Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnio pagrindu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Skycop.com ieškinius atsakovui Ryanair DAC dėl kompensacijų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2436-1178/2025 civilinė byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. gegužės 2 d. 08.00 val. Apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai – paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt teismo pranešimą, taip pat išsiuntus teismo nutartį. Nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims buvo nustatytas terminas iki 2025 m. balandžio 25 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus.

6. 2025 m. balandžio 30 d. gautas atsakovo atstovės advokatės Linos Šikšniūtės-Vaitiekūnienės prašymas atidėti teismo posėdį iki kol bus išspręstas klausimas dėl atsakovo 2025 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-9979-752/2025 pateikto prašymo dėl civilinių bylų sujungimo. Teisėjos rezoliucija prašymas tenkintas, atidėtas teismo posėdis 2025 m. gegužės 21 d. 8.00 val.

7. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-61-790/2025 sujungė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-2436-1178/2025, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-9979-752/2025 ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-7140-1252/2025, prijungiant civilines bylas Nr. e2-9979-752/2025 ir Nr. e2-7140-1252/2025 prie civilinės bylos Nr. e2-2436-1178/2025.

8. 2025 m. gegužės 16 d. teisme gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ieškovė nurodė, kad:

8.1. reikalavimo perleidimo sutartimis sujungtose civilinėse bylose tam tikri keleiviai perleido ieškovei atitinkamas reikalavimo teises į kompensacijas už atidėtą 2024 m. liepos 12 d. skrydį Vilnius (VNO) – Viena (VIE) Nr. FR 199: civilinėje byloje Nr. e2-2436-1178/2025 M. P., suma 250 Eur; civilinėje byloje Nr. e2-9979-752/2025 L. K., S. K., bendra suma 500 Eur; civilinėje byloje Nr. e2-7140-1252/2025 M. B., suma 250 Eur. Bendra kompensacijos suma sudaro 1 000 Eur;

8.2. prašoma iš atsakovo priteisti visas ieškovės minėtose bylose patirtas ir įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas: civilinėje byloje Nr. e2-2436-1178/2025 – 748 Eur (22 Eur žyminio mokesčio ir 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų); civilinėje byloje Nr. e2-9979-752/2025 – 748 Eur (22 Eur žyminio mokesčio ir 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų); civilinėje byloje Nr. e2-7140-1252/2025 – 748 Eur (22 Eur žyminio mokesčio ir 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų). Bendra prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2 244 Eur (66 Eur žyminio mokesčio ir 2 178 Eur teisinės pagalbos išlaidų);

8.3. prašom priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

8.4. nėra pagrindo sumažinti ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi:

8.4.1. bylinėjimosi išlaidų klausimas atbaido keleivius kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo, kadangi keleiviai bijo ir nenori patirti papildomų išlaidų teisinėms paslaugoms, o avialinijos, įskaitant atsakovą, tuo naudojasi, visais būdais apsunkindamos keleiviams atgauti kompensacijas. Ieškovės nuomone, jos veikla tiek atsakovui, tiek kitoms avialinijoms yra nenaudinga, kadangi jos informuoja keleivius apie galimybes gauti kompensacijas ir padeda jas gauti. Tuo pačiu jos turi galimybes kreiptis dėl profesionalių teisinių paslaugų. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog tam tikrose bylose, nagrinėjamose teisme, atsakovas prieštarauja bylinėjimosi išlaidų priteisimui ieškovei dar net nepateikus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl, ieškovės nuomone, atsakovui nesvarbus bylinėjimosi išlaidų dydis, svarbu pats faktas, kad tokiose bylose ieškovei nebūtų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ir tokiu būdu būtų apribota teisė kreiptis į teismą bei teisė teisinėmis priemonėmis ginti savo teises;

8.4.2. nepagrįsti atsakovo argumentai dėl ieškovės tariamo nesąžiningumo ir neva piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis;

8.4.3. atsakovas galėtų nepatirti absoliučiai jokių bylinėjimosi išlaidų, jeigu atsakovas dar ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais įvykdytų teisėtus teisę į kompensaciją turinčių asmenų reikalavimus, t. y. gavusi ieškovės pretenzijas sumokėtų ieškovei kompensacijas;

