- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-03
- Bylos Nr.
- A-444-669-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. S. skundu (b. 4-9) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VVGTPT, Tarnyba), 1357,64 Lt turtinei žalai bei 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nurodė, jog 2009 m. rugpjūčio 25 d. padavė atsakovui prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-6450-0803/2009 skyrimo. Informavo atsakovą, kad jam pagal įstatymą priklauso antrinė teisinė pagalba, nurodytoje byloje dėl nepagrįstų pačios Tarnybos pretenzijų. Nurodė, kad padavė teismui ieškovės atžvilgiu priešieškinį, bet teismas atsisakė jį priimti, dėl to kad jis buvo netinkamai surašytas. Priešieškinis buvo patikslintas 2009 m. birželio 19 d., tačiau teismas 2009 m. liepos 2 d. nutartimi jį priimti atsisakė dėl nustatytų trūkumų. Dėl trūkumų buvo atsisakyta priimti ir 2009 m. liepos 11 d. paduotą teismui priešieškinį. Panaikinęs ieškinio trūkumus jį padavė dar kartą 2009 m. rugpjūčio 4 d., tačiau teismas savo nutartimi 2009 m. rugpjūčio 14 d. atsisakė jį priimti dėl trūkumų nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 143 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Tokiu būdu, pareiškėjo teigimu, jis išnaudojo visas galimybes savarankiškai paruošti priešieškinį, dėl juridinio išsilavinimo neturėjimo bei lietuvių kalbos nemokėjimo to nesugebėjo padaryti. Nors jo socialinė padėtis atitinka antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygas, turėdamas teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nurodytoje byloje advokato neturi. Atsakovas atsisakė peržiūrėti jo prašymą, priimdamas 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr.(1.9.)-S-2074-09), kuris remiasi formaliais motyvais. Skundžiamas sprendimas grindžiamas melu ir teisės aktų manipuliavimu, nurodant išgalvotas priežastis, kurios nepatvirtintos faktais ir argumentais. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju atsisakant jam teikti teisinę pagalbą buvo pažeistos teisės aktų nuostatos. Tai, jog Tarnybos sprendimas neteisėtas, pareiškėjo teigimu pagrindžia jo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas.
Atsiliepimas
Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime teismui (b. l. 84-86) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.
Nurodė, kad Tarnybos 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr.(1.9.)-S-2074-09, kuris, kaip teigia pareiškėjas, sukėlė jam turtinę ir neturtinę žalą, teisėtumas ir pagrįstumas nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šis Tarnybos priimtas administracinis aktas dėl antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo pareiškėjui yra teisėtas, pagrįstas ir galiojantis. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad minėto administracinio akto priėmimas buvo neteisėtas veiksmas, sukėlęs pareiškėjui žalą. Nenustačius vieno iš žalos atlyginimui būtinų elementų – neteisėtų veiksmų, žalos atlyginimas nėra galimas. Tokiu būdu nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Be to, pareiškėjas teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtą turtinę žalą. Todėl, laikytina, kad ir ši civilinės atsakomybės sąlyga yra nepagrįsta.
Teigė, kad V. S. skunde nurodytos aplinkybės apie patirtą neturtinę žalą kelia pagristų abejonių dėl jų pasireiškimo tikimybės. Abejotina, ar pareiškėjo skunde nurodyti Tarnybos veiksmai galėjo priversti pareiškėją egzistuoti kankinimo sąlygose, patirti kančias, atimti elementarius buities patogumus, sukelti emocinę ir dvasinę depresiją ir psichologiškai traumuoti pareiškėją. Tai, kad pareiškėjas sistemingai skundžia valstybės valdžios institucijų ir teismų sprendimus, ką patvirtina V. S. skunde nurodyta informacija apie bylų skaičių, įrodo, kad tokiu elgesiu V. S. siekia bylinėtis su institucijom ir tai jam neturtinės žalos nesukelia. Todėl ir nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalaujama atlyginti neturtinė žala yra formalus ir akivaizdžiai nepagrįstas reikalavimas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 30 d. sprendimu (b. l. 101-104) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, kad Tarnybos 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Todėl teismas padarė išvadą, kad nėra vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų valstybės institucijų veiksmų.
Teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimas (civ. b. Nr.2-802-803/2010), kuris tiesiogiai susijęs su pareiškėjo nurodomos ir jam padarytos turtinės žalos dydžiu, yra apskųstas apeliacine tvarka. Teismas sprendė, jog kol minėtoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje nagrinėtas ginčas galutinai neišspręstas, t.y. nepriimtas galutinis teismo sprendimas, pareiškėjui galimai padaryta žala dėl nepaskirto atstovavimo šioje byloje negali būti kildinama iš jam nepalankaus, tačiau neįsiteisėjusio teismo sprendimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju neįrodytas ir pareiškėjui padarytos turtinės žalos faktas.
