- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-17
- Bylos Nr.
- 1A-34-462-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00362-2008-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Dalius Jocys, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- V. D.
- Nukentėjusysis
- J. V., UAB „Jūrų kelias“
- Civilinis ieškovas
- UAB „Jūrų kelias“, „BTA“
- Civilinis atsakovas
- Lietuvos, Lietuvos kariuomenės UAB „Jūrų kelias“, Lietuvos kariuomenės UAB „BTA Draudimas“, Lietuvos kariuomenės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Aurelija Puzinienė, Eugenija Liutvinskienė, Laima Latvėnienė
- Kategorijos
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-34-462/2012
2012 m. spalio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
civilinio ieškovo UAB „Jūrų kelias“ direktoriui V. V., civilinio ieškovo atstovei advokatei Eugenijai Liutvinskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. gynėjos advokatės Aurelijos Puzinienės ir Lietuvos kariuomenės vado Arvydo Pociaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-22 nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. – 25 MGL (3 250 Lt) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 str. 2 d. – 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda. Iš civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės nukentėjusiosios J. V. naudai priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės UAB „Jūrų kelias“ naudai 18 502,90 Lt turtinei žalai atlyginti. Iš civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės UAB „BTA Draudimas“ naudai priteista 170 023,80 Lt turtinei žalai atlyginti. Iš civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteista 122,80 Lt turtinei žalai atlyginti. Solidariai iš V. D. ir civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės nukentėjusiosios J. V. naudai priteista 2 000 Lt advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti. Solidariai iš V. D. ir civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės nukentėjusiosios UAB „Jūrų kelias“ naudai priteista 2 000 Lt advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų bei sugadino didelės vertės svetimą turtą:
jis, 2008 m. liepos 25 d., laikotarpyje nuo 13.13 val. iki 13.23 val., 2008 m. liepos 23 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado įsakymu Nr. P-436 būdamas paskirtas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Karinių pajėgų patrulinio laivo P33 „Skalvis“ kapitonu leitenantu, atlikdamas vachtos karininko pareigas ir duodamas nurodymą plaukti didesniu nei leistina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje – t.y. 11 mazgų greičiu, pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 3-599 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 37 punkto reikalavimus (2008-09-10 redakcijos 50 p.): „visoje uosto akvatorijoje nustatytas ne didesnis kaip 6 mazgų laivų greitis. Praplaukiant vietas, kur laivo sukeltos bangos yra pavojingos, plaukiama tokiu minimaliu greičiu, kad laivas dar būtų valdomas <...>“, dėl ko apie 13.15 val., tikslus laikas nenustatytas, Kuršių mariose, prie Danės upės žiočių, patrulinis laivas P33 „Skalvis“ plaukdamas 11 mazgų greičiu sukėlė bangą, kuri prie krantinės Nr. 27 prišvartuotą UAB „Jūrų kelias“ priklausantį laivą „Arka“ įsiūbavo ir daužė į krantinę, padarydamas laivo tiltelio atitraukimą nuo dešinio borto pagrindinio korpuso, lukšto (pagrindinio medinio korpuso) ir rėminio rinkinio pažeidimą variklio skyriaus rajone iš dešinio borto, lukšto pažeidimą pavairavimo mechanizmo rajone iš dešinio borto, t.y. sugadino UAB „Jūrų kelias“ priklausančio turto už 185 026,70 Lt bei prispaudė laivo „Arka“ denyje stovėjusios ir dešiniąja ranka į laivo bortą įsikibusios keleivės J. V. ranką, padarydamas dešinės plaštakos II-III pirštų galinių falangų dalinę trauminę amputaciją, sukėlusią nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistojo V. D. gynėja advokatė Aurelija Puzinienė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-22 nuosprendį ir V. D. išteisinti arba bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas įrodymus tyrė ir vertino, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 str. 1 d., 20 str. 5 d. nuostatas, be to pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str., 417 str. 1 d. reikalavimus. Taip pat teismas netyrė faktinių aplinkybių, susijusių su profesinės karo tarnybos karininko statusu, tai yra V. D. pasirašytų profesinės karo tarnybos sutarčių bei karininko teisinės padėties įstatyminių reglamentavimų, taip pat nevertino tų aplinkybių, jog atsitikimas įvyko jam atliekant darbines pareigas, nevertino nukentėjusiojo taisyklių pažeidimų bei su jais susijusio priežastinio ryšio su kilusiais padariniais, nepašalino prieštaravimų tarp specialistų pateiktų išvadų, liudytojų parodymų, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė neteisingas išvadas. Gynėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 str. 3 d. įtvirtina vieną svarbiausių baudžiamosios atsakomybės nuostatų – atsakomybė tik už kaltai padarytą veiką. Kaltės principas iš baudžiamosios atsakomybės eliminuoja objektyvų pakaltinimą, t.y. asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už padarinius, kurie atsiranda be jo kaltės. Žala, padaryta be kaltės, baudžiamojoje teisėje vadinama kazusu arba atsitikimu ir negali būti pagrindu patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes baudžiamosios atsakomybės realizavimas yra siejamas su prievartos priemonių taikymu, kurių tikslas yra pataisyti kaltininką, tuo tarpu nekaltą žmogų nėra nei pagrindo, nei reikalo kaip nors pataisyti. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas V. D. kaltę, turėjo kaip įrodymus tirti dokumentus, patvirtinančius V. D. karininko statusą, kompetenciją, taktines žinias ir įgūdžius, nes valstybės atsakomybė negali būti tapatinama ir perkeliama konkrečiam valstybės pareigūnui. Tačiau pirmosios instancijos teismas apie V. D. kaltę sprendė tik pagal objektyviuosius veikos požymius, todėl visiškai nepagrįstai pripažino jos ginamąjį tinkamu nusikalstamos veikos subjektu.
Gynėja apeliaciniame skunde pažymi, kad V. D. 2001-12-13 tapo Lietuvos karininku ir prisiekė be ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, nesigailėdamas jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę, sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo vadu įsakymus (priedas Nr. 1). V. D., išlaikęs įskaitas dėl vachtos karininko pareigų vykdymo, nuo 2004-12-09 gali savarankiškai vykdyti tokias pareigas (priedai Nr. 3, 4). Išlaikydamas įskaitą, V. D. turėjo žinoti „Laivo variklių eksploatavimo taisykles“, buvo apmokytas praktiškai valdyti laivą, todėl žinojo, kad laivas „Skalvis“ dėl savo techninių galimybių plaukti lėčiau negu 11 mazgų greičiu negali. Laikant įskaitą V. D. nekilo abejonių, kad toks Lietuvos kariuomenės laivo naudojimas nėra suderintas su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, nes tokių techninių galimybių patruliniai laivai uoste naudojami nuo 1994 m. V. D., kaip laivo vadui iš laivavedybą kontroliuojančių institucijų dėl plaukimo greičio viršijimo nebuvo pareikšta jokia pastaba ar taikyta nuobauda. Pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Karo laivų flotilės laivo vado pareiginių nuostatų (priedas Nr. 9) 9.1.p. V. D. naudojo laivą pagal jo technines charakteristikas ir panaudojimo galimybes, be pagrindinių savo funkcijų vykdė aukštesnių vadų nurodymus. Nuo 2004 m. vykdydamas pareigas, V. D. negalėjo abejoti jam vadų suteikta teise vykdyti vachtos karininko pareigas. V. D. buvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį (priedas Nr. 10) už patikėtas materialines vertybes, todėl atsakingai valdė laivą, vadovaudamasis jam perduotomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis.
