Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-03-19 · Civilinė byla Nr. e2-323-1067/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-19
Bylos Nr.
e2-323-1067/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justė Visakavičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Imporas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Autolygis“
Trečiasis asmuo
„Citadele faktoringas ir lizingas“
Advokatai
Tomas Juodys
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-323-1067/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05800-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.6; 2.6.10.8; 2.6.10.9; 2.6.11.1; 2.6.11.16; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 19 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,sekretoriaujant Vitai Girdvainienei, Indrei Grublienei,dalyvaujant ieškovės atstovui direktoriui D. D. ir advokatui Maurui Urbonavičiui,atsakovės atstovui direktoriui T. S. ir advokatui Tomui Juodžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Imporas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autolygis“, trečiajam asmeniui „Citadele faktoringas ir lizingas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 3768,95 Eur išlaidų atlyginimo ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2017-09-06 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Imporas“ pirko iš įmonės UAB „Autolygis“ automobilį Mercedez Benz C320, 2008 metų gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo momentui atsakovė buvo nurodžiusi, kad automobilis Mercedez Benz C320 yra visapusiškai tvarkingas, trūkumų neturi. Pradėjus eksploatuoti automobilį, savaitės bėgyje automobilio skydelyje užsidegė įspėjamoji lemputė „Check engine“. Dėl šio fakto automobilis buvo pristatytas mažajai bendrijai (toliau – MB) „Autokeka“, kuri 2017 m. rugsėjo 19 d. atliko automobilio apžiūrą. MB „Autokeka“ automobilio defektiniame akte nurodė, kad automobilio salone jautėsi aitrus išmetamųjų dujų kvapas ir prijungus kompiuterį nustatė, kad dujų išmetimo sistema nėra tvarkinga, kietųjų dalelių PDF filtras yra užsikišęs. Ieškovė kelis kartus kreipėsi į atsakovę, nurodydama aukščiau minėtą automobilio defektą. Atsakovė nukreipė ieškovę į jos rekomenduojamą automobilių servisą UAB „Atema“, tačiau po transporto priemonės patikrinimo, minėta problema neišnyko, dujų kvapas salone nepasišalino, o po kurio laiko vėl užsidegė lemputė dėl variklio gedimo. Panaši situacija pasikartojo po apsilankymo ir kituose transporto priemonių servisuose. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Autolygis“, būdama profesionali naudotų automobilių pardavėja, pardavė ieškovei automobilį Mercedez Benz C320, kurio trūkumai (variklio gedimas) atsirado dėl priežasčių (nekvalifikuoto variklio remonto), buvusių iki automobilio perdavimo ieškovei. Atsakovė apie buvusį variklio remontą pirkėjo neinformavo, o šis trūkumas nebuvo akivaizdus. Kadangi atsakovė pardavė automobilį su defektais, dėl kurių tolesnis transporto priemonės eksploatavimas nebuvo galimas, apie defektus ieškovės neinformavo, taip pat atsakovė nesutiko savo sąskaita transporto priemonę remontuoti, ieškovė buvo priversta savo lėšomis atlikti variklio remonto darbus. Remontuojant automobilį ieškovė patyrė išlaidų, kurias sudaro 3768,95 Eur ir kurias prašo priteisti iš atsakovės.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Autolygis“ atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašo ieškinį atmesti bei iš ieškovės priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė iš atsakovės įsigijo ne naują transporto priemonę, ji buvo naudota, transporto priemonės gamybos metai 2008, taigi ieškovės įsigyta transporto priemonė pirkimo - pardavimo metu jau buvo eksploatuota ne mažiau kaip devynis metus. Atsakovė parduodama naudotą transporto priemonę jos neremontuoja, parduoda tokio stovio ir kokybės, kokios ji buvo įsigyjant daiktą. Pirkėjas atsižvelgdamas į transporto priemonės būklę, įvertinęs galimas atstatymo ir remonto išlaidas sprendžia sudaryti ar nesudaryti naudotos transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį. Atsakovė viešai paskelbtame skelbime apie parduodamą transporto priemonę, buvo nurodžiusi, jog siūloma parduoti naudotą transporto priemonę. Ieškovė ieškinyje pripažįsta, jog įsigijo naudotą transporto priemonę, tačiau nutyli, kad prieš sudarant transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, ieškovės atstovas pasitelkęs specialistus įvertino transporto priemonės būklę ir atsižvelgdamas į jų išvadas priėmė sprendimą įsigyti transporto priemonę iš atsakovės, o būtent prieš sudarant transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį ieškovės atstovas pusę dienos bandė transporto priemonę, buvo pateikęs apžiūrėti UAB „Hokla“, teikiančiai transporto priemonių serviso ir techninės priežiūros paslaugas, specialistams ir tik po to atsakovė nusprendė pirkti transporto priemonę. Ieškovei nusprendus įsigyti transporto priemonę, transporto priemonės techninė būklė buvo dar kartą patikrinta, t. y. atlikta transporto priemonės techninė apžiūra teisės aktuose nustatyta tvarka, tam kad transporto priemonė galėtų būti registruota transporto priemonių registre ir teisėtai eksploatuojama dalyvautų eisme. Nurodė, kad atsakovė sudarė galimybę ieškovei pasinaudoti įstatymo nustatyta teise patikrinti perkamą daiktą, atsakovė neslėpė transporto priemonės trūkumų. Ieškovė transporto priemonę eksploatavo, po kelių mėnesių eksploatacijos akivaizdu, kad transporto priemonės nusidėvėjimas padidėjo, taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė pripažįsta, kad pati atliko transporto priemonės remonto darbus, pakeitė variklio valdymo programą į netinkamą tokiai transporto priemonei ir tęsė transporto priemonės eksploatavimą ir tai galimai turėjo įtakos transporto priemonės sugadinimui atsirasti, todėl transporto priemonės trūkumų, atsiradusių dėl ieškovės veiksmų, pašalinimo ir remonto išlaidų riziką perkelti atsakovei nėra jokio teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje ieškovės atstovai ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais, davė papildomus paaiškinimus. Ieškinį prašė tenkinti pilna apimtimi.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais, davė papildomus paaiškinimus. Ieškinį prašė atmesti.

Trečiojo asmens UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje esančiais duomenimis ir teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad 2017-09-06 tarp pirkėjo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, pardavėjo UAB „Autolygis“ ir lizingo gavėjo UAB „Imporas“ sudaryta transporto priemonės Mercedez Benz C320, 2008 metų gamybos, pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas UAB „Autolygis“ pardavė nurodytą transporto priemonę už 10000 Eur pirkėjui UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Pagal Sutarties 10.2. punktą pardavėjas patvirtino, kad jam yra žinoma ir jis neprieštarauja, kad pirkėjas perka transporto priemonę su tikslu ją perduoti valdyti ir naudotis pagal 2017-09-06 tarp pirkėjo ir lizingo gavėjo UAB „Imporas“ sudarytą lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutinka, kad visas pretenzijas pardavėjui dėl Sutarties vykdymo ir transporto priemonės kokybės reikš UAB „Imporas“, remiantis šiame punkte numatyta lizingo sutartimi (el. b., t. I, psl. 9-13). Nors faktinis transporto priemonės savininkas yra UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, tačiau atsižvelgiant į tarp pirkėjo ir UAB „Imporas“ sudarytą lizingo sutartį bei transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties šalių suderintus punktus, šioje byloje UAB „Imporas“ laikytina tinkama ieškove, galinčia kelti pretenzijas pardavėjui ir toliau nagrinėjamoje byloje vadintina Pirkėju, o UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ - byloje dalyvaujančiu trečiuoju asmeniu.

Iš šalių teiktų paaiškinimų, papildomų į bylą teikiamų įrodymų nustatytos įrodymais pagrįstos aplinkybės:

1. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad prieš sudarant Sutartį ieškovei buvo sudarytos neribotos galimybės patikrinti, apžiūrėti automobilį. Ieškovė neneigia, kad prieš pasirašant Sutartį tikrino automobilio kokybę autoservise UAB „Hokla“, ieškovės atstovas direktorius D. D. asmeniškai išbandė automobilį tiek autostradoje, tiek mieste. Teismo posėdžio metu šalys paaiškino, kad išbandant automobilį kartu buvo nuvykę į UAB „Silberauto“ patikrinti automobilio parametrų, tačiau į bylą tai patvirtinančių rašytinių įrodymų šalys neteikė.

2. 2017-09-06 pasirašyta Sutartis, automobilis faktiškai pirkėjui nebuvo perduotas.

3. 2017-09-07 automobiliui atlikta technikinė apžiūra. Iš technikinės apžiūros rezultatų kortelės nustatyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, dūmingumo rodiklis 0,00, rida 176030 km (el. b., t. I, psl. 116).

4. 2017-09-08 automobilis faktiškai perduotas ieškovei, šalims pasirašius priedą prie Sutarties ir lizingo sutarties „Transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktas“ (el. b., t. I, psl. 50).

5. Ieškovė papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog po Sutarties sudarymo keitė automobilio tepalus. Ieškovė neteikė duomenų kokiam autoservise ir dėl kokios priežasties keisti tepalai (el. b., t. I, psl. 199).

