- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-20
- Bylos Nr.
- I-8142-629/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02603-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui V. K. (Kalugin), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–4), kurį vėliau patikslino (b. l. 92–97), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), iš viso 6 500 Eur (22 443,20 Lt) neturtinei žalai atlyginti.
Pasak pareiškėjo nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K jam buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Paaiškino, jog savo organizme aptiko helmintų, todėl kreipėsi į Lukiškių TI-K medikus, tačiau pastarieji jokių medikamentų neskyrė. Pareiškėjo teigimu, tik surašius skundą, šeimos gydytoja paskyrė tyrimus, tačiau pastarieji buvo atlikti netinkamai, todėl helmintai nebuvo nustatyti ir medikamentai vėl nepaskirti. Anot pareiškėjo, tik jam tiesiogiai kreipusis į laboratoriją dėl tyrimų atlikimo, buvo gautas teigimas atsakymas dėl helmintų buvimo ir tik tuomet Lukiškių TI-K paskyrė atitinkamus medikamentus, kurie padėties nepakeitė. Pasak pareiškėjo, jis prašė Lukiškių TI-K skirti jam papildomą gydymą, dietinę mitybą, tačiau į šiuos prašymus atžvelgta nebuvo. Atkreipė dėmesį, jog helmintai išnyko tik jo motinai nupirkus ir perdavus jam atitinkamus medikamentus. Pareiškėjo teigimu, dėl minėtų veiksmų sukeltų padarinių jis jautė nerimą, depresiją, jį kankino nemiga ir kiti nemalonūs simptomai, kuriuos juto daugiau nei 5 mėnesius, todėl jam buvo paskirti raminamieji vaistai. Dėl minėtų įvykių patirtą žalą pareiškėjas vertina 1 000 Eur.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K sveikatos priežiūros tarnybą dėl gana ilgą laiką besitęsiančių paranormalių reiškinių, aiškiaregystės, dėl kurių jam dažnai padidėja arterinis kraujo spaudimas, spontaniškai keičiasi kūno temperatūra, skauda galvą, jaučiamas nuovargis, silpnumas, tačiau įstaigos medikai į šiuos nusiskundimus nekreipė dėmesio, jų netyrė, pareiškėjo neapžiūrėjo. Anot pareiškėjo, dėl minėtų simptomų jis jaučiasi kankinamas, patiria dvasinę skriaudą, fizinius skausmus, o pagalbos nesuteikimas sukėlė jam depresiją ir kitus psichinius simptomus. Dėl minėtų aplinkybių patirtą žalą pareiškėjas taip pat vertina 1 000 Eur.
Pareiškėjo teigimu, į Lukiškių TI-K medikus jsi ne kartą buvo kreipęsis ir dėl kitų psichinių sutrikimų, tačiau nebuvo noriai išklausomas, dalis nusiskundimų nebuvo fiksuojama. Be to, pareiškėjo nuomone, jam buvo paskirti netinkami vaistai. Pažymėjo, kad nuo paskirto psichotropinio medikamento „Clonazepam“ jam išsivystė priklausomybė, tačiau šie vaistai jam daugiau nebeskiriami, todėl, anot pareiškėjo, jam kyla panikos priepuoliai, jis jaučia dvasinius išgyvenimus, skausmus, dvasinę skriaudą, pažeminimą. Atkreipė dėmesį, jog ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos konstatavo jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareiškėjui buvo suteiktos netinkamai. Dėl šių aplinkybių patirtą žalą pareiškėjas vertina 2 000 Eur.
Pareiškėjas taip pat nuodo, kad žalą, kurią vertina 2 000 Eur, patyrė dėl Lukiškių TI-K veiksmų, kada jam nebuvo leista trumpam išvykti į močiutės laidotuves. Pabrėžė, jog Lietuvos apeliacinis teismas buvo davęs leidimą išvykai, tačiau Lukiškių TI-K administracija paskutiniu momentu atsisakė jį išleisti. Pažymėjo, kad dėl patirto sukrėtimo jam nebuvo paskirta psichologinė pagalba, jis patyrė dvasinę skriaudą, depresiją, pažeminimą ir nusivylimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašo 500 Eur neturtinės žalos už tai, kad 2012 m. gruodžio 28 d. Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu jis buvo nepagrįstai uždarytas 4 paroms į drausmės izoliatorių. Pasak pareiškėjo, dėl šių neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinę skriaudą, depresiją, pažeminimą, nepatogumus, nes turėjo praleisti šventes drausmės izoliatoriuje be technikos, galimybės pirkti maisto produktus, paskambinti artimiesiems.
