- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- I-6312-426/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00268-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- A. U.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjui A. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. U. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2-3) ir patikslintu skundu (b. l. 122-123), kurį tikslindamas ir galutinai formuluodamas reikalavimus prašė priteisti 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, jog pareiškėjo laisvė nuo 2012-03-12 iki skundo pateikimo buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) kamerose, kurių plotas yra nuo 6 iki 7,4 m² buvo kalinamas kartu su 1–4 asmenimis. Anot pareiškėjo, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, žymiai pablogėjo sveikata, regėjimas, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi. Negali ramiai miegoti, tapo dirglus, nervingas, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimą, prašė jį patenkinti. Papildomai paaiškino, jog apie 9,5 mėn. įstaigoje buvo laikomas su asmenimis, kurie buvo ne kartą teisti. Pareigūnų elgesys jį palaužė psichologiškai, kreipėsi į psichologus konsultacijų. Tokio dydžio žalos atlyginimo prašo dėl to, kad tokio dydžio buvo jo atlyginimas iki laisvės apribojimo.
Atsiliepimas
Lukiškių TI-K, atstovaujantis Lietuvos valstybę, teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 12-21) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma)), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Atsiliepime teismui pateikė duomenis apie pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2012-03-13 iki 2015-01-05 – kamerų plotus, kartu laikomų asmenų skaičių.
Taip pat pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimaliai leistina tardymo izoliatoriuje laikyti 625 asmenis. Pabrėžė, jog leistina norma viršijama, dažniausiai laikoma iki 1 000 asmenų. Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o, vykdydama teismų nuosprendžius ir nutartis, jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Tvirtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų suimtųjų ir nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.
Pažymi, kad dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos, ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas, tačiau siekiama, kad tokiomis sąlygomis asmenys būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Pabrėžė, jog administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose.
Lukiškių TI-K paaiškino, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus lėšų iš valstybės biudžeto. Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.
Nurodė, kad kameros įrengtos laikantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymo Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės). Teigė, kad sanitarinis mazgas įrengtas laikantis Higienos normos 21 punkto reikalavimų. Kameros vėdinamos natūraliai per langą, toks įrengimas atitinka minėtos higienos normos 24 punkto reikalavimus.
Atkreipė dėmesį, kad skundžiamuoju laikotarpiu Lukiškių TI-K tam tikrais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, taip pat tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo nebuvo įstaigoje. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais.
Lukiškių TI-K teigimu, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumą, nepakanka nustatyti, kad atsakovo įgaliotos institucijos pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad ginčo atveju nėra visų įstatyme numatytų sąlygų, kurioms esant kyla valstybės civilinė atsakomybė.
Atsakovo atstovas neatvyko į posėdį. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės 60 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.
Iš skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tuo, kad nuo 2012-03-13 iki 2015-01-05 Lukiškių TI-K buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų, kadangi vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nesiekė normatyvinių reikšmių, kamerose buvo pelėsiai, nuolatinė drėgmė, nebuvo ventiliacijos, šalta, nehigieniškos gyvenimo sąlygos, stigo privatumo, jautė nuolatinę įtampą. Pareiškėjo teigimu, dėl tokių neteisėtų veiksmų patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, pablogėjo sveikata, dėl to patyrė neturtinę žalą.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, nagrinėjamoje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.
CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo nurodytu atveju.
Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, procesiniuose sprendimuose ne kartą nurodė, jog aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.).
Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Byloje nėra ginčo dėl Lukiškių TI-K atsiliepime teismui pateiktų duomenų (b. l. 12-17) apie pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2012-03-13 iki 2015-01-05 teisingumo bei išsamumo. Matyti, kad 2012-03-13 vakare, 2012-04-16 ryte, 2012-04-24 ryte, 2012-05-09 ryte, 2012-07-20 vakare, 2012-07-21 – 2012-07-22, 2012-07-23 ryte, 2012-08-17 ryte, 2012-08-29 – 2012-09-02, 2012-09-03 ryte, 2012-09-13 ryte, 2012-10-03 ryte, 2012-11-08 ryte, 2012-11-16 ryte, 2012-11-20 ryte, 2012-11-21 ryte, 2012-11-23 ryte, 2012-11-27 ryte, 2012-11-29 ryte, 2012-12-05 ryte, 2012-12-07 ryte, 2012-12-10 ryte, 2012-12-19 ryte, 2013-01-09 ryte, 2013-01-15 ryte, 2013-01-21 ryte, 2013-01-23 ryte, 2013-01-24 ryte, 2013-02-21 – 2013-02-28, 2013-03-01 ryte, 2013-03-07 ryte, 2013-03-08 vakare, 2013-03-09 – 2013-03-11, 2013-03-12 ryte, 2013-03-14 ryte, 2013-04-26 ryte, 2013-04-30 ryte, 2013-05-02 ryte, 2013-05-13 ryte, 2013-06-06 ryte, 2013-06-12 vakare, 2013-06-13, 2013-06-14 ryte, 2013-06-20 – 2013-06-25, 2013-06-26 ryte, 2013-07-04, 2013-07-10, 2013-07-18, 2013-07-23, 2013-07-25. 2013-08-01 – 2013-08-03, 2013-08-07 – 2013-08-08, 2013-08-14, 2013-08-29 – 2013-08-30, 2013-09-19 – 2013-09-24, 2013-10-02, 2013-10-15 – 2013-10-16, 2013-10-18, 2013-10-23, 2013-10-25, 2013-11-26 – 2013-11-27, 2013-12-04, 2013-12-19, 2014-01-22, 2014-01-24 - 2014-01-27, 2014-02-10, 2014-04-17, 2014-04-23, 2014-04-28, 2014-06-04, 2014-06-26, 2014-07-11, 2014-08-20, 2014-08-28 – 2014-09-06, 2014-09-08, 2014-09-10, 2014-09-16, 2014-09-29, 2014-10-02, 2014-10-07 – 2014-10-08, 2014-10-10 – 2014-10-12, 2014-10-17, 2014-10-21, 2014-10-24 – 2014-10-29, 2014-11-20 – 2014-11-21 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.
