- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-15
- Bylos Nr.
- A18.-752-1072/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00055-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Eglė Venckienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. G.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato – (toliau – Institucijos) atstovui V. B., veikiančiam pagal įgaliojimą,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, nesiregistruojantis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas, baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. 2020 m. balandžio 10 d., apie 16 val. 05 min., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas vairuojant automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie netoliese esančio namo (duomenys neskelbtini), pažymėto (duomenys neskelbtini) numeriu, policijos pareigūnams žinant, kad M. G. neturi teisės vairuoti automobilio, jo buvo pareikalauta užgesinti automobilio variklį, išlipti iš automobilio ir paduoti raktą. M. G. atsisakė tai daryti, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, juos pakartojus keletą kartą, liko sėdėti automobilyje, dėl ko prieš M. G. buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir specialioji ptriemonė antrankiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. G. nepripažino padaręs administracinį nusižengimą ir parodė, jog 2020 m. balandžio 10 d. vairavo savo automobilį Volvo Ukmergėje, Kauno g., važiavo vienas, pamatė policijos automobilio švyturėlius, sustojo, už jo sustojo vienas pareigūnų automobilis, o kitas užblokavo iš priekio. Priėję pareigūnai liepė gesinti automobilį ir lipti iš mašinos. Iš viso buvo trys pareigūnai. Vairuodamas automobilį M. G. parodė žinojęs, kad neturi teisės vairuoti. Jis sustabdžiusių pareigūnų klausė: „kam, kodėl turiu išlipti?“ Pareigūnai ir toliau liepė lipti, gesinti automobilį, kiek laiko truko tas pokalbis, nepasakys. Jis klausė pareigūnų: „kas per tvarka? <...> gal aš invalidas? Manau tai normalus klausimas?“ Pareigūnų nepažįsta, be to, jie buvo su kaukėmis. Ar sakė pareigūnai jam prieiti prie tarnybinio automobilio, nepamena. „Jei ir būtų taip sakę, vis tiek aš būčiau klausęs kam <...> man niekas nepaaiškino, kodėl turiu lipti iš automobilio“.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis D. I. parodė, jog 2020 m. balandžio 10 d., d. dirbo su patruliu S. K. ir tyrėju V. J. įvykyje dėl smurto artimoje aplinkoje. Ėjo link savo tarnybinių automobilių, išgirdo garsiai grojančią muziką, pamatė, kad ji sklinda iš pravažiuojančio automobilio, kurį galimai vairuoja policijai žinomas, nes ne kartą baustas, vairuotojas M. G., neturintis teisės vairuoti. Pasivijo automobilį prie (duomenys neskelbtini) ir sustabdė. Jis su kolega pareigūnu S. K. sustojo priekyje sustabdyto Volvo automobilio, o kolega V. J. – už Volvo. Asmuo buvo žinomas kaip M. G., jo pareikalavo gesinti variklį, išlipti, tačiau M. G. kategoriškai atsisakė, net ir keletą kartų pakartojus reikalavimus. Su M. G. bendravo S. K., o jis ir V. J. buvo netoliese. M. G. buvo paaiškinta, kad vykdytų reikalavimus, kitaip bus pavartota fizinė prievarta, bet jis vis tiek neklausė. S. K. iš keleivio pusės atidarė Volvo dureles ir bandė atsegti diržą, bet asmuo neleido, priešinosi, stangrino rankas, sugriebė už diržo. M. G. buvo sulaikytas, pavartojus kovinių imtynių veiksmus, ir pasodintas į tarnybinį automobilį.