Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-34-462/2012

2012 m. spalio 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

civilinio ieškovo UAB „Jūrų kelias“ direktoriui V. V., civilinio ieškovo atstovei advokatei Eugenijai Liutvinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. gynėjos advokatės Aurelijos Puzinienės ir Lietuvos kariuomenės vado Arvydo Pociaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-22 nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. – 25 MGL (3 250 Lt) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 str. 2 d. – 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda. Iš civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės nukentėjusiosios J. V. naudai priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės UAB „Jūrų kelias“ naudai 18 502,90 Lt turtinei žalai atlyginti. Iš civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės UAB „BTA Draudimas“ naudai priteista 170 023,80 Lt turtinei žalai atlyginti. Iš civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteista 122,80 Lt turtinei žalai atlyginti. Solidariai iš V. D. ir civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės nukentėjusiosios J. V. naudai priteista 2 000 Lt advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti. Solidariai iš V. D. ir civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės nukentėjusiosios UAB „Jūrų kelias“ naudai priteista 2 000 Lt advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų bei sugadino didelės vertės svetimą turtą:

jis, 2008 m. liepos 25 d., laikotarpyje nuo 13.13 val. iki 13.23 val., 2008 m. liepos 23 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado įsakymu Nr. P-436 būdamas paskirtas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Karinių pajėgų patrulinio laivo P33 „Skalvis“ kapitonu leitenantu, atlikdamas vachtos karininko pareigas ir duodamas nurodymą plaukti didesniu nei leistina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje – t.y. 11 mazgų greičiu, pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 3-599 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 37 punkto reikalavimus (2008-09-10 redakcijos 50 p.): „visoje uosto akvatorijoje nustatytas ne didesnis kaip 6 mazgų laivų greitis. Praplaukiant vietas, kur laivo sukeltos bangos yra pavojingos, plaukiama tokiu minimaliu greičiu, kad laivas dar būtų valdomas <...>“, dėl ko apie 13.15 val., tikslus laikas nenustatytas, Kuršių mariose, prie Danės upės žiočių, patrulinis laivas P33 „Skalvis“ plaukdamas 11 mazgų greičiu sukėlė bangą, kuri prie krantinės Nr. 27 prišvartuotą UAB „Jūrų kelias“ priklausantį laivą „Arka“ įsiūbavo ir daužė į krantinę, padarydamas laivo tiltelio atitraukimą nuo dešinio borto pagrindinio korpuso, lukšto (pagrindinio medinio korpuso) ir rėminio rinkinio pažeidimą variklio skyriaus rajone iš dešinio borto, lukšto pažeidimą pavairavimo mechanizmo rajone iš dešinio borto, t.y. sugadino UAB „Jūrų kelias“ priklausančio turto už 185 026,70 Lt bei prispaudė laivo „Arka“ denyje stovėjusios ir dešiniąja ranka į laivo bortą įsikibusios keleivės J. V. ranką, padarydamas dešinės plaštakos II-III pirštų galinių falangų dalinę trauminę amputaciją, sukėlusią nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Pirmosios instancijos teismas tenkindamas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį nurodė, kad šios institucijos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, nors ieškinyje yra pateikta bendra informacija apie suteiktas paslaugas. Teismas nenurodė kokios paslaugos buvo suteiktos, kokie suteiktų paslaugų įkainiai. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys negali būti laikomas pagrįstu ir tenkinamas. Be to, teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad pinigų suma priteistina Klaipėdos teritorinėms ligonių kasoms, t.y. netinkamam subjektui, kadangi civilinį ieškinį pareiškė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d. ir 329 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad abiejuose apeliaciniuose skunduose yra suformuluoti iš esmės tapatūs reikalavimai, t. y. išteisinti nuteistąjį V. D. nepadarius nusikalstamų veikų, todėl teisėjų kolegija paduotus apeliacinius skundus vertina ir dėl jų pasisako kartu.

Skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 str. 2 d.

Baudžiamosios teisės doktrinoje aiškinama, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo atvejais veikos atžvilgiu gali būti ir tyčia, ir neatsargumas, o padarinių atžvilgiu tik neatsargumas – nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamo byloje turi būti aiškiai nustatyta, ar būtent tai, kad V. D. būdamas patrulinio laivo P33 „Skalvis“ kapitonu leitenantu, atlikdamas vachtos karininko pareigas ir duodamas nurodymą plaukti didesniu nei leistina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje – t. y. 11 mazgų greičiu, ir taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 3-599 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 37 punkto reikalavimus, o ne kokios nors kitos priežastys lėmė tai, kad atsirado byloje nustatyti padariniai. Tai yra, ar ši V. D. veika buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neigiami padariniai, t. y. žmogaus nesunkus sveikatos sutrikdymas ir didelės vertės svetimo turto sugadinimas iš esmės kilo dėl laivo „Skalvis“ sukelto bangavimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokį apylinkės teismo sprendimą iš esmės lėmė būtent ta aplinkybė, jog Karinių pajėgų patrulinio laivo P33 „Skalvis“ kapitonas leitenantas duodamas nurodymą plaukti didesniu nei leistina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje – t. y. 11 mazgų greičiu, pažeidė kaltinime nurodytus teisės aktus.

