Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2018-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-96-581/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-11-09Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2018-04-04Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-04
Bylos Nr.
1A-96-581/2018
Teisminio proceso Nr.
01-1-19364-16
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas
Nuteistasis
K. A., H. K., A. S., D. Š.
Advokatai
Mykolas Vytautas Kazlauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-96-581/2018Teisminio proceso Nr. 01-1-19364-16Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.;2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,gynėjui advokatui Mykolui Vytautui Kazlauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažina vienu trečdaliu ir K. A. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, K. A. skiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams septyniems mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas K. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 23 d. 22.44 val. iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti dienos, bei bausmės laikas, atliktas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 dienos nuosprendį.

Kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo nuteisti H. K., A. S., A. S., D. Š.. Šių asmenų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. A. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą ir veikdamas organizuotoje grupėje kaip vykdytojas kartu su organizatore A. S., kuri alaus bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) su juo aptarė nusikaltimo įvykdymo taktiką, po ko, K. A. sutikus, jį įsodino į automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nurodė vykti į (duomenys neskelbtini) paimti pinigų bei davė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vykdytojo, kuris nusikaltimo padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefono numerį, į kurį K. A. turėjo paskambinti ir sužinoti nusikaltimo padarymo vietą, po ko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vykdytojas, kuris nusikaltimo padarymo metu būdamas (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 21 d., laikotarpiu nuo 14:34:23 val. iki 15:01:51 val., naudojantis mobilaus ryšio abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) paskambino į nukentėjusiajai L. S. priklausantį, telekomunikacijų bendrovės AB „TEO LT“ aptarnaujamą, abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), ir tyčia pateikus objektyvios tiesos neatitinkančią informaciją – melagingai pranešė apie tai, kad jos krikšto sūnus guli ligoninėje ir reikalinga, kad ji duotų 3000 Eur jo operacijai, taip siekdamas paskatinti nukentėjusiąją nenaudingai disponuoti savo turtu ir apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, po ko K. A., 2016 m. balandžio 21 d. apie 16.00 val. atvykęs į nukentėjusiosios L. S. namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) pasivadinęs išgalvotu asmeniu – tariamai esantis nuo gydytojo, tokiu būdu bendrais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vykdytojo, kuris nusikaltimo metu bendravo telefonu su nukentėjusiąja L. S., padarytais veiksmais, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiosios L. S. paduotus pinigus – 500 Eur, kuriuos perdavė A. S., o ji šiuos pinigus padalino organizuotos grupės nariams iš anksto sutartomis proporcijomis.

2. K. A. skundu prašo perkvalifikuoti jo veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę.

Šalies argumentai

2.1. Apeliantas skunde teigia, kad pagal BK 182 straipsnio 2 dalį veika gali būti kvalifikuojama tik tada, kai yra įgijimas didelės vertės svetimas turtas, tuo tarpu jo veikoje buvo įgyti tik 500 Eur, kurie nėra laikomi didelės vertės turtu. Taip pat nurodo, kad jo veika nebuvo padaryta organizuotoje grupėje, ji buvo įvykdyta spontaniškai, neplanuotai.

2.2. 2018 m. kovo 7 d. teisme gautame prašyme K. A. taip pat prašo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į intensyvią priežiūrą, arba sumažinti, arba bausmę nustatyti atlikti Pravieniškių atvirojoje kolonijoje. Nurodo, kad jau yra atlikęs daugiau nei trečdalį paskirtos bausmės, jokių nuobaudų neturi, turi du paskatinimus, teigia, kad jeigu būtų paleistas į laisvę, būtų priimtas į darbą, bei pateikia dokumentus, kuriais grindžia paminėtas aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą padavė tik nuteistasis K. A. ir prašo jo veiką, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį bei paskirti švelnesnę bausmę.

7. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė, kad K. A. kaltinime nurodytu metu ir nurodytomis aplinkybėmis apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai L. S. priklausančius pinigus – 500 Eur, t. y. sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. K. A. veiksmus teismas kvalifikavo kaip nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Taip pat teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. A. skiriant laisvės atėmimo dvejiems metams bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažino vienu trečdaliu, bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme bei paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams septyniems mėnesiams.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo K. A. veiksmuose nustatė kvalifikuoto sukčiavimo požymį – t. y. tai, kad jis sukčiavo kaip organizuotos grupės narys, dėl ko neteisingai kvalifikavo nuteistojo K. A. veiką, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl veikos kvalifikavimo

9. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

9.1. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino K. A. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl to, kad jis sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

9.2. Pirmosios instancijos teismo ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma, t. y. paties nuteistojo K. A., nuteistosios A. S. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga iš tiesų patvirtina, kad K. A. kaltinime nurodytu metu ir aplinkybėmis apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo nukentėjusiajai L. S. priklausantį turtą – pinigus (500 Eur), šių aplinkybių neginčija ir apeliantas. Tačiau apeliantas teisingai skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino, jog paminėtus veiksmus nuteistasis atliko dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

9.3. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-453/2012, 2K-275/2012, 2K-35/2013).