6. 2017-09-09 UAB „Hokla“ sutarties-užsakymo lapas patvirtina, kad buvo kreiptasi į autoservisą nurodant užduotis „nuskaityti klaidas, meta dūmus, šviečia „Check“, dyzelio kvapas“. Nustatyta, kad „bėga dyzelinas pro žarneles variklio skyriuje, pasikišęs kietųjų dalelių filtras“ (el. b., t. I, psl. 113).

7. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė buvo susisiekusi su atsakove dėl pastebėtų pirmųjų automobilio gedimų, atsakovės nurodyti meistrai priveržė kuro žarnelių varžtus, kitų trūkumų nenustatė. Tiksli atliktų darbų data nenustatyta, šalys neteikė į bylą nurodytas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų.

8. 2017-09-19 automobilis papuolė į eismo įvykį, ką patvirtina šalių paaiškinimai, pateiktos fotonuotraukos bei žalos sąmata (el. b., t. I, psl. 103-112). Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad automobilio apgadinimai neturėjo įtakos automobilio veikimui, apgadinimai nežymūs, išoriniai.

9. 2017-09-19 UAB „Autokeka“ patvirtina, kad nurodytą dieną buvo atlikta automobilio apžiūra, dėl to, jog užsidegė įspėjamoji lemputė skydelyje „Check engine“, automobilio salone jautėsi aitrus išmetamųjų dujų kvapas, prijungus kompiuterį nustatyta, kad dujų išmetimo sistema nėra tvarkinga, kietųjų dalelių filtras užsikišęs (el. b., t. I, psl. 31).

10. Šalys patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo gale ieškovė kreipėsi į autoservisą UAB „Atema“. Byloje nėra duomenų apie autoservise atliktus darbus.

11. 2017-10-09 ieškovė kreipėsi dėl automobilio remonto į MB „Autokeka. Remonto metu pašalintas kietųjų dalelių filtras, ką patvirtina MB „Autokeka“ 2018-12-20 išduota pažyma. Informuojama, kad automobilio variklio valdymo kompiuterinė programa perprogramavimui perduota UAB „Signalas LT“ specialistams. Pažymoje nurodyta, jog atlikus programavimo ir remonto darbus, automobilio gedimo pašalinti nepavyko, dūmingumas nedingo, todėl klientui buvo paaiškinta, jog dūmingumą sukelia akivaizdus automobilio variklio defektas bei būtinas variklio ardymas ir remontas (el. b., t. I, psl. 195).

12. 2017-10-10 automobilio variklio valdymo kompiuterinis blokas perduotas perprogramavimui pagal individualią veiklą dirbančiam D. N., kuris remonto veiksmus patvirtino 2018-12-20 pažyma. Tiek pažymoje, tiek duodamas parodymus kaip liudytojas byloje D. N. patvirtino, jog automobilio valdymo blokas buvo pakeistas, t.y. valdymo bloko pagaminimo data 2013 metai, o automobilio pagaminimo data 2008 metai, taip pat vizualiai matyti jog variklio valdymo blokas jau buvo ardytas ir galėjo būti atliktas programavimas. Paaiškino teismui, kad jis atliko užduotį, kurią suformulavo autoservisas MB „Autokeka“, t.y. išjungė kompiuteryje DPF filtro funkciją (el. b., t. I, psl. 194).

13. 2017-10-17 atlikta automobilio variklio ir kompiuterinės programos diagnostika autoservise IĮ „Gargždų dyzelių servisas“ (ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad IĮ „Gargždų dyzelių servisas“ ieškovė įvardija kaip UAB „Kuro aparatūra“, t.y. tas pats autoservisas), ką patvirtina 2018-12-19 išduotas defektavimo, darbų atlikimo aktas. Nurodyta, kad kreiptasi į autoservisą, nes „variklis stipriai metė dūmus“. Atlikus kompiuterinę diagnostiką paaiškėjo, jog variklio kompiuterinė programa veikia tinkamai, padaryta išvada, jog dūmingumą lemia variklio mechaniniai defektai (el. b., t. I, psl. 196).

14. 2017-10-24 ieškovė pirmą kartą raštu, t.y. elektroniniu laišku, informavo atsakovę apie transporto priemonės trūkumus, t.y. apie tai, jog „automobilio DPF filtras visiškai užsikišęs, nebepasidaro regeneracijos, teko išprogramuoti, mašinoje įstatytas 2014 metų kompiuteris, variklis dūmija, kai atšalo oras iš ryto mašina nedirba normaliai ir dūmija, autoservisas UAB „Kuro aparatūra“ aiškinasi savaitę kas darosi su automobiliu, buvo išimti visi purkštukai testui, siūlo perrašyti kompiuterį į gamyklinius parametrus“ (el. b., t. I, psl. 14).

15. 2017-11-27 automobilis tikrintas UAB „Silberauto“ remonto dirbtuvėse, siekiant pamatuoti automobilio kompresiją, variklis dūmino. Nukrypimų nuo gamintojų reikalavimų nenustatyta, pakeistos pakaitinimo žvakės, dūminimas sumažėjo, tačiau neišnyko, nustatyta pašalinė intervencija į variklio valdymo bloką. Dalis pažymos priedų pateikta ne valstybine kalba, todėl teismas vertina, tik aiškią suprantamą valstybine kalba pateiktą informaciją ar duomenis. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad tikrinimo metu automobilio rida buvo 178390 km (el. b., t. I, psl. 166-179).

16. 2017-12-01 ir 2017-12-11 ieškovė elektroniniais laiškais teikė informaciją atsakovei apie autoservisuose atliktus darbus ir išvadas, be to pažymėjo, kad automobilis ieškovei nuostolingas, nurodo pagrindinį automobilio trūkumą – dūminimą (el. b., t. I, psl. 15-17).

17. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2018 m. gruodžio pabaigoje ieškovė nuvežė automobilį atsakovei ir paliko UAB „Autolygis“ aikštelėje tikėdamasi, jog atsakovė prisiims atsakomybę ir pašalins automobilio trūkumus.

18. 2017-12-22 UAB „Autolygis“ prašymu atlikta automobilio diagnostika servise UAB „Dimanta“. Atlikus diagnostiką nustatyta, kad variklio kompiuterinė programa neatitinka užduotų gamintojo parametrų, oro srauto praeinamumas viršijo normas dešimt kartų, dėl ko purkštukai dozuoja per didelį kuro kiekį ir variklis negali dirbti tinkamai pagal gamintojo užduotas normas. Nustatyta pagal parametrus, jog suodžių filtras ir katalizatorius gali būti pašalinti. Paaiškinta, jog automobilio negalima eksploatuoti su tokia netinkama variklio valdymo programa, kas ir lemia dūmingumą. Eksploatuojant tokį automobilį variklis dėvisi nepataisomai (el. b., t. I, psl. 140).

19. Nuo 2018-01-24 iki 2018-03-30 šalys susirašinėja elektroniniais laiškais, ieškovei siekiant kompensacijų ar kompromiso su atsakove bei dėl eigoje vykstančių automobilio remonto darbų (el. b., t. I, psl. 18-29).

20. 2018 m. vasario mėnesio atliktus automobilio patikrinimus ir vertinimus patvirtina UAB „Atema“ paaiškinimas, pagal kurį transporto priemonės variklio eksploatavimas su netinkama variklio valdymo kompiuterine programa lėmė ne tik didesnį variklio dūmingumą, variklio netinkamą veikimą, bet ir greitesnį mechaninį variklio nusidėvėjimą (el. b., t. I, psl. 132).

21. 2018-03-02 UAB „Atema“ pažyma patvirtina, kad reikalingas pilnas variklio remontas (el. b., t. I, psl. 30).

22. 2018-03-22 atliktas automobilio variklio ardymas. Variklio ardyme dalyvavo BĮ UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ specialistas dr. V. V., kurio ieškovė prašė nustatyti automobilio variklio techninę būklę ardant ir pateikti specialisto išvadą. Į bylą pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl transporto priemonės Mercedes-benz C320, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio techninės būklės“ nurodytos tokios specialisto išvados (el. b., t. I, psl. 32-50):

„I. Ardant automobilio „Mercedes-Benz C320“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) variklį nustatyta, kad jis buvo remontuotas iki parduodant UAB „Imporas“.

II. Variklio remontas atliktas nekokybiškai, nesilaikant techninių reikalavimų, siekiant laikino variklio veikimo, t.y.:

a. sudėti seni, naudoti, su pleišėjimosi žymėmis stūmokliai;

b. alkūninis velenas nušlifuotas remontiniam (-0,25 mm) dydžiui;

c. naujai įstatyti remontiniai įdėklai jau su dėvėjimosi požymiais;

d. paliktos senos dėvėtos grandinės;

e. cilindrų veidrodinis paviršius primityviai honinguotas.“

23. Į bylą pateiktos sąskaitos faktūros patvirtina, kad automobiliui 2018 m. balandžio mėnesį atliktas remontas: pakeistas automobilio variklis. Ieškovė pateikė patirtas automobilio remonto (1469,95 Eur), naujai įdėto automobilio variklio (1815 Eur) ir specialisto išvados surašymo (484 eur) išlaidas, viso 3768,95 Eur, kurias prašo priteisti iš atsakovės (el. b., t. I, psl. 52-56).

24. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad pakeitus automobilio variklį, ieškovė yra patenkinta automobilio veikimu.

Ginčo esmė.

Byloje kilo ginčas dėl parduoto naudoto automobilio kokybės, ieškovei įrodinėjant, kad pirkimo-pardavimo sutarties metu atsakovė nuslėpė automobilio variklio trūkumus, dėl netinkamo variklio darbo automobilis nuolat dūmino, dėl ko galiausiai teko keisti variklį, o atsakovei priešingai įrodinėjant, kad pirkimo-pardavimo metu automobilis buvo techniškai tvarkingas, o būtent pati ieškovė neatsakingu elgesiu, neleistinai remontuodama automobilį pakenkė tinkamam variklio veikimui ir šis greičiau susidėvėjo.

Dėl ginčui taikytinų teisės normų.

Ieškovė ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsniu, reglamentuojančiu daiktų kokybės reikalavimus. Taip pat 6.327 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Iš esmės ieškovė savo teises gina CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu teisių gynimo būdu, prašydama atlyginti nuostolius, susidariusius pirkėjui ištaisius parduoto automobilio trūkumus.

Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 str. 1 d.). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama. Nuostatos dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Pažymėtina, kad sudarydamas naudoto automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, pirkėjas turėtų būti itin atidus ir prieš įsigydamas prekę pasinaudoti daikto patikrinimo teise, t. y. norėdamas įsitikinti, kad prekė neturi paslėptų ar neaptartų trūkumų, patikrinti jį automobilių servise. Išaiškėjus sutarties sudarymo metu neaptartiems automobilio trūkumams, pirkėjas pirmiausia turėtų raštu kreiptis į pardavėją ir nurodyti konkretų reikalavimą, o pardavėjas privalo pateikti motyvuotą atsakymą. CK 6.327 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka.

Taigi, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių šalių pirkimo – pardavimo santykių turinys vertintinas vadovaujantis anksčiau nurodytomis parduodamų daiktų kokybę ir pardavėjo bei pirkėjo teises bei pareigas nustatančiomis teisės normomis, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimai, keliami ginčo daiktui, yra tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, ar apie tokius reikalavimus galima spręsti ir iš kitų aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į pirkėjo ir pardavėjo elgesį ikisutartinėje ir sutartinėje stadijose.

Dėl įrodinėtinų byloje aplinkybių, bei įrodinėjimo naštos pasiskirstymo.

Šioje byloje atsakovė pardavė ieškovei ne naują daiktą, o naudotą automobilį, kurio pirmos registracijos metai yra 2008 metai. Ieškovė pirko naudotą automobilį, turėdama tikslą jį naudoti savo poreikiams, todėl ji pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir važiuos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartyje Nr.e3K-3-307-10/75 nurodoma, kad CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Taigi ieškovė teigdama, kad įsigytas daiktas neatitiko kokybės reikalavimo, turėjo įrodyti jo trūkumus, kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu ji nežinojo ir jai negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas - šioje byloje atsakovė.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Nagrinėjamu atveju, ieškovės pagrindinės įrodinėjimo priemonės dėl jai parduoto netinkamo daikto yra pažymos iš autoservisų, atsakovei siųsti elektroniniai laiškai ir specialisto V. V. išvada dėl nekokybiško variklio, taip pat šalių ir liudininkų paaiškinimai. Nustatytas faktas, kad pirma rašytinė pretenzija (informavimas raštu apie automobilio remontus) atsakovei išsiųsta po pusantro mėnesio nuo automobilio įsigijimo. Šiame 2017-10-24 laiške atsakovė informuojama apie jau atliktus automobilio remonto daiktus. Tačiau teismas vertina ir nustatinėja šalių elgesį ir iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei iki pirmosios pretenzijos dėl nekokybiško daikto.

Atsakovė teismo posėdžių metu patvirtino, jog yra profesionali automobilių pardavėja, prekiauja iš užsienio valstybių pirktais naudotais automobiliais, juos atvežus į Lietuvą, įvertina, apžiūri, remontuoja, o atlikdama remonto darbus daug bendradarbiauja su automobilius remontuojančia UAB „Autokeka“. Paaiškino, kad ieškovės įsigytas automobilis parvežtas iš Prancūzijos ir atsakovės buvo valdomas apie du mėnesius. Iki automobilio pardavimo atsakovė atliko smulkius remonto darbus: sutvarkė automobilio navigacijos ekraną ir pakeitė kuro padavimo žarneles. Nurodė, kad apie aukščiau paminėtus automobilio taisymus buvo informavęs ieškovę. Be to, patikino, kad kiekvienam pirkėjui išaiškina, jog automobiliai yra naudoti ir atsakovė negali duoti garantijų, kad jie veiks be jokių trikdžių. Atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų nėra, tačiau ieškovė neneigia aplinkybių, kad ieškojo pirkti ne naujos transporto priemonės ir rado patinkančią pas atsakovę, taip pat neneigė nurodytų aplinkybių, kad jai buvo žinomi nurodyti automobilio trūkumai dėl automobilio navigacijos ekrano ir kuro padavimo žarnelių. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė turėjo galimybę išbandyti automobilį prieš Sutarties sudarymą. Ieškovė atsakovei buvo nurodžiusi, kad ieško automobilio darbo reikalams, be to įspėjo apie ketinimą pasinaudoti lizingu, todėl atsakovė suteikė galimybę net kelis kartus atvykti apžiūrėti automobilio ir jį išbandyti. Šalys nekelia ginčo dėl nustatytų aplinkybių, jog ieškovei buvo duoti automobilio rakteliai ir ji automobilį nuvežė patikrinimui į savo pasirinktą autoservisą UAB „Hokla“. Iš nurodytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad ieškovės apsisprendimas įsigyti automobilį buvo gerai apgalvotas, įvykęs ne per vieną ir tą pačią dieną, įvertinus finansines galimybes ir parduodamo automobilio komplektaciją, savybes, techninę būklę.

Pasirašius Sutartį šalys Sutarties 6 dalyje susitarė dėl garantijų parduodamam turtui, o automobiliui atlikta privaloma technikinė registracija. Ieškovės argumentai, kad technikinė apžiūra atlikta paviršutiniškai, jog atsakovė automobilio pardavimo metu ir taip pat atsakovei vežant transporto priemonę technikinės apžiūros atlikimui gudravo, galimai naudojo alyvą skystinantį „daktarą“, kuris laikinai mažina dūminimą yra atmestini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti. Iš technikinės apžiūros rezultatų kortelės nustatyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, paneigiančių UAB „Transkona“ Klaipėdos techninės apžiūros įmonės techninės apžiūros rezultatų duomenis, pagal kuriuos automobilio dūmingumas buvo 0,00, bei nenustatyta automobilio trūkumų, dėl kurių nebūtų tinkamas naudoti.

Ieškovės nurodomi argumentai, kad jau nuo kitos dienos perdavus jai automobilį šis buvo netinkamas naudoti, nes stipriai „dūmino“, grindžiami 2017-09-09 UAB „Hokla“ sutarties – užsakymo informacija. Šalys teikdamos paaiškinimus byloje nurodė, kad dėl nurodytų automobilio trūkumų ieškovė iš karto informavo atsakovę telefonu, buvo susitarta apžiūrėti automobilį. Šalių teigimu, tikslaus laiko nepamena, bet tai buvo 2017 m. rugsėjo vidurys kai UAB „Atema“ servise atlikta automobilio diagnostika, ir nustatyta, kad atsilaisvinę kuro žarnelių varžtai, todėl jie buvo priveržti, atlikta filtro regeneracija, darbai atlikti neatlygintinai, pardavėjui reaguojant į pirkėjo pateiktą informaciją. Teismas konstatuoja, kad pirmomis automobilio įsigijimo dienomis šalys bendradarbiavo, atsakovas geranoriškai reagavo į pateiktą informaciją dėl UAB „Hokla“ nustatytų automobilio trūkumų ir juos ištaisė neatlygintinai. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje UAB „Hokla“ 2017-09-09 nustatyti automobilio trūkumai nebuvo esminiai dėl kurių automobilis negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį:

1. nustačius, kad dyzelinas bėga pro žarneles variklio skyriuje, atsakovė šį trūkumą ištaisė, tačiau šalys neanalizavo ir neįrodinėjo kokios šio trūkumo atsiradimo priežastys ir laikas. Vertintina tai, kad nei prieš pirkimo-pardavimo sutartį apžiūrint automobilį UAB „Hokla“, nei technikinės apžiūros metu šis trūkumas nebuvo nustatytas, taip pat vertintina ieškovės pateikta informacija, jog keitė automobiliui tepalus pirmą dieną nuo faktinio automobilio perdavimo ieškovei, todėl teismas įvertinęs įrodymų visumą dėl šio trūkumo konstatuoja, kad automobilis neturėjo nurodyto trūkumo Sutarties sudarymo metu, o dyzelino bėgimas pro žarneles variklio skyriuje galimai įtakotas ieškovės priimtų sprendimų. Ieškovei nepateikiant į bylą įrodymų, paaiškinimų dėl automobilio eksploatavimo pirmąją dieną, teismas negali detaliai pasisakyti dėl nurodyto trūkumo atsiradimo priežasčių.

2. nustačius, kad pasikišęs kietųjų dalelių filtras, automobilis meta dūmus, atsakovė pasiūlė atlikti filtro regeneraciją (išdeginimą), o vėliau ieškovė galėjo svarstyti apie filtro keitimą, išplovimą ar pasirinkti kitus remonto variantus. Šioje byloje vertintina tai, kad ieškovė įsigijo 2008 metų naudotą automobilį, kurio rida Sutarties sudarymo metu buvo 176000 km, automobilis tikrintas ieškovės pasirinktame autoservise, todėl ieškovei nebuvo kliūčių tikrinti filtro užsikišimo lygį prieš įsigyjant automobilį, kas buvo atlikta tame pačiame pasirinktame servise po kelių dienų. Pažymėtina, kad kiekvienam vairuotojui žinomos aplinkybės, jog ilgą laiką naudojant transporto priemonę, didėjant ridai, kietųjų dalelių filtras kemšasi ir vėliau jį reikia keisti, todėl įsigyjant naudotą automobilį atidus pirkėjas turi įvertinti automobilio nusidėvėjimą, ridą, numatomus filtro ar kitų automobilio detalių keitimus, kuriuos lemia būtent automobilio naudojimo terminas ir intensyvumas ir įvertinęs būsimas išlaidas automobilio eksploatavimui nuspręsti įsigyti siūlomą automobilį ar ne. Nagrinėjamu atveju ieškovei buvo suteikta galimybė tikrinti automobilį autoservise ir įvertinti jo būklę, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovei buvo žinoma, jog įsigyjamo automobilio kietųjų dalelių filtras buvo nenaujas, pasikišęs, atsakovei nebuvo kilusi pareiga parduoti automobilį su nauju kietųjų dalelių filtru, o jei šalys būtų sutarę dėl naujo filtro automobilyje, tai atitinkamai būtų įtakoję automobilio įsigijimo kainą.

Įvertinus pradinius ieškovės nurodytus automobilio trūkumus matyti, kad ieškovė automobilį galėjo eksploatuoti, trūkumai nebuvo esminiai, dėl kurių automobilis nebūtų naudojamas pagal paskirtį, trūkumai Sutarties sudarymo metu nebuvo slepiami, o kietųjų dalelių filtro didesnį pasikišimą, lyginant su technikinės apžiūros metu nustatytu 0,00 dūmingumu, galėjo lemti pasirinktų naujų tepalų kokybė, oro sąlygos, variklio apsukos, kitos priežastys dėl kurių teismas nemato pagrindų pripažinti atsakovės elgesį nesąžiningu slepiant nurodytus automobilio trūkumus Sutarties sudarymo metu.

Ieškovė nurodo, kad po to kai atsakovė šalino jos nurodytus automobilio veikimo trūkumus, pagrindinė problema – dujų kvapas automobilio salone, t.y. netvarkinga dujų išmetimo sistema – neišnyko, vėl užsidegė lemputė dėl variklio gedimo „check engine“, dėl ko ieškovė kreipėsi į kitus autoservisus. Nuo 2017 m. spalio iki 2018 m. kovo skirtinguose autoservisuose ieškant automobilio netvarkingos dujų išmetimo sistemos priežasčių, galiausiai nustatyta, kad automobilio variklis yra nusidėvėjęs, turi didelių trūkumų, dėl ko automobilis negali būti tinkamai eksploatuojamas, būtina keisti variklį.

Per nurodytą šešių mėnesių laikotarpį, ieškovė nuolat informuodavo atsakovę apie automobilio būklę elektroniniais laiškais, tačiau iš laiškų turinio negalima nustatyti ko konkrečiai ieškovė reikalaudavo iš atsakovės ir dėl kokių konkrečių automobilio trūkumų kreipiasi (2017-10-24 laiške informuoja apie autoserviso siūlymą perrašyti variklio valdymo kompiuterį į gamyklinius parametrus; 2017-12-01 informuoja, kad siūloma keisti valdymo bloką ir variklio tarpines; 2017-12-11 informuoja apie perkaitintą motorą, nenurodant konkrečių variklio trūkumų, 2018-01-31 prašo kompensacijos už variklio remontą; 2018-02-08 pirmą kartą aiškiai nurodo, kad reikia ieškoti mechaninio gedimo variklyje) ir tik 2018-03-07 elektroniniu paštu atsakovei išsiunčia aiškią pretenziją dėl variklio remonto, reikalauja padengti remonto išlaidas. Atsakovei nereaguojant į reikalavimus, ieškovė pateikė ieškinį teismui.

