Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam D. K., jo atstovui advokatui Mantui Žalnieriūnui, įstatyminei atstovei J. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. N. (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., D. L. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ji, 2016-05-29 apie 00.30 val., Bajorų Sodų 17-oji gatvėje, Vilniuje, esant viešoje vietoje ir stebint kitiems asmenims, įžūliu elgesiu, bei veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. konflikto metu, priėjo prie nukentėjusiojo D. K. ir be jokios priežasties sudavė 10 smūgių į galvos sritį kumščiu ir delnu, tokiu būdu sukeldama D. K. fizinį skausmą.

D. L. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2016-05-29 apie 00.30 val., Bajorų Sodų 17-oji gatvėje, Vilniuje, rodydamas aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, bei nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, veikdamas be jokios priežasties, t. y. konflikto metu, kuris kilo tarp nukentėjusiojo D. K. ir J. N., priėjo prie pastarojo ir sudavė nemažiau kaip 6 smūgius kumščiu į galvos sritį, tokiu būdu pataikydamas į akį ir į kitas vietas esančias veide, tačiau po smūgių D. K. pradėjo bėgti, bet jis (D. L.) už 100 metrų pastarąjį pasivijo ir sudavė dar nemažiau kaip 10 smūgių kumščiu į galvos sritį, tokiu būdu pataikydamas į nosį, po ko nukentėjusysis D. K. trumpam prarado sąmonę, o atsigavęs pasislėpė draugės name, tokiu būdu D. K. buvo padarytos kairės akies viršutinio voko, kairės akies apatinio voko poodinės kraujosruvos, kairės akies ragenos nubrozdinimai, kairės akies obuolio sumušimas, nosikaulių lūžis, dešinio žasto odos nubrozdinimai, dešinio kelio poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, dešinio kelio odos nubrozdinimas, tokiu būdu tyčia dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. N. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad neatsimena kada čia buvo, dėl laiko negali tiksliai atsakyti, jai atrodo, kad įvykis buvo vasarą. Ji, J. N. buvo pas ją su D. D. K. apie ją, J. N. negerai šnekėjo, draugai pasakojo. D. K. papuolė jai, J. N. po ranka ir ji buvo pikta. D. K. išėjo iš draugės, tai buvo Bajoruose. Sutiko D., pastarasis buvo su I. Ji, J. N. D. pradėjo mušti, trenkė porą kartą į veidą, tiksliai neatsimena, D. bandė su ja pasišnekėti. Ji, J. N. sudavė D. K. su kumščiu ir su plaštaka. Toliau D. bandė kelti prieš ją, J. N. ranką ir D. L. bandė ją ginti. Kai ji, J. N. užsipuolė D., ji stovėjo šalia. Ir tada kai bandė D. pakelti prieš ją, J. N. ranką D. ją gynė, pastarasis trenkė D. į veidą. Kaip ten buvo nelabai žiūrėjo. Kiek kartų trenkė nematė. D. pradėjo bėgti. Tada nuo jos, J. N. ir nuo D. gavo į veidą. Ji, J. N. iš rankos D. sudavė, pastarasis nepargriuvo. Nematė kiek kartų D. sudavė. Buvo tamsu, nematė sužalojimų. D. bėgo nuo jų veiksmų. Po to ji, J. N. nuėjo namo ir D. kartu su ja. Kai pirmą kartą D. pabėgo porą metrų tada pastarąjį pasivijo. D. kalbėjo, kad nemuštų kai ji, J. N. sudavė. Ar aplink buvo žmonių neatsimena. Ją, J. N. bandė sustabdyti D. Aplink buvo tamsu, neapšviesta vieta. Kai ji, J. N. sudavė, tada D. pabėgo. D. buvo išgėręs. Ji, J. N. nesusitaikė su D. Dėl veikos gailisi. Reikia mažiau apie ją, J. N. šnekėti. D. negražiai šnekėjo jos, J. N. draugams, kad šokia ir tokia. Pasak J. N., ji sukėlė D. fizinį skausmą. Nepripažįsta civilinio ieškinio. Buvo nervuota, todėl nesusitvardė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. L. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad gal pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje buvo su draugais, gal 11 val. ar 12 val. vakaro. Tuo metu ėjo namo. Per vartus išėjo D. K. ir pastarojo draugė I. Jie dviese išėjo. Jis, D. L. liko su draugu ir išgirdo kaip tarp D. ir pastarojo draugės, J. įvyko konfliktas. Jis, D. L. bandė nuraminti J., D. tada užsimojo J. Jis, D. L. trenkė D. iš kojos. Daug laiko praėjo, negali pasakyti į kurias vietas. Iš dešinės pusės pataikė į dešinės pusės galvos sritį. Iš plaštakos, iš kumščio sudavė į galvos sritį. Ir dar kartą sudavė iš kumščio ir D. pabėgo. D. nubėgo 50 ar 60 m., tada jis, D. L. pasivijo D. D. pats pradėjo su juo, D. L. šnekėti. Jis, D. L. tada D. dar trenkė iš plaštakos į galvos sritį, tada pastarasis nugriuvo, o po to atsistojo ir pabėgo. Dar pribėgo D. draugė su peiliu, sakė jei jie D. ką darys, pastaroji susipjaustys. Tada dar draugas R. priėjo. Pašnekėjo. Ėjo į namus pas draugę. Užėjo pas D., dar jis, D. L. išvalė kraują. Su D. pašnekėjo, padėjo sutvarkyti namą. Buvo kraujo ir ant sienos, ir ant grindų. Dar jie parūkė, pabendravo su D. D. neturėjo jam, D. L. pretenzijų. D. pasakė, kad dėkoja, jog jį sumušė, pajuto kaip tikrai mušasi. Pasakė, kad lieka draugais, ištiesė jam, D. L. ranką. D. nebuvo praradęs sąmonę. D. kai nugriuvo ant žemės, tuo metu iš karto atsistojo ir pabėgo. Kai jis, D. L. padėjo tvarkyti D. namą, jis atsiprašė. Jis, D. L. mušė D., nes pastarasis pakėlė prieš J. ranką. Pasak D. L., su ligonių kasos ieškiniu sutinka, su nukentėjusiojo ieškiniu sutinka iš dalies, per didelė suma. Jam, D. L. buvo sulaužyti šonkauliai ir buvo sulaužytas, gulėjo reanimacijoje, net 7000 neprašė, o čia nosis tik lūžus kaip gali sutikti su tokiu ieškiniu. D. L. paaiškino, kad jis dirba Lukiškėse, uždirba 130 eurų, dar našlaičio pensija 130 eurų, dar 250 eurų gauna. Link miško viskas vyko, buvo tamsu. Tiksliai negali pasakyti dėl sąmonės praradimo. Kai jis, D. L. smurtavo aplink buvo kitų žmonių. Jis, D. L. ėjo su D. kalbėti, J. ėjo su juo. Negali pasakyti dėl sumos, net pusę tos sumos nepripažintų, pripažįsta, kad padarė žalos. Gailisi dėl įvykio.