Tačiau išsamiai išnagrinėjęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistojo V. D. padarytose veikose nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 str. 2 d. dispozicijoje numatytų nusikalstamų veikų sudėties objektyviųjų požymių visumos (būtinojo priežastinio ryšio tarp padarytų veikų ir kilusių padarinių).

Priežastinis pavojingos veikos ir baudžiamajame įstatyme numatytų pavojingų padarinių ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, įrodinėtinas tiriant nusikalstamų veikų, kurių sudėtys yra materialios, bylas. Teisėjų kolegija pažymi, kad sunkumų, nustatant priežastinį ryšį, atsiranda dažniausiai tada, kai, pavyzdžiui, padarinių kilimą galima susieti su keliomis sąlygomis ar priežastimis ir reikia nuspręsti, kuri sąlyga ir priežastis buvo pagrindinė.

Baudžiamosios teisės doktrinoje teigiama, kad viena iš preliminarių priemonių, sprendžiant priežastinio ryšio nustatymo klausimus, yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymas. Tai pirmasis žingsnis nustatant priežastinį ryšį, leidžiantį priartėti prie teisingos išvados, ar yra priežastinis ryšys. Šis metodas itin naudingas tais atvejais, kai padarinius sukelia kelios sąlygos. Todėl nustatyti priežastinį ryšį tais atvejais, kai išaiškėja kelios įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlygos ar priežastys, paprastai pradedama nuo būtinosios padarinių kilimo sąlygos ar priežastys, paprastai pradedama nuo būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės patvirtinimo <<...>> Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas – tai fakto, ar įstatyme aprašyta ir asmens padaryta veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, nustatymas. Būtinosios sąlygos taisyklė nustatoma eliminuojant iš situacijos paeiliui kiekvieną galimą padarinių atsiradimo sąlygą, t. y. kiekvieną nustatytą pavojingą veiką, kuri iš principo galėtų turėti įtakos padariniams kilti, ir paliekant visas kitas tikėtinas padarinių kilimo sąlygas. Nustatant priežastinį ryšį svarbi yra ta aplinkybė, ar kaltininkui inkriminuotas pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Be to, baudžiamojoje teisėje taip pat itin reikšmingas priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas, t. y. ar tai yra būtinasis ar atsitiktinis priežastinis ryšys.

Būtinais priežastinis ryšys – tai toks ryšys, kai esant tam tikroms sąlygoms nusikalstamos veikos visada ar bent jau paprastai (dažniausiai) sukelia tam tikros rūšies pavojingus padarinius. Viena iš ryškių būtinojo priežastinio ryšio savybių yra ta, kad jis yra iš anksto numatomas.

Tau tarpu atsitiktinis priežastinis ryšys – tai nebūdinga reiškiniui, nedėsninga reiškinių ryšio forma, kai daug kartų pasikartojančiuose bandymuose veika nesukelia dominančių padarinių, tačiau tam tikromis retai pasikartojančiomis, o gal net nepasikartojančiomis sąlygomis, įsimaišius kokiai nors papildomai aplinkybei, padaryta veika gali sukelti pavojingus padarinius. Priežastinio ryšio numatymas yra išskirtinis būtinojo priežastinio ryšio bruožas, skiriantis jį nuo atsitiktinio ryšio. Pažymėtina tai, baudžiamąją teisinę reikšmę turi tik būtinasis priežastinis ryšys. Tik išvada apie būtinąjį priežastinį ryšį pagrindžia, kad tiriamoje veikoje yra objektyviųjų požymių.

Byloje esantis 2008-07-29 Laivų eismo radiolokacinio archyvo 2008-07-25 laivų plaukimo priežiūros aktas patvirtina, kad 13.13 val. laivas „Kamita“ paprašė Laivų eismo tarnybos leidimo plaukti nuo krantinės Nr. 26 į Kopgalį. Tuo metu iš Danės upės į uosto akvatorijos farvaterio pusę išplaukė apie 16,5 mazgo greičiu nenustatytas kateris. Laivas „Skalvis“ tuo metu buvo 0,63 kbt NW nuo krantinės Nr. 27 ir plaukė iš jūros į bazę vakarine farvaterio dalimi šalia žaliųjų bujų. Prie krantinės Nr. 27 stovėjo pramoginiai laivai „Forele“, „Venus S“, „Arka“; 13.16 val. laivas „Skalvis“ praėjo Danės upės žiotis 400 metrų atstumu laivybos farvaterio vakarine dalimi, šalia žalios bujos „13“; 13.21 val. į Danės žiotis įeinantis keltas „Kintai“ UTB 9 kanale pranešė laivui „Arka“: „V., esli ja nezatormozil – ž...tvojei dereviaške“. Iš laivo „Arka“: „Da bolšaja problema, kakoj – to kater prošėl na bolšoj skorosti...prazdnik zakončilsia“; 13.23 val. laivas „Skalvis“ praėjo Naujosios Smiltynės keltų perkėlą. Jo greitis laiko tarpe nuo 13.13 val. iki 13.23 val. apie 11 mazgų (b. l. 24, t. 2). Pažymėtina, kad šį Aktą pasirašė Laivų eismo tarnybos viršininkas – Adomas Alekna, Uosto priežiūros skyriaus viršininkas – Juozas Saudargas, Laivų eismo tarnybos vyr. operatorius – Rimantas Dževečka, Laivų eismo tarnybos operatorius – Edgaras Andrejevas. Taigi nekyla abejonių dėl to, kad jį pasirašė ir už jo turinį, kuriame tiksliai užfiksuotos byloje reikšmingos aplinkybės, visiškai atsako kompetentingi savo srities specialistai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje sprendžiant nuteistojo V. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą šie Laivų eismo radiolokacinio archyvo duomenys yra itin reikšmingi.