Gynėja skunde tvirtina, kad teismas pripažindamas jos ginamąjį kaltu, vadovavosi tik 2010-04-25 specialisto išvada, kurią atliko V. P. Atkreiptinas dėmesys, kad specialistas, atlikdamas ekspertizę, tik apžiūrėjo laivą, tačiau praktiškai neįsitikino išvadoje teikiamų teorinių prielaidų praktinėmis galimybėmis, negalėjo atsakyti teismo posėdyje į klausimą ar tokiu būdu naudojant patrulinį laivą jam nebūtų daroma žala. Tai, kad jos ginamojo V. D. veiksmuose dėl įvykio nėra nustatyta darbo tvarkos pažeidimų, patvirtina, jog pagal Kariuomenės drausmės statuto 18 str. l d. ir 2 d., sužinojus apie įvykį, nebuvo inicijuotas drausmės pažeidimo tyrimas, kurio metu nustačius nusikalstamos veikos požymių, vadas (viršininkas) nedelsdamas, būtų privalėjęs informuoti karo policiją, kurios pagrindiniai uždaviniai yra nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas, tvarkos ir drausmės karinėse teritorijose ir kariuomenėje palaikymas, karinio transporto eismo saugumo priežiūra. Apeliantė pažymi, kad pagal Kariuomenės drausmės statuto 13 str. l d. 8 p. jos ginamasis nebuvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, priešingai, pats pateikė prašymą, jog kol vyks baudžiamasis procesas būtų nušalintas nuo laivo valdymo. Teismas neatsižvelgė i tai, kad byloje V. D. asmeninės kaltės nebuvimą oficialiai patvirtino Lietuvos kariuomenė. Gynėja apeliaciniame skunde pabrėžia, kad pagal savo einamas pareigas ir joms nustatytas teises Karo laivų flotilės laivo vado pareiginiuose nuostatuose, V. D. neturėjo nei teisės, nei pareigos kreiptis į VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją suderinti patrulinių laivų išėjimo iš uosto sąlygas, t.y. gauti leidimą plaukti didesniu nei leistina pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 3-599 patvirtintas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisykles.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde gynėja nurodo, kad V. D. veikoje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d., 188 str. 2 d. numatytų nusikaltimų sudėties, nes V. D. veiksmuose nėra kaltės. Nuo 1994 m. Lietuvos kariuomenė naudoja šiuos patrulinius laivus pagal jų technines galimybes ir jokių įvykių, išplaukiant iš uosto 11 mazgų greičiu nėra buvę. Žalingas pasekmes galėjo sukelti transporto priemonės judėjimo energija, kuri nevisiškai paklūsta žmogaus valiai, didelis nukentėjusiųjų neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti. Gynėja teigia, kad V. D. neturėjo ir negalėjo numatyti, kad laivo „Arka“ kapitonas, žinodamas savo laivo konstrukcines ypatybes, bei tai, jog tokių matmenų laivo stovėjimas krantinėje Nr. 27 draudžiamas, nes „nenumatytas švartavimo įrenginių įrengimas ir naudojimas šiame krantinės ruože, o apkabų naudojimas laivų švartavimui draudžiamas“ (iš VĮ Klaipėdos Valstybinio jūrų uosto direkcijos ataskaitos išrašo), uždraustoje vietoje prišvartuos laivą, kurį pagal jo konstrukcines ypatybes protingas, apdairus žmogus bei patyręs laivo kapitonas vengtų švartuoti, nes dėl įvairių priežasčių gali susidaryti didelis bangavimas. Jos ginamasis neturėjo ir negalėjo numatyti to, kad laivo „Arka“ kapitonas savo šeimos narių neinstruktuos kaip keleivių, t.y. nepraveš jiems saugumo instruktažo, nes pagal Lietuvos Respublikos Vidaus vandenų transporto kodekso 59 str. 2 d. vežėjas atsako už savo keleivių saugumą ir „žalą, kuri padaryta keleiviui laive arba įsodinimo ar išlaipinimo iš jo metu, neatsižvelgiant į tai, ar laivas plaukė, ar stovėjo“. Apmokytas kvalifikuotų Lietuvos Respublikos Kariuomenės Karinių jūrų pajėgų specialistų dirbti su patruliniu laivu, žinodamas jo technines plaukimo galimybes, t.y. galėjimą plaukti minimaliu 11 mazgų greičiu, išlaikęs įskaitą ir valdydamas laivą šešerius metus, neabejodamas, kad Lietuvos kariuomenė naudodama šiuos laivus ir prileisdama juos valdyti vado įsakymu, juos priima teisėtai, V. D. sąžiningai vykdė vadų įsakymus pagal jam suteiktas taktines Žinias ir įgūdžius. Gynėja teigia, kad V. D. negalėjo ir neturėjo techninės galimybės neviršyti 11 mazgų greičio ir numatyti visų aplinkybių, kurios susijusios su laivo ,Arka“ netinkamu prišvartavimu ir sausumo instruktažo nepravedimu keleiviams, todėl jis nesuvokė, jog esamoje situacijoje veikė rizikingai ir neteisėtai, gali sukelti pavojų kitu asmenų saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistojo V. D. gynėja apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas nevertino 2010-09-10 VĮ Klaipėdos Valstybinio jūrų uosto direkcijos ataskaitos išraše nurodytų faktinių aplinkybių dėl krantinės eksploatavimo apribojimų, t.y. kad krantinėje Nr. 27, kurioje buvo prisišvartavęs laivas „Arka“, mažesnių nei 30 m. ilgio laivų stovėjimas draudžiamas, nes „nenumatytas švartavimo įrenginių įrengimas ir naudojimas šiame krantinės ruože, o apkabų naudojimas laivų švartavimui draudžiamas“. Teismas skundžiamajame nuosprendyje neatsižvelgė į šį įrodymą, ir be jokių argumentuotų motyvų darydamas išvadą rėmėsi, akivaizdžiai prieštaraujančia 2010-04-25 specialisto išvados 4 p. Teismas nepašalino prieštaravimų tarp 2010-04-25 specialisto ir 2008-11-26 d. Uosto avarinio tyrimo išvadų. Specialisto išvados padarytos remiantis teoriniais paskaičiavimai, o Uosto avarinio tyrimo išvados buvo surašytos atlikus eksperimentą, kurio metu buvo stebimas bangos aukštis praplaukus laivui „Skalvis“ pro Danės upės traverzą. Tyrimo analizėje didesnės bangos atsiradimas paaiškinamas – atsiradus papildomoms aplinkybėms. Eksperimento metu prie krantinės Nr. 27 buvo prišvartuotas ir laivas „Arka“ bei „nustatyta, kad užtikrinti saugu laivo stovėjimą tvirtinant tokiu būdu švartavimo lynus negalima“. Tyrimo išvadoje nurodoma, kad „prieš statant laivus, krantinių operatoriui būtina įsitikinti, kad prišvartuotas laivas galės saugiai stovėti, nes prie krantinės Nr. 27 atsirita bangos ir nuo laivų, kurie neviršija nustatyto uosto akvatorijoje greičio“. Gynėja nurodo, kad teismas šio oficialaus rašytinio įrodymo, kuris atliktas vadovaujantis Vidaus vandenų laivų avarijų tyrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 3-335, nuosprendyje nevertino, nors tyrimą pagal Taisykles atliko ne vieno asmens, o trijų kvalifikuotų specialistų komisija. Teismas nepagrįstai pripažino prielaidomis kvalifikuotų specialistų – Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos Laivybos kontrolės skyriaus vedėjo, liudytojo Jono Lukšo parodymus, kuris kitą dieną po įvykio apžiūrėjo laivą „Arką“, dalyvavo avarijos tyrime ir nurodė dvi įvykio priežastis – „avarija įvyko dėl didelės bangos ir netinkamo laivo prišvartavimo“, laivo kapitono liudytojo S. G. parodymus, jog „toje vietoje, kur stovėjo laivas „Arka“, nėra visų krancų, todėl ten stovėti nėra saugu“. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechnikos statinių eksploatavimo taisyklių 101 p. „laivų, stovinčių prie krantinių, eigos variklių, mechanizmų parengtis bei įgulos narių skaičius privalo užtikrinti laivo, kitų laivų bei uosto saugumą. Nutraukti eigos variklių, vairavimo ir inkasavimo įrenginių eksploataciją galima tik gavus uosto kapitono ir uosto žemės naudotojo raštišką leidimą pagal laivo kapitono paraišką, kurioje nurodomos šių mechanizmų išjungimo priežastys ir laikas. Bet kokiu atveju už laivo sausuma atsako kapitonas“. Tyrimo išvadose nustatyta, kad yra grubiai pažeistas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 83 punkto reikalavimai, laivas prišvartuotas negavus uosto kapitono leidimo, draudžiamoje švartuotis pagal technines konstrukcijas laivui „Arka“ Klaipėdos uosto krantinėje Nr. 27, neužtikrinant reikiamo įgulos narių skaičiaus, neinstruktavus keleivių dėl jų saugumo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-04-06 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127/2010 konstatuota, kad „tokiais atvejais, kai <...> taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, labai svarbu nustatyti kurio eismo dalyvio Taisyklių pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais“. Gynėja pažymi, kad nors ši nutartis priimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, tačiau analogiškai taikytina ir jūrų kelių taisyklių pažeidimams. Todėl, jei laivo „Arka“ kapitonas nebūtų prisišvartavęs draudžiamoje krantinėje Nr. 27, nei įvykio, nei pasekmių nebūtų kilę.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš radiolokacinio radaro archyvo buvo nustatyta, jog įvykis įvyko 2008-07-25 laikotarpyje 13.13 val. iki 13.23 val. Specialisto išvadoje, remiantis radaro archyvo duomenimis nurodoma, kad patrulinis laivas „Skalvis“ uostų vartų liniją praplaukė 13.05, pro Danės žiotis praplaukė 13. 16 val., prie krantinės Nr. 123 atplaukė 13.30, neatpažintas kateris iš Danės upės išplaukė 13.14 val., kirto farvaterį 13.15 val. Iš specialisto išvadoje pateikto laiko, akivaizdu, kad neatpažintas kateris praplaukė pro Danės žiotis 1-2 minučių skirtumu prieš patrulinį laivą 16 mazgų greičiu. Tačiau specialistas savo išvadoje teigia, kad neatpažintas kateris „praplaukė laivo „Arka“ stovėjimo vietą prieš 4 minutes prieš tiriamus įvykius“ ir pateikia neargumentuotą ir jokiais paskaičiavimais nepagrįstą išvadą, kad katerio „sukeltos bangos nesudarė pavojaus laivui „Arka“. Pažymima, kad teismas išsamiai neištyrė visos bylos aplinkybių ir nepanaikino prieštaravimų, susijusių su įvykio laiku.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 6 p. baudžiamasis procesas negali būti pradedamas be nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, o pradėtas turi būti nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str. nurodytų veikų grupėje. Dėl nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. l d., 188 str., baudžiamasis procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXX skyrius), išskyrus atvejus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str., t.y. prokuroro reikalavimą dėl šių nusikalstamų veikų gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas tik tuo atveju, jeigu veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str. 1 d. prokuroras neturi įgaliojimų pradėti baudžiamąjį procesą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos, jei nėra vienos iš nurodytų sąlygų. Taip pat Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad visais atvejais, kai prokuroras įgyvendina savo įgaliojimus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str. 1 ar 2 dalyje, jo sprendimas turi būti pagrįstas teisiniais argumentais, kuriame nurodomi išsamūs argumentai, pagrindžiantys Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str. 1 dalyje nustatytos bent vienos aplinkybės buvimą. Iš ikiteisminio tyrimo dokumentų nežinoma ar nukentėjusieji kreipėsi su skundu, prokuroro priimtas nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą ir 2009-06-29 nutarimas atsisakyti nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra pagrįsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str. sąlygomis. Iš bylos medžiagos yra akivaizdu, kad visi asmenys tiek civiliniai ieškovai UAB „Jūros kelias“, UAB „BTA draudimas“, tiek nukentėjusiąją pripažinta J. V. buvo atstovaujami advokatų arba kvalifikuotų teisininkų, todėl, akivaizdu, kad visi asmenys gali ir gina savo teisėtus interesus. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 417 str. 1 d., kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad įtariamojo veika turi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str. nurodytų nusikalstamų veikų požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas išaiškina nukentėjusiajam teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, o dėl šios nusikalstamos veikos bendra tvarka pradėtas ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Byloje nėra duomenų, kad tyrimą atliekantis pareigūnas nukentėjusiesiems pagal įstatymą išaiškino jų teisę, kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Gynėja teigia, kad įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme buvo iš esmės pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str., 417 str. 1 d. reikalavimai. Nesant prokuroro reikalavimo tęsti pradėtą baudžiamąjį procesą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str. 1 d. numatytais pagrindais, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nenutraukė tyrimo, nukentėjusiesiems neišaiškino galimybės dėl nusikalstamos veikos kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Dėl tokių veiksmų buvo iš esmės pažeistos jos ginamojo kaip kaltinamojo teisės į tinkamą nusikalstamų veikų tyrimo procesą, t.y. jos ginamasis V. D. neteko galimybės pasinaudoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 413 str. įtvirtintu tik privataus kaltinimo bylų procesui būdingu susitaikymo institutu. Esant tokiai situacijai, gynėja mano, kad baudžiamoji byla turi būti nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 6 p. (LAT nutartis Nr. 2K-67/2007).
