Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Gredma“, atstovaujamos bankroto administratoriaus S. S., ieškinį atsakovui R. N. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Gredma“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas S. S.. Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi UAB ,,Gredma“ vadovui nustatytas 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenimis, vienasmeniu UAB ,,Gredma“ valdymo organu iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas R. N.. 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi UAB ,,Gredma“ bankroto byloje patvirtinti kreditorių VMI prie LR FM 6739,91 Eur ir VSDFV Klaipėdos miesto skyriaus 2375,48 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai. 2017 m. gegužės 5 d. kreditorių susirinkimas patvirtino 3080 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą. Ieškovė nurodė, jog administratorius išsiuntė atsakovui pranešimą apie iškeltą bankroto bylą su reikalavimu perduoti administratoriui dokumentus ir turtą, tačiau atsakovas, nors iš atsiėmė siuntą, reikalavimo neįvykdė. Nurodė, jog atsakovas, žinodamas, kad nuo darbuotojams priskaičiuoto ir jiems išmokėto darbo užmokesčio turi būti mokami mokesčiai, nevykdė teisės aktais nustatytos prievolės tokiems mokesčiams mokėti, vykdė kitokius mokėjimus pažeisdamas Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą lėšų mokėjimo eiliškumą. Nurodė, jog pažeidžiant mokėjimų eiliškumą kreditoriams buvo padaryta 2919,87 Eur žala. Taip pat nurodė, jog ieškovės patirta žala didinama 3080 Eur administravimo išlaidų suma. Dėl pavėluoto bankroto bylos iškėlimo ieškovė patyrė 403,86 Eur žalą, kurie pasireiškia kreditorių apskaičiuota delspinigių suma. Visa patirtos žalos suma sudaro 6473,73 Eur.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Civilinio kodekso 6.1 – 6.4 straipsniai). Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui ir jos akcininkams civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų – ir neteisėtus veiksmus. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą šiose teisės normose nurodytiems asmenims kyla atsakomybė. Tam, kad būtų konstatuotas šių asmenų veiksmų neteisėtumas, pirmiausia turi būti nustatytas jų neįvykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, t. y. kai atsirado pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

Byloje pateikti duomenys, jog pareiškimą dėl bankroto bylos UAB ,,Gredma“ iškėlimo pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Klaipėdos skyrius. Tuo tarpu atsakovas R. N. pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdė. Ieškovė nurodė, jog įsiskolinimai kreditoriams VSDFV Klaipėdos skyrius bei VMI prie LR FM susidarė per 2008 m. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2009 m. ir 2010 m. deklaracijos VMI prie LR FM, ieškovės banko sąskaitos išrašas už 2008 m.), jog bendrovei turint skolinių įsipareigojimų aukštesnės eilės kreditoriams, buvo vykdyti kiti mokėjimai, pažeidžiant įstatyme nustatytą lėšų mokėjimų eiliškumą, ieškovė nurodo, jog dėl pažeisto mokėjimų eiliškumo kreditoriams padaryta 2919,87 Eur žala. Be to, dėl prievolės pažeidimo kreditorė VMI prie LR FM ieškovei apskaičiavo 206,28 Eur dydžio delspinigius, o VSDFV Klaipėdos skyrius – 197,58 Eur. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų teismui nepateikė.

Nesikreipdamas į teismą su pareiškimu iškelti įmonei bankroto bylą, atsakovas prisiėmė riziką dėl pareigos padengti tokiu jo neteisėtu neveikimu atsiradusią žalą. Pažymėtina, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui, pripažįstama, kad atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB ,,Gredma“ iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė, be to, bendrovei esant nemokiai, pažeidė teisės aktuose įtvirtintą lėšų mokėjimo eiliškumą, todėl privalo atlyginti patirtą žalą (Civilinio kodekso 2.87 straipsnis, 6.245-6.249 straipsniai, 6.251 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalys). Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovei iš atsakovo priteistina 3323,73 Eur (2919,87 Eur + 206,28 Eur + 197,58 Eur) žalos atlyginimo suma (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.245-6.249 straipsniai, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis).

Ieškovės reikalavimo dalis dėl 3080 Eur administravimo išlaidų sumos priteisimo netenkintina, kadangi nėra pagrįsta leistinais įrodymais (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje pateiktas 2017 m. gegužės 5 d. kreditorių susirinkimo protokolas patvirtina aplinkybę, jog bankroto byloje visam UAB ,,Gredma“ bankroto administravimo procesui patvirtinta 3080 Eur suma pagal pateiktą projektą. Tačiau byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys patirtas bankroto administravimo išlaidas, byloje nėra pateiktas patirtų administravimo išlaidų pagrindimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje, Nr. 3K-3-486/2010). ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis numato, jog kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Nagrinėjamu atveju ieškovė aplinkybės, jog bendrovės turto nepakanka administravimo išlaidoms padengti, ar administravimo išlaidas bankroto administratorius dengė savo lėšomis, neįrodinėjo, o remiantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi, iš atsakovo šios sumos priteisti nėra pagrindo, kadangi įrodymų, patvirtinančių, kad tai yra atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta žala kreditoriams, nėra pateikta (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, nes skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Remiantis Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, įmonės (įstaigos), kurioms iškelta bankroto byla yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis). Šioje byloje už ieškinį mokėtinas 146 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistina 75 Eur žyminio mokesčio, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, suma (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. N. 3323,73 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt trijų eurų 73 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gruodžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Gredma“, atstovaujamos bankroto administratoriaus S. S., naudai.

Priteisti iš atsakovo R. N. 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį valstybei.

Išaiškintina, jog atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.