Taip pat pabrėžtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-06-29 nutarime Dėl prašymo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. ir 188 str. 2 d. nurodyta, kad 2008-07-25 radiolokacinės stoties užfiksuotame įraše matyti, jog nuo krantinės (atsišvartavimo vieta bei Danės upė nefiksuojama) Smiltynės pusės link plaukia nenustatytas kateris, tačiau jam jau esant priešingoje kanalo pusėje, kur po keliolikos sekundžių jis dešiniuoju bortu prasilenkia su laivu „Skalvis“, laivo „Arka“ kapitonas paprašo LET leidimo plaukti į Juodkrantę (b. l. 80, t. 3).

Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas visiškai nesiaiškino kiek šios aplinkybės įtakojo tai, kad tiek laivo „Skalvis“, tiek neatpažinto katerio sukeliamų bangų kryptis iš esmės sutapo ir taip sukūrė sąlygas bangų interferencijai, kas tikėtina sąlygojo tai, kad abiejų laivų bangos susiliejo ir tapo ženkliai didesnės, nes realių bandymų metu laivo „Skalvis“ sukeliamų bangų aukštis nustatytas dvigubai mažesnis. Taigi teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, kokią įtaką laivui „Arka“ ir byloje kilusiems padariniams turėjo 13.13 val. iš Danės upės net 16.5 mazgų greičiu išplaukęs nenustatytas kateris, kurio sukeltos bangos vėliau dėl nelaimingo atsitiktinumo susiliejo su laivo „Skalvis“ sukeltų bangų sistema.

Teisėjų kolegija atlikusi byloje įrodymų tyrimą konstatuoja, kad būtent Danės upe praplaukusio katerio sukeltos bangos (jų susiliejimas su laivo „Skalvis“ sukeltomis bangomis) turėjo įtakos įvykio metu kilusioms pasekmėms (padariniams).

Kartu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju neigiami padariniai, t. y. žmogaus nesunkus sveikatos sutrikdymas ir didelės vertės svetimo turto sugadinimas iš esmės kilo ne todėl, kad Karinių pajėgų patrulinio laivo P33 „Skalvis“ kapitonas leitenantas V. D. duodamas nurodymą plaukti didesniu nei leistina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje – t. y. 11 mazgų greičiu, pažeidė kaltinime nurodytus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju neigiami padariniai kilo todėl, kad nenustatytas motorlaivis praplaukęs net 16,5 mazgų greičiu iš Danės upės į gilesnį uosto vandens baseiną (Kuršių marias), sukėlė didelį bangavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šis motorlaivis ir sukėlė dideles bangas prie laivo „Arka“, kurios vėliau dėl nelaimingo atsitiktinumo susiliejo su laivo „Skalvis“ sukeltų bangų sistema ir abi šios bangų sistemos, susiliejusios į vieną, savo didžiausią galingumą pasiekė būtent teis laivu „Arka“.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka posėdžio metu Lietuvos kariuomenės atstovo paklaustas, kodėl daugiau nei dvigubai skyrėsi jo nustatytas laivo „Skalvis“ sukeltų bangų aukštis 2008-07-25 vykusios Jūros šventės metu (1,0 – 1,2 m) nuo 2008-09-12 eksperimento metu gauto bangų aukščio (iki 0,5 m) specialistas paaiškino, kad bango aukščiui yra aktualus ne tik vėjo kryptis ir greitis, tačiau ir povandeninių srovių greitis ir kryptis uosto akvatorijoje 2008-07-25 ir 2008-09-12. Specialistas V. P. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad tiksliai atsimena, jog 2008-07-25 povandeninių srovių greitis ir kryptis buvo 0,4 m. į jūros pusę bei kad šiuos duomenis, kurie yra visiems prieinami, jis gavo iš Laivų eismo tarnybos (b. l. 99-101, t. 5).

Iš į baudžiamąją bylą civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės atstovo pateiktų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2011-03-02 rašto Nr. UD-11.1.6.851, Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento 2011-03-09 rašto Nr. (5.1)-A4-761 matyti, kad Laivų eismo tarnyba specialisto V. P. nurodytų duomenų nefiksuoja ir nesaugo, o srovių matavimus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamentas atliko 2008-07-16 ir 2008-09-17, t. y. ne tomis dienomis, kada buvo apgadintas laivas „Arka“ ir atliktas eksperimentas su laivu „Skalvis“ (b. l. 111, 114-116, t. 5). Be to, iš byloje esančio paskutiniojo rašto matyti, kad srovių uosto akvatorijoje matavimai atliekami vieną kartą per mėnesį, o hidrologinė situacija gali pakisti netgi per valandą (b. l. 116, t. 5). Todėl galima teigti, kad specialistas V. P., nustatydamas laivo „Skalvis“ sukeltų bangų aukštį įvykio metu, rėmėsi duomenimis, kurie objektyviai neegzistuoja ir kurių patikimumas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka negali būti patikrintas.

