.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-768-589/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06576-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.9.6; 3.1.18.7; 3.3.2.5; 3.3.2.6.3; 3.3.2.7 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-222-466/2025 pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui K. T. L. dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovo K. T. L. priešieškinį ieškovei K. K., išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. K. (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo pakeisti teismo patvirtintą skyrium gyvenančio tėvo K. T. L. (toliau – ir atsakovas) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, taip kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko K. K. L. išlaikymui iki jo pilnametystės periodinėmis išmokomis po 1 200 Eur kas mėnesį, nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teise tvarko vaiko motina, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas priešieškiniu prašo pakeisti šalių sudarytą 2017 m. sausio 27 d. taikos sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1499-862/2017, ir 2021 m. kovo 30 d. taikos sutarties pakeitimus, patvirtintus teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-147-1019/2021, taip: 1) nustatyti „1 p. Šalių sūnaus, K. K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu K. T. L.“; 2) panaikinti sutarties 18 ir 19 punktą; 3) pakeisti ir papildyti sutarties 4 ir 5 punktus (bendravimo su vaiku tvarka), taip kaip nurodyta priešieškinyje; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. 2025 m. birželio 19 d. ieškovė byloje pateikė prašymą skirti atsakovui baudą po 100 Eur už kiekvieną 2024 m. lapkričio 12 d. teismo nutarties, kuria nustatyta ieškovės ir sūnaus K. K. L. laikina bendravimo tvarka, nevykdymo dieną (iš viso 44 dienas), kas iš viso sudaro 4 400 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 25 d. nutartimi netenkino ieškovės K. K. prašymo dėl baudos atsakovui K. T. L. skyrimo.

5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartimi iki teismo sprendimo priimto šioje byloje įsiteisėjimo vaiko K. K. L. gyvenamoji vieta laikinai buvo nustatyta su tėvu atsakovu. Minėta nutartimi buvo nustatyta laikina motinos ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, pagal kurią ieškovė bendrauja su sūnumi kas antrą savaitę, pasiimdama jį iš atsakovo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki kito penktadienio 17.00 val., išskyrus atvejus kai vaikas atsisako bendrauti su mama. Ieškovė ir atsakovas teismo nutartimi buvo įpareigoti nekliudyti ir nedrausti vaikui susisiekti, bendrauti telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis (telefonu ir kitomis internetinėmis ryšio priemonėmis) su kitu iš tėvų, jei vaikas nori, tuo metu kai praleidžiamas laikas su kitu iš tėvų. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį, iš bendravimo tvarkos pašalindamas nuostatą „išskyrus atvejus kai vaikas atsisako bendrauti su mama“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi, tenkindamas ieškovės prašymą, pakeitė 2024 m. kovo 1 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Teismas nustatė 3 mėn. pereinamąjį laikotarpį, kad atstatant vaiko ryšį su mama dalyvautų specialistas psichologas.

6. Teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatytoje motinos laikinoje bendravimo su vaiku tvarkoje numatyta, kad vaiko motina ieškovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku metų visomis porinėmis savaitėmis (nuo penktadienio iki penktadienio), pasiimdama vaiką penktadienį iš jo bendrojo lavinimo įstaigos (po pamokų) arba iš papildomo lavinimo įstaigos (po papildomo lavinimo užsiėmimų (būrelių, treniruočių ir pan.), jeigu tą dieną vaikui yra papildomo lavinimo užsiėmimai, ir atveždama vaiką į jo bendrojo lavinimo įstaigą (prieš užsiėmimus) kitos savaitės penktadienį. Jeigu motinos ieškovės vaiko pasiėmimo ir grąžinimo dienomis vaikas nevyksta į bendrojo lavinimo įstaigą (dėl vaiko atostogų, šventinių / nedarbo dienų ir pan.), ieškovė vaiką pasiima, o tėvas atsakovas vaiką perduoda viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) 17.00 val. Atsakovas privalo užtikrinti tinkamą vaiko perdavimą jo motinai ieškovei bendravimo tvarkos šiame punkte nustatytu laiku (17.00 val.) – atvykęs su vaiku į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę, susisiekti su ieškove mobiliuoju telefonu ir telefoninio pokalbio metu arba SMS žinute informuoti ją apie konkrečią stovėjimo aikštelėje vaiko perdavimo vietą.

Atsiliepimas

7. Ieškovė prašyme dėl baudos atsakovui skyrimo teigia, kad psichologo dalyvavimas vaiko ir motinos ryšio atstatyme teigiamų rezultatų nedavė ir taip pat situaciją vertina atsakovas atsiliepime į prašymą dėl baudos skyrimo. Su prašymu dėl baudos skyrimo ieškovė pateikė du surašytus antstolių faktinių aplinkybių protokolus – 2025 m. kovo 7 d. ir 2025 m. gegužės 22 d. Tuomet buvo penktadieniai, kuomet ieškovė pagal 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatą motinos laikiną bendravimo su vaiku tvarką turėjo paimti vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus vaiko mokymosi (ar užsiėmimų) laikui.

