Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-117-366/2013

Teisėjas Virginijus Skaraitis Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00756-2011-1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2013 m. kovo 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Bronės Vizdėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. S. ir M. G. apeliacinius skundus dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d., ir nubausta laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 260 str. 2 d., ir nubausta laisvės atėmimu 8 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir J. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme.

- pagal BK 259 str. 1 d., ir nubaustas 10 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 260 str. 2 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 8 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime.

Sutinkamai su BK 72 str. 2 d., iš M. G. konfiskuotas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 3110c“ bei iš nusikalstamos veikos gauti 400 Lt.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. S. nuteista už tai, jog ji 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, dienos metu, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, nuskynė (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini)sen., (duomenys neskelbtini)rajone, P.Č. priklausančiame darže augusias kanapes, kurių masė 45,25 g, jas iki 2011 m. rugsėjo 18 d. 12 val. 00 min. laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini)sen., (duomenys neskelbtini)rajone, kol kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai;

taip pat už tai, jog ji neteisėtai, turėdama tikslą parduoti psichotropines medžiagas, 2011 m. rugsėjo 16 d. 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini)m., (duomenys neskelbtini)g (duomenys neskelbtini)namo pirmojo aukšto laiptinės aikštelėje, tarp butų Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš M. G., sumokėjusi jam 300 litų, neteisėtai įgijo didelį kiekį - 19,2208 g psichotropinių augalinių medžiagų, kuriose yra 1,2685 g sintetinio kanabinoido AM-2201, ir šias psichotropines medžiagas laikė iki 2012 m. rugsėjo 16 d. 21:45 val., kol jas (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini)r., surado ir išėmė policijos pareigūnai.

M. G. nuteistas už tai, jog laikotarpiu nuo 2011 m. pradžios iki 2011 m. rugsėjo mėnesio vidurio, tiksli data ir laikas nenustatyti, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, per kelis kartus, (duomenys neskelbtini)m., (duomenys neskelbtini)g (duomenys neskelbtini), prie autobusų stoties iš nenustatyto asmens, sumokėdamas 35 litus už gramą, neteisėtai įgijo 0,4912 g narkotinės medžiagos – kanapių (Cannabis L.) dalis, bei 2,7062 g psichotropinių augalinių medžiagų, kurioje yra 0,2583 g sintetinio kanabinoido AM-2201, kurias iki 2011 m. rugsėjo 17 d. 8 val. 50 min. laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kol jas surado ir paėmė policijos pareigūnai;

taip pat už tai, jog jis 2011 m. rugsėjo 16 dieną, apie 12 val., (duomenys neskelbtini)g (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)m., prie autobusų stoties, turėdamas tikslą parduoti, iš nenustatyto asmens už 500 litų neteisėtai įgijo didelį kiekį 19,2208 g psichotropinių augalinių medžiagų, kuriose yra 1,2685 g sintetinio kanabinoido AM-2201, bei jas tą pačią dieną apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), namo pirmojo aukšto laiptinės aikštelėje, tarp butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė J. S..

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistosios J. S. apeliacinio skundo