8.4.4. kadangi atsakovas sutinka dėl kompensacijų pagal Reglamentą Nr. 261/2004 sumokėjimo ieškovei, tai reiškia, jog pareikšto ieškinio dalykas ir pagrindas buvo teisėtas ir pagrįstas. Tai, ieškovės nuomone, sudaro pagrindą, atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmusias priežastis, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas;

8.4.5. prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (2015 m. kovo 20 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos), numatytų maksimalių dydžių;

8.4.6. nepagrįstas atsakovo teiginys, jog ieškovės pareikšti ieškiniai yra iš esmės vienodo turinio, todėl nereikalaujantys ieškovės atstovų didesnių darbo-laiko sąnaudų. Ieškovė nurodo, jog teikiant ieškinius ieškovės atstovas turėjo tinkamai paruošti bei išversti iš anglų kalbos į lietuvių kalbą visus ieškinių priedus, versti reikėjo: kelionės bilietus, atsakovui siųstas pretenzijas, įrodymus dėl skrydžio sutrikdymo. Vertimus atliko ieškovės atstovas, todėl nebuvo patirta papildomų profesionalaus vertimo išlaidų. Ieškovės vertinimu, tai pagrindžia, jog ieškinių parengimui reikėjo papildomų laiko sąnaudų, taip pat ir tai, jog ieškovė siekė sutaupyti neperkeldama profesionalaus vertimo išlaidų atsakovui;

8.4.7. net ir standartinio (tipinio) procesinio dokumento parengimas objektyviai užima laiko ir tai turi būti įvertinama priimant sprendimą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovės nuomone, nors teisinė argumentacija pateiktuose ieškiniuose iš esmės tokia pati, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, jog ieškinio reikalavimai ir pagrindas formuojami atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kurių įvertinimas sudaro didžiąją dalį ieškinio parengimui reikalingo laiko. Tokio pobūdžio byloms kaip ši, ieškovės nuomone, yra būdingas tam tikras specifiškumas, kai kiekvienu konkrečiu atveju advokatas remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsniu privalo įvertinti kompensacijos pagrįstumą atsižvelgiant į skrydžio atstumą, atidėjimo ar atšaukimo laiko trukmę, aplinkybes, kurias pripažinus ypatingomis, kompensacijos išmokėjimas nebūtų įmanomas, ginčų su tarptautiniu elementu jurisdikciją, kitas aplinkybes. Tikslus faktinių aplinkybių surinkimas, analizė, taip pat turimų įrodymų įvertinimas, teisinių argumentų kiekvienai konkrečiai situacijai suformulavimas, ieškovės nuomone, negali būti vertinamas kaip analogiškas darbas. Ieškovė, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, akcentuoja, jog abi ginčo šalys yra verslo įmonės, atsakovas yra užsakomuosius keleivių pervežimus vykdanti aviakompanija, byloje ginčijamų bylinėjimosi išlaidų suma nėra reikšminga atsakovo veiklai. Ieškovės vertinimu mažinti bylinėjimosi išlaidas nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovo 2024 m. liepos 12 d. vykdytas skrydis maršrutu Vilnius (VNO) – Viena (VIE) Nr. FR 199 buvo atidėtas, keleivės M. P., L. K., S. K. ir M. B. skrydžio tikslą pasiekė daugiau nei po trijų valandų. Vėlavusio skrydžio atstumas, pagal kurį skaičiuojamas keleiviams priklausančios kompensacijos dydis, yra 947,32 km. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp keleivių ir ieškovės 2024 m. liepos 14-17 d. buvo sudaryti reikalavimo perleidimo susitarimai, kuriais keleivės perleido ieškovei atitinkamas reikalavimo teises į kompensacijas. Ieškovė 2024 m. liepos 15 -18 d. kreipėsi į atsakovą dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 išmokėjimo, tačiau atsakovas kompensacijos neišmokėjo.

11. Kaip jau minėta, atsakovas sutinka su reikalavimu išmokėti 1000 Eur dydžio kompensaciją ieškovei. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis). Todėl atsakovui pripažįstant ieškinį, teismas, remdamasis minėta teisės nuostata, sprendime surašys sutrumpintus motyvus.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1-2 dalių nuostatomis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.

13. Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas teismo tvarka, todėl laikytina, kad ieškovė turi teisę reikšti reikalavimus atsakovui už vėlavusį skrydį Nr. FR 199.

14. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (toliau – ir Reglamentas Nr. 261/2004, ir Reglamentas), 5, 7 ir 12 straipsnių. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Pagal Reglamento 7 straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensacijas: a) 250 Eur visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400 Eur visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500-3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant kompensacijos apskaičiavimui reikšmingą atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Sąvoka „galutinė paskirties vieta“ apibrėžta Reglamento 2 straipsnio h punkte kaip paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame registravimo vietoje, o jungiant skrydžius – paskutinio skrydžio paskirties vieta.

15. Atšaukto skrydžio atstumas tarp Vilniaus ir Vienos yra 947,32 km, todėl keleivės pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 7 straipsnio 1 dalies a papunktį, įgijo teisę reikalauti iš atsakovo išmokėti po 250 Eur dydžio kompensaciją.

16. Atsakovui neįrodinėjant, kad ginčo skrydžio atšaukimas buvo sąlygotas kokių nors ypatingų aplinkybių, juolab ne tik neginčijant kompensacijos dėl minėto skrydžio, tačiau ir sutinkant su ieškinio reikalavimais, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovas jai sumokėtų keleivėms pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies a papunktį priklausančią kompensaciją: po 250 eurų kiekvienai keleivei. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs kompensacijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 1000 Eur dydžio kompensaciją (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

17. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, esant pareikštam ieškovės atitinkamam reikalavimui, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškiniai tenkinti visiškai. Ieškovė, teikdama ieškinius, iš viso sumokėjo 66 Eur dydžio žyminį mokestį, taip pat patyrė 2178 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai, iš viso turėjo 2244 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20. Teismas sutinka su ieškovės pateiktu argumentu, jog atsakovas galėtų absoliučiai nepatirti jokių bylinėjimosi išlaidų, jeigu atsakovas dar ikiteisminio ginčo sprendimo stadijoje, t. y. gavęs ieškovės pretenzijas sumokėtų ieškovei kompensacijas. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju neeliminuojamas atsakovo atsakomybės klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau sprendžiamas klausimas dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo.

21. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir sumažinti ieškovės reikalaujamą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, kadangi ieškovas inicijavo tris vienarūšes civilines bylas – Nr. e2-2436-1178/2025, Nr. e2-9979-752/2025 ir Nr. e2-7140-1252/2025 dėl sutrikdyto 2024 m. liepos 12 d. skrydžio Nr. FR 199 iš Vilniaus (VNO) į Vieną (VIE), kurios būtent atsakovo iniciatyva buvo sujungtos į vieną. Vienarūšės civilinės bylos šiuo atveju reiškia tai, kad ieškiniai yra pareikšti tos pačios ieškovės tam pačiam atsakovui dėl tų pačių faktinių aplinkybių – 2024 m. liepos 12 d. skrydžio Nr. FR 199 vėlavimo ir kompensacijų pagal Reglamentą priteisimo ieškovės naudai, todėl ieškinio dėl kiekvieno tapataus perleisto reikalavimo reiškimas atskirose bylose kiekvienoje formuojant kelis kartus didesnes bylinėjimosi išlaidas, atsakovo įsitikinimu, turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu; reikalavimo sutartys su keleiviais, kurių pagrindu ieškovė iš skrydžio Nr. FR 199 keleivių perėmė teisę reikalauti atsakovą sumokėti kompensaciją pagal Reglamentą, sudarytos 2024 m. liepos 14-17 d. Reikalavimai iš skrydžio FR 199 keleivių, kuriu pagrindu atsakovui pareikšti ieškiniai šioje civilinėje byloje, perimti 2024 m. liepos 14-17 d., t. y. reikšdama šiuos ieškinius ieškovė žinojo, kad yra dar trijų keleivių iš to paties skrydžio FR 199 perimti reikalavimai dėl kompensacijos pagal Reglamentą išmokėjimo. Šiuos reikalavimus ieškovė galėjo apjungti, pareikšdama vieną ieškinį, taip sutaupydama ne tik proceso išlaidas, bet ir teismo bei kitos proceso šalies laiką; toks sistemingas, nesąžiningas ir iš esmės neteisingas ieškovės elgesys jau yra įvertintas ir konstatuotas teismų procesiniuose sprendimuose; ieškovei pakanka įvertinti vieno skrydžio duomenis, t. y. patį skrydį, ir nustačius, kad bent vienas keleivis iš to skrydžio turi teisę gauti kompensaciją pagal Reglamentą dėl sutrikdyto (šiuo atveju – vėlavusio) skrydžio, akivaizdu, kad ir kiti to paties skrydžio keleiviai turi analogiškas teises.

22. Teismas pažymi, jog pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ir CPK 98 straipsnį, bylinėjimosi išlaidos, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteisiamos iš pralaimėjusios šalies, jei sprendimas priimtas kitos šalies naudai. CPK 93 straipsnio 4 dalis suteikia teismui diskreciją taikyti išimtinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdą tais atvejais, kai procesinis šalių elgesys buvo netinkamas arba egzistuoja ypatingos aplinkybės, pateisinančios kitokį šių išlaidų paskirstymą.

23. Taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtis reglamentuojama CPK 93 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. 3.1. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese Nr. AC-59-1. Teismų praktika. 2023, 59, p. 1062-124).

24. Būtina akcentuoti, kad proceso įstatymo nuostata, reglamentuojanti šią teismo teisę, yra bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimtis. Vadinasi, procesinės nuostatos, sudarančios CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, negali būti aiškinamos per plačiai – nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra galimas tik šių nuostatų expressis verbis reglamentuotais pagrindais (netinkamas šalies procesinis elgesys ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrų kategorijų bylose, aptartose šios apžvalgos 2.3 skirsnyje, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į EŽTT formuojamą praktiką. Be to, išskirtinas ir dar vienas šių procesinių nuostatų taikymo aspektas – teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. 3.1. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese Nr. AC-59-1. Teismų praktika. 2023, 59, p. 1062-1247; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 16 punktas).

25. Taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. 3.1. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese Nr. AC-59-1. Teismų praktika. 2023, 59, p. 1062-1247; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020 28 punktas).

26. Kaip jau minėta, ieškovė inicijavo tris vienarūšes civilines bylas – Nr. e2-2436-1178/2025 (ieškinys teismui pateiktas 2025 m. vasario 26 d.), Nr. e2-9979-752/2025 (ieškinys teismui pateiktas 2025 m. vasario 26 d.), ir Nr. e2-7140-1252/2025 (ieškinys teismui pateiktas 2025 m. kovo 27 d.), dėl sutrikdyto 2024 m. liepos 12 d. skrydžio FR 199 iš Vilniaus (VNO) į Vieną (VIE). Minėtas bylas Lietuvos apeliacinis teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi sujungė į vieną civilinę bylą Nr. e2-2436-1178/2025. Taigi akivaizdu, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 26 d. iki 2025 m. kovo 27 d. pareiškė tris vienarūšius ieškinius, kurių pagrindu buvo iškeltos trys vienarūšės civilinės bylos. Tai yra, ieškiniai yra pareikšti tos pačios ieškovės tam pačiam atsakovui dėl tų pačių faktinių aplinkybių – 2024 m. liepos 12 d. skrydžio FR 199 vėlavimo ir kompensacijų pagal Reglamentą priteisimo ieškovės naudai.

27. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-8704-959/2025 (ieškinys teismui pateiktas 2025 m. vasario 17 d.), kurioje reikalavimai atsakovui reiškiami dėl kompensacijų už maršrutu Vilnius (VNO) – Viena (VIE) vėlavusį skrydį FR 199 kita, nei nagrinėjamu atveju, data, t. y. 2024 m. rugpjūčio 16 d., priteisimo. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi Nr. e2KT-43-407/2025 prie minėtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamos bylos prijungtos dar keturios civilinės bylos: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9989-947/2025 (ieškinys teismui pateiktas 2025 m. vasario 26 d.), Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2547-760/2025 (ieškinys teismui pateiktas 2025 m. vasario 28 d.), Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6999-1180/2025 (ieškinys teismui pateiktas 2025 m. vasario 28 d.) ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-12206-1176/2025 (ieškinys teismui pateiktas 2025 m. vasario 24 d.). Bylos prijungtos tuo pagrindu, kad „bylose bus sprendžiami tapatūs teisės aiškinimo klausimai dėl ieškovės teisės į kompensacijas dėl atidėto (atšaukto) konkretaus skrydžio“. Teismo vertinimu, tai suponuoja išvadą, jog ieškovė dėl kiekvieno tapataus perleisto reikalavimo sistemingai reiškia atskirus ieškinius.