Žemesnės instancijos teismas

8. 2025 m. kovo 7 d. antstolio I. G. surašytame faktinių aplinkybių protokole nurodyta, kad ieškovei atvykus prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos ir paskambinus sūnaus K. mokytojai, informacijos suteikimas buvo peradresuotas socialinei darbuotojai, kuri pranešė ieškovei, kad yra įpareigota informuoti vaiko mamą, kad K. nenori su mama važiuoti, lauks tėčio, kol jis pasiims vaiką iš mokyklos. 2025 m. gegužės 22 d. antstolės J. P. surašytame faktinių aplinkybių protokole nurodyta, kad ieškovei atvykus prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos ji paskambino sūnui K. (telefone kontaktas išsaugotas kaip „K. L.“), tačiau niekas neatsiliepė. Po to ieškovė paskambino sūnaus K. mokytojai J. pranešdama, kad atvyko pasiimti sūnaus. Tuomet jai perskambino sūnus K. ir pasakė, kad niekur su ja nevažiuos. Palaukus prie mokyklos, netrukus atvyko moteris, pasak ieškovės, vaiko tėvo sugyventinė. Moteris įėjo į mokyklą ir iki faktinių aplinkybių konstatavimo pabaigos iš mokyklos pro pagrindines duris neišėjo. Ieškovė mėgino eiti paskui tą moterį, tačiau ieškovės į mokyklą neįleido. Po kelių minučių iš mokyklos išėjo berniukas, kurį pamačiusi ieškovė pakvietė K., jie abudu pakalbėjo, tačiau vaikas kartu su ieškove nevažiavo.

9. Ieškovė pateikė jos susirašinėjimą su klasės auklėtoja J., kuomet ieškovė teiravosi, kokiu pagrindu ir kokia informacija mokytoja dalinasi su vaiko tėvo sugyventine. Klasės auklėtoja atsakė ieškovei, kad tėvo draugė G. yra nurodyta kaip įgaliotas asmuo bendrauti su mokykla vaiko klausimais, remiantis tėvo raštišku sutikimu, pateiktu mokyklai. Klasės auklėtoja pasikvietė tėvo sugyventinę paaiškinti, į ką reikia atkreipti dėmesį K. atliekant užduotis, jokios konfidencialios ir individualiai reikšmingos informacijos vaiko tėvo sugyventinei nebuvo suteikta.

10. Nors ieškovė pateikė du antstolių faktinių aplinkybių protokolus, tačiau baudą atsakovui prašo skirti už 44 dienas, kuomet ieškovė negalėjo bendrauti su sūnumi, laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 7 d. iki 2025 m. birželio 5 d., t. y. kiekvienos porinės savaitės dienomis, kuomet turėjo būti motinos ir sūnaus bendravimo laikas. Taip pat ieškovė pateikė sūnaus K. apsilankymo medicinos įstaigoje 2025 m. birželio 5 d. duomenis ieškovės nurodomoms priežastims dėl sūnaus nedalyvavimo mokyklos išleistuvių šventėje patvirtinti, kas, ieškovės teigimu, įvyko dėl atsakovo kaltės, t. y. sąmoningo atsakovo veikimo taip, kad K. negalėtų dalyvauti šventėje.

Šalies argumentai

11. Ieškovė su prašymu dėl baudos atsakovui skyrimo taip pat pateikė K. klasės vaikų tėvų ir (duomenys neskelbtini) klasės mokytojos J. susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad kalbama apie K. sukeltą konfliktą, kuomet jis praskėlė bendraklasiui lūpą. Tėvus neramina situacija dėl K. elgesio, o mokytoja siūlo neskubėti nieko kaltinti, bet iš jos pozicijos nėra aišku kokių, apart visų, susijusių su įvykiu vaikų tėvų informavimo, priemonių bus imtasi. Šalių sūnus K. savo 2025 m. gegužės 8 d. rašytame paaiškinime nurodė, kad dėl jo išvaizdos iš jo šaiposi klasiokai (duomenys neskelbtini), vaikai yra sakę, kad K. tėvai negyvena kartu (nėra aišku, kodėl K. nurodė šią aplinkybę, teismo past.). K. tai nepatiko, todėl jis su alkūne trenkė klasiokui.

Žemesnės instancijos teismas

12. Su prašymu skirti atsakovui baudą ieškovė pateikė viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Sotas“ psichologo A. A., kuris pagal teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį teikė psichologo paslaugas, atsakymus į ieškovės klausimus, iš kurių į 5 klausimą „Kokios būtų jūsų rekomendacijos ?“ psichologas pateikė atsakymą – „Teikti paslaugas K. L. dėl pasirengimo dalyvauti parengiant vaiką ryšio atkūrimui su motina“.

13. Teismas sprendė, kad ieškovė, įrodinėdama, jog atsakovas kaltas dėl to, jog šalių sūnus K. atsisako bendrauti su motina, nurodė daug aplinkybių (situacijų), kurios tiesiogiai nėra susiję ieškovės nurodytu laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 7 d. iki 2025 m. birželio 5 d., kuomet, ieškovės teigimu, ji negalėjo bendrauti su vaiku pagal teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Pvz. K. nedalyvavimą 2025 m. birželio 5 d. mokyklos išleistuvių šventėje ir komplikuotą situaciją 2025 m. birželio 6 d. mokyklos 4 klasių baigimo diplomų įteikimo šventėje, kai K. audringai neigiamai reagavo pamatęs, kad šventėje dalyvauja jo mama (ieškovė) su savo tėvais (K. seneliais). Teismas neturi pagrindo remiantis tokiomis aplinkybėmis spręsti dėl sankcijų atsakovui taikymo už tai, kad sūnus rodo neigiamą reakciją į savo motiną.

Šalies argumentai

14. Ieškovė nurodė, kad 2024-10-17/11-15 Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichologijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologinės ekspertizės akte yra nurodytas atsakovo netinkamas elgesys vaiko atžvilgiu. Tarpininkavęs mėginant atkurti motinos ir vaiko ryšį psichologas A. A. nurodė, kad rekomenduoja vaiko tėvui atsakovui pagalbos teikimą tam, kad tėvas sugebėtų padėti sūnui atstatyti normalius santykius su mama. Į tai atsakovas pateikė psichologų F. A., A. S. situacijos vertinimus pagal kuriuos „Būdamas su mama vaikas nuolatos jaučia įtampa „teigia, kad mama agresyvi, dažnai ant jo rėkia. Vaikas išsako neigiamas nuostatas mamos atžvilgiu, kurios, tikėtina, buvo suformuotos pačios mamo elgesio – neigiami atsiliepimai apie tėtį, perdėta vaiko kontrolė, galimai patirtas fizinis ir psichinis smurtas. Dėl šių savo patirčių vaikas kategoriškai įvardija, kad su mama gyventi nenori, su ja bendrauti nori tik savo paties sukurtomis sąlygomis. Priešingai vaikas atsiliepia apie tėtį, kurį įvardija kaip šiltą, padedantį žmogų, kuris jį myli. Dėl tokios tėčio charakterizacijos, kuri, tikėtina, suformuota remiantis vaiko patirčių su tėčiu, vaikas įvardija, kad nori gyventi su tėčiu“. Nežinia, kokiu pagrindu specialistai nurodė „galimai vaiko patirtą fizinį ir psichinį smurtą“ iš motinos pusės, kai ieškovė teigia apie tėvo daromą vaikui nuolatinį psichologinį smurtą. Teismas, spręsdamas baudos už bendravimo su vaiku tvarkos galimus pažeidimus (ne)skyrimo klausimą šiuo metu nevertina nei vienų psichologijos specialistų išvadų, nes mano, kad jos turi būti įvertintos tik išnagrinėjus bylą priimant teismo sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

15. Iš ieškovės pateikto 2025 m. gegužės 22 d. antstolės J. P. faktinių aplinkybių protokolo, K. bendraklasių tėvų susirašinėjimo su klasės auklėtoja J. dėl K. elgesio sudavus bendraklasiui, taip pat atsakovo pateikto (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės rašto 2025 m. kovo 16 d., klasės auklėtojos J. susirašinėjimo su atsakovo sugyventine G. susidaro įspūdis, jog mokyklos vadovybė ir K. klasės auklėtoja vertina tikrą K. motiną ieškovę, kaip grėsmę sūnui. Tačiau iš mokyklos vadovybės pozicijos matyti, kad mokykla nemato pagrindo imtis kokių nors realių ir veiksmingų priemonių tais atvejais, kai tiesiogiai dalyvauja situacijose, kuomet K. visiškai ignoruoja savo mamą, tačiau klasės auklėtoja be jokių problemų bendrauja su vaiko tėvo sugyventine, kaip „įstatymine vaiko atstove“ vaiko ugdymo klausimais. Tai sudarytų pagrindą prašyti mokyklos vadovybės pateikti paaiškinimą dėl savo pozicijos.

16. Vis tik teismas, spręsdamas dėl baudos už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo atsakovui taikymo, darė išvadą, kad baudinės sankcijos gali būti taikomos tokiu atveju, kai gana konkrečiai būtų nustatyta, jog atsakovas savo tyčiniais veiksmais ar neveikimu sudarė situaciją, kuomet vaiko mama negalėjo bendrauti su sūnumi. Daugeliu atveju užfiksuota, kad K. nenori matytis su savo mama, jo neigiamas nusistatymas yra pakankamai stiprus, tačiau tą konstatavę ir atsakovo pasitelkti psichologijos srities specialistai kaip faktą, neteikia vertinimo, ar tai normali situacija ir kaip ją galimą būtų pakeisti.

17. Teismas pažymėjo, kad 2025 m. kovo 7 d. ir 2025 m. gegužės 22 d. antstoliams fiksuojant faktines aplinkybes atsakovas vaiko perdavime nedalyvavo, t. y. ieškovė turėjo paimti K. iš mokyklos, kuris nenorėjo važiuoti su mama. Dėl ieškovės nurodyto 2025 m. birželio 20 d. atvejo, kai ieškovė, būdama automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), skambina vaiko tėvui (atsakovui) dėl vaiko paėmimo, bet šis neatsiliepia, atsakovas teigia, kad jis laukė su vaiku toje aikštelėje apie 50 min, bet ieškovės nesulaukė, nors siuntė jai žinutę. Ieškovė nurodė, kad atsakovas po to pradėjo teigti, kad neatvežė nustatytu laiku K., nes vaikas nenorėjo susitikti su mama. Teismas vertina, kad situacija nėra aiški ir šiuo metu, sprendžiant baudos taikymo klausimą tiksliai negalima nustatyti, buvo ar nebuvo atsakovas atvažiavęs su vaiku į aikštelę, kurioje turėjo perduoti vaiką ieškovei.

