- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- I1-1431-809/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03941-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoje pareiškėjui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), todėl nuolat koreguotinas ir taikomas ilgalaikis gydymas. Paaiškina, kad 2019 m. vasario 8 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir iki 2019 m. kovo 7 d. buvo laikomas vienutėje, cokoliniame aukšte. Pažymi, jog 2019 m. vasario 12 d. negavo (duomenys neskelbtini) nurodytų vaistų. Taip pat 2019 m. balandžio 2 d. buvo etapuotas į Lukiškių TI-K, kur buvo laikomas vienutėje iki 2019 m. birželio 21 d. Pareiškėjo teigimu, 2019 m. balandžio 5 d. užsirašė pas vidaus ligų gydytoją ir psichiatrą, tačiau dauguma vaistų įstaigoje nebuvo. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė nepatogumus, dvasines ir fizines kančias, orumo pažeminimą, kankinimą, nepilnavertiškumo jausmą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Nurodo, kad pareiškėjas jau kartą kreipėsi į teismą skundu dėl netinkamų laikymo sąlygų buv. Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. birželio 6 d. (administracinė byla Nr. I-3871-1047/2019, proc. 3-61-3-02040-2019-1). Pateikia duomenis apie pareiškėjo judėjimą, laikymo Lukiškių TI-K (Vilniaus PN) laikotarpius, kameras, kuriose jis buvo laikomas bei tuo metu kameroje buvusių žmonių skaičių tokia apimtimi, kiek šie duomenys nebuvo pateikti Vilniaus PN atsiliepimuose byloje Nr. I-3871-1047/2019, t. y. pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 21 d. buvo laikomas kameroje Nr. 223 (I korpusas, cokolinis aukštas), vienas. Lukiškių TI-K skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio nuostatų.
Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Teisės aktuose nėra numatyta galimybė nuteistiesiems ar suimtiesiems pataisos namuose ar tardymo izoliatoriuose įsigyti vaistų.
Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtiną žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai pareiškėjas nurodė, jog kitoje administracinėje byloje jis kėlė kitus reikalavimus ir neprašė teismo nagrinėti dėl jo netinkamo kalinimo sąlygų – laikymo vienutėje Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. kovo 7 d. ir nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2019 m. birželio 6 d., todėl teismas būtent šitoje byloje turi išnagrinėti minėtas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. kovo 7 d. ir nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2019 m. birželio 21 d. buvo laikomas Vilniaus PN sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau – ir VAAT) administracinėje byloje Nr. I1-633-1047/2020 nagrinėtas pareiškėjo skundas dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. kovo 7 d. ir nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2019 m. birželio 6 d. pareiškėjas pateiktame skunde minėtoje byloje, be kita ko, nurodė, jog kameroje buvo laikomas vienas. VAAT 2020 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pažymėtina, jog dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (administracinė byla Nr. A-3608-629/2020), šiuo metu sprendimas neįsiteisėjęs.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I1-1431-809/2020 ir VAAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I1-633-1047/2020 ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjo skundo dalis, kurioje kildinamas neturtinės žalos atsiradimas dėl to, kad Lukiškių TI-K kameroje buvo laikomas vienas laikotarpiais nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. kovo 7 d. ir nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2019 m. birželio 6 d., vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu, nutrauktina. Teismas toliau nagrinės pareiškėjo skundo reikalavimus dėl to, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2019 m. birželio 21 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo laikomas vienutėje, bei dėl nesuteiktų vaistų.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2019 m. birželio 21 d. buvo laikomas vienutėje.
BVK 70 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. BVK 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kameroje Nr. 223 I-ame korpuse, cokoliniame aukšte. Visu ginčo laikotarpiu pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas vienas. Iš į bylą pateiktos Lukiškių TI-K kamerų, kuriose laikomi suimtieji ir nuteistieji, ploto lentelės matyti, jog kameros Nr. 223 plotas yra 6,83 kv. m, leistinas asmenų skaičius kameroje, kai užtikrinamas minimalus 3,6 kv. m gyvenamasis plotas asmeniui yra 1. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl minimalaus gyvenamojo ploto užtikrinimo. Nors pareiškėjas nurodo, kad buvo laikomas vienutėje, tačiau nenurodė, ar dėl to kreipėsi į įstaigos administraciją. Byloje pateikti pareiškėjo skundai (prašymai), kuriais jis kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau nenustatyta, jog dėl to, kad buvo laikomas vienutėje kreipėsi į įstaigos administraciją. Teismo nuomone, pareiškėjas deklaratyviai ir abstrakčiai nurodė, jog buvo laikomas vienutėje, tačiau nenurodė, kokie neigiami veiksniai dėl to kilo, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo vienutėje kreipėsi į Lukiškių TI-K. Darytina išvada, jog Lukiškių TI-K neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o abstraktaus pobūdžio teiginiai nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2019 m. vasario 12 d. negavo (duomenys neskelbtini) nurodytų vaistų. Taip pat 2019 m. balandžio 5 d. pareiškėjas užsirašė pas vidaus ligų gydytoją ir psichiatrą, tačiau dauguma vaistų įstaigoje nebuvo.
Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o 3 dalyje nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Remiantis šio įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Taigi, visų pirma, ginčams dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o visų antra, tokio pobūdžio ginčai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.
Įvertinęs tai, teismas pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl pareiškėjo manymu netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, t. y. dėl nesuteiktų vaistų, palieka nenagrinėtiną, nesilaikius tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, kai dar galima pasinaudoti ta tvarka (ABTĮ 105 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjui išaiškintina, kad nesutikdamas su nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka priimtu sprendimu galės Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo nepatogumais, dvasinėmis ir fizinėmis kančiomis, orumo pažeminimu, kankinimu, nepilnavertiškumo jausmu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių didesnį pareiškėjo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, vertintinų kaip pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl jo skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Administracinę bylą Nr. I1-1431-809/2020 pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundo reikalavimų dalį laikotarpiais nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. kovo 7 d. ir nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2019 m. birželio 6 d. (dėl laikymo vieno kameroje) nutraukti.
Skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl, pareiškėjo manymu, netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, palikti nenagrinėtą.
Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.