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas V. J. parodė, jog 2020 m. balandžio 10 d. buvo iškvietime su patruliais S. K. ir V. J.. Išeinant iš pastato pastebėjo pravažiuojantį automobilį Volvo, nusprendė jį patikrinti, nes galimai jį vairavo asmuo, neturintis teisės vairuoti. Sustabdė jį (duomenys neskelbtini), bendravimas buvo konfliktinis, jis užfiksuotas nešiojamu tarnybiniu vaizdo registratoriumi.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei padarius administracinio nusižengimo protokole nurodytus veiksmus, įrodinėti reikšmingi ne tik teismo posėdžio metu apklaustų liudytųjų paaiškinimai, bet ir kiti byloje esantys ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio D. I. tarnybiniame pranešime parodyta, kad 2020 m. balandžio 10 d., apie 16 val. 05 min., patruliuojant su vyriausiuoju patruliu S. K. (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pastebėtas važiuojantis automobilis Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kadangi policijos pareigūnams yra žinoma, kad minėtas automobilis priklauso M. G., nuspręsta minėtą automobilį patikrinti ir nustatyti, ar automobilį vairuoja asmuo, neturintis teisės vairuoti. (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, automobilis Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas. Įsitikinus, kad minėtą automobilį vairavo M. G., jo buvo paprašyta užgesinti automobilio variklį, išlipti iš automobilio ir automobilio raktelį atiduoti policijos pareigūnams. M. G. nepaklusus policijos pareigūnų reikalavimams, minėti reikalavimai buvo pakartoti. M. G. piktybiškai nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, teigė, kad iš automobilio nelips ir negesins automobilio variklio, taip pat, kad nepaduos policijos pareigūnams automobilio rakto. M. G. toliau liko sėdėti automobilyje. Policijos pareigūnui atidarius automobilio duris, šalia vairuotojo sėdynės pastebėtas daiktas, panašus į peilį. Teisėti policijos pareigūnų reikalavimai buvo pakartoti dar keletą kartų. Dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo prieš M. G. buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir specialioji priemonė – antrankiai. M. G. sulaikymo metu priešinosi, stangrino rankas, buvo įsitempęs, bandė mosikuoti rankomis, tyčia mėgino neduoti rankų, kad ant jų nebūtų uždėti antrankiai. M. G. buvo sulaikyta, automobilis Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nutraluotas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Įvykis filmuotas Bodycam: 7005/7008 (b. l. 4).
Iš esmės tokios pačios įvykio aplinkybės užfiksuotos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio S. K. tarnybiniame pranešime, kuriame, be kita ko, pažymėta, kad 2020 m. balandžio 10 d., apie 16 val. 05 min. sustabdžius M. G. vairuojamą automobilį, jis piktybiškai nevykdė reikalavimo užgesinti variklį, išlipti iš automobilio, buvo neaiškūs jo tolimesni veiksmai, galimas nuvažiavimas iš įvykio vietos, galimas neblaivumas, todėl panaudoti kovinių imtynių veiksmai, kurių metu M. G. priešinosi, stangrino rankas. Pristačius jį į policijos komisariatą pasirašyti ant surašytų protokolų galimai negalėjo, skundėsi dešinės rankos skausmu (b. l. 3).
Iš byloje esančios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato pateiktos informacijos matyti, jog tiriamas įvykis administracinio nusižengimo byloje ROIK 20113165953 užfiksuotas mobilia vaizdo įrašymo įranga ( b. l. 23-24).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Pareigūnų veiksmų tyrimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Manydamas, kad pareigūnai peržengė savo įgaliojimų ribas, asmuo turi teisę skųsti jų veiksmus įstatymų nustatyta tvarka.
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.
ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnis numato, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Paminėtos Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nuostatos suteikia policijos pareigūnams teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jų teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju būtų panaudojama prievarta. Iš bylos medžiagos matyti, jog policijos pareigūnai D. I., S. K., V. J., užtikrindami jiems pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, sustabdę teisės vairuoti transporto priemones neturintį asmenį – M. G., jam nurodė užgesinti automobilio variklį, išlipti iš automobilio, paduoti jiems raktą, ką patvirtino teismo posėdžio metu apklausti D. I., V. J.. Policijos pareigūnų nurodymai buvo pakartoti kelis kartus, kas užfiksuota ir tarnybiniuose pranešimuose, ir teismo posėdžio metu ištirtoje vaizdo medžiagoje iš nešiojamo tarnybinio vaizdo registratoriaus Bodycam: 7005/7008 (b. l. 3, 4, 23-24), ko neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. G.. M. G. nepakluso nurodymams, todėl prieš jį buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, jis sulaikytas, panaudota spec. priemonė antrankiai. Teismo posėdžio metu M. G. parodė, kad jis žinojo, jog neturi teisės vairuoti transporto priemonės, bet klausė pareigūnų, kodėl jis turėtų išlipti, jam nebuvo paaiškinta, prieš jį neteisėtai panaudota prievarta, sužalota ranka. Pastebėtina, jog iš vaizdo įrašo matyti, jog vyriausias patrulis S. K. (00.00.03 – 00.00.38) paaiškino M. G., jog jis neturi vairuotojo pažymėjimo, yra pažeidėjas, jo prašoma užgesinti variklį ir išlipti iš automobilio, tačiau M. G. negesina variklio, nelipa iš automobilio, tyrėjas V. J. paaiškina (0.01.10 – 00.01.20), kad M. G. neturi teisės vairuoti, todėl reikalauja užgesinti variklį, išlipti iš automobilio, vyriausias patrulis D. I. paaiškina M. G., kad jo elgesys yra pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymas, teisės pažeidimas. Teismo vertinimu, policijos pareigūno nurodymai negali būti pripažintas neteisėtais, nes jie vykdė tarnybines funkcijas ir turėjo teisę duoti tokius nurodymus. Tik akivaizdžiai neteisėtas, su morale prasilenkiantis ar nusikalstamas pareigūno reikalavimas neturi būti vykdomas, jei iš tokio reikalavimo požymių matyti, jog jis prieštarauja galiojančioms teisės normoms. Kadangi policijos pareigūnų reikalavimas nebuvo akivaizdžiai neteisėtas, M. G. privalėjo vykdyti policijos pareigūno teisėtą reikalavimą užgesinti savo vairuojamo automobilio variklį, išlipti iš automobilio.
Pažymėtina, kad prieštaravimų tarp policijos pareigūnų reikalavimų nenustatyta.
Teismo vertinimu, 2020 m. balandžio 10 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 88-ANR_P-3647-2020 atitinka įstatymo reikalavimus, numatytus ANK 608 straipsnyje, jame nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos tinkamam inkriminuojamo nusižengimo išnagrinėjimui, reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui, jų teisiniam įvertinimui, todėl teismui nemato jokio teisinio pagrindo nesivadovauti Protokolu ir atmesti jį kaip įrodymą. Nagrinėjamo įvykio situacijoje teigti, kad policijos pareigūnas prieš administracinio nusižengimo protokolo surašymą turėjo atlikti dar kokius nors veiksmus ar kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai, taip pat nėra pagrindo.
Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios keltų abejonių policijos pareigūnų, ėjusių tarnybines pareigas, nešališkumu, suinteresuotumu pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Pažymėtina, kad šių pareigūnų parodymai nuoseklūs, logiški ir atitinka vieni kitus bei tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų nelaikomi suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartis byloje Nr. II-416-331/2011). Taigi, nėra pagrindo netikėti pareigūno paaiškinimuose nurodytomis ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis.
Įvertinus atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų parodymus, byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas konstatuoja, kad ANK 506 straipsnio 4 dalies dispozicijoje požymių visuma nepaneigta, teismui nekyla abejonių dėl padaryto administracinio nusižengimo įrodymų pakankamumo, nėra pagrindo dar detaliau visa tai analizuoti ir vertinti, begalinis įrodymų rinkimas nėra tikslingas, M. G. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti teisingai, teismas pripažįsta, kad M. G. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, taigi M. G. kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, yra įrodyta.
Dėl nuobaudos skyrimo
ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo nevykdymas užraukia baudą nuo 90 eurų iki 140 eurų.
Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažeidėjas M. G. anksčiau buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, administracinės nuobaudos galioja (b. l. 9-13), yra bedarbis (b. l. 7), nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 8). M. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, M. G. už padarytą administracinį nusižengimą yra skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, paskiriant nežymiai didesnį nei sankcijoje numatytas minimalus dydis (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 630-637 straipsniais, 646 straipsniu, teismas
nutarė:
Pripažinti M. G. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 100,00 (vieno šimto) eurų administracinę baudą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: AB Citadelė banko Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 72900; AB SEB banko Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800; AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000; Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100; Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400; UAB Medicinos banko Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20113165953 ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.