Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-12 · Administracinė byla Nr. I-231-629/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-12
Bylos Nr.
I-231-629/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00375-2016-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Jolita Rasiukevičienė, Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-231-629/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00375-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.4; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

V. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2016 m. sausio 11 d. raštą Nr. (1.34)7R-241, įpareigoti Teisingumo ministeriją nedelsiant išmokėti pareiškėjui priteistą neturtinę žalą bei priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 500 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui (toliau – ir Lukiškių TI-K) jis pateikė motyvuotą prašymą dėl neturtinės žalos išmokėjimo, atsižvelgiant į 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-8142-629/2014. Šis prašymas buvo persiųstas Teisingumo ministerijai, tačiau ji per 3 mėnesius priteistos žalos neišmokėjo. Skundžiamu raštu Teisingumo ministerija jokių aplinkybių nepaaiškino ir nurodė, jog pinigai bus išmokėti ne vėliau kaip iki 2016 m. kovo 23 d. Pareiškėjo nuomone, tokie Teisingumo ministerijos veiksmai yra neteisėti, sukėlė pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, kančias, pažeminimą. Pažymėjo, kad negalėjo įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d., todėl jo skundas buvo laikomas nepaduotu, be to, pareiškėjas per šventes negalėjo palepinti savęs saldumynais ir kitu maistu.

Atsiliepimas

Atsakovė Teisingumo ministerija atsiliepime (b. l. 69–71) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad teismo sprendimas iki 2015 m. gruodžio 22 d. nebuvo įvykdytas dėl finansinių galimybių nebuvimo. Siekiant įvykdyti šį ir kitus teismo sprendimus, gautus Teisingumo ministerijoje, kuriais iš valstybės buvo priteista žala, Teisingumo ministerija 2015 m. gruodžio 7 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją dėl Teisingumo ministerijos (kaip asignavimų valdytojo) lėšų perskirstymo tarp programų. Programų perskirstymas įvyko tik 2016 m. sausio mėn., todėl 2015 m. gruodžio 23 d. gavus pareiškėjo prašymą, pareiškėjas buvo informuotas, kad jo prašymas bus įvykdytas ne vėliau kaip iki 2016 m. kovo 23 d. Pažymėjo, kad 2016 m. kovo 4 d. pareiškėjui buvo pervesta 28,96 Eur suma. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas galėjo kreiptis dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo, tačiau pareiškėjas dėl priverstinio išieškojimo iš Teisingumo ministerijos nesikreipė, savo teisių negynė.

Be to, Teisingumo ministerijos nuomone, pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kad dėl neva neteisėtų Teisingumo ministerijos veiksmų egzistuoja jam žalos padarymo faktas. Neįrodžius šių aplinkybių, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Taip pat pažymėjo, kad pažeidimo pripažinimas tam tikrais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą ir tik tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, gali būti priteisiama neturtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies. Dalis bylos nutrauktina.