Nuteistojo V. D. gynėja apeliaciniame skunde konstatuoja, kad įvykiui kilus dėl kelių įvykio dalyvių veiksmų, didelis nukentėjusiojo neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, yra pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 str. ) teismui priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio, atlygintinos žalos dydį sumažinti arba reikalavimą atlyginti padarytą žalą atmesti. Didelis nukentėjusiojo neatsargumas yra tuomet, kai nukentėjusysis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis, ir leido šioms pasekmėms atsirasti. Pagal Lietuvos Respublikos Vidaus vandenų transporto kodekso 59 str. 2 d. už nukentėjusiosios J. V. patirtą neturtinę žalą atsako vežėjas, nes jis yra atsakingas už savo keleivių saugumą. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog nukentėjusiajai būtų pravestas saugos instruktažas, nepateiktas pirminio avarijos tyrimo aktas. Gynėja konstatuoja, kad
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-22 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį V. D. nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d., 188 str. 2 d., taip pat civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nevertino liudytojų parodymų, taip pat Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos 2009 m. birželio 18 d. rašto Nr. IS-511 „Dėl karo laivų plaukimo KVJU akvatorijoje“. Skundžiamajame nuosprendyje teismas apsiribojo specialisto išvados teiginiais, kad periodiškai sustabdant laivo pagrindinį variklį, laivas saugiai gali plaukti 6 mazgų greičiu. Specialisto išvadoje nepagrindžiamas minimalus laivo „Skalvis“ valdomumo greitis, o apsiribojama minimalaus greičio konstatavimu. Be to, specialistas teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad plaukiant minėtu būdu yra apsunkinamas plaukimas ir daromas neigiamas poveikis technikai. Iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 286 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 37 p. reglamentavimo matyti, kad visoje uosto akvatorijoje nustatytas ne didesnis kaip 6 mazgų laivų greitis, o praplaukiant vietas, kur laivo sukeltos bangos yra pavojingos, privalu plaukti tokiu minimaliu greičiu, kad laivas būtų valdomas. Iš šios normos analizės, galima daryti išvadą, kad ne visi laivai plaukdami uosto akvatorija gali plaukti 6 mazgų greičiu ir būti valdomi. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo duomenis dėl karo laivo „Skalvis" galimybės plaukti uosto akvatorijoje 6 mazgų greičiu, o apsiribojo neišsamiomis specialisto išvadomis.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos kariuomenės vadas apeliaciniame skunde teigia, kad karo laivai turi skirtingas valdymo sistemas bei mechanizmus, todėl privalu organizuoti mokymo procesą, kurio metu laivų įgulų nariams būtų perteikiamos žinios apie laivų konstrukcinius bei valdymo mechanizmus, tačiau teismas minėtų aplinkybių nesiaiškino bei atsisakė tenkinti V. D. prašymą apklausti liudytoją dėl mokymo proceso valdyti karo laivus organizavimo Lietuvos kariuomenės Karinėse jūrų pajėgose. Teismas nesiaiškino ar V. D. žinojo, kad laivas gali plaukti lėčiau nei 6 mazgais uosto akvatorijoje, kokios laivo valdymo žinios perteiktos kaltinamajam, ar buvo organizuotas tų žinių įvertinimo procesas.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad Lietuvos kariuomenė yra statutinė organizacija, grindžiama griežtu hierarchijos bei besąlyginio imperatyvių įsakymų vykdymo principais, todėl visi kariai privalo vykdyti jiems duotus teisėtus vadų įsakymus. Už teisėtų įsakymų nevykdymą kariams gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Todėl kapitonas leitenantas V. D. nekvestionuodamas privalėjo vykdyti Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado 2008 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. V-435. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir šią aplinkybę, kad V. D. vykdė jam teisės aktų ir vadų nustatytas pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, priimdamas nuosprendį nesiaiškino, ar laivų judėjimo kontrolę vykdanti institucija (Laivų eismo tarnyba) iki įvykio dienos (nuo 1994 m. Karinėse jūrų pajėgose eksploatuojami „Storm“ tipo karo laivai, kuriems priskiriamas ir karo laivas „Skalvis“) ir įvykio dieną (2008 m. liepos 25 d.) yra įspėjusios karo laivo kapitoną ar Karines jūrų pajėgas dėl netinkamo plaukimo uosto akvatorija, t.y. viršyto greičio uosto akvatorijoje. Apeliantas nurodo, kad teismas nenustatė tikslaus veikos padarymo laiko – vieno iš nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių. Todėl teismas negalėjo įvertinti kokią įtaką laivui „Arka“ turėjo 13.13 val. iš Danės upės 16,5 mazgo greičiu išplaukęs nenustatytas kateris. Teismas skundžiamajame nuosprendyje nepasisakė dėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2010 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. UD-1.6.13-3089 „Dėl krantinės Nr. 27 techninio paso ir ataskaitos išrašo“ nurodytų aplinkybių. Šiame rašte pateikiama informacija, kad laivas „Arka“ buvo prisišvartavęs neleistinoje vietoje, todėl turėtų būti nagrinėjamas laivo buvimo neleistinoje vietoje priežastinis ryšys su kilusiomis pasekmėmis, t. y. privalu nustatyti, kas lėmė neigiamas pasekmes, o kas tik prisidėjo prie jų atsiradimo. Teismas turėjo įvertinti visus veiksnius ir nustatyti, ar laivo „Arka“ kapitono veiksmai nenutraukia būtino teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio. Kadangi laivo „Arka“ kapitono veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, nes jei laivo „Arka“ kapitonas nebūtų neleistinoje vietoje prisišvartavęs, tai keleivio sužalojimo ir laivo apgadinimų būtų išvengta.