18. Šiame kontekste teismas taip pat pažymėjo ir atsakovo nurodytą aplinkybę, kuomet 2024 m. gegužės 3 d. jis pasiūlė K. paskambinti mamai bei pasiūlyti jiems pabendrauti sekmadienį (motinos dieną) (pridėtas pokalbio garso įrašas), tačiau ieškovė atsisakė susitikti ir pasiūlė sūnui suplanuoti jų susitikimą kitą savaitę.

19. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog neturi duomenų, kad vaiko tėvas draustų vaikui bendrauti su motina ar kaip nors nuteikinėtų vaiką prieš ją, bet ir neturi duomenų, kad vaiko tėvas aktyviai bandytų atkurti vaiko ir motinos santykius. Kaip matyti iš skyriaus pozicijos, vaiko teisių apsaugos institucija, išklausiusi vaiko motiną, neįžvelgė grėsmingos situacijos, kai vaikas kategoriškai atsisako bendrauti su motina ir institucija tarytum neturi svertų išsiaiškinti tikrą vaiko neigiamo nusiteikimo motinos atžvilgiu priežastį ir imtis realių priemonių, kad situaciją pakeisti.

20. Be to, teismo nuomone, šiuo atveju, sprendžiant baudinių sankcijų taikymo už laikinųjų apsaugos priemonių galimą pažeidimą klausimą, turi būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnyje numatyta sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus nevykdymo pasekmių taikymo tvarka, kaip yra susiklostę teisminėje praktikoje. Tokiu atveju pareiškimą dėl teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo (nevykdymo) turėtų pateikti antstolis, prieš tai, pagal ieškovės pareiškimą konstatavęs padarytą pažeidimą (-us). Ieškovė, kaip pvz. teigia, kad atsakovas niekada nesuruošia (neparuošia jo rūbų, reikalingų daiktų ir pan.) vaiko perdavimui, tačiau teismas vidiniam įsitikinimui pasiekti neturi galimybės to patikrinti, o antstoliai tam turi vaizdo ir garso fiksavimo priemones. Teismas esamoje situacijoje mano, jog nefiksavus konkretaus atsakovo pažeidimo ieškovės nurodytu laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 7 d. iki 2025 m. birželio 5 d., kuomet už vaiko nebendravimą su mama būtų laikomas atsakingas būtent vaiko tėvas, nėra pagrindo atsakovui taikyti sankcijas. Tokius pažeidimus (būtent atsakovo veiksmus ar nerūpestingą neveikimą) turi fiksuoti antstoliai ir jie turi inicijuoti teismo nutarties nevykdymo pasekmių taikymo klausimą.

21. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės nurodomų atsakovo pažeidimų vertinimas yra glaudžiai susijęs su bylos aplinkybių visumos įvertinimu, kas turi būti atlikta tik pilnai išnagrinėjus bylą, o šiuo metu paralelinis aplinkybių vertinimas yra komplikuotas, nes teismas negali iš anksto, neišnagrinėję bylos, atskleisti visų bylos aplinkybių vertinimo, t. y. kaip jas vertina teismas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas netenkinamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22. Atskiruoju skundu ieškovė K. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartį ir išspręsti ieškovės prašymą iš esmės – ieškovės prašymą dėl baudos atsakovui K. T. L. skyrimo tenkinti.

23. Ieškovė nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi. Atsakovas ne tik sąmoningai neparuošia šalių sūnaus bendravimui su jo motina – ieškove, tačiau neturi jokio suinteresuotumo, kad tas bendravimas įvyktų bei būtų atkurtas sūnaus ir motinos tarpusavio ryšys, kuris nutrūko, pabrėžtina, ne be atsakovo aktyvių veiksmų. Tai, kad atsakovas nėra suinteresuotas motinos ir sūnaus ryšio atkūrimu bei motinos dalyvavimu sūnaus gyvenime, patvirtina ir paskutinio teismo posėdžio metu (posėdžiui einant į pabaigą) jo atsakymo nebuvimas / atsakymo vengimas į teismo užduotą klausimą – ką dar konkrečiai motina turėtų padaryti, kad bendravimas su vaiku įvyktų. Motinos ir sūnaus bendravimas nevyksta nuo 2024 m. sausio mėnesio.

24. Pažymi, kad ieškovė neturi tokių finansinių galimybių kiekvieną kartą atvykti į susitikimą su sūnumi su antstoliais, kurie tokį ilgą laiko tarpą (1 metus 7 mėnesius) fiksuotų nebendravimo su vaiku faktines aplinkybes, kadangi kreipimasis į antstolius nėra neatlygintinas, be to, ieškovės ir sūnaus nebendravimo nurodytu laikotarpiu fakto neneigia ir pats atsakovas.