Atsiliepimas
Lukiškių TI-K atsiliepimuose (b. l. 22–24, 117–120) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatė, kad nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. bei nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos pažeidžiant nustatytus reikalavimus, tačiau atlikus kontrolę pagal eilinį pareiškėjo skundą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 23 d. iki 2014 m. kovo 31 d. pažeidimų nenustatyta, todėl darytina išvada, kad ankščiau buvę sveikatos priežiūros darbuotojų darbo trūkumai buvo pašalinti ir Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojai tinkamai atlieka jiems pavestas darbo funkcijas.
Dėl trumpalaikės išvykos už tardymo izoliatoriaus ribų paaiškino, jog 2014 m. vasario 6 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas leisti išvykti į močiutės laidotuves ne trumpiau 3 parų, o išvykos iki paros jis nepageidavo. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nuteistas už 25 nusikalstamas veikas, tarp kurių yra tyčiniai, labai sunkūs ir apysunkiai nusikaltimai, tie nusikaltimai padaryti prieš mažamečius asmenis. Praeityje jis buvo teistas už analogiškų veikų padarymą, teistumas nėra išnykęs ir nepanaikintas. V. K. slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų ir Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu buvo paskelbta jo paieška. Be to, tuo metu, kada buvo sprendžiamas klausimas dėl trumpalaikės išvykos, pareiškėjas turėjo 14 galiojančių nuobaudų. Pabrėžė, kad pareiškėjas savo pranešime buvo nurodęs, kad vykti iki paros, jis nepageidauja, o Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas sutiko V. K. suteikti teisę į trumpalaikę išvyką tik 2014 m. vasario 7 d. nuo 13.00 val. iki 15.00 val., todėl buvo nuspręsta atsisakyti suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką už tardymo izoliatoriaus ribų į močiutės laidotuves. Pažymėjo, kad pareiškėjas Psichologinės tarnybos specialistų buvo iškviestas 4 kartus, todėl jo priešingi teiginiai, kad jis nebuvo iškviestas Psichologinės tarnybos specialistų ar jam nebuvo suteikta jokia psichologinė pagalba neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti.
Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjo reikalavimai dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos yra nepagrįsti, kadangi jau kreipdamasis į teismą dėl nuobaudos panaikinimo, jis galėjo laisvai savo skunde išreikšti reikalavimus ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau tiek nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka, pareiškėjas neprašė atlyginti jam tam tikrą neturtinę žalą. Pažymėjo, kad abstraktūs pareiškėjo teiginiai, kuriuose pažodžiui pakartotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas, negali būti pagrindu tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lukiškių TI-K įsitikinimu, pareiškėjo prašymas atlyginti neturtinę žalą dėl paskirtos nuobaudos yra tiesiog noras pasipelnyti. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio dėl skunde išdėstytų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti tam tikrą žalą, kurią prašo atlyginti, todėl šis pareiškėjo reikalavimas turėtų būti atmestas. Atkreipė dėmesį, jog pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl, sprendžiant V. K. reikalavimo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 90).
Motyvuojamoji dalis
Dalis skundo paliekama nenagrinėta, kitoje dalyje pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui V. K. atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Žalą pareiškėjas grindžia 5 neteisėtu veikimu ar neveikimu pasireiškusiais atvejais. Pažymėtina, kad 3 pareiškėjo įvardijami pažeidimai, iš kurių jis kildina patirtą neturtinę žalą, yra susiję su netinkamu sveikatos paslaugų teikimu, t. y. pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K netinkamai gydė pareiškėją nuo helmintų, paranormalių reiškinių ir aiškiaregystės bei vaisto „Clonazepam“ skyrimo nutraukimo.
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 str. 2 d. 4 p. nustato, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai, be kita ko, priskiriama ir kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų, nuteistųjų asmenų sveikatos priežiūra. Taigi, nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos (nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K) ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos.
Pažymėtina, kad paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas), todėl sprendžiant ginčą dėl pareiškėjui kilusios žalos Lukiškių TI-K teikiant jam sveikatos priežiūros paslaugas, turi būti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 d. nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 3 d. nustatyta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pagal šio straipsnio 8 d. pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 d. nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.
Taigi nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Lukiškių TI-K, prieš kreipdamasis į teismą privalėjo pasinaudoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas laikėsi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Kadangi pareiškėjas, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p., pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų pareiškėjui suteikimo, palieka nenagrinėta.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos, patirtos Lukiškių TI-K administracijai neišleidus pareiškėjo į jo močiutės laidotuves.
