Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui E. N. dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė gauna 359,65 Eur darbo užmokestį, suteikia dukrai gyvenamą plotą. Atsakovas dirba, jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 318,18 Eur, gauna 116,97 Eur netekto darbingumo pensiją, atsakovo pajamos per mėnesį siekia 435,15 Eur. Atsakovo pajamos yra didesnės, todėl atsakovas didesne dalimi turėtų prisidėti prie dukros išlaikymo ir skirti po 174 Eur kas mėnesį.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad pagal atsakovo pateiktą 2014-02-06 pakvitavimą pinigų negavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pakeisti išlaikymo formą ir dydį, priteisiant išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.).

CK 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo formą, tačiau tam turi būti nustatytos tam tikros aplinkybės, sąlygojančios tokį būtinumą. Paprastai tokiomis aplinkybėmis yra priteisto išlaikymo neefektyvumas, t. y. priteistas išlaikymas neužtikrina nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikių.

Byloje nustatyta, kad 2014 m. kovo 10 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (buvęs pavadinimas Plungės rajono apylinkės teismas) sprendimu buvo patvirtintas šalių susitarimas, kuriuo atsakovas įsipareigojo dukros D. N. išlaikymui sumokėti vienkartinę 18 951 Lt kompensaciją, skaičiuojant po 130 Lt (37,65 Eur) kas mėnesį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki dukros pilnametystės. Tokiu šalių susitarimu buvo susitarta, kad išlaikymas nepilnametei dukrai bus teikiamas konkrečia pinigų suma, t. y. šalys pasirinko konkrečią išlaikymo formą, numatytą CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Iš pateiktos ieškovės skaičiuotės matyti, kad išlaikymui skirtos lėšos pagal 2014 m. kovo 10 d. teismo sprendimą yra įskaitomos, todėl ieškovės reikalavimas vertintinas kaip reikalavimas dėl papildomos išlaikymo formos, t. y. išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimo.

Pagal šalių susitarimą atsakovas turėjo išmokėti dukros išlaikymui vienkartinę išmoką, skaičiuojant po 130 Lt išlaikymui kas mėnesį, kas atitiktų 37,65 Eur kas mėnesį. Tačiau tokia suma nėra pakankama šiuo metu nepilnametės dukros būtiniems poreikiams patenkinti. Nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtintas šalių susitarimas dėl išlaikymo, iki ieškinio dėl papildomo išlaikymo priteisimo teismui pateikimo dienos praėjo daugiau nei penkeri metai, todėl padidėjo šalių dukros D. poreikiai maistui, rūbams, avalynei, higienos bei mokyklinėms priemonėms įsigyti, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, o tai sudaro papildomas išlaidas jos išlaikymui, priežiūrai.

Be to, pagal šalių susitarimą atsakovas turėjo išmokėti dukros išlaikymui 18 951 Lt vienkartinę išmoką, tačiau šalys susitarė, jog daro tarpusavio skolų užskaitymus ir laikoma, kad tarpusavyje atsiskaitė. Kitaip tariant, šiuo susitarimu įskaitymo būdu buvo padengtas ieškovės 16 628,31 Lt įsiskolinimas atsakovui. Teismo vertinimu toks šalių susitarimas neatitiko nepilnametės dukros interesų, nes vaiko turtas (lėšos skirtos vaiko išlaikymui) buvo panaudotas ieškovės asmeninių poreikių tenkinimui, t. y. padengtas įsiskolinimas už jai atitekusią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, turtą, kuris yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Tokį įskaitymą (įskaitymą išieškant išlaikymą) imperatyviai draudžia CPK 687 straipsnio 4 dalis. Be to, CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams.

Teismas sprendžia, kad dėl nurodytų priežasčių turi būti sprendžiamas klausimas dėl kitos išlaikymo formos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tenkintinas, nes tik tokiu būdu galėtų būti labiau apsaugoti šalių nepilnametės dukros interesai.

Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl išlaikymo kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis ieškinio pagrindu nurodo dukros poreikių pasikeitimą. Nustatant ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis dukrai D., nurodė dukros būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas. Pagal jos pateiktą skaičiavimą tai sudarytų 381 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau vis tik teismas sprendžia, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti nėra būtina ieškovės nurodoma suma. Kritiškai vertintinos kiekvieną mėnesį patiriamos išlaidos odontologui. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad dukrai reikalingas ortodontinis gydymas yra deklaratyvaus pobūdžio. Ieškovė nepateikė duomenų apie tokio gydymo būtinumą dukrai, taip pat nepateikė duomenų apie tai, kiek toks gydymas kainuoja ar kainuos ateityje. Ortodontinis gydymas nėra nuolatinio pobūdžio (kasdienis poreikis), todėl negali būti išlaikymo sudedamoji dalis. Dėl ortodontiniam gydymui būtinų išlaidų, šalims nesusitarus, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl vienkartinės konkrečios pinigų sumos dėl šiam gydymui priteisimo. Kartu pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams ortodonto paslaugos yra nemokamos. Racionaliau turėtų būtų naudojamos lėšos laisvalaikiui ir prekėms kt. dukros poreikiams Tokie vaiko poreikiai turi būti vertinami protingai, turiningą vaiko laisvalaikį galima užtikrinti užsiimant ir nemokama veikla (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo. Teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA, tačiau ši suma yra tik orientacinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-209-916/2016), konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrindė visų realių vaiko poreikių, konstatuotina, jog dukros poreikius užtikrina 350 Eur suma per mėnesį.

Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad dukros išlaikymui be vienkartinės kompensacijos, aptartos teismo sprendimu patvirtintame šalių susitarime, ieškovei dukros išlaikymui papildomai sumokėjo 50 000 Lt, kaip įrodymą pateikė 2014-02-06 pakvitavimą. Atsakovo vertinimu dukros išlaikymui skyrė pakankamai lėšų, iš kurių gali būti patenkinami visi būtini poreikiai, todėl ieškovės reikalavimas dėl papildomo išlaikymo nepagrįstas.

Iš pateikto atsakovo dokumento įvardinto „pakvitavimu“ matyti, kad ieškovė (pasirašymo metu buvusi N.) patvirtino, kad gavo iš atsakovo E. N. 50 000 Lt už nepilnametės dukros D. išlaikymą ir nurodė (tekste „pažymiu“), kad šis išlaikymo dydis yra pakankamas iki vaiko pilnametystės, atsižvelgiant į galimą infliaciją ir ekonominius pokyčius, minimalios algos didėjimą, pareikšdama, jog pretenzijų E. N. dėl vaiko išlaikymo neturiu ir ateityje neturės, pasirašydama po pakvitavimu „sutinku“.

Teismo posėdžio metu ieškovė nepripažino, jog pakvitavime nurodytą pinigų sumą gavo, paaiškinusi, kad šį dokumentą pasirašė, siekdama paspartinti skyrybų procesą. Ieškovės aiškinimu ji pasirašė 2014-02-06 susitarimą kaip patvirtinimą, jog šio susitarimo turinys jai priimtinas, padarydama prierašą „sutinku“, tačiau pinigai jai perduoti nebuvo. Padariusi prierašą „sutinku“, dokumento turinio nesureikšmino. Pagal susitarimą, gauti pinigai būtų buvę skirti susidariusiems įsiskolinimams padengti.

Šalys skirtingai aiškina šio dokumento sudarymo aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad 2014-02-06 pakvitavimo tekstą rengė ir jį pateikė pasirašyti ieškovei atsakovas. Nors pakvitavimo 1 punkte įrašytas tekstas „Aš, V. N. <...> pažymiu, kad gavau <...> 50 000 Lt už vaiko, nepilnametės dukros D. N., gim. 2007 m. gruodžio 3 d., išlaikymą“, tačiau prierašas ties V. N. pavarde „sutinku“ kelia abejonių dėl šio susitarimo turinio. Gavusi pinigus, kaip tai nurodyta pakvitavime, tikėtina, ieškovė būtų aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtinusi pinigų perdavimo faktą, o ne padariusi prierašą „sutinku“.