25. Atkreipia dėmesį į atsakovo ketinimus, kurie akivaizdžiai pasireiškė dar jam teikiant 2024 m. vasario 7 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriame jis prašė nustatyti motinos su sūnumi bendravimą tik vaikui norint, nuo pat pradžių neketino dėti jokių pastangų bei siekė palikti savieigai motinos ir sūnaus ryšių atkūrimą, kam, beje, pritarė ir pirmos instancijos teismas, tačiau Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, vaiko noro klausimą eliminavo, tokiu būdu perkeldamas tėvams atsakomybę siekti, kad vaiko bendravime dalyvautų aktyviai abu.

26. Teigia, kad civilinėje byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas savo veiksmais (ne tik pasyviai (neparuošdamas vaiko bendravimui nei fiziškai, nei moraliai), tačiau ir aktyviai (pvz., (1) veždamas vaiką į ikiteisminio tyrimo įstaigą bei jo neva interesais rašydamas pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo motinos atžvilgiu pradėjimo, kuris nepasitvirtino, tačiau su tuo susiję padariniai (vaiko santykyje su motina) išliko ir tęsiasi iki šiol, (2) pamatęs atvykusią motiną su vaiko seneliais į vaiko išleistuvių mokykloje šventę, net neužėjo į aktų salę, nors visi vaikai sėdėjo šalia savo tėvų, (3) neatvežė vaiko į išleistuvių proga surengtą sodyboje šventę, žinodama, kad šioje šventėje dalyvaus ir vaiko motina ir kt.), nuteikinėjo Sūnų prieš motiną, ko pasekoje Sūnaus ir motinos ryšys nutrūko, bei yra priešiškai nusiteikęs jų tarpusavio ryšio atkūrimui.

27. Pažymi, kad nors atsakovas neskundė 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties, šios nutarties pagrindu su 2024 m. lapkričio 20 d. pareiškimu reiškė teismui nušalinimą, laikydamasis tos pačios nuomonės, kad prievartos vaiko atžvilgiu taikomos negali būti (nušalinimo prašymas atmestas kaip nepagrįstas). Taigi, atsakovas neturėjo jokio interesuotumo sūnaus su motina ryšio atstatymui.

28. Mano, kad tyčinius atsakovo veiksmus patvirtina nepriklausomi specialistai, turintys tam specialių žinių: psichologo, kuris tarpininkavo, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį, raštas, 2024-10-17/11-15 Valstybės teismo psichiatrijos, tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichologijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologinės ekspertizės aktas. Tuo tarpu Atsakovas pateikė į bylą labai brangių, kaip jis pats paskutinio 2025 m. liepos 31 d. teismo posėdžio metu nurodė, psichologų išvadas, kurios savaime negali būti laikytinos objektyviais įrodymais. Atsakovo pasitelktas psichologas, kuris dirba kriminalinės pischologijos srityje, vargu, ar turi pakankamai kompetencijos spręsti tokius, kaip šis, atvejus (vaiko ir motinos ryšio atstatymas ir pan.). Taip pat minėtas specialistas, galimai vaiko tėvo pavedimu galimai siekė įtakoti VšĮ Sotas psichologą A. A., pastarajam teigdamas, kad sūnui susitikimai su motina pagal teismo nutartį yra žalingi, jam kenkiantys, nors psichologas A. A., kuris neatlygintinai (priešingai, nei atsakovo specialistas) vedė susitikimus, parinktas, o ne privačiai pasamdytas matė teigiamą susitikimų pusę ir visiškai nesutiko su tokia pozicija, t. y. kad bendravimas su motina vaikui daro blogį. Apie tokius veiksmus ieškovei papasakojo pats specialistas. Vėliau vaiko tėvas rašė grasinantį laišką Všį Sotas organizacijos vadovei, bandymas apšmeižti ir įtakoti specialistą, neva jis neturi kompetencijos vesti tokių užsiėmimų.

29. Pabrėžia, kad atsakovas griežtai atsisakė toliau bendradarbiauti ir savo noru pristatyti sūnų tolimesniam bendravimui per psichologą į VšĮ Sotas, pasibaigus 3 mėnesių bendravimo su vaiku per psichologą terminui, ką galėtų patvirtinti ir psichologas, teikęs paslaugas nutarties 3 mėnesių laikotarpiu. Konsultacijų metu buvo viskas atliekama pagal psichologo instrukcijas. Tačiau vaikas nuolatos į susitikimus atvykdavo irzlus, negatyviai nusiteikęs motinos atžvilgiu, niekada nėra išbuvęs susitikime daugiau, nei 15 min, kuriuose apskritai motinai retai leisdavo šnekėti.