Motyvuodama prašymą švelninti bausmę, nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo teismą neatsižvelgus, jog ji nusikalto dėl sunkios turtinės padėties (neturėjo pakankamai lėšų gražinti iš kredito įstaigų paimtas paskolas) ir prašo tai pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 4 p. Pripažinus, kad yra dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (visiškas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis bei nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės kaltininko padėties), apeliantės manymu, yra pagrindas taikyti BK 62 str. 2 d. 1 p., kadangi tik ji viena rūpinasi ir išlaiko savo šeimos narius – senyvą senelę A. S. ir neįgalią motiną M. S.. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentas. Visų pirma byloje nėra duomenų apie tai, kad J. S. turtinė padėtis būtų buvusi labai sunki ar, kad nusikalstamą veiką ji padarė dėl beviltiškos savo padėties. Atvirkščiai, bylos medžiaga patvirtina, kad J. S. yra darbingo amžiaus, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu aktyviai darbo neieškojo (II t., b.l. 168), kaip nurodo ir apeliaciniame skunde, pragyveno iš šeimos gaunamų pajamų. Pagal nuteistosios parodymus matyti, jog paskolos iš kredito įstaigų buvo paimtos ne dėl sunkių pragyvenimo sąlygų (piniginių lėšų trūkumas maistui, drabužiams, būtinoms išlaidoms), bet dėl automobilio įsigijimo (I t., b.l. 143) ir kelionės išlaidų į užsienį apmokėjimo, nusikalstamų veikų padarymo metu kreditiniai įsipareigojimai buvo sustabdyti (I t., b.l. 126). Taigi, aptartos aplinkybės rodo, kad pati J. S. prisiimdama kreditinius įsipareigojimus, kurie nėra labai dideli, neįvertino savo galimybių grąžinti paskolas ir net nesistengė legaliu būdu užsidirbti, priešingai, gauti piniginių lėšų paskolų grąžinimui siekė darydama nusikaltimą, todėl laikyti, kad ją elgtis nusikalstamai pastūmėjo labai sunki turtinė ar beviltiška jos padėtis, nėra pagrindo. Materialinių problemų sprendimas nusikalstamu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pateisinamas ar laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Antra, byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad apeliantės nurodytos šeimos narės negauna jokių pajamų (senatvės pensijos ar kt.), priešingai, byloje pateikta pažyma apie M. S. išmokėtas išmokas (II t., b.l. 184) patvirtina, jog ji gauna invalidumo pensiją, be to, pagal pateiktą jos neįgaliojo pažymėjimą (II t., b.l. 186, III t., b.l. 71) matyti, jog M. S. iš dalies yra darbinga, taigi turi galimybę dirbti ir save išlaikyti. Be to, teismui nėra pateikta duomenų ir apie tai, jog J. S. nurodytiems šeimos nariams reikalinga nuolatinė priežiūra, slauga ir jų, be pačios apeliantės, nėra kam prižiūrėti (II t., b.l. 158), ar jie patys vienas kito negali prižiūrėti. Tokiu būdu nesant BK 62 str. 2 d. nustatytų sąlygų visumos, nėra teisinio pagrindo svarstyti šio straipsnio nuostatų taikymo.

Nagrinėjamu atveju J. S. švelninti bausmę, taikant BK 62 str. 1 d. nuostatas, taip pat nėra teisinio pagrindo. Byloje nustatyta, jog nuteistoji kalta prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau pati savo noru į policiją neatvyko ir apie padarytus nusikaltimus nepranešė, t.y. J. S. kalta prisipažino verčiama objektyvių bylos aplinkybių. Todėl nors ir bylos duomenys patvirtina, kad J. S. duodama išsamius parodymus padėjo išaiškinti nusikalstamų veikų aplinkybes, tačiau to, nesant visų, BK 62 str. 1 d. numatytų būtinų sąlygų, aptariamos teisės normos taikymui nepakanka.

Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. S. bausmę dėl BK 260 str. 2 d., numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nepagrįstai nusprendė netaikyti BK 54 str. 3 d., nuostatų. Už šio nusikaltimo padarymą J. S. paskirta griežta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistosios asmenybę bei jos socialinius ryšius, nėra teisinga, t.y. ji neatitinka padarytos veikos bei J. S. asmenybės pavojingumo. Pažymėtina, kad baudžiamosios teisės paskirties kontekste, bausmės teisingumo principas pasireiškia teisingos pusiausvyros (proporcijos), tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, įgyvendinimu.

Pagal teismų praktiką, taikant BK 54 str. 3 d., būtina nustatyti, jog konkrečiu atveju padaryto nusikaltimo pavojingumas yra žymiai mažesnis, negu rūšinis, šios nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Nors J. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), tačiau šiuo konkrečiu atveju vertinant padarytos veikos ir apeliantės pavojingumą, atkreiptinas dėmesys į padaryto nusikaltimo būdą, perduotų psichotropinių medžiagų kiekį, asmenų, kuriems šios medžiagos buvo perduotos, skaičių, o taip pat ir į J. S. asmenybę bei jos socialinius ryšius ir šeimoje susiklosčiusią situaciją.

Nuteistoji J. S. yra jauno amžiaus, skundžiamu nuosprendžiu nuteista pirmą kartą. Nors apeliantė nuoširdžiai pripažįsta, jog elgėsi nusikalstamai siekdama apmokėti paskolas, tačiau byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, jog nusikalstama veika buvo jos pragyvenimo šaltinis, nusikalstama veika padaryta lengvabūdiškai. J. S. įsigydama psichotropines medžiagas ketino jas parduoti tik siauram savo draugų ratui, tuo tarpu ir įgytų medžiagų kiekis, yra žymiai mažesnis, nei 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose numatyta didelio kiekio viršutinė riba. Po nusikalstamos veikos padaryto, nenustatyta, jog J. S. toliau elgtųsi nusikalstamai, priešingai, suprasdama savo neteisėtą elgesį ir siekdama pasitaisyti, ji įsidarbino, darbdavio buvo charakterizuojama teigiamai (II t., b.l. 189-190). Netekusi darbo įsiregistravo darbo biržoje, toliau dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose (III t., b.l. 70). Apeliantė palaiko stiprius socialinius ryšius su šeima, stengiasi rūpintis neįgalia motina ir sunkiai sergančia senele. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtų aplinkybių visumą, ypač J. S. jauną amžių ir jos parodymų nuoširdumą, kas lėmė jos veikos kvalifikaciją pagal BK 260 str. (būtent ji prisipažino, jog įsigijo psichotropines medžiagas turėdama tikslą jas platinti, pardavimo faktas nebuvo užfiksuotas) bei elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, spendžia, jog yra pakankamas pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas. Pirmosios instancijos teismo paskirta nors ir minimali BK 260 str. 2 d. sankcijoje numatyta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, neigiamai paveiktų J. S., kaip jauno žmogaus, ateities planus bei jos socialinius ryšius, todėl siekiant teisingos ir BK 41 str. numatytus tikslus atitinkančios bausmės, skirtina dydžiu mažesnė laisvės atėmimo bausmė, negu minėto straipsnio sankcijoje numatyta mažiausia bausmė. Atsižvelgiant į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes (nuteistosios asmenybę teigiamai charakterizuojančią medžiagą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir kt.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad J. S. už BK 260 str. 2 d., numatyto nusikaltimo padarymą, sumažinta laisvės atėmimo bausmė iki dviejų metų trijų mėnesių, turėtų padaryti pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Tokia bausmė atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik J. S. nubausti, bet ir sulaikyti ją nuo naujų nusikaltimų darymo. Tuo tarpu J. S. paskirta minimali dviejų metų laisvės atėmimo bausmė už BK 260 str. 1 d., numatyto nusikaltimo padarymą, teisėjų kolegijos nuomone, nelaikytina per griežta ir prieštaraujančia teisingumo principui, ji adekvati apeliantės padarytai nusikalstamai veikai ir asmenybei bei atitinka BK 41 str. 2 d. apibrėžtą bausmės paskirtį. Kadangi paskyrus švelnesnę bausmę pagal BK 260 str. 2 d., keičiasi skundžiamu nuosprendžiu J. S. paskirta galutinė bausmė, todėl sutinkamai su BK 63 str. 1 d. ir 4 d., bausmių dalinio sudėjimo būdu, iš naujo subendrinamos bausmės pagal BK 260 str. 1 d. ir 2 d.

Dėl nuteistojo M. G. apeliacinio skundo

Apeliantas nesutikdamas su apkaltinamuoju nuosprendžiu, dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 260 str. 2 d., iš esmės ginčija įrodymų vertinimą bei padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo M. G. ginčijamą nusikalstamą veiką ir pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 260 str. 2 d.

Pirmosios instancijos teismo išvados dėl M. G. kaltumo neteisėtai disponavus (įgijimas ir pardavimas) psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti yra pagrįstos teisiamajame posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų, kurie gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, visumos analize, o ne prielaidomis, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Pažymėtina, jog byloje surinktų įrodymų vertinimas – išimtinė teismo teisė ir pareiga. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Šiuo atveju byloje nenustatyta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, todėl vien tai, jog M. G. nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus bei teisės aktus (kurių pagrindu nustatytas nusikalstamos veikos dalykas), ir savaip juos vertindamas, nesuteikia pagrindo jį išteisinti iš jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Pažymėtina, kad apeliantas neginčija paties disponavimo psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti fakto, t.y. pripažįstą, jog psichotropines medžiagas įgijo su tikslu jas parduoti J. S. ir taip padarė, tačiau teigia nežinojęs, kad ši medžiaga uždrausta. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, viso proceso metu M. G. teigė žinantis, jog jo įsigytos medžiagos vadinamos „Black Mamba“, šia medžiaga domėjosi internete ir rado informaciją, jog „Black Mamba“ legaliai prekiaujama kai kuriose šalyse (II t., b.l. 1-2, 6-7, 19-21). Internete rastą informaciją M. G. pateikė apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (III t., b.l. 19-23), iš kurios matyti, jog „Black Mamba“ medžiagoje yra sintetinio kanabinoido AM-2001, kuris nėra kontroliuojama Jungtinėje Karalystėje. Taigi, M. G. suvokė, jog įsigijo tikrosios kanapės atmainą, kurios sudėtyje yra sintetinio kanabinoido. Tačiau vien tai, jog internete nurodoma, kad medžiagą „Black Mamba“ galima įsigyti internetu, o sintetinis kanabinoidas AM-2001 nėra kontroliuojamas Jungtinėje Karalystėje, M. G. baudžiamosios atsakomybės nešalina.

Lietuvos Respublikoje kontroliuojamomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis laikomos medžiagos, kurios įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d., įsakymu Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“. Nuo 2011-08-19 įsigaliojusi nauja minėto akto redakcija numatė, jog prie psichotropinių medžiagų, kurias draudžiama vartoti, priskiriamos ir sintetinių kanabinoidų darinių grupės (7 pogrupiai). Pagal Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 3 str. 1 d., narkotinės ir psichotropinės medžiagos į kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašomos nurodant konkrečių medžiagų ar jų darinių grupės pavadinimus. Jeigu į kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašoma narkotinės ar psichotropinės medžiagos darinių grupė, jos pavadinimas sudaromas remiantis medžiagos, iš kurios jis gautas, pavadinimu, nurodant konkrečius cheminės struktūros keitimus. Tokiu atveju suprantama, kad visiems dariniams, priskirtiniems šiai grupei, automatiškai taikomas tas pats kontrolės režimas, kaip ir pagrindiniam junginiui (3 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog M. G. 2011-09-16 d. įgijo 19,2208 g. augalinių medžiagų, kuriose pagal 2011-10-11 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)užregistruota sintetinio kanabinoido AM 2201 (1-(5-fluoropentyl)-3-(1-naphtoyl)indole) smailė (I t., b.l. 81-85), o pagal 2012-02-09 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), apskaičiuota, jog šioje augalinėje medžiagoje yra 1,2685 g. gryno AM-2201 (II t., b.l. 60-61). Minėtoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog AM-2201 yra psichotropinės medžiagos JWH-018, įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, darinys. Ekspertė S. K., atlikusi objektų tyrimą, apklausta teisiamojo posėdžio metu, patvirtino, jog AM-2201 yra psichotropinė medžiaga, priskiriama sintetinių kanabinoidų darinių grupei, pirmam pogrupiui „Naftoindolai“ (III t., b.l. 34-35). Byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą abejoti minėtomis specialisto išvadomis, taip pat teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl ekspertės S. K., kuri turi aukštąjį universitetinį chemiko išsilavinimą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų teismo eksperto kvalifikaciją bei aštuonerių metu ekspertinio darbo stažą, kompetentingumo ar objektyvumas. Beje, byloje esantis Sveikatos apsaugos ministerijos raštas (III t., b.l. 16), taipogi patvirtina, jog medžiaga AM-2201 yra priskirtina prie sintetinių kanabinoidų darinių grupės I pogrupio „Naftoilindolai“, todėl turi būti laikoma kontroliuojama psichotropine medžiaga Lietuvos Respublikoje. Taigi, aptartų aplinkybių visuma, priešingai apelianto teiginiams, patvirtina esant BK 260 str. 2 d., numatyto nusikaltimo dalykui – psichotropinei medžiagai, kuri yra įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašus ir išimta iš laisvos apyvartos. Kadangi M. G. disponuodamas įgyta augaline medžiaga, apie ją buvo skaitęs internete ir jam buvo žinoma, jog joje yra sintetinio kanabinoido, kuris yra labai panašus į psichotropinę medžiagą JWH-018, M. G. būdamas suaugęs ir sąmoningas asmuo, turėjo suprasti, jog įgyja psichotropines medžiagas, kurios yra draudžiamos apyvartoje. Be to, M. G. suvokimą apie neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, patvirtina jo paties veiksmai, perduodant J. S. šias medžiagas neatvirai, paslepiant jas arbatos pakuotėje bei parodymais patvirtintas jo paties suvokimas apie įsigytų bei platintų medžiagų poveikį. Tokiu būdu subjektyvūs apeliacinio skundo teiginiai, apie tai, jog medžiaga AM-2201 nėra išimta iš laisvos apyvartos ir ja galima teisėtai disponuoti, atmetami kaip nepagrįsti, kaip ir tai, jog M. G. įsigydamas ir realizuodamas psichotropinę medžiagą, kurią jis įvardino „Black Mamba“, nemanė, jog elgiasi nusikalstamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti BK 260 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties buvimą M. G. veiksmuose, todėl pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 apibrėžtus narkotinių/psichotropinių medžiagų kiekius, baudžiamasis įstatymas – BK 260 str. 2 d., apelianto padarytai nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai.

Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, jog paskirta bausmė pagal BK 260 str. 2 d., nėra tinkamai individualizuota. Teisėjų kolegija įvertinusi visumą aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką bei nuteistojo M. G. asmenybę, pritaria apelianto teiginiams, jog paskirta griežta 8 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui ir bausmės paskirčiai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, remiantis BK 54 str. 3 d., nuostatomis kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurį kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę taikant BK 62 str. nuostatas. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu konstatuota tik viena M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi) bei nesant byloje duomenų apie tai, jog apeliantas pats savo noru atvyko ar pranešė apie daromą nusikalstamą veiką, nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 str. 1 d. ar 2 d., nesant būtinų šiose dalyse numatytų sąlygų visumos. Dėl BK 75 str. taikymo ir bausmės vykdymo atidėjimo galimybės teisėjų kolegija pažymi, jog pirminė sąlyga, sudaranti prielaidas spręsti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir nustatanti BK 75 str. taikymo ribas, yra asmens pripažinimas kaltu ir nuteisimas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą. Iš BK 75 str. 1 d. turinio analizės išplaukia, jog bausmės vykdymo atidėjimo taikymo klausimas gali būti pradėtas svarstyti tik tada, kai kaltininko padaryti nusikaltimai pagal BK 11 str. nepriskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai. Kadangi M. G. padarytas nusikaltimas yra sunkus (BK 11 str. 5 d.), tai savaime panaikina galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Tuo tarpu šioje byloje esančių nuteistąjį charakterizuojančių (yra jauno amžiaus; studijuoja, dirba, darbdavio ir mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai (II t., 31-34, III t., b.l. 17-18 ); nusikalto pirmą kartą (II t., b.l. 37)) bei nusikalstamą veiką apibūdinančių aplinkybių (nenustatyta, kad psichotropinės medžiagos, kurias pasak M. G., jis įsigydavo tik asmeniniam vartojimui, būtų platinamos kitiems asmenis, išskyrus J. S.; psichotropinių medžiagų, kurios buvo įgyto tikslu jas platinti, kiekis yra žymiai mažesnis nei teisės aktuose numatyta didelio kiekio viršutinė riba; nusikalstama veika nebuvo pragyvenimo šaltinis, M. G. materialiai išlaikė tėvai (I t., b.l. 107); neteisėtos psichotropinės medžiagos buvo įgytos praėjus tik ganėtinai trumpam laikotarpiui, po jų įtraukimo į kontroliuojamų medžiagų sąrašą) visuma, teisėjų kolegijos nuomone, suteikia pagrindą taikyti BK 54 str. 3 d., nuostatas ir švelninti M. G. paskirtą aiškiai per griežtą ir tuo neteisingą, bausmę. Minėtos aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, vertintinos kaip išimtinės, liudijančios apie nuteistojo ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos žymiai mažesnį pavojingumą visuomenei. Tokiu būdu įvertinus jauną apelianto amžių, jo elgesį ir gyvenimo būdą (studijuoja bei dirba) darytina išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu paskirta, nors ir artima sankcijoje numatytam minimumui, bausmė neadekvačiai neigiamai paveiktų nuteistojo ateities planus bei socialinius ryšius. Remiantis bausmių skyrimo pagrindais bei teisingumo ir protingumo principais, iki trejų metų sušvelninta laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama siekiant įgyvendinti BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį. Kadangi paskyrus švelnesnę bausmę pagal BK 260 str. 2 d., keičiasi skundžiamu nuosprendžiu M. G. paskirta galutinė bausmė, todėl sutinkamai su BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 2 p., bausmių apėmimo būdu, iš naujo subendrinamos bausmės pagal BK 260 str. 2 d. ir 259 str. 1 d.

Remiantis išdėstytu, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti:

J. S., pripažintai kalta ir nuteistai pagal BK 260 str. 2 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., mažinti laisvės atėmimo bausmę iki 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 1 d., 260 str. 2 d., skirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir J. S. paskirti galutinę bausmę – 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. G., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 260 str. 2 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., mažinti laisvės atėmimo bausmę iki 3 (trejų) metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d. 5 d. 2 p., už nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 str. 1 d., 260 str. 2 d., skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir J. G. paskirti galutinę bausmę – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.