Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-06-09 · Civilinė byla Nr. 2S-1338-619/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-09
Bylos Nr.
2S-1338-619/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11369-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Atsakovas
UAB „Gunika“
Ieškovas
BUAB „Kresko”
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1338-619/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11369-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 122.4.; 110.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Gunika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Kresko” ieškinį atsakovui UAB „Gunika” dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo ir nustatė :

Aprašomoji dalis

I. Ginčo esmė

ieškovo BUAB „Kresko“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiais mokėjimus ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 27438,49 EUR sumą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą. Nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 27 d. Ieškovo bankroto administratorius patikrinęs per 36 mėn. laikotarpį ieškovo sudarytus sandorius nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. ieškovas bankiniais pavedimais pervedė atsakovui bendrą 29176,2 EUR sumą kaip kreditinio įsiskolinimo apmokėjimą, o iš atsakovo bankiniais pavedimais gavo bendrą 1737,72 EUR sumą kaip avanso grąžinimą. Gautais mokėjimais atsakovo kreditorinis reikalavimas buvo apmokėtas pilnai. Minėtų mokėjimų atlikimo metu ieškovo ir atsakovo direktorius buvo G. M., kuris atsakydamas į administratoriaus pretenziją nurodė, jog šie mokėjimai buvo gauti kaip nepanaudoto avanso grąžinimas. BUAB „Kresko“ bankroto administratoriaus vertinimu atsakovo gauti mokėjimai yra priešingi ieškovo veiklos tikslams ir turi įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, atsižvelgiant į tai egzistuoja visos CK 6.66 str. numatytos sąlygos mokėjimus pripažinti negaliojančias. Ieškovas nurodo, kad nagrinėjamoje situacijoje yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, kadangi jų netaikius galimai atsakovui nepalankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog ieškovui esant bankrutuojančiai įmonei, teismas turi teisę netenkinti ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tuomet, jei yra neabejotinų duomenų apie atsakovo galimybę įvykdyti nepalankų teismo sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi areštavo UAB ,,Gunika“ turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, kurių vertė ar suma - 27 438,49 EUR, leidžiant atsakovui areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbo užmokestį darbuotojams bei mokesčius valstybei. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo išdėstytos aplinkybės, jog ieškovas yra bankrutuojanti įmonė bei tai, kad prašomi nuginčyti sandoriai yra atlikti tarp įmonių, kurių vadovas yra tas pats asmuo, siekiant apginti bankrutuojančio ieškovo kreditorių interesus būtina pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovas sužinojęs apie jam pareikštą ieškinį, gali paslėpti turimą turtą, perleisti jį tretiesiems asmenims ir tai gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Gunika“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį visiškai nemotyvavo, kodėl tikėtina, kad ieškinys pagrįstas. Atsakovo vertinimu, abejonės dėl atsakovo kaip verslo subjekto protingo ir sąžiningo elgesio yra nepagrįstos jokiais dokumentais. Teismas taip pat nepasisakė kodėl galėtų būti apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas. Išvadą, kad atsakovas sužinojęs apie jam pareikštą ieškinį, paslėps turimą turtą, pirmosios instancijos teismas padarė vien dėl aplinkybės, jog ieškovo ir atsakovo direktorius yra tas pats asmuo. Atsakovas pažymi, kad yra mokus ir veikiantis, vykdo savo įsipareigojimus tretiesiems asmenims bei neturi įsiskolinimų. Kadangi bendrovė vykdo statybos darbus, lėšų turėjimas banko sąskaitose yra būtina sąlyga sėkmingai veikti. Atsakovas yra laimėjęs darbus viešuose pirkimuose ir yra sudaręs 5 darbų sutartis su įvairiais užsakovais. Bendra darbų pagal šias sutartis vertė 2015 m. viršija 500000 Lt. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepareikalavo iš ieškovo garantijų dėl nuostolių, kurie atsiras atsakovui dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo. Areštavus atsakovo sąskaitą ir sustabdžius veiklą atsakovas bus priverstas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo tarpu be šio arešto atsakovas kitų įsiskolinimų neturi. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškinys priimtas be pagrindo, kadangi jis pateiktas pažeidžiant teismingumo taisykles ir yra teismingas Panevėžio miesto apylinkės teismui, kadangi atsakovo buveinės vieta yra Panevėžio mieste (CPK 29 str.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad šiuo atveju yra visi pagrindai taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kai ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, siekiant apsaugoti kreditorių interesus teismas turi teisę netenkinti ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tuomet, jei yra neabejotinų duomenų apie atsakovo galimybę įvykdyti nepalankų teismo sprendimą. Ieškovo vertinimu ieškinio suma yra didelė, todėl išlieka rizika, kad pareikšto ieškinio pagrindu priteistinos sumos išieškojimas gali pasunkėti. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškinys paduotas ne pagal teismingumą, kadangi LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. numato, jog bankroto administratorius patikrinęs 36 mėn. laikotarpiu sudarytus bankrutuojančios įmone sandorius, pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių priešingų įmonės veiklos tikslams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovui.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą ir priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu priėmė nemotyvuotą nutartį, neįvertinęs ieškinio pagrįstumo bei nepasisakęs kuo remdamasis daro išvadą dėl sprendimo įvykdymo apsunkinimo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir jos motyvus, konstatuoja, kad nutartis atitinka 147 straipsnio 5 dalies 3 punkto ir CPK 291 straipsnio reikalavimus, todėl atsakovo teiginiai dėl skundžiamos nutarties nemotyvavimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo nebuvimo yra nepagrįsti. Nagrinėjamos bylos konstekste taip pat pažymėtina, kad nuosekliai formuojamoje apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad reikšdamas didelės sumos turtinio pobūdžio reikalavimą, bankrutuojančios įmonės administratorius gina ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus, t. y. viešąjį interesą (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8, 23 p.); teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui; pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 23 d. nutartis c.b. Nr. 2-61/2014). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog aplinkybės, kad ieškinys pareikštas siekiant apsaugoti bankrutuojančio ieškovo kreditorių interesus bei tai, kad ginčijami sandoriai buvo atlikti tarp įmonių, kurių vadovas yra tas pats asmuo, sudaro pagrindą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemonės. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje yra išdėstytos ieškovo nurodytos aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas laiko pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kuriomis remdamasis padarė išvadą dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą ar aptarti kiekvieną byloje esantį įrodymą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje nutartyje paremtas byloje esančių įrodymų visetu, nutartyje nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, turimi įsipareigojimai ir pan. Atsakovas, paduodamas atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovas atskirajame skunde įrodinėja gerą savo turtinę padėtį nurodydamas, kad yra mokus, vykdo savo įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 27438,49 EUR ieškinio suma vertintina esant didele, atsižvelgiant į atsakovo nurodomą 57589 Lt įmonės pelną už 2013 m. Be to atkreiptinas dėmesys, kad iš atsakovo balanso už 2014 m. matyti, kad bendrovės turimos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai jau viršija į balansą įrašyto turto vertę ir įmonė veikia nuostolingai.

Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo priėmė BUAB „Kresko“ ieškinį atsakovui UAB „Gunika“, kadangi jis pateiktas pažeidžiant teismingumo taisykles. Kaip minėta, ieškovas šioje byloje yra bankrutuojanti įmonė. ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p. numatyta, kad bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Pažymėtina, kad BUAB „Kresko“ buveinė registruota Vilniuje, todėl laikytina, kad nagrinėjamu atveju ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsakovo UAB „Gunika“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė