- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- 2YT-3602-819/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35307-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Pareiškėjas
- M. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. A. (M. A.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja Č. A., I. K. ir valstybės įmonė „Turto bankas“, atstovaujanti Lietuvos Respublikos interesus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo sutuoktinės J. A. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad jo santuoka su J. A. buvo sudaryta 1959 m. gegužės 31 d., santuokoje jiems gimė dvi dukros – Č. A. ir I. K. Sutuoktinė J. A. (duomenys neskelbtini) mirė, ji testamento nebuvo sudariusi. Teigė, kad santuokos metu su sutuoktine įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors jis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik J. A. vardu. Po sutuoktinės mirties (duomenys neskelbtini) per nustatytą trijų mėnesių terminą į notarą dėl palikimo nei jis, nei dukros nesikreipė dėl visiško Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių paveldėjimo klausimus, nežinojimo, manė, kad butas ir taip priklauso jam nuosavybes teise, nes buvo įgytas santuokos metu. Teigė, kad nepaisant to, kad paveldėjimo byla nebuvo užvesta, jis po sutuoktinės mirties jos turtą paveldėjo, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Sutuoktinė J. A. iki mirties gyveno bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame kartu gyveno ir jis bei dukra Č. A., šiame bute jis liko gyventi ir po sutuoktinės mirties, butą jis prižiūri, tvarko, moka komunalinius mokesčius. Dukros jokių pretenzijų dėl turto, likusio po palikėjos mirties, neturi. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad priimto teismo sprendimo pagrindu jam būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Suinteresuoti asmenys Č. A. ir I. K. pateikė atsiliepimus, kuriais su pareiškėjo pareiškimu sutiko bei patvirtino, kad pretenzijų dėl motinos J. A. palikimo neturi, prašo pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – VĮ „Turto bankas“) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad VĮ „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. A. palikimo perėjimą valstybei. Todėl tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. A., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu J. A. buvo santuokoje su pareiškėju, santuoką jie sudarė 1959 m. gegužės 31 d., santuokoje susilaukė dviejų dukrų – Č. A. ir I. K. J. A. mirus notarų biure pagal jos paskutinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nebuvo pradėta paveldėjimo byla, niekas pareiškimo notarui dėl jos palikimo priėmimo ar atsisakymo nepateikė, byloje taip pat nėra duomenų, kad J. A. būtų palikusi testamentą. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad J. A. mirties dieną Nekilnojamojo turto registre jos vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės įregistravimo pagrindas – 1992 m. liepos 30 d. Miesto (rajono) valdybos potvarkis Nr. 1527V.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po J. A. mirties įstatyminis įpėdinis – palikėją pergyvenęs sutuoktinis – pareiškėjas (CK 5.13 straipsnis), į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas teigia, kad nepaisant to, jis savo sutuoktinės turtą po jos mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjui turi juridinę reikšmę. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėjas, būdamas įstatyminis J. A. įpėdinis, siekia įforminti nuosavybės teisę į jos palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad pareiškėjas priėmė savo sutuoktinės palikimą, po jos mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, pareiškėjui turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).
Byloje nustatyta, kad J. A. mirties momentu Nekilnojamojo turto registre jos vardu nuosavybės teise buvo registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad šiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėjas gyveno iki palikėjos mirties, nuo 1975 m. balandžio 30 d. šiame bute jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Po J. A. mirties pareiškėjas ir toliau gyveno bute, jį prižiūrėjo, juo rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo visus mokesčius už butą – pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad skolų už minėtam butui suteiktas komunalines paslaugas nėra. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, pareiškėjo pastovų gyvenimą minėtame bute nuo 1975 m. balandžio 30 d. iki šiol, suinteresuotiems asmenims nereiškus prieštaravimų, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus jo sutuoktinės J. A. palikimui priimti, pradėdamas jį faktiškai valdyti kaip savo nuo pat J. A. mirties momento (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo M. A. (M. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė pareiškėjas M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį J. A., išduoti pareiškėjui M. A. (M. A.).
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.