Kadangi kaltinamieji po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padarę inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamuosius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Apklaustas 2016-11-07 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. L. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad smūgių, kiek nurodyta įtarime, suduoti nukentėjusiajam negalėjo, ir ginklo nenaudojo, net sužalojimuose nėra nurodyta, kad padaryta šautinė žaizda. Narkotikų nevartoja, psichinėmis ligomis neserga, teistas buvo, šiuo metu atlieka bausmę už kitą nusikaltimą Lukiškių TI-K. Dėl įvykio, kuris įvykio 2016-05-29 konkrečiai nei laiko, nei datos nurodyti negali, bet tai galėjo būti įtarime nurodytu laiku. Minėtą dieną su savo panele J. N., bei pastarosios drauge E. ir dar 7 jam nepažįstamais draugais, išvardinti kas ten buvo negali, nes praėjo laiko, be to pačiame įvykyje jie nedalyvavo, laiką leido Bajorų soduose. J. draugė E. tą dieną labai prisigėrė ir norėjo išsiaiškinti santykius su savo buvusiu draugu R., kurį jis, D. L. pažįsta tik iš matymo. Prašė eiti kartu su ja, nes žinojo kur jis gali būti. R. tuo metu buvo pas Indrę name Bajorų soduose, tikslaus adreso nežino. I. pažįsta tik iš matymo, priėję prie jos namo, pamatė, kad kiemo buvo ir daugiau jam nepažįstamų asmenų. Prie jų taip pat buvo priėjęs L., kurį pažįsta tik iš matymo, pastarojo duomenų neturi, ar jis galėjo matyti įvykį, nežino. E. buvo labai girta prašė, kad R. išeitų, po ko su juo aiškinosi santykius. Po to, R. pasakė, kad kažkas su juo nori išsiaiškinti santykius, jį primušti. Po kiek laiko pasirodė D. K., kurio prieš tai nepažinojo. Tuo metu, kai D. stovėjo ir apie kažką kalbėjo su L., J. pradėjo konfliktuoti su D., matė kaip D. norėjo pastarajai suduoti ar pastumi, todėl nutarė ją apginti. Pats asmeniškai nematė, kaip ši buvo sudavusi D., nes tuo metu kalbėjosi su L. Priėjęs kelis kartus D. sudavė į veidą, kiek tiksliai ir į kurias kūno vietas mušė, pasakyti negali. Po smūgių D. nugriuvęs nebuvo. Įvykio metu D. buvo neblaivus ir vos pastovėjo ant kojų. Po to nuo jo pabėgo ir pasislėpė krūmuose. Išėjęs pasakė apraminti J. Jis, D. L. dar kartą sudavė smūgį ar tai į nosį, ar tai į ausį delnu, po ko D. K. nukrito, o atsikėlęs po 5 sek. nubėgo į I. namus. Jis, D. L. jokio ginklo neturėjo, tai gali paliudyti asmenys, kurie ten buvo. Po to visi nuėjo į Indrės namus, ši pyko, valė kraują. Po to draugiškai pasikalbėjo su D., pastarasis jam, D. L. pretenzijų nereiškė, minėjo, kad į komisariatą nesikreips. Sumušė dėl to, kad norėjo apginti J., specialiai D. mušti neketino. (b. l. 74-75)

Apklaustas 2017-01-04 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. L. savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, jokio ginklo nenaudojo, buvo tik sumušęs D. K., kiek kartų, pasakyti tiksliai negali. (b. l. 78)

Apklausta 2016-08-23 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji J. N. savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes iš tikrųjų sudavė smūgius D. K., tačiau ne daugiau 5-6 kartų. Narkotikų nevartoja, yra neteista, į policijos akiratį patekusi nebuvo, alkoholį vartoja retkarčiais, psichinėmis ligomis neserga, mokosi mokykloje. D. L. pažįsta, pastarasis yra jos, J. N. vaikinas, su juo draugauja apie 7 mėnesius. Apie tai, kad D. turi problemų su policija žinojo. Bet draugaudamas su ja, J. N. pastarasis pasitaisė, šiuo metu D. yra suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje. 2016-05-28 vakare buvo kartu su savo vaikinu D. ir kitais iš matymo pažįstamais draugais, leido laisvalaikį Bajorų soduose, jos, J. N. senelių sodyboje. Vėlai vakare galimai jau 2016-05-29 apie 12 val. nakties ėjo pasivaikščioti ir pastebėjo, kad šalia esančiame name yra kompanija jiems irgi pažįstamų asmenų, tarp kurių buvo ir D. K., kuri pažįsta apie tris metus. Su pastaruoju buvo tiesiog pažįstami, jokie santykiai jų nesiejo. Apie du metus, D. apie ją, J. N. negražiai kalbėjo, tai sakė ir bendriems jų pažįstamiems. Jai, J. N. nusibodo, tai kad D. ant jos stumia, todėl kai D. pamatė nutarė pagaliau su juo pašnekėti ir viską išsiaiškinti. Todėl D. ir kitiems pastarojo draugams būnant prie kiemo vartų priėjo prie jo ir pradėjo klausti kodėl jis taip elgėsi, ką jis tuo metu pasakė nepamena, bet tarp jų kilo konfliktas, kurio metu ji, J. N. D. sudavė ne daugiau kaip 5-6 kartų delnu, į kurią vietą neatsimena. Ar D. tada kažką pasakė nepamena, tada pastarasis bandydamas apsiginti norėjo jai, J. N. trenkt, tai pastebėjo jos vaikinas D. ir priėjęs prie jo sudavė tris smūgius, vieną iš kojos, kitus du iš rankos, kur pataikė nematė. Kiti įvykyje dalyvavę asmenys į jų konfliktą nesikišo. Tada D. pradėjo bėgti, o D. iš paskos, jie nubėgo kažkur apie 700 metrų į laukus, negalėjo matyti kas ten įvyko tik matėsi, kaip D. pavijęs D. sudavė dar smūgių, tačiau kur nesimatė. Ar turėjo D. rankose ginklą, nematė. Po įvykio išsiskyrė, apie tai, kad D. kreipsis į komisariatą nieko nesakė. Po šio įvykio D. nematė. (b. l. 62)

Apklausta 2017-01-05 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji J. N. savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, kiek tiksliai sudavė smūgių D. K. nepamena, pasilieka prie anksčiau duotų parodymų. (b. l. 65)

Apklaustas 2016-05-29 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. K. parodė, kad 2016-05-29 naktį buvo pas pažįstamą draugę (duomenų nežino) name, esančiame Bajorų sodų g., tikslaus adreso nežino. Apie 01.00 val. nakties jie trise stovėjo ant keliuko šalia minėto namo, kai priėjo grupė jaunuolių, kurie jį, D. K. be jokios priežasties ėmė mušti. Po pirmo smūgio į kairę akį jis, D. K. prarado sąmonę ir daugiau nieko neatsimena. Atsibudo ryte ir nieko negalėjo prisiminti. Ryte į Bajorus atvyko jo, D. K. mama ir nuvežė jį į Santariškių ligoninę, kur jam buvo nustatyti kūno sužalojimai. Po apžiūros jis, D. K. buvo paleistas namo. Jį, D. K. sumušusių asmenų jis nepažįsta ir neatsimena, atpažinti jų negalėtų, pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys. (b. l. 9)

