Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo B. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, B. Ž. į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. sausio 18 d. 19.20 val. iki 2015 m. sausio 19 d. 17.45 val. (viena diena) ir suėmimo laikas nuo 2015 m. liepos 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2015 m. spalio 20 d.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš B. Ž. 820,46 Eur Šiaulių teritorinei ligonių kasai patirtoms privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidoms dėl nukentėjusiojo P. J. gydymo atlyginti.

Nukentėjusiojo P. J. ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš B. Ž. 500 Eur (penki šimtai eurų) nukentėjusiajam P. J. neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. Ž. nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 20 d., apie 20 val., antro aukšto koridoriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su P. J. metu tyčia nesunkiai sutrikdė P. J. sveikatą, o būtent: vieną kartą sudavė ranka į veido sritį, po to nukentėjusiajam P. J. nukritus ant žemės, sudavė rankomis ir spardė kojomis ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, užlipęs ant kairės P. J. kojos šokinėjo, taip nukentėjusiajam padarė kairės čiurnos kulkšnies lūžį bei šokikaulio panirimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo B. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas ginčija priteistos neturtinės žalos dydžio klausimą, mano, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusysis P. J. pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš B. Ž. 3 000 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos (1 t. 23 b. l.). Nukentėjusysis, pagrįsdamas ieškinį, nurodė, kad dėl neteisėtų B. Ž. veiksmų jam buvo sutrikdyta sveikata – lūžo koja. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė (2 t. 44–47 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012). Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifiką ir šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų visumą, t. y. į tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas – jam padarytas kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžis, šokikaulio panirimas (nesunkus sveiktos sutrikdymas), nukentėjusysis be fizinio skausmo patyrė ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir kaltinamojo turtinę padėtį ir, atsižvelgęs į minėtas civilinio ieškinio išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nukentėjusiojo prašomą priteisti 3 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 500 Eur. Atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Pavyzdžiui, iš asmenų, nuteistų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems buvo priteistos ir kur kas didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti nei šioje byloje priteista iš nuteistojo B. Ž. – ir 9 000 Lt (2 606,58 Eur), ir 10 000 Lt (2 896,20 Eur), ir 12 000 Lt (3 475,44 Eur), ir 20 000 Lt (5 792,40 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-266/2013, Nr. 2K-303/2013). Taigi apibendrinus tai, kas paminėta, konstatuojama, kad spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrino protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl neturtinės žalos dydžio ir nemato pagrindo jo dar labiau mažinti. Duomenų, patvirtinančių apelianto teiginį, kad jo veiksmams įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, nėra, tokia aplinkybė byloje nenustatyta.

Kolegija taip pat pažymi, kad atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo B. Ž. apeliacinį skundą atmesti.