Lietuvos kariuomenės vadas apeliaciniame skunde pabrėžia, kad teismas priteisdamas žalos atlyginimą iš Lietuvos kariuomenės netinkamai įvertino teisinį reglamentavimą bei visiškai nevertino nukentėjusios ir laivo „Arka“ kapitono veiksmų. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu, vėliau ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškindama įvykio aplinkybes nurodė, kad pradėjus laivui „Arka“ stipriai siūbuoti ir traškėti korpusui, denio dešiniuoju bortu ji pradėjo eiti link laivo priekio. Eidama susvyravo ir griebėsi už laivo krašto. Šie duomenys patvirtina nukentėjusiosios didelį neatsargumą. Jei nukentėjusioji pradėjus laivui „Arka“ siūbuoti būtų atsisėdusi ant esamų pramoginiame laive esančių suolų ar įsikibusi laivo vidinių konstrukcijų skaudžių pasekmių būtų išvengta. Teismas skundžiamajame nuosprendyje nustatydamas nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį, visiškai nevertino pačios nukentėjusios veiksmų ir kokia apimtimi šie veiksmai nulėmė jos sveikatos sutrikdymą. Be to, dėl kilusių pasekmių atsakingas pramoginio laivo „Arka“ kapitonas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 20 str. 2 d. laivo kapitonas atsako už laivo, jo įgulos, keleivių bei krovinio saugumą. Laivo kapitonas privalėjo parinkti tinkamą laivui „Arka“ švartavimo vietą ir instruktuoti kaip privalo elgtis keleiviai kilus nenumatytoms aplinkybėms (duomenų patvirtinančių, kad keleiviai buvo instruktuoti dėl saugumo byloje nepateikta). Be to, ir specialistas savo išvadose pažymėjo, kad būtina vertinti laivo „Arka“ konstrukcines ypatybes ir vengti švartuoti tose vietose, kur dėl įvairių priežasčių gali susidaryti didelis bangavimas. Bylą nagrinėjęs teismas minėtų aplinkybių nevertino ir nepagrįstai priteisė iš Lietuvos kariuomenės neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas UAB „BTA DRAUDIMAS“ civilinį ieškinį nedetalizavo kokie įrodymai pagrindžia civilinio ieškinio dydį. Civilinis ieškovas savo ieškinyje nurodė, kad žalos dydis yra nustatytas nepriklausomų ekspertų UAB „Marine Bell“. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi UAB „Marine Bell“ sudaryta remonto darbų sąmata, tačiau nevertino ar remonto darbų sąmata sudaryta tinkamo subjekto, ar ji sudaryta tinkamai, atsižvelgiant į darbų įkainius, ar įvertintas laivo nusidėvėjimas ir pan. Apeliantas taip pat pažymi, kad draudikas nustatant laivo pažeidimus bei vertinant laivo remonto darbus nekvietė dalyvauti nei V. D., nei civilinio atsakovo atstovų. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino UAB „Marine Bell“ sudarytos remonto darbų sąmatos turinio. Iš remonto darbų sąmatos neaišku kokiais šaltiniais remiantis ji sudaryta, kuo remiantis nustatytos remonto darbų apimtys ir remonto darbų įkainių dydžiai bei nenurodytos kokios detalės būtų montuojamos naujos ar nusidėvėjusios. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir laivo „Arka“ kapitono veiksmų prisišvartuojant laivą draudžiamoje vietoje, neatsižvelgiant į laivo konstrukcines ypatybes. Lietuvos kariuomenės vadas konstatuoja, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes UAB „BTA DRAUDIMAS“ civilinis ieškinys negali būti laikomas pagrįstu.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas UAB „Jūrų kelias“ civilinį ieškinį nevertino laivo „Arka“ kapitono veiksmų, kurie turėtų būti vertintini kaip didelis neatsargumas, kadangi toje vietoje kur buvo prisišvartavęs įvykio metu laivas „Arka“ nėra leidžiama švartuotis, atsižvelgiant į krantinės Nr. 27 eksploatuojamą ilgį. Be to, laivo „Arka“ kapitonas švartuodamasis nevertino laivo konstrukcinių savybių, ar saugu „Arkai“ bus stovėti neeksploatuojamame krantinės Nr. 27 ruože. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius prieštaravimus dėl laivo „Arka“ švartavimo tinkamumo. Avarijos tyrimą atliko kompetentinga komisija, sudaryta iš 3 asmenų, turinčių specialių žinių vertino, kad avarijos metu laivo galinėje dalyje švartavimo lynai jau buvo laisvi ir laivo galas buvo toliau nuo krantinės, todėl banga galėjo atsimušti tarp laivo ir krantinės, dėl ko sulaužė medinę laivo švartavimo įrangą ir priekinę laivo dalį trenkė į krantinę. Be to, avarijos tyrimo komisija siekdama įsitikinti kokiais lynais ir ar saugiai buvo prišvartuotas laivas „Arka“ prie krantinės Nr.27 įvertino laivo „Arka“ prišvartavimą prie krantinės Nr. 27. Tuo tarpu teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto išvadoje nurodytais teiginiais, kad laivas buvo tinkamai prišvartuotas prie krantinės Nr. 27. Specialistas savo išvadoje nepasisakė ar pakako krantinėje įrangos švartavimuisi, ar buvo pakankamai įtempti švartavimosi lynai ir nemotyvavo dėl kokios priežasties neatlaikė laivo švartavimosi įrangos detalės ir kokias pasekmes tai sukėlė, ar tinkama krantinė saugiai švartuotis atsižvelgiant į laivo konstrukcines ypatybes. Tuo tarpu avarijos tyrimo komisija įvertino visas šias aplinkybes praktiniu aspektu ir išdėstė 2008 m. lapkričio 26 d. avarinio tyrimo išvadose Nr. V3-AV24, kurių teismas tinkamai neįvertino, o pasirėmė neišsamiomis specialisto formuluotėmis. Lietuvos kariuomenės vadas konstatuoja, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes UAB „Jūrų kelias“ civilinis ieškinys negali būti laikomas pagrįstu.
Pirmosios instancijos teismas tenkindamas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį nurodė, kad šios institucijos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, nors ieškinyje yra pateikta bendra informacija apie suteiktas paslaugas. Teismas nenurodė kokios paslaugos buvo suteiktos, kokie suteiktų paslaugų įkainiai. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys negali būti laikomas pagrįstu ir tenkinamas. Be to, teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad pinigų suma priteistina Klaipėdos teritorinėms ligonių kasoms, t.y. netinkamam subjektui, kadangi civilinį ieškinį pareiškė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Žemesnės instancijos teismas
Atsikirsdamas į nuteistojo V. D. gynėjos advokatės Aurelijos Puzinienės ir Lietuvos kariuomenės vado apeliacinius skundus civilinio ieškovo UAB „BTA DRAUDIMAS“ generalinis direktorius prašo apeliacinius skundus atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-22 nuosprendį palikti nepakeistą. Atsikirtime civilinis ieškovas nurodo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu specialistas paaiškino, jog laivas „Skalvis“ gali saugiai plaukti 6 mazgų greičiu, kaip to reikalauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės. Byloje nebuvo pateiktas įrodymas, kuris patvirtintų nuteistojo V. D. gautą aukštesnio rango vado įsakymą plaukti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorija didesniu nei 6 mazgų greičiu. Atsikirsdamas į Lietuvos kariuomenės vado apeliacinį skundą UAB „BTA DRAUD.S“ generalinis direktorius nurodo, kad 2008-07-25 įvykio metu apgadinto pramoginio laivo „Arka“ remonto darbų sąmatą sudarė nepriklausomi ekspertai UAB „Marine Bell L.L.C.“ Ši bendrovė nuo 2004 metų yra žinoma kaip ūkio subjektas vykdantis laivų statybos, remonto, konstravimo bei projektavimo darbus, turintis tam reikalingus atestavimus bei licencijas. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas Lietuvos saugios laivybos administracijos 2007-12-28 įmonės UAB „Marine Bell L.L.C.“ atestavimo pažymėjimas Nr. 54/07, kuriame yra pažymėta, kad minėta bendrovė yra atestuota ir turi teisę užsiimti šia veikla. Lietuvos kariuomenė klaidingai vertina atestavimo pažymėjime įrašytą veiklos rūšį, teigdamas kad šis pažymėjimas nesuteikia teisės vykdyti laivų remonto darbų. Atsikirtime pastebima, kad į minėtą „Laivų projektavimo ir konstravimo darbų“ sąvoką įeina daugelis veiklos rūšių, tačiau jų aprašymas ir išvardijimas atestavimo pažymėjime nedetalizuojamas. Civilinis ieškovas pažymi, kad pirmos instancijos teismui buvo pateiktas ir Rusijos jūros registro sertifikatas, išduotas UAB „Marine Bell L.L.C“, kuriame ši sąvoką aprašyta plačiai. Atsikirtime konstatuojama, kad UAB „Marine Bell L.L.C.“ nedarė laivo „Arka“ remonto, o tik suplanavo numatomų atstatymo darbų seką ir sudarė šių darbų sąmatą, kas, jų nuomone, patenka į laivų projektavimo ir konstravimo sąvoką. Atsikirsdamas į civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės teiginį dėl laivo ir jo detalių nusidėvėjimo civilinis ieškovas UAB „BTA DRAUD.S“ teigia, kad UAB „Marine Bell L.L.C.“ sudarytoje sąmatoje pozicijas sudaro ne keičiamos detalės, o atstatymo darbai bei naudojamos medžiagos, kurioms nusidėvėjimas netaikomas.
Teismo posėdyje nuteistasis V. D. ir jo gynėja advokatė prašė pirmosios instancijos teismo 2010-10-22 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. D. išteisinti.
Civilinio atsakovo Lietuvos Kariuomenės atstovas teismo posėdyje prašė pirmosios instancijos teismo 2010-10-22 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. D. išteisinti, civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
Civilinio ieškovo „BTA Draudimas“ atstovas teismo posėdyje prašė apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2010-10-22 nuosprendį palikti nepakeistą.
Civilinio ieškovo UAB „Jūrų kelias“ atstovė advokatė teismo posėdyje prašė apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2010-10-22 nuosprendį palikti nepakeistą.
Nukentėjusiosios J. V. atstovė advokatė teismo posėdyje prašė apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2010-10-22 nuosprendį palikti nepakeistą.
Prokurorė teismo posėdyje prašė apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2010-10-22 nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d. ir 329 str. 1 p.).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 str. 1 p. numato, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuteistojo V. D. gynėja advokatė Aurelija Puzinienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2010-10-22 nuosprendį ir V. D. išteisinti arba bylą nutraukti. Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2010-10-22 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį V. D. nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d., 188 str. 2 d., taip pat civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad abiejuose apeliaciniuose skunduose yra suformuluoti iš esmės tapatūs reikalavimai, t. y. išteisinti nuteistąjį V. D. nepadarius nusikalstamų veikų, todėl teisėjų kolegija paduotus apeliacinius skundus vertina ir dėl jų pasisako kartu.
Skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. inkriminuojamas nustačius, kad objektyviai kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.
Baudžiamosios teisės doktrinoje aiškinama, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo atvejais veikos atžvilgiu gali būti ir tyčia, ir neatsargumas, o padarinių atžvilgiu tik neatsargumas – nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 str. numatyta atsakomybė už turto sunaikinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo.
Tas, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui arba sunaikino ar sugadino didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 str. 1-2 dalys).
Kiekvienu atveju turi būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp taisyklių pažeidimo ir atsiradusių padarinių atsižvelgiant į šias aplinkybes: ar subjekto veika buvo neteisėta (pažeistos nustatytos taisyklės) ir būtent dėl jos, o ne dėl kitų priežasčių atsirado padariniai; ar veika buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga (šiuo atveju veika išskiriama iš kitų aplinkybių ir, jei įvykiai ir toliau taip pat klostosi, ji negali būti pripažįstama būtina); ar veika buvo konkreti padarinio priežastis. Priežastiniam ryšiui nustatyti skiriama ekspertizė.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamo byloje turi būti aiškiai nustatyta, ar būtent tai, kad V. D. būdamas patrulinio laivo P33 „Skalvis“ kapitonu leitenantu, atlikdamas vachtos karininko pareigas ir duodamas nurodymą plaukti didesniu nei leistina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje – t. y. 11 mazgų greičiu, ir taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 3-599 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 37 punkto reikalavimus, o ne kokios nors kitos priežastys lėmė tai, kad atsirado byloje nustatyti padariniai. Tai yra, ar ši V. D. veika buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas V. D. pripažino kaltu ir nuteisė už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, kurias jis padarė dėl neatsargumo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nusikaltimai padaryti dėl V. D. nusikalstamo nerūpestingumo: jis nenumatė, kad dėl jo duoto nurodymo patruliniam laivui „Skalvis“ plaukti didesniu nei leistina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje greičiu ir laivui plaukiant 11 mazgų greičiu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje gali atsirasti neigiami padariniai, t. y. žmogaus nesunkus sveikatos sutrikdymas ir didelės vertės svetimo turto sugadinimas, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas pripažindamas V. D. kaltu dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo ir nustatydamas, kad tarp jo padarytų veikų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys iš esmės rėmėsi specialisto V. P. parodymais bei Klaipėdos universiteto Laivybos katedros 2010-04-25 specialisto išvada Nr. 001, kad praplaukusio Danės upe katerio sukeltos bangos neturėjo įtakos įvykio metu kilusioms pasekmėms, kadangi nurodytas kateris praplaukė apie 4 – 5 minutes iki įvykio; kaltinime nurodytos pasekmės kilo dėl laivo „Skalvis“ sukelto bangavimo; 2008-07-25, nuo 13.13 val. iki 13.23 val., patrulinio laivo „Skalvis“ kapitonas pažeidė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Laivybos taisyklių 37 punktą, plaukdamas uosto akvatorija dvigubai didesniu negu leistinas greičiu, tuo sukeldamas apie 1,0 – 1,2 m aukščio bangas, kurios įtakojo įvykio metu kilusias pasekmes (b. l. 58-68, t. 4). Specialistas V. P. apylinkės teisme akcentavo tai, kad laivai, uosto akvatorijoje plaukdami 6 mazgų greičiu, didelių bangų nesukelia, todėl nesukeliamas pavojus kitiems laivams. Laivas „Skalvis“ gali saugiai plaukti 6 mazgų greičiu. Katerio sukeltų bangų energija yra mažesnė, todėl nenustatyto katerio sukeltos bangos neturėjo tokios įtakos laivui „Arka“ kaip laivo „Skalvis“ sukeltos bangos.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neigiami padariniai, t. y. žmogaus nesunkus sveikatos sutrikdymas ir didelės vertės svetimo turto sugadinimas iš esmės kilo dėl laivo „Skalvis“ sukelto bangavimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokį apylinkės teismo sprendimą iš esmės lėmė būtent ta aplinkybė, jog Karinių pajėgų patrulinio laivo P33 „Skalvis“ kapitonas leitenantas duodamas nurodymą plaukti didesniu nei leistina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje – t. y. 11 mazgų greičiu, pažeidė kaltinime nurodytus teisės aktus.
Tačiau išsamiai išnagrinėjęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistojo V. D. padarytose veikose nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 str. 2 d. dispozicijoje numatytų nusikalstamų veikų sudėties objektyviųjų požymių visumos (būtinojo priežastinio ryšio tarp padarytų veikų ir kilusių padarinių).
Priežastinis pavojingos veikos ir baudžiamajame įstatyme numatytų pavojingų padarinių ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, įrodinėtinas tiriant nusikalstamų veikų, kurių sudėtys yra materialios, bylas. Teisėjų kolegija pažymi, kad sunkumų, nustatant priežastinį ryšį, atsiranda dažniausiai tada, kai, pavyzdžiui, padarinių kilimą galima susieti su keliomis sąlygomis ar priežastimis ir reikia nuspręsti, kuri sąlyga ir priežastis buvo pagrindinė.
Baudžiamosios teisės doktrinoje teigiama, kad viena iš preliminarių priemonių, sprendžiant priežastinio ryšio nustatymo klausimus, yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymas. Tai pirmasis žingsnis nustatant priežastinį ryšį, leidžiantį priartėti prie teisingos išvados, ar yra priežastinis ryšys. Šis metodas itin naudingas tais atvejais, kai padarinius sukelia kelios sąlygos. Todėl nustatyti priežastinį ryšį tais atvejais, kai išaiškėja kelios įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlygos ar priežastys, paprastai pradedama nuo būtinosios padarinių kilimo sąlygos ar priežastys, paprastai pradedama nuo būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės patvirtinimo <<...>> Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas – tai fakto, ar įstatyme aprašyta ir asmens padaryta veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, nustatymas. Būtinosios sąlygos taisyklė nustatoma eliminuojant iš situacijos paeiliui kiekvieną galimą padarinių atsiradimo sąlygą, t. y. kiekvieną nustatytą pavojingą veiką, kuri iš principo galėtų turėti įtakos padariniams kilti, ir paliekant visas kitas tikėtinas padarinių kilimo sąlygas. Nustatant priežastinį ryšį svarbi yra ta aplinkybė, ar kaltininkui inkriminuotas pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Be to, baudžiamojoje teisėje taip pat itin reikšmingas priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas, t. y. ar tai yra būtinasis ar atsitiktinis priežastinis ryšys.
Būtinais priežastinis ryšys – tai toks ryšys, kai esant tam tikroms sąlygoms nusikalstamos veikos visada ar bent jau paprastai (dažniausiai) sukelia tam tikros rūšies pavojingus padarinius. Viena iš ryškių būtinojo priežastinio ryšio savybių yra ta, kad jis yra iš anksto numatomas.
Tau tarpu atsitiktinis priežastinis ryšys – tai nebūdinga reiškiniui, nedėsninga reiškinių ryšio forma, kai daug kartų pasikartojančiuose bandymuose veika nesukelia dominančių padarinių, tačiau tam tikromis retai pasikartojančiomis, o gal net nepasikartojančiomis sąlygomis, įsimaišius kokiai nors papildomai aplinkybei, padaryta veika gali sukelti pavojingus padarinius. Priežastinio ryšio numatymas yra išskirtinis būtinojo priežastinio ryšio bruožas, skiriantis jį nuo atsitiktinio ryšio. Pažymėtina tai, baudžiamąją teisinę reikšmę turi tik būtinasis priežastinis ryšys. Tik išvada apie būtinąjį priežastinį ryšį pagrindžia, kad tiriamoje veikoje yra objektyviųjų požymių.
Byloje esantis 2008-07-29 Laivų eismo radiolokacinio archyvo 2008-07-25 laivų plaukimo priežiūros aktas patvirtina, kad 13.13 val. laivas „Kamita“ paprašė Laivų eismo tarnybos leidimo plaukti nuo krantinės Nr. 26 į Kopgalį. Tuo metu iš Danės upės į uosto akvatorijos farvaterio pusę išplaukė apie 16,5 mazgo greičiu nenustatytas kateris. Laivas „Skalvis“ tuo metu buvo 0,63 kbt NW nuo krantinės Nr. 27 ir plaukė iš jūros į bazę vakarine farvaterio dalimi šalia žaliųjų bujų. Prie krantinės Nr. 27 stovėjo pramoginiai laivai „Forele“, „Venus S“, „Arka“; 13.16 val. laivas „Skalvis“ praėjo Danės upės žiotis 400 metrų atstumu laivybos farvaterio vakarine dalimi, šalia žalios bujos „13“; 13.21 val. į Danės žiotis įeinantis keltas „Kintai“ UTB 9 kanale pranešė laivui „Arka“: „V., esli ja nezatormozil – ž...tvojei dereviaške“. Iš laivo „Arka“: „Da bolšaja problema, kakoj – to kater prošėl na bolšoj skorosti...prazdnik zakončilsia“; 13.23 val. laivas „Skalvis“ praėjo Naujosios Smiltynės keltų perkėlą. Jo greitis laiko tarpe nuo 13.13 val. iki 13.23 val. apie 11 mazgų (b. l. 24, t. 2). Pažymėtina, kad šį Aktą pasirašė Laivų eismo tarnybos viršininkas – Adomas Alekna, Uosto priežiūros skyriaus viršininkas – Juozas Saudargas, Laivų eismo tarnybos vyr. operatorius – Rimantas Dževečka, Laivų eismo tarnybos operatorius – Edgaras Andrejevas. Taigi nekyla abejonių dėl to, kad jį pasirašė ir už jo turinį, kuriame tiksliai užfiksuotos byloje reikšmingos aplinkybės, visiškai atsako kompetentingi savo srities specialistai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje sprendžiant nuteistojo V. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą šie Laivų eismo radiolokacinio archyvo duomenys yra itin reikšmingi.
Taip pat pabrėžtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-06-29 nutarime Dėl prašymo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. ir 188 str. 2 d. nurodyta, kad 2008-07-25 radiolokacinės stoties užfiksuotame įraše matyti, jog nuo krantinės (atsišvartavimo vieta bei Danės upė nefiksuojama) Smiltynės pusės link plaukia nenustatytas kateris, tačiau jam jau esant priešingoje kanalo pusėje, kur po keliolikos sekundžių jis dešiniuoju bortu prasilenkia su laivu „Skalvis“, laivo „Arka“ kapitonas paprašo LET leidimo plaukti į Juodkrantę (b. l. 80, t. 3).
Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas visiškai nesiaiškino kiek šios aplinkybės įtakojo tai, kad tiek laivo „Skalvis“, tiek neatpažinto katerio sukeliamų bangų kryptis iš esmės sutapo ir taip sukūrė sąlygas bangų interferencijai, kas tikėtina sąlygojo tai, kad abiejų laivų bangos susiliejo ir tapo ženkliai didesnės, nes realių bandymų metu laivo „Skalvis“ sukeliamų bangų aukštis nustatytas dvigubai mažesnis. Taigi teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, kokią įtaką laivui „Arka“ ir byloje kilusiems padariniams turėjo 13.13 val. iš Danės upės net 16.5 mazgų greičiu išplaukęs nenustatytas kateris, kurio sukeltos bangos vėliau dėl nelaimingo atsitiktinumo susiliejo su laivo „Skalvis“ sukeltų bangų sistema.
Teisėjų kolegija atlikusi byloje įrodymų tyrimą konstatuoja, kad būtent Danės upe praplaukusio katerio sukeltos bangos (jų susiliejimas su laivo „Skalvis“ sukeltomis bangomis) turėjo įtakos įvykio metu kilusioms pasekmėms (padariniams).
Kartu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju neigiami padariniai, t. y. žmogaus nesunkus sveikatos sutrikdymas ir didelės vertės svetimo turto sugadinimas iš esmės kilo ne todėl, kad Karinių pajėgų patrulinio laivo P33 „Skalvis“ kapitonas leitenantas V. D. duodamas nurodymą plaukti didesniu nei leistina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje – t. y. 11 mazgų greičiu, pažeidė kaltinime nurodytus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju neigiami padariniai kilo todėl, kad nenustatytas motorlaivis praplaukęs net 16,5 mazgų greičiu iš Danės upės į gilesnį uosto vandens baseiną (Kuršių marias), sukėlė didelį bangavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šis motorlaivis ir sukėlė dideles bangas prie laivo „Arka“, kurios vėliau dėl nelaimingo atsitiktinumo susiliejo su laivo „Skalvis“ sukeltų bangų sistema ir abi šios bangų sistemos, susiliejusios į vieną, savo didžiausią galingumą pasiekė būtent teis laivu „Arka“.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka posėdžio metu Lietuvos kariuomenės atstovo paklaustas, kodėl daugiau nei dvigubai skyrėsi jo nustatytas laivo „Skalvis“ sukeltų bangų aukštis 2008-07-25 vykusios Jūros šventės metu (1,0 – 1,2 m) nuo 2008-09-12 eksperimento metu gauto bangų aukščio (iki 0,5 m) specialistas paaiškino, kad bango aukščiui yra aktualus ne tik vėjo kryptis ir greitis, tačiau ir povandeninių srovių greitis ir kryptis uosto akvatorijoje 2008-07-25 ir 2008-09-12. Specialistas V. P. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad tiksliai atsimena, jog 2008-07-25 povandeninių srovių greitis ir kryptis buvo 0,4 m. į jūros pusę bei kad šiuos duomenis, kurie yra visiems prieinami, jis gavo iš Laivų eismo tarnybos (b. l. 99-101, t. 5).
Iš į baudžiamąją bylą civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės atstovo pateiktų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2011-03-02 rašto Nr. UD-11.1.6.851, Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento 2011-03-09 rašto Nr. (5.1)-A4-761 matyti, kad Laivų eismo tarnyba specialisto V. P. nurodytų duomenų nefiksuoja ir nesaugo, o srovių matavimus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamentas atliko 2008-07-16 ir 2008-09-17, t. y. ne tomis dienomis, kada buvo apgadintas laivas „Arka“ ir atliktas eksperimentas su laivu „Skalvis“ (b. l. 111, 114-116, t. 5). Be to, iš byloje esančio paskutiniojo rašto matyti, kad srovių uosto akvatorijoje matavimai atliekami vieną kartą per mėnesį, o hidrologinė situacija gali pakisti netgi per valandą (b. l. 116, t. 5). Todėl galima teigti, kad specialistas V. P., nustatydamas laivo „Skalvis“ sukeltų bangų aukštį įvykio metu, rėmėsi duomenimis, kurie objektyviai neegzistuoja ir kurių patikimumas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka negali būti patikrintas.
Be to, specialistas V. P. savo 2010-04-25 specialisto išvadoje Nr. 001 pagal pateiktą formulę paskaičiavo laivo „Skalvis“ Frudo skaičių – 0,347, nurodydamas, kad esant Frudo skaičiui virš 0,2 didėja laivo sukeliamų išilginių bangų kampas, o Frudo skaičiui esant apie 0,6 – 0,8 laivo sukeliamų bangų išilginių bangų kampas tampa artimas 90?, t. y. išilginės bango sutampa su skersinėmis bangomis (b. l. 65, t. 4). Tačiau nei pačioje specialisto išvadoje, nei 2011 m. vasario 23 d. teismo posėdyje duodamas paaiškinimus dėl savo išvados, specialistas V. P. neatpažinto katerio Frudo skaičiaus neapskaičiavo ir nepateikė. Civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės atstovas, remdamasis Laivų eismo tarnybos vyr. operatoriaus Rimanto Dževečkos parodymu, kad neatpažintas kateris pagal radiolokaciniuose įrašuose matomo taško dydį turėjo būti jūrinis kateris, viešai internete prieinama informacija apie mažiausius jūrinio katerio korpuso ilgius, specialisto išvadoje pateikta Frudo skaičiaus apskaičiavimo formule, teismui pateikė neatpažinto katerio Frudo skaičių, kuris bet kuriuo atveju yra didesnis už vieną, o jo sukeliamos išilginės ir skersinės bangos nagrinėjamo įvykio metu bet kuriuo atveju turėjo sutapti.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat pažymėtina, kad specialistas V. P., duodamas paaiškinimus dėl savo 2010-04-25 specialisto išvadoje Nr. 001 pateiktų išvadų, teismo paklaustas, kodėl taip smarkiai skiriasi jo apskaičiuotas laivo „Skalvis“ įvykio dieną sukeltų bangų aukštis nuo iš Norvegijos karinių jūrų pajėgų pateiktos medžiagos (lentelė su laivo „Skalvis“ greičio, atstumo nuo laivo ir sukeliamų bangų aukščio sąveika), paaiškinęs, jog tokį skirtumą lėmė vandens gylis, t. y. Norvegijos karinės jūrų pajėgos bangų aukščio rezultatus užfiksavo atviroje jūroje, tuo tarpu jis paskaičiavo laivo „Skalvis“ sukeltų bangų aukštį Klaipėdos uosto akvatorijoje, kur gylis ženkliai mažesnis nei atviroje jūroje, galimai vadovavosi spėjimais ir prielaidomis, o ne objektyviai egzistuojančiais duomenimis ar patikrinta informacija (b. l. 99, t. 5). Remiantis šiais specialisto paaiškinimais, darytina išvada, kad gylis taip pat turi įtakos sukeliamų bangų aukščiui, t. y. kuo gylis mažesnis, tuo sukeliamos bangos aukštesnės.
Vis dėlto teisėjų kolegijai liko neaišku, kur ir kokiomis aplinkybėmis Norvegijos karinės jūrų pajėgos užfiksavo laivo „Skalvis“ sukeliamų bangų aukštį, kadangi pačioje Norvegijos karinių jūrų pajėgų pateiktoje medžiagoje ši informacija nenurodoma, o civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės atstovas teisme paaiškino, kad teismui pateikta lentelė yra išimta iš Norvegijos karinių pajėgų dokumentų, turinčių riboto naudojimo žymą, todėl viso dokumento pateikimas teismui turėtų būti vykdomas laikantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatų.
Be to, civilinis atsakovas pateikė duomenis, kad 2008-07-25 laivas „Skalvis“ plaukė uosto kanalu, kurio gylis 13 – 14,5 m., o neatpažintas kateris praplaukė laivo „Arka“ švartavimo krantinę Danės upe, kurios gylis toje vietoje 5 – 7 m. (informacija iš laisvosios internetinės enciklopedijos „Vikipedija“), taigi, neaišku, kokią įtaką laivų sukeliamų bangų aukščiui turi vandens gylis, nes neatpažinto katerio sukeltų bangų vietoje gylis buvo bent dvigubai mažesnis nei laivo „Skalvis“ plaukimo zonoje – uosto kanale, o specialistas V. P. nei savo 2010-04-25 specialisto išvadoje Nr. 001, nei teisminio posėdžio metu neatpažinto katerio sukeltų bangų aukščio nenustatinėjo ir nepagrindė.
Dėl išvardytų motyvų Civilinis atsakovas Lietuvos kariuomenė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu pagrįstai nurodė, kad specialisto pateiktos išvados pagrįstos objektyviai neegzistuojančiais duomenimis arba pateikiant informaciją apskritai buvo nesiremiama konkrečiais skaičiavimais ar susijusių formulių ar metodų taikymu.
Teisėjų kolegija nagrinėjanti bylą apeliacine tvarka nustatė, kad byloje surinkti duomenys yra prieštaringi, todėl padarė išvadą, jog prieštaravimas ir neaiškumams pašalinti yra būtina skirti ekspertizę. Teisingam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui turėjo būti išsiaiškinti iškilę hidrodinaminiai aspektai ir klausimai, susiję su laivų sukeliamų bangų poveikiu sekliuose vandenyse. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės prašymą dėl ekspertizės skyrimo tenkino iš dalies ir 2011-06-14 nutartimi paskyrė Laivybos saugumo ekspertizę.
Teisės doktrinoje (baudžiamojo proceso) aiškinama, kad tais atvejais, kai reikia atlikti unikalią ekspertizę (šis atvejis yra būtent toks) ir tokios specialybės eksperto nėra Lietuvos Respublikos ekspertų sąraše, taip pat atsiradus kitokioms svarbioms priežastims ekspertu gali būti skiriamas į šį ekspertų sąrašą neįrašytas asmuo. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 4 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos vardu atlikti laivų techninę priežiūrą bei apžiūrą vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos teisės aktais, kvalifikacinių bendrovių taisyklėmis ir išduoti atitinkamus tai patvirtinančius dokumentus turi teisę susisiekimo ministro nustatyta tvarka Administracijos sprendimu įgaliotos klasifikacinės bendrovės. Lietuvos Respublikoje gali būti įgaliojamos tik Europos Komisijos pripažintos organizacijos, Komisijos sprendimu įrašytos į Pripažintųjų organizacijų sąrašą.
Teismui buvo pateiktas Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2005-12-15 įsakymas Nr. V-189 „Dėl įgaliojimų suteikimo klasifikacinei bendrovei „Germanischer Lloyd“ (b. l. 164, t. 5). Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti Vokietijos klasifikacinės bendrovės „Germanischer Lloyd“ eksperto prof. habil. dr. Volkerio Bertramo (Volker Bertram) tinkamumu atlikti ekspertinį vertinimą šioje byloje.
Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės ekspertų, teisėjų kolegija ekspertu šioje byloje skyrė Vokietijos klasifikacinės bendrovės „Germanischer Lloyd“ (GL) ekspertą prof. habil. dr. inžinierių Volker Bertram (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 84 str. 3 d., 286 str. 1 ir 2 d. ).
Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas prof. Dr. Volkerio Bertramo laivo „Arka“ avarijos ekspertinis vertinimas (b. l. 5-18, t. 6). Iš prof. Dr. Volkerio Bertramo apeliacinės instancijos teismui pateiktos laivo „Arka“ avarijos ekspertinio Teorinės laivo sukeltų bangų pagrindimo dalies matyti, kad Frudo skaičius nurodo už giliavandenių laivų likusių bangų ilgį, o gylio Frudo skaičius nustato bangos modelio kampą ir yra atsakingas už laivo sukeltų bangų sudaromas problemas. Pasinaudojęs teorinėje dalyje aptartomis formulėmis, ekspertas paskaičiavo laivo „Skalvis“ ir neatpažinto katerio Frudo ir gylio Frudo skaičius, iš kurių matyti, kad neatpažinto katerio Frudo ir gylio Frudo skaičiai yra ženkliai didesni nei KJP laivo „Skalvis“ ir viršija 1. Atkreiptinas dėmesys, kad tokį patį neatpažinto katerio Frudo skaičių buvo gavęs ir civilinis atsakovas Lietuvos kariuomenė, kuri apskaičiavo ir apskaičiavimo būdą pateikė savo 2011 m. balandžio 4 d. prašyme Klaipėdos apygardos teismui paskirti ekspertizę po to, kai buvo suabejota specialisto V. P. pateikta išvada ir paaiškinimais.
Specialistas V. P. savo išvadoje buvo nurodęs, kad esant Frudo skaičiui virš 0,2, didėja laivo sukeliamų išilginių bangų kampas, o esant Frudo skaičiui apie 0,6 – 0,8 laivo sukeliamų išilginių bangų kampas tampa artimas 90°, t. y. išilginės bangos sutampa su skersinėmis bangomis. Eksperto išvadoje nurodoma, kad kai gylio Frudo skaičius didėja, Kelvino bangos modelio kampas platėja ir pasiekia 90° (horizontalus bangos priekis), kai F(nh) =1. Tai vadinama „kritiniu“ gylio Frudo skaičiumi. Tarp F(nh) = 0,9 ir F(nh) = 1, bangų susidarymas ir pasipriešinimas smarkiai padidėja. Atsižvelgiant į tai, kad eksperto išvadoje yra apskaičiuotas neatpažinto katerio Frudo skaičius – 1,1, jo gylio Frudo skaičius esant 5 m. gyliui – 1,21, o esant 7 m. gyliui – 1,02 m., visais atvejais neatpažinto katerio Frudo skaičius yra virš 1. Eksperto teigimu, šis skaičius yra kritinis, kurį pasiekus bangų susidarymas ir pasipriešinimas smarkiai padidėja.
Taigi abiejų specialistų pateikti paaiškinimai iš esmės yra panašūs, tačiau ekspertas paskaičiavo abiejų laivų – t. y. tiek KJP laivo „Skalvis“, tiek neatpažinto katerio Frudo skaičius, tuo pačiu akcentuotina ir tai, kad specialistas V. P. vertino tik KJP laivo „Skalvis“, tokiu būdu neatskleisdamas visų 2008 m. liepos 25 d. kilusiam įvykiui tinkamai kvalifikuoti svarbių aplinkybių.
Ekspertas taip pat padarė išvadą, kad esant aukščiau pateiktiems parametrams (greičiui, vandens gyliui, atstumui), laivas „Skalvis“ galėjo sukelti 20-25 cm aukščio bangas prie laivo „Arka“, kurios atsižvelgiant į aplinkos sąlygas, galėtų kisti iki 15 proc (bet kuriuo atveju, bangos aukštis nebuvo didesnis nei 30 cm). Be to, nežinomas motorlaivis plaukiantis 16,5 mazgų greičiu turėjo praplaukti kritiniu gylio Frudo skaičiumi kai plaukė iš upės (5 m gylio), kirsdamas kritinį apie 7 m gylį į gilesnį uosto akvatorijos baseiną. Esant šiai kritinei sąlygai, neatpažintas motorlaivis sukėlė didelę bangą šalia laivo „Arka“ esančioje vietoje.
Teisėjų kolegija akcentuoja tai, kad eksperto prof. Dr. Volkerio Bertramo nuomone, neatpažintas kateris yra pagrindinis kaltininkas dėl laivo „Arka“ avarijos. Būtent taip yra pažymėta pateiktame ekspertiniame vertinime (b. l. 17, t. 6).
Todėl darytina neginčijama išvada, kad V. D. 2008 m. liepos 25 d. laikotarpyje nuo 13.13 val. iki 13.23 val., 2008 m. liepos 23 d. KJP vado įsakymu Nr. P-436 būdamas paskirtas KJP patrulinio laivo P33 „Skalvis“ kapitonu leitenantu, atlikdamas vachtos karininko pareigas ir duodamas nurodymą plaukti didesniu nei leistina uosto teritorijoje – t. y. 11 mazgų greičiu, nors ir formaliai pažeidė Susisiekimo ministro 2003 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 3-599 patvirtintų Uosto laivybos taisyklių 37 p. reikalavimus (visoje uosto akvatorijoje nustatytas ne didesnis kaip 6 mazgų laivų greitis), tačiau nepadarė veikų, turinčių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 str. 2 d. požymių, kadangi baudžiamosios teisės požiūriu tarp laivo „Arka“ avarijos pasekmių ir KJP laivo „Skalvis“ sukelto bangavimo yra tik atsitiktinis priežastinis ryšys.
Kadangi baudžiamąją teisinę reikšmę turi tik būtinais priežastinis ryšys, tik išvada apie būtinąjį priežastinį ryšį yra išvada apie šio objektyvaus sudėties požymio buvimą tiriamojoje veikoje. Išvada apie atsitiktinį priežastinio ryšio pobūdį yra išvada apie priežastinio ryšio baudžiamąja teisine prasme nebuvimą, nes priežastinis ryšys baudžiamojoje teisėje siejamas tik su būtinuoju priežastiniu ryšiu.
Be to, pažymėtina, kad byloje nustatytos faktinė aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog ir pats laivo „Arka“ savininkas iš karto po įvykio laivo „Arka“ avarijos kaltininku nurodė ne karinį laivą „Skalvis“, o nenustatytą katerį (motorlaivį). Tai patvirtina jau minėtas 2008-07-29 Laivų eismo radiolokacinio archyvo 2008-07-25 laivų plaukimo peržiūros aktas, iš kurio matyti, kad „13.21 val. į Danės žiotis įeinantis keltas „Kintai“ UTB 9 kanale pranešė laivui „Arka“: „V., esli ja nezatormozil – ž.... tvojei dereviaške“. Iš laivo „Arka“: „Da bolšaja problema, kakoj-to kater prošiol na bolšoj skrosti ... prazdnik zakončilsia“.
Taigi, kaip minėta, būtinasis priežastinis ryšys yra būdingas, dėsningas reiškinių sąryšys. Būtinais priežastinis ryšys – tai toks ryšys, kai esant tam tikroms sąlygoms mus dominančios veikos visada ar bent jau paprastai (dažniausiai) sukelia tam tikros rūšies pavojingus padarinius. Viena iš ryškių būtinojo priežastinio ryšio savybių yra ta, kad jis yra iš anksto numatomas. <...> Priežastinio ryšio numatymas yra išskirtinis būtinojo priežastinio ryšio bruožas, skiriantis jį nuo atsitiktinio ryšio“.
Eksperto išvadoje nurodoma, kad apskritai, bangos gali susilieti, t. y. vienoje vietoje (prie laivo „Arka“) ir tuo pačiu momentu dviejų bangų (viena sukelta laivo „Skalvis“, o kita sukelta nežinomo motorlaivio) aukščiai gali susilieti. Dėl nelaimingo atsitiktinumo, laivo „Skalvis“ sukeltų bangų sistema ir nežinomo motorlaivio, kuris praplaukė kritiniu gylio Frudo skaičiumi, sukeltų bangų sistema galėjo susilieti ties laivu „Arka“. Tokios galimybės, duodamas paaiškinimus Klaipėdos apygardos teisme vykusio posėdžio metu, kategoriškai neatmetė ir specialistas V. P. (b. l. 99-101, t. 5). Susiliejus dviejų skirtingų laivų bangoms, gali susidaryti nauja – didesnė banga. Tačiau tokiu atveju bangas, kurių aukštis lėmė laivo „Arka“ apgadinimus ir nukentėjusios sveikatos sužalojimą, sukėlė ne laivas „Skalvis“ (jis sukėlė jam įprasto dydžio bangas), tačiau jos atsirado dėl dviejų laivų sukeltų bangų sąveikos, dėl ko laivo „Skalvis“ kapitonas V. D. negalėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn nesant būtinojo priežastinio ryšio tarp jo padarytos veikos ir atsiradusių pasekmių. Atsitiktinis priežastinis ryšys – tai nebūdinga reiškiniui, nedėsninga reiškinių ryšio forma, kai daug kartų pasikartojančiuose bandymuose veika nesukelia mus dominančių padarinių, tačiau tam tikromis retai pasikartojančiomis, o gal net nepasikartojančiomis sąlygomis, įsimaišius kokiai nors papildomai aplinkybei, padaryta veika gali sukelti pavojingus padarinius.
