- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- 2S-831-252/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01120-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Trečiasis asmuo
- A. O. K.
- Ieškovas
- P. J., J. K.
- Atsakovas
- UAB “Utenos diena”
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. O. K. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1423-356/2011 pagal ieškovų P. J., J. K. ieškinį atsakovui UAB “Utenos diena” dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – V. R. ir A. O. K., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai P. J. ir J. K. prašė kiekvienam jų iš atsakovo priteisti po 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2010-07-17 ir 2010-07-27 laikraštyje „ Utenos diena “ numeriuose Nr. 078 ir 082 atspausdino V. R. publikaciją „ Žemgrobiai sentimentų neturi “ su daugeliu nuotraukų. 2010-08-10 numeryje 088 buvo atspausdinta trečiojo asmens A. O. K. padėka už šią publikaciją. Be to, abi publikacijos buvo patalpintos internetinėje versijoje, kurioje išbuvo iki 2011-01-01. Abiejuose publikacijose buvo paskelbti duomenys, kurie žemino ieškovų garbę ir orumą. Abi publikacijos Lietuvos žurnalistų etikos inspektorės buvo pripažintos kaip pažeidžiančios ieškovų garbę ir orumą, buvo pažeista eilė teisės aktų reikalavimų. Todėl ieškovams padaryta neturtinė žala, kurią pastarieji ir prašė priteisti iš atsakovės.
Tretieji asmenys V. R. ir A. O. K. ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė ir patvirtino šalių – ieškovų P. J. ir J. K. bei atsakovo UAB “Utenos diena” sudarytą taikos sutartį. Taikos sutartimi kilęs ginčas tarp šalių išspręstas abipusių kompromisų keliu. Šalys taikos sutartyje aptarė visas įstatyme numatytas sąlygas. Teismas nutartyje konstatavo, kad tretieji asmenys teisės sudaryti taikos sutartį neturi ir negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jie dalyvauja, interesus (CPK 47 str. 2 d., 4 d.), jiems tiesiogiai šiuo teismo procesiniu sprendimu jokių pareigų nenustatoma. Sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, taip pat nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 str., 140 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu tretysis asmuo A. O. K. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-09 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad šalių veiksmas sudarant taikos sutartį ir ją teismui patvirtinus prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, pažeidžia trečiojo asmens A. O. K. teises ir teisėtus interesus, materialines teisės normas. O būtent: pažeista A. O. K. konstitucinė teisė į teisingą teismą, kadangi teismas netyrė jos, kaip suinteresuoto trečiojo asmens, pateiktų rašytinių įrodymų, turinčių reikšmės teisingam bylos išspendimui, neapklausė, prašytų apklausti ir atvykusių į teismo posėdį liudytojų, nei rašytiniai įrodymai, nei liudytojų parodymai teismo nėra ištirti. Be to, netaikyta CPK 47 str. 2 d. imperatyvi teisės norma pažeidė apeliantės teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 98 str. pagrindu. Jai nebuvo žinoma, kad byla nebus nagrinėjama iš esmės. Tai, kad šalys sudarė taikos sutartį, paaiškėjo tik teismo posėdžio metu. Apeliantės teigimu, ji yra iškėlusi civilinę bylą Nr. 2-1847-228/2010 Utenos rajono apylinkės teisme dėl namų valdų žemės sklypų ribų nustatymo, teisės į namų valdų žemės sklypus pripažinimo, namų valdų žemės sklypų priteisimo. Šiuo atveju UAB „Utenos diena“ be pagrindo sutikus su tuo, kad įrodymai, kuriais vadovavosi žurnalistas V. R., yra neatitinkantys tikrovės (nes UAB „Utenos diena“ dalinai sutiko su ieškovų reikalavimais), todėl iš ne teisės atsiradusi teisė gali būti panaudota prieš A. O. K. kaip teismo nustatyta aplinkybė, kas pažeidžia A. O. K. teises.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į trečiojo asmens A. O. K. atskirąjį skundą ieškovai P. J. ir J. K. bei atsakovas UAB „Utenos diena“ ir tretysis asmuo V. R. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, tokių įstatymų ir tokių teisės normų nenurodo. Skundžiama nutartimi A. O. K. jokių pareigų nenustatoma. Sudarius taikos sutartį tęsti bylos nagrinėjimą nėra būtina ir nebėra prasmės, todėl nepagrįstas skundo teiginys, jog teismas privalėjo bylą nagrinėti iš esmės ir tirti visus pateiktus įrodymus. Be to, apeliantė teismui nėra pateikusi CPK 98 str. reikalavimus atitinkančio rašytinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos nagrinėjimo metu šalys – ieškovai P. J., J. K. ir atsakovas UAB „Utenos diena“ susitarė bylą baigti taikos sutartimi (b. l. 74-76). CPK 140 str. 3 d. nustato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys turi teisę baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Taikos sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą ir tai atitinka civilinio proceso tikslus. Utenos rajono apylinkės teismas 2011-11-09 nutartimi patvirtino šalių (ieškovų ir atsakovo) sudarytą taikos sutartį, perkeldamas į nutartį šalių rašytinės sutarties tekstą (b. l. 74, 77-78). Civilinio proceso kodekse nustatyta ne tik šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi, bet ir teismo pareiga išaiškinti šalims taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo procesines pasekmes – taikos sutarties sąlygų privalomumą, ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimumą. Teismas turi patikrinti, ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta jų laisva valia, ar sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 140 str. 3 d., 294 str. 2 d., 584 str. 1 d. 4 p.). Šių procesinės teisės normų reikalavimų pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl taikos sutarties sąlygų šalys (ieškovai ir atsakovas) tarėsi, taikos sutarties sąlygoms aptarti šalių prašymų teismas darė pertrauką (b. l. 75-76). Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad ieškovai ir atsakovas abipusių nuolaidų būdu pasiekė abiems šalims priimtiną susitarimą, sudarė taikos sutartį, prašė ją patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Šalys nurodė, kad joms yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės. Tretysis asmuo V. R. neprieštaravo šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimui. Trečiojo asmens apeliantės A. O. K. atstovas advokatas taip pat paaiškino, jog neturi galimybės prieštarauti dėl taikos sutarties sudarymo. Tik pati apeliantė su taikos sutartimi nesutiko. Taigi iš civilinės bylos duomenų matyti, kad apylinkės teismas, tvirtindamas taikos sutartį, tikrino šalių valią dėl taikos sutarties sąlygų, tikrino, ar sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei viešajam interesui, išaiškino dalyvaujantiems byloje asmenims bylos nutraukimo, sudarius taikus sutartį, procesines pasekmes, tai yra įvykdė visas Civilinio proceso kodekso normose nustatytas pareigas, kurias privalėjo atlikti tvirtindamas taikos sutartį. Esant tokioms aplinkybėms, nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, jog teismas, netirdamas pateiktų rašytinių įrodymų, neapklausdamas liudytojų, pažeidė jos teisę į teisingą teismą. Priešingai nei teigia apeliantė, kad iš ne teisės atsiradusi teisė gali būti panaudota prieš ją kaip teismo nustatyta aplinkybė, pirmosios instancijos teismas ginčo bylos iš esmės nenagrinėjo, jokios aplinkybės nenustatytos ir nekonstatuotos, todėl A. O. K. teisėms ir pareigoms bei bylos išsprendimui byloje, kurią apeliantė yra iškėlusi negali turėti prejudicinės galios. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė vadovaudamasis CPK 87 str., 96 str. Tuo tarpu apeliantė A. O. K. jokių jos išlaidas pagrindžiančių dokumentų nėra pateikusi. Aplinkybė, kad apeliantė norėtų kitokių taikos sutarties sąlygų, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.