30. Pabrėžia ir tai, kad ieškovės bandymai perduoti sūnui nupirktus jos ar senelių (ieškovės tėvų) daiktus, dovanas baigdavosi taip pat, vaikas jų neatsiimdavo, teigdamas, kad jam iš manęs ir senelių nieko nereikia, arba ieškovė gaudavo iš atsakovo ilgas žinutes ir kaltinimus, kad perkami daiktai yra negeri, prasti, kad ieškovės šeima yra ubagai ir pan. Pavyzdžiui, vaikui nupirkus batus, Atsakovas teigė, kad šie batai yra „tragiški”, netinkamo dydžio, pašaipiai kritikavo pirkinį Sūnui, nors batai buvo tinkamos išmieros ir kokybiški, nors ir nevardiniai. Taip pat šioje civilinėje byloje yra įrodymų, patvirtinančių, kad sūnus slepia dovanas, gautas iš ieškovės, kurias dar anksčiau priimdavo. Tai patvirtina šioje civilinėje byloje esantis ekspertizės aktas (išsireikalautas teismo iš ikiteisminės įstaigos), (ir) kuriuo vadovaujantis, ieškovės atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ekspertizės akte analizuota situacija, kurioje vaikas išsitraukia prie savęs laikytą dovanų kortelę (ekspertizė daryta spalio mėn. 17 d., o dovana vaikui įteikta liepos mėn. 10 d., vadinasi, tos dovanų kortelės sūnus taip ir nepanaudojo, o ją slėpė nuo tėvo ir apie ją ekspertizės metu pasakodamas graudinosi).

31. Mano, tai, kad atsakovas rašė laišką institucijai, neparodo jo realių ketinimų bendradarbiauti su motina, ji nė karto nėra gavusi siūlymo ar pritarimo susitikti su vaiku pas psichologą ir pratęsti bendravimą, priešingai, bendravimas po psichologo buvo dar labiau ribojamas, o ieškovės telefono numeris blokuojamas. Beje, Vaiko teisių apsaugos tarnyboje atsakovas vaiką buvo atvežęs vieną kartą, kada to pareikalavo šeimos atvejo vadybos socialinės darbuotojos, tačiau tėvas buvo visada šalia, vien tuo sudarydamas sūnui situaciją be pasirinkimo būti jam nuolankiam. Atsakovas akivaizdžiai daro sūnui poveikį ir nebūdamas šalia – vaikas jam nuolankus, yra pasirinkęs bet kokia kaina jam paklusti, nes yra lojalumo konflikte (šias aplinkybes patvirtina ir ekspertizės išvada). Beje, šeimos atvejo vadybininkė K. B. inicijavo Sūnaus perdavimo motinai būdą, matydama situaciją, jog tėvas jau virš metų motinai neperduoda vaiko savo aplinkoje. Į Sūnaus pasiėmimą Ieškovė nuvyko su savo tėvu (vaiko seneliu), tačiau vaikas net nepažiūrėjo į jų pusę, eidamas pro tėvą, atrodė išbalęs, išsigandęs, savo motiną ir savo senelį ignoravo, atrodė labai įsitempęs ir nervingas.

32. Pabrėžia, kad atsakovas nesiima jokių realių priemonių, kurios buvo rekomenduotos jam, kaip tėvui, atvejo vadybos posėdžiuose. Nelanko psichologo, negilina savo, kaip tėvo, įgūdžių, todėl nėra jokio postūmio ir realaus siekio pakeisti situaciją.

33. Pažymi, kad pati socialinė darbuotoja jau antrus metus „šneka“ su vaiku ir jokios įtakos tai neturi vaikui. Socialinės darbuotojos apsilankymai atsakovo gyvenamosios vietos adresu, esant vaikui visiškoje tėvo įtakoje ir valioje, neturi jokios prasmės jau ilgą laiką. Atvejo vadybos posėdžių metu atvejo vadybininkės nuolatos siūlo nutraukti pagalbos šeimai planą, nes teigia, kad niekuo nebegali padėti ir visada siūlo spręsti situacija teisme, kaip, beje, ir Vaikų teisių apsaugos specialistės. Tėvas (atsakovas) atvejo vadybos rekomendacijų lankytis pas psichologą nesilaiko, gilinti tėvystės įgūdžius tėvų grupėje, nurodymų perduoti vaiką motinai ir skatinti jį su motina bendrauti atsisako.

34. Akcentuoja, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje, kuria teismas rėmėsi, priimdamas skundžiamą nutartį, nurodė, jog neturi duomenų, kad vaiko tėvas draustų vaikui bendrauti su motina ar kaip nors nuteikinėtų vaiką prieš ją, nors šioje civilinėje byloje yra ekspertizės aktas, teismo išreikalautas iš ikiteisminės institucijos, neabejotinai paneigiantis Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodytą išvadą (remiantis šiuo ekspertizės aktu, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, kad tėvas daro įtaką vaikui). Beje, teismo psichologijos ekspertizėje pažymėta, kad teismo apklausoje vaikas teigė, kad nori būti savaitę su tėčiu, savaitę su manimi, o jau ekspertizės metu, beveik metus pagyvenęs su tėvu, nurodė, kad išvis su mama nenori gyventi ir būti, taiga, akivaizdi tėvo įtaka, kuri tęsiasi ir gilina jautrią ir žalingą, visų pirma, vaikui situaciją. Be to, į bylą pateiktas VšĮ Sotas psichologo, dalyvavusio vykdant teismo nutartį, raštas paneigia tėvo nenuteikinėjimo prieš motiną faktą.