Be to, specialistas V. P. savo 2010-04-25 specialisto išvadoje Nr. 001 pagal pateiktą formulę paskaičiavo laivo „Skalvis“ Frudo skaičių – 0,347, nurodydamas, kad esant Frudo skaičiui virš 0,2 didėja laivo sukeliamų išilginių bangų kampas, o Frudo skaičiui esant apie 0,6 – 0,8 laivo sukeliamų bangų išilginių bangų kampas tampa artimas 90?, t. y. išilginės bango sutampa su skersinėmis bangomis (b. l. 65, t. 4). Tačiau nei pačioje specialisto išvadoje, nei 2011 m. vasario 23 d. teismo posėdyje duodamas paaiškinimus dėl savo išvados, specialistas V. P. neatpažinto katerio Frudo skaičiaus neapskaičiavo ir nepateikė. Civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės atstovas, remdamasis Laivų eismo tarnybos vyr. operatoriaus Rimanto Dževečkos parodymu, kad neatpažintas kateris pagal radiolokaciniuose įrašuose matomo taško dydį turėjo būti jūrinis kateris, viešai internete prieinama informacija apie mažiausius jūrinio katerio korpuso ilgius, specialisto išvadoje pateikta Frudo skaičiaus apskaičiavimo formule, teismui pateikė neatpažinto katerio Frudo skaičių, kuris bet kuriuo atveju yra didesnis už vieną, o jo sukeliamos išilginės ir skersinės bangos nagrinėjamo įvykio metu bet kuriuo atveju turėjo sutapti.

Vis dėlto teisėjų kolegijai liko neaišku, kur ir kokiomis aplinkybėmis Norvegijos karinės jūrų pajėgos užfiksavo laivo „Skalvis“ sukeliamų bangų aukštį, kadangi pačioje Norvegijos karinių jūrų pajėgų pateiktoje medžiagoje ši informacija nenurodoma, o civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės atstovas teisme paaiškino, kad teismui pateikta lentelė yra išimta iš Norvegijos karinių pajėgų dokumentų, turinčių riboto naudojimo žymą, todėl viso dokumento pateikimas teismui turėtų būti vykdomas laikantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatų.

Be to, civilinis atsakovas pateikė duomenis, kad 2008-07-25 laivas „Skalvis“ plaukė uosto kanalu, kurio gylis 13 – 14,5 m., o neatpažintas kateris praplaukė laivo „Arka“ švartavimo krantinę Danės upe, kurios gylis toje vietoje 5 – 7 m. (informacija iš laisvosios internetinės enciklopedijos „Vikipedija“), taigi, neaišku, kokią įtaką laivų sukeliamų bangų aukščiui turi vandens gylis, nes neatpažinto katerio sukeltų bangų vietoje gylis buvo bent dvigubai mažesnis nei laivo „Skalvis“ plaukimo zonoje – uosto kanale, o specialistas V. P. nei savo 2010-04-25 specialisto išvadoje Nr. 001, nei teisminio posėdžio metu neatpažinto katerio sukeltų bangų aukščio nenustatinėjo ir nepagrindė.

Dėl išvardytų motyvų Civilinis atsakovas Lietuvos kariuomenė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu pagrįstai nurodė, kad specialisto pateiktos išvados pagrįstos objektyviai neegzistuojančiais duomenimis arba pateikiant informaciją apskritai buvo nesiremiama konkrečiais skaičiavimais ar susijusių formulių ar metodų taikymu.

Teisėjų kolegija nagrinėjanti bylą apeliacine tvarka nustatė, kad byloje surinkti duomenys yra prieštaringi, todėl padarė išvadą, jog prieštaravimas ir neaiškumams pašalinti yra būtina skirti ekspertizę. Teisingam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui turėjo būti išsiaiškinti iškilę hidrodinaminiai aspektai ir klausimai, susiję su laivų sukeliamų bangų poveikiu sekliuose vandenyse. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės prašymą dėl ekspertizės skyrimo tenkino iš dalies ir 2011-06-14 nutartimi paskyrė Laivybos saugumo ekspertizę.

Teisės doktrinoje (baudžiamojo proceso) aiškinama, kad tais atvejais, kai reikia atlikti unikalią ekspertizę (šis atvejis yra būtent toks) ir tokios specialybės eksperto nėra Lietuvos Respublikos ekspertų sąraše, taip pat atsiradus kitokioms svarbioms priežastims ekspertu gali būti skiriamas į šį ekspertų sąrašą neįrašytas asmuo. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 4 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos vardu atlikti laivų techninę priežiūrą bei apžiūrą vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos teisės aktais, kvalifikacinių bendrovių taisyklėmis ir išduoti atitinkamus tai patvirtinančius dokumentus turi teisę susisiekimo ministro nustatyta tvarka Administracijos sprendimu įgaliotos klasifikacinės bendrovės. Lietuvos Respublikoje gali būti įgaliojamos tik Europos Komisijos pripažintos organizacijos, Komisijos sprendimu įrašytos į Pripažintųjų organizacijų sąrašą.