Ginčas kilęs dėl pareiškėjui teismo sprendimu priteistos neturtinės žalos neišmokėjimo bei dėl to galimai kilusios neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą. CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 str. 1 d. Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno (kvotėjo, tardytojo), prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 str.), taip pat dėl kitų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.), atlyginti. Šių asignavimų valdytojas yra Teisingumo ministerija. Pagal Įstatymo 2 str. 2 d. 1 p. Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno (kvotėjo, tardytojo), prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Pagal Įstatymo 2 str. 3 d. Teisingumo ministerija minėtus veiksmus turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-8142-629/2014 pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, buvo priteistas 28,96 Eur neturtinės žalos atlyginimas (b. l. 75–79). Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, minėtas sprendimas įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 6 d. 2015 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl neturtinės žalos išmokėjimo pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą (b. l. 73). 2015 m. rugsėjo 22 d. Lukiškių TI-K pareiškėjo prašymą persiuntė Teisingumo ministerijai (b. l. 72).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis Įstatymo 2 str. 2 d. 1 p., Teisingumo ministerija, 2015 m. rugsėjo 22 d. gavusi teismo sprendimą, kuriuo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pareiškėjo naudai buvo priteista neturtinė žala, ir pareiškėjo prašymą vykdyti teismo sprendimą, privalėjo priteistas lėšas pareiškėjui pervesti iki 2015 m. gruodžio 22 d., tačiau pareiškėjui priteista žala buvo pervesta tik 2016 m. kovo 4 d. (b. l. 84), t. y. praleidus Įstatymo nustatytą terminą 73 dienomis. Atkreiptinas dėmesys, jog pati Teisingumo ministerija sutinka, kad Įstatymo nustatytas terminas šiuo atveju buvo praleistas, tačiau nurodo, jog neturėjo pakankamai lėšų žalai atlyginti. Teismo vertinimu, finansiniai sunkumai nepateisina imperatyvaus Įstatyme įtvirtinto termino nesilaikymo, todėl Teisingumo ministerijos neteisėti veiksmai šiuo atveju laikytini nustatytais.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl laiku nepervesto žalos atlyginimo patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, neturėjo galimybės nusipirkti maisto, pašalinti skundo trūkumus, todėl patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 500 Eur. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas neturėjo nuosavų lėšų asmeniniams poreikiams tenkinti, be to, neturtinę žalą apibūdina gana abstrakčiais teiginiai apie kančias ir neigiamus išgyvenimus, kurių nedetalizuoja. Teismui nekyla abejonių, kad dėl Teisingumo ministerijos neveikimo pareiškėjas negalėjo naudotis jam teismo sprendimu priteistomis lėšomis. Pareiškėjas dėl minėto Teisingumo ministerijos neveikimo galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, išgyvenimus, papildomą diskomfortą, tačiau, teismo vertinimu, jo patirti nepatogumai nebuvo tokie intensyvūs, kad žala pareiškėjui turėtų būti atlyginama pinigais.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad dėl minėto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios ypač neigiamos pasekmės, lėmusios tolimesnį pareiškėjo gyvenimą, nenustačius, kad pareiškėjo teisės būtų pažeistos negrįžtamai (neturtinė žala, nors ir pavėluotai, bet pareiškėjui buvo išmokėta), teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti tik jo teisės į teismo sprendimu priteistos žalos išmokėjimo per Įstatyme nustatytą terminą pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teismo sprendimu jam priteistos žalos išmokėjimą per Įstatyme nustatytą terminą, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas.

Taip pat atmestinas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Teisingumo ministeriją nedelsiant išmokėti pareiškėjui priteistą neturtinę žalą, kadangi šis reikalavimas jau yra įvykdytas – priteista neturtinė žala priteista žala pareiškėjui išmokėta 2016 m. kovo 4 d. (b. l. 84).

Pažymėtina, kad pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Teisingumo ministerijos 2016 m. sausio 11 d. raštą Nr. (1.34)7R-241.

Nustatyta, kad nesulaukdamas priteistų lėšų išmokėjimo, pareiškėjas 2015 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas paaiškinti, kodėl jam nėra pervesti priteisti pinigai ir kada tai bus padaryta (b. l. 80). Teisingumo ministerija 2016 m. sausio 11 d. raštu Nr. (1.34.)7R-241 pareiškėjai atsakė, kad minėtas teismo sprendimas bus įvykdytas ne vėliau kaip iki 2016 m. kovo 23 d.

Atkreiptinas dėmesys, kad aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, LVAT praktikoje nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (LVAT 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011). Teismas pažymi, kad pareiškėjo skundžiamas Teisingumo ministerijos raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo pareiškėjas buvo pateikta informacija į jo užduotus klausimus. Pažymėtina, kad minėtas raštas pareiškėjui jokių teisių ar pareigų nesukelia, juo nėra atsisakoma išmokėti pareiškėjui jam priteistą žalos atlyginimą, todėl jis negali būti savarankišku skundo administraciniam teismui objektu, taigi bylos dalis dėl reikalavimo jį panaikinti nutraukiama ABTĮ 103 str. 1 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1, 4 p., 103 str. 1 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. K. (V. K.) teisė per įstatymo nustatytą terminą gauti jam priteistą žalos atlyginimą.

Bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. sausio 11 d. raštą Nr. (1.34.)7R-241 nutraukti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolita RasiukevičienėMargarita StambrauskaitėMilda Vainienė