Taigi, tiek atliktas eksperimentas, tiek Norvegijos karinių jūrų pajėgų pateikti laivo „Skalvis“ sukeliamų bangų aukščiai (lentelėje), tiek eksperto išvadoje pateikti skaičiavimai patvirtina, kad realiai ir objektyviai (taip pat ir bandymų metu) laivas „Skalvis“, plaukdamas 11-12 mazgų greičiu nesukelia 1,0 - 1,2 m aukščio bangų (sukelia iki 0,5 m. aukščio bangas, kurios atsižvelgiant į atstumą nuo laivo, palaipsniui mažėja). Manytina, kad būtų galima atlikti 100 tokių eksperimentų ir 1,0 -1,2 m. aukščio bangos laivas „Skalvis“, plaukdamas 11-12 mazgų greičiu, vis tiek galimai nesukeltų.
Todėl remiantis eksperto prof. Dr. Volkerio Bertramo išvada ir kitais byloje surinktais įrodymais, konstatuotina, kad aukštos bangos buvo sukeltos ir atsirado dėl papildomų bei nenumatytų aplinkybių – atsiradus laivo „Skalvis“ ir neatpažinto katerio sukeltų bangų susiliejimui. Kaip minėta, tik išvada apie būtinąjį priežastinį ryšį yra išvada apie šio objektyvaus sudėties požymio buvimą tiriamose veikose. Tačiau visos nustatytos ir aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti neabejotiną išvadą apie tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatytas tik atsitiktinis priežastinis ryšys, kuris neturi baudžiamosios teisinės reikšmės sprendžiant V. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą.
Dėl išvardytų motyvų V. D. išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 str. 2 d., kadangi jo padarytoje veikoje nėra minėtų straipsnių dispozicijoje nustatytų sudėties objektyviųjų požymių (būtinojo priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių).
Dėl civilinių ieškinių
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 – 118 str. reglamentuoja žalos atlyginimą, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 111 str. įtvirtinta civilinio atsakovo sąvoka. Civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 111 str. 1 d.).
Nukentėjusioji J. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ir teisiamojo posėdžio metu palaikė 50 000 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama iš civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės priteisti 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b. l. 62, t. 1).
UAB „Jūrų kelias“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ir teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu palaikė 88 813,04 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 79, t. 1). Buvo nurodyta, jog laivas „Arka“ įvykio metu patyrė didelę turtinę žalą, kurią ekspertai įvertino 255 336,84 Lt. Iš UAB „BTA Draudimas“ gauta draudiminė išmoka sudarė 166 523,80 Lt, todėl prašė iš civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenė priteisti 88 813,04 Lt turtinei žalai atlyginti.
UAB „BTA Draudimas“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ir teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu palaikė 170 023,80 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama iš civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenė priteisti 170 023,80 Lt turtinės žalos atlyginimui (b. l. 145-175, t. 1). Buvo nurodyta, jog dėl laivo „Arka“ sugadinimo UAB „Jūrų kelias“ išmokėta draudiminė išmoka sudarė 166 523,80 Lt (b. l. 129, 139, t. 1), o už laivo remonto darbų įvertinimą ekspertams buvo sumokėta 3 500 Lt (b. l. 124, 128, t. 1), todėl prašė iš civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės priteisti 170 023,80 Lt turtinei žalai atlyginti.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, pareiškė 122,80 Lt civilinį ieškinį dėl J. V. gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 185-188, t. 1). Buvo nurodyta, jog J. V. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2008-07-25 suteiktos ambulatorinės paslaugos už 80,70 Lt, o VšĮ Centro poliklinikos diagnostikos centre 2008-07-29 – už 42,10 Lt.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. reglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p.).
Tenkinti J. V., UAB „Jūrų kelias“, UAB „BTA Draudimas“, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių nėra pagrindo, nes V. D. išteisinamas, kadangi jo veikoje nėra nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 str. 2 d. straipsniuose, požymių. Todėl J. V., UAB „Jūrų kelias“, UAB „BTA Draudimas“, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti. Tačiau tai neužkerta kelio J. V., UAB „Jūrų kelias“, UAB „BTA Draudimas“, Valstybinės ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p.).
Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl laivo „Arka“ sugadinimo UAB „Jūrų kelias“ išmokėta draudiminė išmoka sudarė 166 523,80 Lt (b. l. 129, 139, t. 1), o už laivo remonto darbų įvertinimą ekspertams buvo sumokėta 3 500 Lt (b. l. 124, 128, t. 1). Todėl pirmosios instancijos teismas UAB „BTA Draudimas“ pareikštą 170 023,80 Lt dydžio civilinį ieškinį tenkino, šią sumą priteisiant iš civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, kad tokiu būdu susidariusioje situacijoje UAB „Jūrų kelias“ galimai siekė nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 str. 1 d.).
UAB „BTA draudimas“ 2010-12-03 pateikdamas atsileipimą į civilinio atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad unikalus pagal savo konstrukciją pramoginis laivas „Arka“ buvo pastatytas Rusijos Petrazavodsko m. laivų gamyklos įmonėje, pilnai suremontuoti jį galima tik atitinkamo lygio laivų gamybos ir remonto dirbtuvėse, kurių nėra mūsų šalyje. Ši priežastis taip pat buvo įvertinta draudimo bendrovės pasirenkant UAB „Marine Bell L.L.C.“ kaip nepriklausomą ekspertą – žalos dydžio vertintoją, turinti Rusijos jūros registro sertifikatą, suteikiantį teisę vykdyti modernizacijos, įrengimo bei remonto projektavimo – konstravimo darbus (b. l. 21, t. 5). Tačiau pažymėtina, kad 166 523,80 Lt dydžio draudimo išmoka UAB „Jūrų kelias“ buvo išmokėta dar 2008-10-20, nors iki šiol, t. y. per visą bylos nagrinėjimo tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme (viso nuo įvykio praėjus daugiau nei 4 metams) nebuvo pateikti jokie įrodymai, kokiose unikaliose laivų gamybos ir remonto dirbtuvėse ir kokie unikalūs remonto darbai buvo atlikti ar bus vėliau atliekami, kuriuos Lietuvoje veikiančios laivų remonto įmonės nebūtų sugebėjusios atlikti.
Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2009-12-14 vykusio posėdžio metu laivo „Arka“ kapitonas patvirtino, kad laivas „Arka“ 2009 m. rugsėjo mėn. praėjo laivo techninę apžiūrą (b. l. 182-186, t. 3). Juolab, kad Klaipėdos apygardos teisme 2011-02-23 įvykusio teismo posėdžio metu atsakydamas į kolegijos pirmininko klausimą civilinio ieškovo UAB „Jūrų kelias“ atstovas V. V. paaiškino, jog laikinas laivo remontas buvo padarytas iki to eksperimento, nes jam (laivui) turėjo duoti leidimą plaukioti. Laivas dabar suremontuotas. Jis pats su sūnumi darė remontą, padėjo šaltkalviai. Jis turėjo išlaidų. Po remonto jį tikrino inspekcija, du ar tris kartus ėjo į doką. Kiekvienais metais jie yra tikrinami, tada inspekcija duoda įgaliojimus. Kiekvienais metais laivas yra iškeliamas. Kiekvienais metais duodamas leidimas plaukioti. Ir po šių įvykių inspekcija jam neuždraudė plaukioti (b. l. 99, t. 5). Be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka 2011-04-04 teismo posėdyje UAB „Jūrų kelias“ atstovė advokatė pateikė kosmetinio laivo remonto po įvykio sąskaitas faktūras, kurių suma sudaro 8 056,78 Lt (b. l. 139, t. 5).
Visos šios faktinės aplinkybės rodo, kad 2008-07-25 įvykęs laivo apgadinimas galimai nebuvo tokio pobūdžio ir sudėtingumo, jog jo remonto negalėtų atlikti Lietuvoje veikiančios laivų remonto įmonės už protingą ir pagrįstą kainą.
Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms nuteistojo V. D. gynėjos advokatės Aurelijos Puzinienės ir Lietuvos kariuomenės vado Arvydo Pociaus apeliaciniai skundai tenkintini, 2010-10-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, nes pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.).
Taip pat, pažymėtina, jog išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307 str. 4 d. 3 p.). Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 85, t. 3), nei priėmus apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teisme (b. l. 141-142, t. 4), V. D. jokių procesinių prievartos priemonių paskirta nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia.
Proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 1 p.).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. reglamentuotas proceso išlaidų atlyginimas. Proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 1-2 dalys). Civilinis atsakovas Lietuvos kariuomenė apeliacinio proceso metu prašė skirti ekspertizę ir ją paskirti atlikti prof. habil. dr. Volkeriui Bertramui, todėl išlaidos susijusios su šios ekspertizės atlikimu ir tenka šiam proceso dalyviui.
Civilinis atsakovas Lietuvos kariuomenė į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą pervedė 14 800 eurus ekspertizei ir 45 Lt, skirtus tarptautiniam pervedimu atlikti. 2012-07-05 už ekspertinį vertinimą Vokietijos klasifikacinės bendrovės „Germanischer Lloyd“ ekspertui buvo pervesta 7 497 eurai, be to, tarptautinis pervedimas sudarė 40 Lt. Atsižvelgiant į tai, civiliniam atsakovui Lietuvos kariuomenei gražintini 7 303 eurai. Taip pat iš Swedbank, AB konsultantų paaiškinimų nustatyta, kad pervedant eurus tame pačiame banke bus nuskaitytas 2 Lt dydžio mokestis, todėl civiliniam atsakovui taip pat grąžintini 3 Lt (45-40-2).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,
nusprendžia:
nuteistojo V. D. gynėjos advokatės Aurelijos Puzinienės ir Lietuvos kariuomenės vado Arvydo Pociaus apeliacinius skundus tenkinti.
Panaikinti 2010-10-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.
V. D. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
V. D. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 str. 2 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
J. V, UAB „Jūrų kelias“, UAB „BTA Draudimas“, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
Civiliniam atsakovui Lietuvos kariuomenei gražintini 7 303 eurus, esančius Klaipėdos apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje, bei 3 Lt.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinius diskus, esančius baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.