Išnagrinėjęs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad V. S. nagrinėjamo ginčo atveju nepagrindė visų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, todėl skundo reikalavimai Lietuvos valstybei dėl pareiškėjo nurodytos turtinės ir neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįsti ir atmestini.
III.
Pareiškėjas V. S. apeliaciniu skundu (b. l. 106-112) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą patenkinti jo prašymą antrinei teisinei pagalbai gauti civilinėje byloje.
Nurodo, kad teismas paviršutiniškai peržiūrėjo bylą, vadovavosi atsakovo motyvais. Teismas nurodydamas, kad neperžiūrėjus skundžiamų aktų, negalima priteisti žalos, parodė, kad sprendimas bus jam nepalankus. Teismas ignoravo aplinkybę, kad teismai ne kartą priėmė sprendimus, kurie naikina neteisėtus atsakovo sprendimus. Pripažindamas teisėtu atsakovo sprendimą teismas pažeidė teisę į efektyvią teisinę pagalbą, teisingą teismą, dėl to civilinėje byloje pažeidžiamas proceso šalių lygybės principas. Teismas turėjo patenkinti jo prašymą ir įpareigoti atsakovą skirti jam teisinę pagalbą.
Atsiliepimas
Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 118-120) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Pažymi, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl Tarnybos 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. (1.9.)-S-2074-09 ir Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2009 m. spalio 30 d. sprendimo nebuvo priimtas, teismas nagrinėjo tik skundo dalį dėl žalos priteisimo. Nurodo, kad sutinka su teismo sprendimu, pareiškėjas nepateikė jokių reikšmingų motyvų ir įrodymų, dėl ko teismo sprendimas pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n statuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo V. S. skundą dėl 1357,64 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.
Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turtinę žalą kildina iš aplinkybės, kad Tarnybos 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu buvo atsisakyta suteikti jam antrinę teisinę pagalbą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje jis patrauktas atsakovu. Dėl to nebuvo priimtas jo priešieškinis, o byloje priimtas nepalankus jam sprendimas.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nenustatyti neteisėti valstybės institucijų veiksmai, kadangi Tarnybos 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad vertinimas, siekiant turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, nebūtinai turi būti atliekamas iškeliant reikalavimus dėl valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų aktų panaikinimo ar veiksmų pripažinimo neteisėtais. Veiksmų teisėtumas kiekvienu atveju turi būti vertinamas iš esmės, o administracinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl neteisėtų veiksmų nustatymo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skųstas aktas, iš kurio kildinama žala. Administracinėje byloje Nr. A4-1030/2006 teisėjų kolegija konstatavo, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimą teismas privalo tirti ir faktinį pagrindą, iš kurio kildinama žala, nežiūrint to, kad tas pagrindas atskira tvarka ir nenuginčytas. Kitoje administracinėje byloje Nr. A10-332/2007 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad teisės į žalos atlyginimą atsiradimui, įstatymas nereikalauja, jog neteisėti valstybės valdžios aktai būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1655/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1419/2010).
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija įvertinusi pareiškėjo skundo argumentus bei faktines bylos aplinkybes, sprendžia, jog pareiškėjas neįrodė padarytos žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimas (civ. b. Nr. 2-802-803/2010), kuris tiesiogiai susijęs su pareiškėjo nurodomos jam padarytos turtinės žalos dydžiu, yra apskųstas apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad kadangi minėtoje civilinėje byloje nagrinėtas ginčas galutinai neišspręstas, t. y. nepriimtas galutinis teismo sprendimas, pareiškėjui galimai padaryta žala dėl nepaskirto atstovavimo šioje byloje negali būti kildinama iš jam nepalankaus, tačiau neįsiteisėjusio teismo sprendimo. Taip pat pažymėtina, kad net ir nustačius padarytą žalą, kaip minėta, turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė asmeniui nepalankų sprendimą savaime nereiškia, jog žala atsirado (jei atsirado) dėl nepaskirto atstovavimo ar kitų kito subjekto veiksmų.
Pareiškėjas taip pat siekia neturtinės žalos atlyginimo. Savo patirtą neturtinę žalą pagrindžia tuo, kad dėl Tarnybos veiksmų buvo priverstas egzistuoti kankinimo sąlygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės buvo ribojamos daugiau nei numatyta įstatymuose.
Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Nagrinėjamoje administracinėje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka.
Taigi, įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė padarytos žalos, o tuo pačiu ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti pripažintas pagrįstu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu taip pat prašo įpareigoti atsakovą patenkinti jo prašymą antrinei teisinei pagalbai gauti civilinėje byloje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą dalyje dėl šio reikalavimo laikė nepaduotu, kadangi pareiškėjas nepašalino nurodyto skundo trūkumo – nesumokėjo žyminio mokesčio. Nagrinėjamoje byloje buvo nagrinėjamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.