Teismui buvo pateiktas Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2005-12-15 įsakymas Nr. V-189 „Dėl įgaliojimų suteikimo klasifikacinei bendrovei „Germanischer Lloyd“ (b. l. 164, t. 5). Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti Vokietijos klasifikacinės bendrovės „Germanischer Lloyd“ eksperto prof. habil. dr. Volkerio Bertramo (Volker Bertram) tinkamumu atlikti ekspertinį vertinimą šioje byloje.

Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės ekspertų, teisėjų kolegija ekspertu šioje byloje skyrė Vokietijos klasifikacinės bendrovės „Germanischer Lloyd“ (GL) ekspertą prof. habil. dr. inžinierių Volker Bertram (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 84 str. 3 d., 286 str. 1 ir 2 d. ).

Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas prof. Dr. Volkerio Bertramo laivo „Arka“ avarijos ekspertinis vertinimas (b. l. 5-18, t. 6). Iš prof. Dr. Volkerio Bertramo apeliacinės instancijos teismui pateiktos laivo „Arka“ avarijos ekspertinio Teorinės laivo sukeltų bangų pagrindimo dalies matyti, kad Frudo skaičius nurodo už giliavandenių laivų likusių bangų ilgį, o gylio Frudo skaičius nustato bangos modelio kampą ir yra atsakingas už laivo sukeltų bangų sudaromas problemas. Pasinaudojęs teorinėje dalyje aptartomis formulėmis, ekspertas paskaičiavo laivo „Skalvis“ ir neatpažinto katerio Frudo ir gylio Frudo skaičius, iš kurių matyti, kad neatpažinto katerio Frudo ir gylio Frudo skaičiai yra ženkliai didesni nei KJP laivo „Skalvis“ ir viršija 1. Atkreiptinas dėmesys, kad tokį patį neatpažinto katerio Frudo skaičių buvo gavęs ir civilinis atsakovas Lietuvos kariuomenė, kuri apskaičiavo ir apskaičiavimo būdą pateikė savo 2011 m. balandžio 4 d. prašyme Klaipėdos apygardos teismui paskirti ekspertizę po to, kai buvo suabejota specialisto V. P. pateikta išvada ir paaiškinimais.

Specialistas V. P. savo išvadoje buvo nurodęs, kad esant Frudo skaičiui virš 0,2, didėja laivo sukeliamų išilginių bangų kampas, o esant Frudo skaičiui apie 0,6 – 0,8 laivo sukeliamų išilginių bangų kampas tampa artimas 90°, t. y. išilginės bangos sutampa su skersinėmis bangomis. Eksperto išvadoje nurodoma, kad kai gylio Frudo skaičius didėja, Kelvino bangos modelio kampas platėja ir pasiekia 90° (horizontalus bangos priekis), kai F(nh) =1. Tai vadinama „kritiniu“ gylio Frudo skaičiumi. Tarp F(nh) = 0,9 ir F(nh) = 1, bangų susidarymas ir pasipriešinimas smarkiai padidėja. Atsižvelgiant į tai, kad eksperto išvadoje yra apskaičiuotas neatpažinto katerio Frudo skaičius – 1,1, jo gylio Frudo skaičius esant 5 m. gyliui – 1,21, o esant 7 m. gyliui – 1,02 m., visais atvejais neatpažinto katerio Frudo skaičius yra virš 1. Eksperto teigimu, šis skaičius yra kritinis, kurį pasiekus bangų susidarymas ir pasipriešinimas smarkiai padidėja.

Taigi abiejų specialistų pateikti paaiškinimai iš esmės yra panašūs, tačiau ekspertas paskaičiavo abiejų laivų – t. y. tiek KJP laivo „Skalvis“, tiek neatpažinto katerio Frudo skaičius, tuo pačiu akcentuotina ir tai, kad specialistas V. P. vertino tik KJP laivo „Skalvis“, tokiu būdu neatskleisdamas visų 2008 m. liepos 25 d. kilusiam įvykiui tinkamai kvalifikuoti svarbių aplinkybių.

Ekspertas taip pat padarė išvadą, kad esant aukščiau pateiktiems parametrams (greičiui, vandens gyliui, atstumui), laivas „Skalvis“ galėjo sukelti 20-25 cm aukščio bangas prie laivo „Arka“, kurios atsižvelgiant į aplinkos sąlygas, galėtų kisti iki 15 proc (bet kuriuo atveju, bangos aukštis nebuvo didesnis nei 30 cm). Be to, nežinomas motorlaivis plaukiantis 16,5 mazgų greičiu turėjo praplaukti kritiniu gylio Frudo skaičiumi kai plaukė iš upės (5 m gylio), kirsdamas kritinį apie 7 m gylį į gilesnį uosto akvatorijos baseiną. Esant šiai kritinei sąlygai, neatpažintas motorlaivis sukėlė didelę bangą šalia laivo „Arka“ esančioje vietoje.

Teisėjų kolegija akcentuoja tai, kad eksperto prof. Dr. Volkerio Bertramo nuomone, neatpažintas kateris yra pagrindinis kaltininkas dėl laivo „Arka“ avarijos. Būtent taip yra pažymėta pateiktame ekspertiniame vertinime (b. l. 17, t. 6).

Todėl darytina neginčijama išvada, kad V. D. 2008 m. liepos 25 d. laikotarpyje nuo 13.13 val. iki 13.23 val., 2008 m. liepos 23 d. KJP vado įsakymu Nr. P-436 būdamas paskirtas KJP patrulinio laivo P33 „Skalvis“ kapitonu leitenantu, atlikdamas vachtos karininko pareigas ir duodamas nurodymą plaukti didesniu nei leistina uosto teritorijoje – t. y. 11 mazgų greičiu, nors ir formaliai pažeidė Susisiekimo ministro 2003 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 3-599 patvirtintų Uosto laivybos taisyklių 37 p. reikalavimus (visoje uosto akvatorijoje nustatytas ne didesnis kaip 6 mazgų laivų greitis), tačiau nepadarė veikų, turinčių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 str. 2 d. požymių, kadangi baudžiamosios teisės požiūriu tarp laivo „Arka“ avarijos pasekmių ir KJP laivo „Skalvis“ sukelto bangavimo yra tik atsitiktinis priežastinis ryšys.

Kadangi baudžiamąją teisinę reikšmę turi tik būtinais priežastinis ryšys, tik išvada apie būtinąjį priežastinį ryšį yra išvada apie šio objektyvaus sudėties požymio buvimą tiriamojoje veikoje. Išvada apie atsitiktinį priežastinio ryšio pobūdį yra išvada apie priežastinio ryšio baudžiamąja teisine prasme nebuvimą, nes priežastinis ryšys baudžiamojoje teisėje siejamas tik su būtinuoju priežastiniu ryšiu.

Be to, pažymėtina, kad byloje nustatytos faktinė aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog ir pats laivo „Arka“ savininkas iš karto po įvykio laivo „Arka“ avarijos kaltininku nurodė ne karinį laivą „Skalvis“, o nenustatytą katerį (motorlaivį). Tai patvirtina jau minėtas 2008-07-29 Laivų eismo radiolokacinio archyvo 2008-07-25 laivų plaukimo peržiūros aktas, iš kurio matyti, kad „13.21 val. į Danės žiotis įeinantis keltas „Kintai“ UTB 9 kanale pranešė laivui „Arka“: „V., esli ja nezatormozil – ž.... tvojei dereviaške“. Iš laivo „Arka“: „Da bolšaja problema, kakoj-to kater prošiol na bolšoj skrosti ... prazdnik zakončilsia“.

Taigi, kaip minėta, būtinasis priežastinis ryšys yra būdingas, dėsningas reiškinių sąryšys. Būtinais priežastinis ryšys – tai toks ryšys, kai esant tam tikroms sąlygoms mus dominančios veikos visada ar bent jau paprastai (dažniausiai) sukelia tam tikros rūšies pavojingus padarinius. Viena iš ryškių būtinojo priežastinio ryšio savybių yra ta, kad jis yra iš anksto numatomas. <...> Priežastinio ryšio numatymas yra išskirtinis būtinojo priežastinio ryšio bruožas, skiriantis jį nuo atsitiktinio ryšio“.

Eksperto išvadoje nurodoma, kad apskritai, bangos gali susilieti, t. y. vienoje vietoje (prie laivo „Arka“) ir tuo pačiu momentu dviejų bangų (viena sukelta laivo „Skalvis“, o kita sukelta nežinomo motorlaivio) aukščiai gali susilieti. Dėl nelaimingo atsitiktinumo, laivo „Skalvis“ sukeltų bangų sistema ir nežinomo motorlaivio, kuris praplaukė kritiniu gylio Frudo skaičiumi, sukeltų bangų sistema galėjo susilieti ties laivu „Arka“. Tokios galimybės, duodamas paaiškinimus Klaipėdos apygardos teisme vykusio posėdžio metu, kategoriškai neatmetė ir specialistas V. P. (b. l. 99-101, t. 5). Susiliejus dviejų skirtingų laivų bangoms, gali susidaryti nauja – didesnė banga. Tačiau tokiu atveju bangas, kurių aukštis lėmė laivo „Arka“ apgadinimus ir nukentėjusios sveikatos sužalojimą, sukėlė ne laivas „Skalvis“ (jis sukėlė jam įprasto dydžio bangas), tačiau jos atsirado dėl dviejų laivų sukeltų bangų sąveikos, dėl ko laivo „Skalvis“ kapitonas V. D. negalėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn nesant būtinojo priežastinio ryšio tarp jo padarytos veikos ir atsiradusių pasekmių. Atsitiktinis priežastinis ryšys – tai nebūdinga reiškiniui, nedėsninga reiškinių ryšio forma, kai daug kartų pasikartojančiuose bandymuose veika nesukelia mus dominančių padarinių, tačiau tam tikromis retai pasikartojančiomis, o gal net nepasikartojančiomis sąlygomis, įsimaišius kokiai nors papildomai aplinkybei, padaryta veika gali sukelti pavojingus padarinius.