Byloje buvo nustatytos ir kitos faktinės aplinkybės, keliančios abejonių, jog šalių susitarimas, nurodytas 2014-02-06 pakvitavime, atitiko tikrąją šalių valią. Iš prijungtos civilinės bylos 2-416-747/2014 matyti, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pasirašyta abiejų tuo metu dar sutuoktinių teismui buvo pateikta kartu su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo 2014-02-05. Šioje sutartyje šalys aptarė dukros išlaikymo klausimą, numatydami, jog atsakovas E. N. skirs nepilnametės dukros išlaikymui 18 951 Lt vienkartinę išmoką. Atsakovo pateiktas pakvitavimas datuotas 2014-02-06, t. y. sekančią dieną po teismui pateiktos sutarties pasirašymo. Esant sudarytai sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalims nebebuvo jokios būtinybės papildomai spręsti dukros išlaikymo klausimą kaip tai nurodoma 2014-02-06 dokumente. Jeigu šalys po 2014-02-05 susitarė kitaip nei numatė teismui pateiktoje sutartyje, tokia sutartis neabejotinai būtų buvusi pakeista ir pateikta tvirtinti teismui, tačiau tokie pakeitimai nebuvo padaryti, nors susitarimu išlaikymo dydis didinamas daugiau nei 2,5 karto. Iš šalių 2014-02-05 pasirašytos ir teismo patvirtintos sutarties matyti, kad sutuoktiniai nutraukdami santuoką turėjo 21 210,70 Lt skolų, kurias įsipareigojo grąžinti solidariai, išskyrus asmeninę ieškovės skolą 4 582.39 Lt su 5 ? palūkanomis Bigbankui. Taigi, sutuoktinių finansinė padėtis nebuvo itin gera, todėl tokios ženklios šalims sumos išmokėjimas neabejotinai būtų buvęs aptartas teismui pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo. Šalims laisva valia, įvertinus savo tuometę turtinę padėtį ir vaiko poreikius, susitarus dėl dukros išlaikymo, kurį teiks atsakovas, dydžio ir formos, o susitarimą patvirtinus teismo sprendimu, jis įgijo teismo sprendimo galią. Todėl bet kokie kiti šio susitarimo pakeitimai turėjo būti atliekami tokia pačia tvarka.

Kritiškai vertintinas atsakovo teiginys, jog pinigus, nurodytus šalių 2014-02-06 pasirašytame dokumente, atsakovas pasiskolino. Tarp kreditorinių įsipareigojimų (kaip asmeninis atsakovo įsipareigojimas) nutraukiant santuoką toks įsipareigojimas nenurodomas, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas santuokos nutraukimo metu kt. kreditorinių įsipareigojimų, nei nurodyta 2014-03-10 teismo sprendime, neturėjo. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių jog buvo finansiškai pajėgus sumokėti 2014-02-06 pakvitavime nurodytas lėšas (50 000 Lt) nepateikė, tokių aplinkybių neįrodinėjo.

Įrodinėjimo civiliniame procese specifika lemia tai, jog bylai reikšmingos aplinkybės gali būti laikomos nustatytos tada, kai yra ištirti visi šias aplinkybes galintys patvirtinti ar paneigti įrodymai ir iš jų visumos susiformuoja vidinis teismo įsitikinimas šių aplinkybių buvimu (nebuvimu) (CPK 176, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į 2014-02-06 pakvitavimo sudarymo aplinkybių visumą, labiau tikėtina, kad tikroji šalių valia dėl piniginių lėšų, atitinkančių 50 000 Lt sumą, buvo kita, nei aptarta 2014-02-06 dokumente, kad susitarimas buvo sudarytas kitu pagrindu nei nurodoma, todėl šio dokumento teismas nepripažįsta įrodymu, patvirtinančiu atsakovo papildomo išlaikymo dukrai teikimą. Laikytina, kad šalių valią dėl dukros išlaikymo formos ir dydžio atitiko teismui pateiktas ir 2014 m. kovo 10 d. teismo sprendimu nustatyta išlaikymo forma ir dydis.