Suimtųjų teisę į trumpalaikę išvyką už tardymo izoliatoriaus ribų reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 30 str., kurio 1 d. nustatyta, kad suimtiesiems gali būti leidžiama išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų ne ilgiau kaip penkioms paroms dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios gyvybei, dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę turtinę žalą suimtajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. Pagal šio straipsnio 2 d. leidimą išvykti, gavęs suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį sutikimą, duoda tardymo izoliatoriaus direktorius, atsižvelgdamas į suimtojo asmenybę ir jo elgesį buvimo tardymo izoliatoriuje laiku.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. vasario 6 d. pateikė Lukiškių TI-K direktoriui prašymą sudaryti pareiškėjui sąlygas nuvykti į močiutės laidotuves iki 5 parų (b. l. 49). Tą pačią dieną pareiškėjas Lukiškių TI-K direktoriui pateikė dar vieną prašymą dėl trumpalaikės išvykos už tardymo izoliatoriaus ribų į močiutės laidotuves, kuriame patikslino, jog pageidauja išvykti ne trumpiau kaip 3 paroms, o vykti trumpiau nei parai nepageidauja (b. l. 50–51).
Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas davė leidimą pareiškėjui 2014 m. vasario 7 d. nuo 13.00 val. iki 15.00 val. su apsauga išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų į jo senelės K. G. laidotuves (b. l. 36, 48).
Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotojas 2014 m. vasario 6 d. išvadoje Nr. 24-524, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas V. K. nuteistas už 25 nusikalstamų veikų prieš mažamečius asmenis, tarp kurių yra tyčiniai labai sunkūs ir apysunkiai nusikaltimai, padarymą, be to, pareiškėjas praeityje teistas už analogiškų veikų padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad V. K. slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų ir Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu buvo paskelbta jo paieška, savo prašyme nurodo, kad vykti iki paros nepageidauja, o Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sutinka pareiškėjui suteikti teisę į trumpalaikę išvyką tik 2014 m. vasario 7 d. nuo 13.00 val. iki 15.00 val., siūlė atsisakyti suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką už tardymo izoliatoriaus ribų į močiutės K. G. laidotuves. Lukiškių TI-K direktorius šią išvadą patvirtino (b. l. 35).
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
Teismas atkreipia dėmesį, jog Suėmimo vykdymo įstatymo 30 str. suteikia teisę, bet ne pareigą Lukiškių TI-K direktoriui duoti leidimą suimtiesiems išvykti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Lietuvos apeliacinis teismas davė sutikimą pareiškėjui išvykti tik 2 valandoms, tuo tarpu pats pareiškėjas nurodė, kad trumpiau nei parai išvykti nepageidauja, todėl Lukiškių TI-K direktoriaus sprendimas atsisakyti suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką į močiutės laidotuves, be kita ko, atsižvelgiant ir į pareiškėjo asmenybę bei jo elgesį buvimo tardymo izoliatoriuje laiku, teismo vertinimu, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl neteisėtos veikos kaip vienos iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų šiuo atveju nenustatyta ir valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti žalą už nepagrįstai paskirtą nuobaudą – 4 paras praleistas drausmės izoliatoriuje.
Nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 62-1225 Lukiškių TI-K direktorius už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą pareiškėjui paskyrė nuobaudą – uždarymą į drausmės izoliatorių 4 paroms, tačiau minėtas nutarimas buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2260-643/2013 (b. l. 109–111). Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Taigi konstatavus, jog pareiškėjas nepagrįstai 4 paroms buvo uždarytas į baudos izoliatorių, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai yra nustatyti. Pažymėtina, jog pareiškėjas teigia, kad dėl šių neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinę skriaudą, depresiją, pažeminimą, nepatogumus, nes turėjo praleisti šventes drausmės izoliatoriuje be technikos, galimybės pirkti maisto produktus bei paskambinti artimiesiems.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmeniui, patalpintam į baudos izoliatorių, be kita ko, realiai sumažėja bendravimo su aplinka galimybės, kas tuo atveju, kai asmuo neteisėtai ir nepagrįstai patalpinamas į baudos izoliatorių, ypač ilgesniam laikui, yra laikytina pakankamu pagrindu neturtinės žalos atsiradimo faktui konstatuoti (2008 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-341/2008).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjui dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos kilo neturtinė žala, todėl pareiškėjas turi teisę į šios žalos atlyginimą. Tačiau teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo patirtų apribojimų mastą ir pobūdį, mano, kad pareiškėjo prašoma priteisti 500 Eur, t. y. 1 726,40 Lt, suma yra per didelė, todėl ji mažintina iki 100 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., 103 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. (Kalugin) skundo dalį dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų pareiškėjui suteikimo, palikti nenagrinėtą.
Kitą pareiškėjo skundo dalį tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjui V. K. (Kalugin) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 Lt (28,96 Eur) (vieną šimtą litų (dvidešimt aštuonis eurus ir devyniasdešimt šešis euro centus) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.