35. Prašo vertinti visų aplinkybių visumą, įskaitant tokius įrodymus, esančius byloje, kaip ekspertizės aktą, kuriame fiksuotos aplinkybės yra šiuo atveju reikšmingos. Ir nors teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė neginčytinų duomenų, kad jos nurodytomis dienomis dėl Atsakovo kaltės / neveikimo motinos ir Sūnaus bendravimas nevyko, o tik nurodė įvykius, vykusius prieš arba po jos nurodytų dienų ir pateikė su tuo sietinus duomenis, ieškovė prašo teismo laikyti šiuos duomenis kaip reikšmingus įrodymus, vertinant atsakovo tęstinius veiksmus jos ir sūnaus atžvilgiu, sistemingai eliminuojant motiną iš vaiko gyvenimo. Pabrėžia, kad ieškovė 1,6 metus negali bendrauti su vaiku bei situacija keičiasi vis į blogesnę pusę (priklausomai nuo vaiko praleisto gyvenamojo laiko kartu su tėvu).

36. Taip pat prašo atsižvelgti į šias aplinkybes: sprendžiamas klausimas susijęs su nepilnamečio vaiko interesais; civilinėje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovas bendradarbiavo ar siekė bendradarbiausti su ieškove, kaip sūnaus motina, vaiko interesais, įskaitant, kad dėjo pastangas, idant motinos (ieškovės) ir vaiko bendravimas būtų atkurtas ir puoselėjamas; civilinėje byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą) – psichologo, kuris tarpininkavo, vykdant teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį, raštas, 2024-10-17/11-15 Valstybės teismo psichiatrijos, tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichologijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologinės ekspertizės aktas, antstolių konstatavimo protokolai, patvirtinantys vaiko nevykimo su motina aplinkybes, ir kt.

Atsiliepimas

37. Atsakovas K. T. L. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

38. Nurodo, kad nesutinka su atskirojo skundo argumentais. Pažymi, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę, nurodomos faktinės aplinkybės neatitinka šios bylos esmės ir yra iškraipytos, ieškovė pati nekeičia savo elgesio, t. y. nepakankamai deda realių pastangų atkurti ryšį su vaiku, o jos veiksmai dažnai apsiriboja formaliu elgesiu, imituojančiu rūpestį, prašomas baudos dydis yra neproporcingas, neatitinka teismų praktikos, ieškovės prašymas laikytinas nepagrįstu.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

39. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirojo skundo nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės K. K. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

40. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl baudos atsakovui K. T. L. skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

41. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui K. T. L. nepaskyrė baudos už teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą (netinkamą vykdymą). Ieškovės K. K. nesutikimas su teismo nutartimi grindžiamas tuo, kad priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas savo veiksmais ir neveikimu nuteikinėjo sūnų prieš motiną, dėl ko sūnaus ir motinos ryšys nutrūko, bei yra priešiškai nusiteikęs jų tarpusavio ryšio atkūrimui. Ieškovės įsitikinimu, tai patvirtina civilinėje byloje esantis 2024-10-17/11-15 Valstybės teismo psichiatrijos, tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichologijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologinės ekspertizės aktas, pirmosios instancijos teismo išreikalautas iš ikiteisminės institucijos (remiantis šiuo ekspertizės aktu, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, kad tėvas daro įtaką vaikui), taip pat VšĮ Sotas psichologo, dalyvavusio vykdant 2024 m. lapkričio 12 d. teismo nutartį, raštas. Antstolio I. G. 2025 m. kovo 7 d. faktinių aplinkybių protokolas ir 2025 m. gegužės 22 d. antstolės J. P. faktinių aplinkybių protokolas, pasak ieškovės, patvirtina sūnaus, gyvenančio atsakovo gyvenamosios vietos adresu, sisteminį nenorą bendrauti su savo motina.

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, sprendžiant dėl baudos atsakovui skyrimo už teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą (netinkamą vykdymą) klausimą, esminę reikšmę turi tai, kad vaikas nenorėjo bendrauti su ieškove.

43. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaikų nuomone, kuri suformuota galimai vaikų interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaikų pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų (vaiko tėvų) pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas, 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 53 punktas).

44. Vaikui, kaip prigimtinių teisių turėtojui, turi būti suteikiamas aktyvus vaidmuo jomis naudotis, suteikiama teisė reikšti savo norus ir pažiūras visais jo interesus liečiančiais klausimais (Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Pagal CK 3.177 straipsnį, teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 straipsnis).

45. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad nepilnametis vaikas turi teisę dalyvauti sprendžiant bet kokį su juo susijusį klausimą. Vaiko pažiūros ir norai išklausomi per atstovą tais atvejais, kai vaiko išklausymas teismo posėdyje prieštarautų vaiko interesams dėl vaiko jautrumo, sveikatos būklės ir pan. Vaiko pažiūros ir norai gali būti teismo išsiaiškinami pavedant tai padaryti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, vaiko pedagogams, auklėtojams ir kt. Išklausant vaiko norus ir pažiūras teisme, be vaikų teisių apsaugos institucijos atstovo, gali būti kviečiamas pedagogas ir (ar) psichologas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 21 d. Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga Nr. A2-35. Teismų praktika. 2002, 17).