Nustačius, kad dukros būtiniausi poreikiai nėra užtikrinami iš vienkartinės išmokos, iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis po 174 Eur kas mėnesį.

Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-491/2011; Nr. 3K-3-330-378/2016).

Atsakovas pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis nuosavybės teise nekilnojamojo turo nėra įgijęs, jo pajamas sudaro 318,18 Eur darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-06-19 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas), 116,95 Eur išmokos dėl netekto darbingumo (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2013-06-18 pažyma), viso per mėnesį 435,15 Eur.

Ieškovė VĮ „Registrų centras“ duomenis nuosavybės teise valdo butą, esantį Plungės m. Ieškovė dirba, jos vidutinis darbo užmokestis pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas 2018 m. vasario-balandžio mėnesiais sudarė 354,58 Eur per mėnesį. Ieškovė pagal jos pateiktą pranešimą atsakovui turi kreditorinių įsipareigojimų.

Įvertinus šalių gaunamas pajamas matyti, kad atsakovo kasmėnesinės pajamos yra šiek tiek didesnės, tačiau tai savaime nereiškia, kad atsakovas didesne dalimi nei ieškovė privalo prisidėti prie dukros išlaikymo, kadangi atsakovas lėšas, gaunamas kaip neteko darbingumo pensiją, turi skirti savo sveikatos palaikymui. Pateikti duomenys apie atsakovo sveikatą patvirtina, kad atsakovui yra nustatytas 50? netektas darbingumas iki 2028-04-20 (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgalumo pažyma DL-1 Nr. 2137), dėl sveikatos būklės nerekomenduojama dirbti darbo, susijusio su krovinių kėlimu rankomis, vibraciniu poveikiu ar priverstiniu liemens palenkimu. Šie duomenys apie atsakovo sveikatą leidžia daryti išvadą, kad atsakovo galimybės dėl sveikatos būklės šiuo metu gauti didesnes pajamas yra ribotos.

Įvertinus atsakovo turtinę padėtį, dukros amžių ir poreikius, ieškovės prašomo dydžio išlaikymas 174 Eur kas mėnesį neatitiktų CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo vaiko poreikiams ir tėvų gaunamoms pajamoms principo. Atsižvelgiant į ieškovės gaunamą valstybės paramą dukros poreikiams (30 Eur per mėnesį), šalių susitarimu nutraukiant santuoką numatytą vienkartinę išmoką dukros išlaikymui, atsakovo ribotą galimybę uždirbti didesnes pajamas, ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo dukros išlaikymui priteistina periodinėmis išmokomis po 90 Eur kas mėnesį. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

Ieškovė skirtina vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinas 24,30 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos išieškotinos iš atsakovo (CPK 99 straipsnis). Ieškinys tenkinamas iš dalies (52?) iš atsakovo išieškotina 141,96 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog išlaidos advokato pagalbai sudarė 800 Eur. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus dydžius, tačiau, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, pagrįstomis ir būtinomis teismas pripažįsta 500 Eur. Ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, atsakovui iš ieškovės priteistina 245 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės V. M. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros D. N., gim. 2007 m. gruodžio 3 d., išlaikymui periodinėmis išmokomis po 90 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2018 m. birželio 12 d. iki dukros pilnametystės.

Paskirti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. N., gim. 2007 m. gruodžio 3 d., išieškomų lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš E. N. 24,30 Eur žyminio mokesčio valstybei (mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, Nr. LT787290000000130151 AB „Citadele“ banke, Nr. LT744010051001324763 AB DNB banke, Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, Nr. LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, Nr.LT747400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT122140030002680220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, Nr. LT427230000000120025 AB Medicinos banke, įmokos kodas 5660) ir 141,96 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (įmokos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT2473000101 12394300 AB „Swedbank“, Nr. LT78729000000013 0151 AB „Citadele“, Nr. LT74401005100132 4763 AB DNB banke, Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, Nr. LT747400000008723870 „Danske Bank A/S, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5630).

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. M. 245 Eur bylinėjimosi išlaidų E. N.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.