Taigi, tiek atliktas eksperimentas, tiek Norvegijos karinių jūrų pajėgų pateikti laivo „Skalvis“ sukeliamų bangų aukščiai (lentelėje), tiek eksperto išvadoje pateikti skaičiavimai patvirtina, kad realiai ir objektyviai (taip pat ir bandymų metu) laivas „Skalvis“, plaukdamas 11-12 mazgų greičiu nesukelia 1,0 - 1,2 m aukščio bangų (sukelia iki 0,5 m. aukščio bangas, kurios atsižvelgiant į atstumą nuo laivo, palaipsniui mažėja). Manytina, kad būtų galima atlikti 100 tokių eksperimentų ir 1,0 -1,2 m. aukščio bangos laivas „Skalvis“, plaukdamas 11-12 mazgų greičiu, vis tiek galimai nesukeltų.

Todėl remiantis eksperto prof. Dr. Volkerio Bertramo išvada ir kitais byloje surinktais įrodymais, konstatuotina, kad aukštos bangos buvo sukeltos ir atsirado dėl papildomų bei nenumatytų aplinkybių – atsiradus laivo „Skalvis“ ir neatpažinto katerio sukeltų bangų susiliejimui. Kaip minėta, tik išvada apie būtinąjį priežastinį ryšį yra išvada apie šio objektyvaus sudėties požymio buvimą tiriamose veikose. Tačiau visos nustatytos ir aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti neabejotiną išvadą apie tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatytas tik atsitiktinis priežastinis ryšys, kuris neturi baudžiamosios teisinės reikšmės sprendžiant V. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą.

Dėl išvardytų motyvų V. D. išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 str. 2 d., kadangi jo padarytoje veikoje nėra minėtų straipsnių dispozicijoje nustatytų sudėties objektyviųjų požymių (būtinojo priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių).

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 – 118 str. reglamentuoja žalos atlyginimą, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 111 str. įtvirtinta civilinio atsakovo sąvoka. Civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 111 str. 1 d.).

Nukentėjusioji J. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ir teisiamojo posėdžio metu palaikė 50 000 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama iš civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės priteisti 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b. l. 62, t. 1).

UAB „Jūrų kelias“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ir teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu palaikė 88 813,04 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 79, t. 1). Buvo nurodyta, jog laivas „Arka“ įvykio metu patyrė didelę turtinę žalą, kurią ekspertai įvertino 255 336,84 Lt. Iš UAB „BTA Draudimas“ gauta draudiminė išmoka sudarė 166 523,80 Lt, todėl prašė iš civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenė priteisti 88 813,04 Lt turtinei žalai atlyginti.

UAB „BTA Draudimas“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ir teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu palaikė 170 023,80 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama iš civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenė priteisti 170 023,80 Lt turtinės žalos atlyginimui (b. l. 145-175, t. 1). Buvo nurodyta, jog dėl laivo „Arka“ sugadinimo UAB „Jūrų kelias“ išmokėta draudiminė išmoka sudarė 166 523,80 Lt (b. l. 129, 139, t. 1), o už laivo remonto darbų įvertinimą ekspertams buvo sumokėta 3 500 Lt (b. l. 124, 128, t. 1), todėl prašė iš civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės priteisti 170 023,80 Lt turtinei žalai atlyginti.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, pareiškė 122,80 Lt civilinį ieškinį dėl J. V. gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 185-188, t. 1). Buvo nurodyta, jog J. V. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2008-07-25 suteiktos ambulatorinės paslaugos už 80,70 Lt, o VšĮ Centro poliklinikos diagnostikos centre 2008-07-29 – už 42,10 Lt.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. reglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p.).

Tenkinti J. V., UAB „Jūrų kelias“, UAB „BTA Draudimas“, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių nėra pagrindo, nes V. D. išteisinamas, kadangi jo veikoje nėra nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 str. 2 d. straipsniuose, požymių. Todėl J. V., UAB „Jūrų kelias“, UAB „BTA Draudimas“, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti. Tačiau tai neužkerta kelio J. V., UAB „Jūrų kelias“, UAB „BTA Draudimas“, Valstybinės ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p.).

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl laivo „Arka“ sugadinimo UAB „Jūrų kelias“ išmokėta draudiminė išmoka sudarė 166 523,80 Lt (b. l. 129, 139, t. 1), o už laivo remonto darbų įvertinimą ekspertams buvo sumokėta 3 500 Lt (b. l. 124, 128, t. 1). Todėl pirmosios instancijos teismas UAB „BTA Draudimas“ pareikštą 170 023,80 Lt dydžio civilinį ieškinį tenkino, šią sumą priteisiant iš civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, kad tokiu būdu susidariusioje situacijoje UAB „Jūrų kelias“ galimai siekė nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 str. 1 d.).