Pagrindinis įrodymas, kuriuo remiantis ieškovė teigia, kad Sutarties metu automobilis buvo parduotas su trūkumais – nekokybišku varikliu, yra specialisto V. V. išvada. Pagal specialisto išvadą 2018 m kovo 22 d. išardžius automobilio variklį nustatyta, kad jo būklė bloga, automobilio variklis jau buvo remontuotas. o remontas atliktas nekokybiškai. Teismas sutinka su specialisto išvada dėl variklio techninės būklės, tačiau tokia išvada neįrodo ir nepaaiškina, kada ir kur buvo remontuotas variklis, neįrodo, kad Sutarties metu atsakovei buvo žinoma apie variklio trūkumus ir šie trūkumai nuo ieškovės buvo nuslėpti ir taip pat neįrodo, kad būtent dėl nekokybiško variklio remonto nebuvo galima toliau eksploatuoti automobilio. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu apklausiant liudytoją V. V., šis patvirtino, kad jis vertino tik patį variklį, tačiau jam nebuvo žinomos visos automobilio remonto aplinkybės. Liudytojas patvirtino, kad variklio veikimui, dėvėjimuisi didelę įtaką daro tinkamas kuro padavimo į variklį sureguliavimas, todėl posėdžio metu liudytojui paaiškėjus aplinkybėms, kad automobiliui, kurio variklį jis tyrė, buvo pašalintas DPF filtras ir išjungta DPF filtro funkcija valdymo kompiuteryje, jo nuomone išvados galėjo būti visai kitokios. Atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, autoservisų pažymos, taip pat patvirtina aplinkybes, kad būtent ieškovės apsisprendimas dėl automobilio dūminimo 2017 m. spalio mėnesį pašalinti DPF filtrą, išjungti filtro kompiuterinę programą galėjo įtakoti ypač greitą ir nepataisomą variklio dėvėjimąsi. Liudytojo J. U., kuris yra UAB „Atema“ direktorius, paaiškinimais nustatyta, kad jeigu netinkamai sureguliuota variklio valdymo programa, netinkamai paduodamas kuras į variklį, o minėtu atveju automobilio diagnostikos metu buvo nustatyta, kad oro srauto praeinamumas viršija normas dešimt kartų, tai automobilio su tokia netinkama variklio valdymo programa negalima eksploatuoti, greitai gadinasi automobilio variklis, perkaista. Ieškovė teigia, kad automobiliu beveik nesinaudojo, nes dėl jo trūkumų tai buvo neįmanoma, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vien per pirmus du su puse mėnesio nuo Sutarties sudarymo automobilis nuvažiavo virš 2000 km (rida Sutarties sudarymo metu 176000 km, rida 2017-11-27 178390 km), vėlesnės automobilio ridos ieškovė į bylą neteikė. Be to teismas vertina ir pačios ieškovės elgesį, kuri tiek atsakovei keldama pretenzijas dėl automobilio, tiek teismui teikdama įrodymus ir paaiškinimus vengė atskleisti duomenis kokiam servise ir kada buvo atliktas automobilio mechaninis DPF filtro pašalinimas, išjungta valdymo kompiuteryje DPF filtro funkcija, nenurodant tokio automobilio remonto pasirinkimo priežasčių ir kuris neatitinka Lietuvos techninės apžiūros centruose nustatytų automobilio techninės būklės reikalavimų.

Taigi įvertinus ieškovės ir atsakovės pateiktus įrodymus, paaiškinimus, liudytojų parodymus teismas nenustatė konkrečių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Sutarties sudarymo metu ieškovei buvo parduotas netinkamos kokybės automobilis, nenustatyti įrodymai, paneigiantys UAB „Transkona“ Klaipėdos techninės apžiūros įmonės techninės apžiūros rezultatų duomenis. Priešingai, nustatyti pačios ieškovės sprendimai remontuoti automobilį savo pasirinktu būdu savo pasirinktuose autoservisuose apie tokį remontą neinformuojant pardavėjo, eksploatuoti automobilį su netinkama valdymo programa ir taip užkertant kelią ateityje šalims objektyviai ir tiksliai nustatyti tikrąsias variklio sugedimo priežastis.

Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovė pardavė kokybišką automobilį, atitinkantį įprastus tokiems automobiliams keliamus kokybinius reikalavimus, kuris galėjo būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį ir kurio kokybė byloje nėra paneigta jokiais kitais leidžiamais įrodymais, todėl ieškovė neturi teisėto pagrindo reikalauti iš atsakovės atlyginti jos po pusės metų nuo Sutarties sudarymo patirtas variklio remonto išlaidas, ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 1860 Eur (el. b., t. II, psl. 15-19). Ieškinį atmetus atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Imporas“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Imporas“ 1860 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autolygis“ naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Justė Visakavičienė