Kitu įkalinimo laikotarpiu (887 dienas) pareiškėjas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,6 m², t. y. neatitiko Įsakymo. nurodytos minimalios normos. Vienam asmeniui tekdavo vidutiniškai apie 1,89 – 2,67 m² patalpų ploto, t. y. gerokai mažiau negu nustatyta Įsakymo 1.3.1 punkte.
Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiškėjo teiginiai, jog kamerose nebuvo užtikrintos higienos sąlygos ir tuo buvo pažeistos jo teisės, iš esmės yra pagrįsti. Toks, analogiškos aptartai, teisinės situacijos vertinimas ir aiškinimas ne kartą pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2013-07-09 nutartis adm. b. Nr. A822-1427/2013; 2013-02-11 nutartis adm. b. Nr. A662-410/2013 ir kt.).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmę ir mastą, daro išvadą, kad jie negali būti vertinami kaip vienkartiniai ar trumpalaikiai, t. y. tokio pobūdžio, iš kurių negali būti kildinama neturtinė žala. Be to, aplinkybė, kad nepriimtinomis sąlygomis kalinamas asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., ne kartą konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje V. S. prieš Lietuvą). Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose kalintiems (sulaikytiems) asmenims buvo skiriama mažiau nei 3 m² asmeninės erdvės, yra pripažinęs, kad kamerų perpildymas buvo toks rimtas, kad šios aplinkybės konstatavimas savaime reiškia Konvencijos 3 str. pažeidimą (2009-17-16 sprendimas byloje Sulejmanovic prieš Italiją; 2007-12-06 sprendimas byloje Lind prieš Rusiją; 2007-06-21 sprendimas byloje Kantyrev prieš Rusiją). Tokiu atveju, nebūtina nustatinėti kitų pareiškėjo skundo aspektų, susijusių su nepriimtinomis kalinimo sąlygomis.
Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiškėjo skundo reikalavimas toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iš netinkamų laikymo sąlygų, t. y. pažeidžiant normatyvines vienam asmeniui tenkančias gyvenamojo ploto normas, iš esmės yra pagrįstas.
Dėl kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų
EŽTT praktikoje ne kartą pažymėta, kad vertinant kalinimo sąlygas Konvencijos 3 str. pažeidimo prasme, atsižvelgtina ir į tai, ar asmeniui sudaryta galimybė gauti natūralios šviesos ir oro, šilumos pakankamumas bei bendrų sanitarinių reikalavimų atitikimas ir t. t. (2010-04-01 sprendimas Gultyayeva prieš Rusiją, 67413/01 ir kt.).
Vertinant kitas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, iš kurių jis kildina neturtinę žalą (kamerose netinkami įrengtas apšvietimas, nebuvo įrengta vėdinimo sistema, neaprūpintos reikiamais baldais bei inventoriumi), pažymėtina, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta, pirmiausia, apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d., įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju, sprendimas priimamas tos šalies, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas), nenaudai, (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-03-18 nutartis adm. b. Nr. A1-203/2005, 2007-03-15 nutartį adm. b. Nr. A17-301/2007). Teismų praktikoje analogiško pobūdžio bylose taip pat ne kartą išaiškinta, kad, atsižvelgus į kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjo statusą, pareiga paneigti skundo teiginius, susijusius su teisės aktų pažeidimu, tenka atsakovei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-02 nutartis adm. b. Nr. A492-176/2013 ir kt.).
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad skundo motyvai, kuriais pareiškėjas reikalavimą grindžia sveikatos pablogėjimu, netinkama kamerų būkle, atmestini.
Atsižvelgiant į pareiškėjo kalinimo minėtomis sąlygomis trukmę (887 paras), konstatuotina, kad dėl kalinimo perpildytose kamerose pareiškėjui kilę nepatogumui užsitęsė pernelyg ilgai, jų intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias (Konvencijos 3 str.), todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu.
Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Aplinkybė, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, kreipėsi dėl pažeidimo, kuris tęsėsi 887 paras, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo patirta dvasinė skriauda jam nebuvo tokia skaudi, kad jis pakankamai ilgai delsė kreiptis teisminės gynybos.
Įvertinus nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjo skundo reikalavimas iš esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, jo prašoma priteisti 60 000 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, neadekvati patirtiems išgyvenimams.
Teismas, įvertinęs A. U. patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 4 435 Eur kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 str., 129 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjo A. U. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. U. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 4 435 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt penkių eurų) kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą pateikiant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.