UAB „BTA draudimas“ 2010-12-03 pateikdamas atsileipimą į civilinio atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad unikalus pagal savo konstrukciją pramoginis laivas „Arka“ buvo pastatytas Rusijos Petrazavodsko m. laivų gamyklos įmonėje, pilnai suremontuoti jį galima tik atitinkamo lygio laivų gamybos ir remonto dirbtuvėse, kurių nėra mūsų šalyje. Ši priežastis taip pat buvo įvertinta draudimo bendrovės pasirenkant UAB „Marine Bell L.L.C.“ kaip nepriklausomą ekspertą – žalos dydžio vertintoją, turinti Rusijos jūros registro sertifikatą, suteikiantį teisę vykdyti modernizacijos, įrengimo bei remonto projektavimo – konstravimo darbus (b. l. 21, t. 5). Tačiau pažymėtina, kad 166 523,80 Lt dydžio draudimo išmoka UAB „Jūrų kelias“ buvo išmokėta dar 2008-10-20, nors iki šiol, t. y. per visą bylos nagrinėjimo tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme (viso nuo įvykio praėjus daugiau nei 4 metams) nebuvo pateikti jokie įrodymai, kokiose unikaliose laivų gamybos ir remonto dirbtuvėse ir kokie unikalūs remonto darbai buvo atlikti ar bus vėliau atliekami, kuriuos Lietuvoje veikiančios laivų remonto įmonės nebūtų sugebėjusios atlikti.

Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2009-12-14 vykusio posėdžio metu laivo „Arka“ kapitonas patvirtino, kad laivas „Arka“ 2009 m. rugsėjo mėn. praėjo laivo techninę apžiūrą (b. l. 182-186, t. 3). Juolab, kad Klaipėdos apygardos teisme 2011-02-23 įvykusio teismo posėdžio metu atsakydamas į kolegijos pirmininko klausimą civilinio ieškovo UAB „Jūrų kelias“ atstovas V. V. paaiškino, jog laikinas laivo remontas buvo padarytas iki to eksperimento, nes jam (laivui) turėjo duoti leidimą plaukioti. Laivas dabar suremontuotas. Jis pats su sūnumi darė remontą, padėjo šaltkalviai. Jis turėjo išlaidų. Po remonto jį tikrino inspekcija, du ar tris kartus ėjo į doką. Kiekvienais metais jie yra tikrinami, tada inspekcija duoda įgaliojimus. Kiekvienais metais laivas yra iškeliamas. Kiekvienais metais duodamas leidimas plaukioti. Ir po šių įvykių inspekcija jam neuždraudė plaukioti (b. l. 99, t. 5). Be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka 2011-04-04 teismo posėdyje UAB „Jūrų kelias“ atstovė advokatė pateikė kosmetinio laivo remonto po įvykio sąskaitas faktūras, kurių suma sudaro 8 056,78 Lt (b. l. 139, t. 5).

Visos šios faktinės aplinkybės rodo, kad 2008-07-25 įvykęs laivo apgadinimas galimai nebuvo tokio pobūdžio ir sudėtingumo, jog jo remonto negalėtų atlikti Lietuvoje veikiančios laivų remonto įmonės už protingą ir pagrįstą kainą.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms nuteistojo V. D. gynėjos advokatės Aurelijos Puzinienės ir Lietuvos kariuomenės vado Arvydo Pociaus apeliaciniai skundai tenkintini, 2010-10-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, nes pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.).

Taip pat, pažymėtina, jog išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307 str. 4 d. 3 p.). Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 85, t. 3), nei priėmus apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teisme (b. l. 141-142, t. 4), V. D. jokių procesinių prievartos priemonių paskirta nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia.

Proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 1 p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. reglamentuotas proceso išlaidų atlyginimas. Proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 1-2 dalys). Civilinis atsakovas Lietuvos kariuomenė apeliacinio proceso metu prašė skirti ekspertizę ir ją paskirti atlikti prof. habil. dr. Volkeriui Bertramui, todėl išlaidos susijusios su šios ekspertizės atlikimu ir tenka šiam proceso dalyviui.

Civilinis atsakovas Lietuvos kariuomenė į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą pervedė 14 800 eurus ekspertizei ir 45 Lt, skirtus tarptautiniam pervedimu atlikti. 2012-07-05 už ekspertinį vertinimą Vokietijos klasifikacinės bendrovės „Germanischer Lloyd“ ekspertui buvo pervesta 7 497 eurai, be to, tarptautinis pervedimas sudarė 40 Lt. Atsižvelgiant į tai, civiliniam atsakovui Lietuvos kariuomenei gražintini 7 303 eurai. Taip pat iš Swedbank, AB konsultantų paaiškinimų nustatyta, kad pervedant eurus tame pačiame banke bus nuskaitytas 2 Lt dydžio mokestis, todėl civiliniam atsakovui taip pat grąžintini 3 Lt (45-40-2).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

nuteistojo V. D. gynėjos advokatės Aurelijos Puzinienės ir Lietuvos kariuomenės vado Arvydo Pociaus apeliacinius skundus tenkinti.

Panaikinti 2010-10-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

V. D. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. D. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 str. 2 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. V, UAB „Jūrų kelias“, UAB „BTA Draudimas“, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Civiliniam atsakovui Lietuvos kariuomenei gražintini 7 303 eurus, esančius Klaipėdos apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje, bei 3 Lt.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinius diskus, esančius baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.