28. Teismas sutinka su atsakovo nuomone, kad ieškinio dėl kiekvieno tapataus perleisto reikalavimo reiškimas atskirose bylose kiekvienoje formuojant kelis kartus didesnes bylinėjimosi išlaidas vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesu. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su atsakovo argumentu, jog reikalavimo sutartys su keleiviais, kurių pagrindu ieškovė iš skrydžio Nr. FR 199 keleivių perėmė teisę reikalauti atsakovą sumokėti kompensaciją pagal Reglamentą, sudarytos 2024 m. liepos 14-17 dienomis. Reikalavimai iš skrydžio Nr. FR 199 keleivių, kuriu pagrindu atsakovui pareikšti ieškiniai šioje civilinėje byloje, perimti 2024 m. liepos 14-17 d., t. y. reikšdama šiuos ieškinius ieškovė žinojo, kad yra dar kitų keleivių iš to paties skrydžio Nr. FR 199 perimti reikalavimai dėl kompensacijos pagal Reglamentą išmokėjimo. Todėl neabejotina, jog šiuos reikalavimus ieškovė galėjo apjungti, pareikšdama vieną ieškinį, taip sutaupydama ne tik proceso išlaidas, bet ir teismo bei kitos proceso šalies laiką.

29. Taip pat teismas pastebi, kad minėtose civilinėse bylose visus ieškinius ieškovės vardu pateikė ir elektroniniu parašu pasirašė tas pats ieškovę atstovaujantis advokatas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad tiek ieškovė, tiek jos atstovas galėjo ir turėjo žinoti, kad dėl to paties 2024 m. liepos 12 d. skrydžio Vilnius (VNO) – Viena (VIE) FR 199 vėlavimo teisme reiškiami trys ieškiniai, kuriuose iš esmės skiriasi tik reikalavimo teises perleidę keleiviai ir vienoje jų – reikalaujamos kompensacijos dydis.

30. Sprendžiant dėl teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistose 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 (toliau – Rekomendacijose), nustatytus dydžius ir aktualias šios bylos nagrinėjimo aplinkybes.

31. Teismas sutinka su atsakovo vertinimu, jog tiek patys ieškiniai, tiek jų priedai yra standartizuoto turinio. Ieškovei pakanka įvertinti vieno skrydžio duomenis, t. y. patį skrydį, ir nustačius, kad bent vienas keleivis iš to skrydžio turi teisę gauti kompensaciją pagal Reglamentą dėl sutrikdyto (šiuo atveju – vėlavusio) skrydžio, akivaizdu, kad ir kiti to paties skrydžio keleiviai turi analogiškas teises. Todėl, teismo vertinimu, nepagrįsti ieškovės argumentai, jog tokio pobūdžio byloms kaip ši yra būdingas tam tikras specifiškumas, kai kiekvienu konkrečiu atveju advokatas remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsniu privalo įvertinti kompensacijos pagrįstumą atsižvelgiant į skrydžio atstumą, atidėjimo ar atšaukimo laiko trukmę, aplinkybes, kurias pripažinus ypatingomis, kompensacijos išmokėjimas nebūtų įmanomas, ginčų su tarptautiniu elementu jurisdikciją, kitas aplinkybes.

32. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nurodyti ieškovės procesiniai veiksmai (dėl to paties skrydžio vėlavimo reiškiant atskirus ieškinio reikalavimus) neatitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, todėl šiuo atveju taikytina CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata ir pripažintina ieškovės teisė tik į tokį bylinėjimosi išlaidų dydį, kuris tenka vienai civilinei bylai, t. y. 23 Eur žyminio mokesčio už pareikštų 1000 Eur reikalavimų sumą ir 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti – vienoje byloje ieškovės prašoma atlyginti šių išlaidų suma. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 749,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

33. Pažymėtina, kad analogiškai tokio pobūdžio situaciją vertina ir apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-693-392/2025).

34. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“, juridinio asmens kodas 304423851, iš atsakovo Ryanair DAC, registracijos Nr. 104547, 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) kompensaciją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 749 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.