9.4. Iš byloje esančių įrodymų nustatytos tokios veikos padarymo aplinkybės: K. A. ir A. S. susitiko alaus bare, kuriame A. S. pasiūlė pastarajam įvykdyti sukčiavimo nusikaltimą - apgaulės būdu pasisavinti svetimus nukentėjusiosios L. S. pinigus. A. S. papasakojo K. A. nusikaltimo įvykdymo planą, nurodė, kada ir kokius konkrečius veiksmus K. A. turės atlikti, su kuo K. A. sutiko. Iš karto po aptarto plano, A. S. įsodino K. A. į automobilį, liepė važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur K. A. turėjo iš nukentėjusiosios L. S. paimti pinigus, bei davė tyrimo metu nenustatyto vykdytojo mobiliojo ryšio telefono numerį, į kurį K. A. turėjo paskambinti ir sužinoti tikslią nusikaltimo padarymo vietą. Po ko, tyrimo metu nenustatytas asmuo, laikotarpiu nuo 14:34:23 val. iki 15:01:51 val., paskambino nukentėjusiajai L. S. ir tyčia pateikė objektyvios tiesos neatitinkančią informaciją – melagingai pranešė apie tai, kad jos krikšto sūnus guli ligoninėje ir reikalinga, kad ji duotų 3000 Eur jo operacijai. Po šio, apie 16.00 val., K. A. atvyko į nukentėjusiosios L. S. namus, pasivadino išgalvotu asmeniu – tariamai esantis nuo gydytojo, paėmė iš nukentėjusiosios L. S. 500 Eur, kuriuos vėliau perdavė A. S., o pastaroji šiuos pinigus padalino visiems nusikaltime dalyvavusiems asmenims iš anksto sutartais dydžiais.

9.5. Nors iš paminėtų aplinkybių matyti, kad K. A. veikė kartu su nuteistąja A. S., taip pat tyrimo metu nenustatytu asmeniu, esančių (duomenys neskelbtini) ir kiekvienas iš jų vykdydamas jiems paskirtas užduotis bendrais veiksmais apgaule įgijo svetimą nukentėjusiosios L. S. turtą - pinigus (500 Eur), tačiau vien to nepakanka pripažinti, jog būtent K. A. sukčiavo kaip organizuotos grupės narys. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, konstatuodamas, jog K. A. veiką padarė organizuotoje grupėje savo sprendimo iš esmės nemotyvavo, o išdėstė tik kaltinime nurodytas veikos padarymo aplinkybes, tokiu būdu visiškai neįvertindamas formaliųjų organizuotos grupės sąlygų buvimo. Kaip minėta, esminė sąlyga pripažįstant veiką padarytą organizuota bendrininkų grupe yra reikalavimas, kad du ar daugiau asmenų susitartų daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Ši nuostata reiškia, kad įstatymo leidėjas organizuotos grupės požymius apibrėžė atsižvelgdamas ne tik į nusikaltimo bendrininkų veiklos organizacinį laipsnį, bet ir į rengiamų ar daromų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (sunkus ar labai sunkus) ar nusikalstamos veiklos sistemiškumą (daryti kelis nusikaltimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2012).

9.6. Šiuo atveju, K. A., priešingai nei nuteistoji A. S., dalyvavo tik vienoje aukščiau aptartoje veikoje, kuri atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius (apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai L. S. priklausantį turtą - pinigus (500 Eur) ir kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra jokių duomenų, kad K. A. su paminėtais asmenimis turėjo išankstinį susitarimą tarpusavyje ar su kitais asmenimis daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, o tai yra būtina nustatyti konstatuojant BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytą požymį – organizuotą grupę. Be to, organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti paminėtus nusikaltimus, taip pat svarbus aspektas vertinant šį veiką kvalifikuojantį požymį. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad nuteistasis K. A. tapatintųsi su dalyvavimu organizuotos grupės veikloje ar palaikytų nuolatinius ryšius su tam tikrais tapačiais asmenimis, kurie koordinuotų nuteistojo K. A. nusikalstamą veiką. Priešingai, nepaneigti apelianto K. A. argumentai, kad jo veika su paminėtais asmenimis buvo iš esmės atsitiktinė, laikina ir vienkartinio pobūdžio, t. y. jis įgyvendino tik vieną jam konkrečiai pavestą užduotį – nuvyko pas nukentėjusiąją į namus ir paėmė pinigus. Atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo jokio pagrindo pripažinti, kad K. A. veika atitinka BK 182 straipsnio 2 dalį.

9.7. Esant nurodytoms aplinkybėms K. A. veika iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

10. Perkvalifikavus nuteistojo K. A. veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį iš naujo spręstinas bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį klausimas.

10.1. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę K. A., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose nustatytais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybe bei kitas reikšmingas aplinkybes.

10.2. K. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10.3. K. A. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Jis teistas, sistemingai daro analogiškus nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, baustas administracine tvarka, psichikos ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neregistruotas, šiuo metu atlieka ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Byloje esantys duomenys rodo, kad K. A. yra nusikalsti linkusi asmenybė, išvadų dėl savo elgesio nedaro, nes tik išėjęs iš bausmės atlikimo vietos daro naujus nusikaltimus, todėl esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad bausmės tikslai – atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo bus pasiekti už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatoma artima šio straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, subendrintina su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant.

11. Nuteistasis K. A. taip pat prašo (b. l. 52–57,12 tomas) jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į intensyvią priežiūrą, arba bausmę nustatyti atlikti Pravieniškių atvirojoje kolonijoje, nurodydamas, kad jau yra atlikęs daugiau nei trečdalį paskirtos bausmės, jokių nuobaudų neturi, turi du paskatinimus, teigia, kad jeigu būtų paleistas į laisvę, būtų priimtas į darbą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bausmės atlikimo vietą, o kiti nuteistojo prašymai spręstini Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 22 d. nuosprendį pakeisti:

K. A. veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. A. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 10 (dešimčiai) mėnesių bausme iš dalies jas sudedant ir K. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Jolanta RaščiuvienėValdas CiesiūnasDonatas Jatužis