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nutarties 43 punkte nurodytos aplinkybės nebuvo pakankamai tiriamos ir vertinamos. Byloje iš esmės nevertinta, dėl kokių priežasčių vaikas nenori bendrauti su motina, kas lėmė vaiko nenorą bendrauti ir kaip pašalinti šią bendravimo kliūtį. Byloje yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada 2025-07- Nr. 1SD-(8.1.27.Mr) dėl ieškovės prašymo atsakovui skirti baudą už teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą (netinkamą vykdymą), kurioje nurodyta, kad vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai su vaiku bendravo 2025 m. vasario – kovo mėnesiais, tarpininkaudami vaiko perdavime motinai, pateikta vaiko nuomonė dėl nenoro vykti pas motiną. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai, išklausę vaiką, neįžvelgė grėsmingos situacijos, kai vaikas kategoriškai atsisako bendrauti su motina ir skyrius tarytum neturi svertų išsiaiškinti tikrą vaiko neigiamo nusiteikimo motinos atžvilgiu priežastį ir imtis realių priemonių, kad situaciją pakeisti. Kaip matyti iš bylos duomenų, esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės išklausyti vaiko norus ir pažiūras teisme, pasitelkiant teismo psichologą, nors skundžiamos nutarties priėmimo metu šalių vaikas buvo beveik vienuolikos metų amžiaus ir šioje byloje yra svarbus tikrųjų priežasčių vaiko nenoro bendrauti su motina ir jų susiformavimo aplinkybių išsiaiškinimas.

47. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiejų tėvų atžvilgiu. Atsižvelgiant į jos sukeliamų teisinių pasekmių rimtumą, teismai dėl šios aplinkybės turėtų spręsti atidžiai įvertinę kiekvienos iš šalių bendradarbiavimo pareigos turinį ir byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius kiekvienos šalies šios pareigos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 36 punktas).

48. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai netyrė, nenustatė ir nevertino kiekvienos iš šalių bendradarbiavimo pareigos turinio, ir atitinkamai, byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių kiekvienos šalies šios pareigos tinkamą vykdymą. Iš epizodiškai šalių ir vaiko teisių apsaugos skyriaus procesiniuose dokumentuose, įskaitant ir teiktuose apeliacinės instancijos teismui, teiktų paaiškinimų ir argumentų lieka neaišku, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovo bendradarbiavimo pareiga ir kaip jis šią pareigą vykdė, spręsdamas bendravimo su vaiku klausimus tiek su ieškove, tiek su pačiu vaiku. Pirmosios instancijos teismas pirma turėjo įvertinti atsakovo kooperavimosi ir bendradarbiavimo veiksmus šioje konkrečioje situacijoje ir tik tada spręsti dėl pažeidimo (ne)buvimo šiuo aspektu.

49. Kartu pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės 2025 m. birželio 19 d. prašymą dėl baudos atsakovui skyrimo už teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą (netinkamą vykdymą) išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. CPK 145 straipsnio 9 dalyje nėra numatyta, kad baudos už nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą skyrimo kaltiems asmenims klausimas turi būti sprendžiamas žodinio proceso tvarka, dėl to, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo diskrecijos teisę pasirinkti teismo posėdžio dėl baudos paskyrimo formą ir atitinkamai nutarti šį klausimą išnagrinėti ne žodinio, o rašytinio proceso tvarka. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, teismo vaidmuo bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, yra aktyvus, apeliacinės instancijos teismas mano esant tikslinga ieškovės 2025 m. birželio 19 d. prašymą dėl baudos atsakovui skyrimo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės tam, kad būtų galima tinkamai nuspręsti dėl pagrindo skirti ar atsisakyti skirti atsakovui baudą už teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą (netinkamą vykdymą). Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti klausimą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, todėl pagal byloje pateiktus įrodymus bylos nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės būtų nagrinėjama naujais aspektais ir proceso šalims būtų užkirstas kelias į apeliaciją. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškovės 2025 m. birželio 19 d. prašymą dėl baudos atsakovui skyrimo nagrinėti iš naujo (327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

51. Tol kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

52. Skundžiamą teismo nutartį panaikinus, bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus joje galutinį procesinį sprendimą.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

53. Ieškovė K. K. su atskiruoju skundu ir 2025 m. gruodžio 17 d. prašymu bei atsakovas K. T. L. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ir 2025 m. gruodžio 16 d. prašymu pateikė naujus rašytinius įrodymus, prašydami juos priimti kaip patvirtinančius ar paneigiančius jų procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus ar skundžiama nutartimi nustatytas aplinkybes.

54. Kadangi nagrinėjamu atveju konstatuota, kad skundžiama teismo nutartis naikinama ir ieškovės 2025 m. birželio 19 d. prašymas dėl baudos atsakovui skyrimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl neatskleistos bylos esmės, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimo, kadangi šiuos įrodymus šalys turės galimybę pateikti iš naujo aptariamą klausimą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 314 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d nutartį panaikinti ir ieškovės 2025 m. birželio 19 d. prašymą dėl baudos atsakovui skyrimo už teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą (netinkamą vykdymą) perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė