Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. kasacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nuosprendžių.

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams trims mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir trims mėnesiams; vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi iš M. G. konfiskuotas mobilusis telefonas bei iš nusikalstamos veikos gauti 400 Lt.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas: M. G., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo bausmės terminas sumažintas iki trejų metų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. G. paskirtas galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Kita su M. G. padarytomis nusikalstamomis veikomis susijusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteista J. S., tačiau dėl jos kasacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. G. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. pradžios iki rugsėjo mėnesio vidurio, tiksli data ir laikas nenustatyti, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, per kelis kartus, Vilniuje, Sodų g. 22, prie autobusų stoties iš nenustatyto asmens, sumokėdamas 35 Lt už gramą, neteisėtai įgijo 0,4912 g narkotinės medžiagos – kanapių (Cannabis L.) dalis bei 2,7062 g psichotropinės augalinės medžiagos, kurioje yra 0,2583 g sintetinio kanabinoido AM-2201. M. G. šias medžiagas laikė savo namuose, esančiuose Utenoje, (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. rugsėjo 17 d. 8.50 val., kol ją surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, M. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2011 m. rugsėjo 16 d., apie 12 val., Vilniuje, Sodų g 22, prie autobusų stoties, turėdamas tikslą parduoti, iš nenustatyto asmens už 500 Lt neteisėtai įgijo didelį kiekį 19,2208 g psichotropinės augalinės medžiagos, kurioje yra 1,2685 g sintetinio kanabinoido AM-2201. Tą pačią dieną, apie 21.30 val., Utenoje, J. Basanavičiaus g. 119 namo pirmojo aukšto laiptinės aikštelėje, tarp butų Nr. 5 ir 6, M. G. pardavė šias medžiagas J. S..

Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas medžiagą AM-2201 (l-(5-fluoropentyl)-3-(l-naptoyl)indole) BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo dalyku, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes iš esmės rėmėsi tik specialistės S. K. apklausos metu nurodytu nepagrįstu teiginiu, kad ši medžiaga įtraukta į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą ir yra draudžiama. Tačiau teismas visiškai nevertino sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ nuostatų bei 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytų atitinkamų medžiagų ir jų kiekių; neatsižvelgė į tai, kad minėtų rekomendacijų 84 punkte nurodyti būtent tik šioms medžiagų grupėms taikomi kiekiai; neįvertino to, kad būtent AM-2201 nėra įtraukta į šį sąrašą ir neišimta iš laisvos apyvartos. Juo labiau kad, atlikus kiekybinį AM-2201 cheminį tyrimą, specialisto išvada Nr. 11-3238(11) buvo nustatyta, jog tirti pateiktoje augalinėje medžiagoje (19,2208 g) yra 1,2685 g gryno AM-2201, o augalinės kilmės medžiagoje (1,8005 g) yra gryno AM-2201, o ne rekomendacijų 84 punkte nurodytų išimtų iš apyvartos medžiagų (sintetinių kanabinoidų darinių grupių) kiekiai. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė pareigos kruopščiai patikrinti apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir padarė analogiškus BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus.

Kartu kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas jam pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sušvelnino pirmosios instancijos teismo paskirtą aiškiai per griežtą bausmę, tačiau, neteisėtai pripažindamas jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, neteisėtai už šios veikos padarymą paskyrė jam bausmę. Nuteistojo manymu, išteisinus jį pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir atsižvelgiant į tai, kad BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo

Kasatorius teigia, kad jis pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nesant šio nusikaltimo sudėties, t. y. nesant šio nusikaltimo sudėties objektyviojo požymio – dalyko. Tokį kasacinio skundo teiginį nuteistasis grindžia tuo, kad, jo manymu, sintetinis kanabinoidas AM-2201, dėl kurio didelio kiekio įgijimo, turint tikslą platinti ir platinimo jis nuteistas, Lietuvoje nėra registruotas ir išimtas iš laisvos apyvartos, todėl jis nelaikytinas narkotine ar psichotropine medžiaga BK 269 straipsnio prasme. Šie argumentai nepagrįsti.

BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į SAM patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Pagal BK 269 straipsnio 2 dalį sprendžiant, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, dideliu ar labai dideliu, remiamasi SAM patvirtintomis rekomendacijomis. Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašas (toliau – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašas), kuriame įvardytos medžiagos laikytinos narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Be to, sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) buvo patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnį gali atsirasti tik tada, kai neteisėtai disponuojama medžiagomis, kurios veikos padarymo metu buvo įtrauktos į pirmiau nurodytą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą ar kitus šios ministerijos patvirtintus sąrašus, ir pagal atskiras šio BK straipsnio dalis kvalifikuojama atsižvelgus į pirmiau nurodytas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas.

Šioje byloje nustatyta, kad M. G., turėdamas tikslą parduoti, iš nenustatyto asmens už 500 Lt neteisėtai įgijo didelį kiekį (19,2208 g) psichotropinės augalinės medžiagos, kurioje yra 1,2685 g sintetinio kanabinoido AM-2201, ir tą pačią dieną šią medžiagą pardavė J. S.. Teismai, nustatydami, kad minėta medžiaga (AM-2201) priskiriama sintetinių kanabinoidų darinių grupei, naftoindolų pogrupiui, rėmėsi 2011 m. spalio 11 d. specialisto išvada Nr. 11-2484(11), 11-2503(11), SAM 2012 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (202-50)10-3572, ekspertės S. K. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais.

Priešingai kasatoriaus teiginiams, pirmiau nurodytus įrodymus teismai įvertino laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių teismus įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad sintetinių kanabinoidų darinių grupė įtraukta į M. G. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, kaip kontroliuojama pagal 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašą.

Pažymėtina ir tai, kad sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-777, dar iki M. G. padarytos nusikalstamos veikos, sintetinių kanabinoidų grupe buvo papildytos ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos ir jose nustatyti rekomendaciniai šios medžiagos kiekiai. Pagal šių rekomendacijų 84 punktą dideliu kiekiu naftoindolų, kuriems pagal teismų nustatytas aplinkybes priskiriama ir M. G. įgyta ir platinta psichotropinė medžiaga AM-2201, laikomas šios medžiagos kiekis nuo 0,5 iki 2,5 g.

Taigi kasatoriaus įgyta ir platinta psichotropinė medžiaga AM-2201 registruota Lietuvos Respublikoje ir išimta iš laisvos apyvartos, todėl abiejų instancijų teismai pagrįstai šią psichotropinę medžiagą pripažino BK 260 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku, o nustatę, kad kasatorius disponavo 1,2685 g šios medžiagos, pagrįstai pripažino tokį šios psichotropinės medžiagos kiekį dideliu ir veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

Esant tokioms aplinkybėms, kasacinio skundo teiginiai, kad teismai, pripažindami M. G. kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bausmės

Kasatoriaus prašymas paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nepagrįstas.

Tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pagrindą taikyti M. G. išimtinę bausmės skyrimo taisyklę, numatytą BK 54 straipsnio 3 dalyje, šiuo pagrindu sumažino jam pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtą, taip pat ir galutinę bausmę. Taip spręsdamas, teismas įvertino tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus; studijuoja, dirba, darbdavio ir mokymo įstaigos apibūdinamas teigiamai, nusikalto pirmą kartą, nenustatyta, kad psichotropinės medžiagos būtų platinamos kitiems asmenis, išskyrus J. S.; psichotropinių medžiagų kiekis yra daug mažesnis nei teisės aktuose numatyta didelio kiekio viršutinė riba; nusikalstama veika nebuvo pragyvenimo šaltinis, psichotropinės medžiagos buvo įgytos praėjus trumpam laikotarpiui po jų įtraukimo į kontroliuojamų medžiagų sąrašą. Tokio vertinimo pagrindu M. G. buvo žymiai sumažinta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė nuo aštuonerių iki trejų metų laisvės atėmimo. Tokio pat dydžio nustatyta ir galutinė bausmė. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad M. G. paskirta bausmė sumažinta nepakankamai.

Pažymėtina, kad, remiantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymo atidėjimas negalimas nuteisus asmenį už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Todėl, pripažinus, kad M. G. už sunkų nusikaltimą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas pagrįstai, negali būti tenkinamas ir prašymas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnį.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Nuteistojo M. G. kasacinį skundą atmesti.