Papildomai apklaustas 2016-06-06 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. K. parodė, kad pastoviai gyvena pažymoje nurodytu adresu. Į jam, D. K. pateiktus klausimus nori parodyti, kad 2016-05-28 vakare kartu su savo draugu K. atvyko į svečius pas I., pavardės nežino, gyvenančią (duomenys neskelbtini). 2016-05-29 apie 00.30 val., prie sklypo tvoros atvyko R. buvusi panelė E., pavardės nežino, kartu su savo draugu D., D. pana J. N., A. N., ir dar trimis vaikinais, kurių jis, D. K. nepažįsta. Jis, D. K., I. ir R. priėjo prie tvoros išsiaiškinti ko jie atėjo. Už tvoros prie jo, D. K. priėjo N. ir paklausė, ar jis D. Jis, D. K. atsakė, kad taip. N. iš karto pradėjo mušti jį, D. K., sudavė jam apie 10 smūgių į galvos sritį kumščiu ir delnu. Smūgiuodama, N. šaukė, kad „tu dabar atsiimsi už viską, ką sakei“. Jis, D. K. N. sakė, kad „iš pradžių išklausytų“, tačiau pastaroji jo neklausė. Tikėjosi, kad N. nustos jį, D. K. mušti, tačiau to nepadarė, jis ją patraukė. Tada priėjo N. vaikinas D., kuris sudavė apie 6 smūgius kumščiu į galvos sritį. Jis, D. K. pradėjo bėgti, tačiau už 100 metrų jį pavijo D. kartu su nepažįstamu vaikinu. D. rankoje laikė pistoletą. D. sudavė apie 10 smūgių į galvos sritį ir jis, D. K. prarado sąmonę. Vaikinas, kuris buvo su D. nieko nedarė. Atsigavęs ir gulėdamas ant nugaros pamatė, kad D. taikosi į jį, D. K. pistoletu. Jis, D. K. staigiai, iš pradžių „keturiom“, pradėjo bėgti link I. namų. Pasigirdo šūviai, jų buvo apie penkis, viena kulka kliudė dešinę ranką. Atbėgęs prie I. namų, šoko per tvorą, nuėjo praustis, I. jam, D. K. padėjo. Būdamas antrame aukšte išgirdo, kad atėjo jo, D. K. skriaudikai. R. prasidėjo epilepsijos priepuolis. Jam, D. K. nusileidus į apačią, prie jo priėjęs D. ir prašė, kad nerašytų pareiškimo, rodė pistoletą. Kai viskas nurimo, nuėjo miegoti. Atsibudęs ryte paskambino broliui, kad nuvežtų į ligoninę. Po įvykio I. pasakojo, kad apie 3 dienas J. nebuvo namuose. Nori parodyti, kad įvykio metu nuo E. ir J. sklido alkoholio kvapas. Prašo dėl šio nusikaltimo pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti asmenis, padariusius minėtą nusikaltimą baudžiamojon atsakomybėn. (b. l. 14)

Papildomai apklaustas 2016-12-16 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. K. parodė, kad nori papildyti ir patikslinti savo anksčiau duotus parodymus dėl įvykio, kai jį užpuolė J. N. ir D. L., o būtent patikslinti jų suduotų jam smūgių skaičių. Kaip jau minėjo anksčiau apklausoje, įvykio metu priėjusi prie jo, D. K. J. buvo agresyviai nusiteikusi, pradėjo iš karto konfliktuoti, kaltinti jį, kad apie ją negražiai kalba ir be jokios priežasties tiesiog ranka trenkė apytiksliai 10 kartų, pirmi du kartai buvo jos suduoti delnu į veidą, po to ji norėjo trenkti į veidą, tačiau jis veidą uždengė ranka, tuo metu ji tik pataikė per rankos alkūnę kelis kartus, po to kai jis nuleido ranką, tai ji dar kelis kartus trenkė per ausį delnu. J. smūgiai nebuvo stiprūs ir sužalojimų nesukėlė, nebent tik galėjo sukelti fizinį skausmą. Sužalojimai, kurie yra nurodyti specialisto išvadoje, galėjo būti padaryti, kai jį, D. K. sumušė D. Įvykio metu D. sudavė kumščiu pirmą kartą apytiksliai apie 6 kartus į galvos sritį, tokiu būdu pataikydamas ir į akį ir kitas veide esančias vietas. Po to, kai jis, D. K. nubėgo 100 metrų, D. jį pasivijęs vėl sudavė apytiksliai 10 smūgių į galvos sritį ir tokiu būdu pataikydamas jam į nosį, dėl ko patyrė nosikaulio lūžį, ir įvykio metu buvo praradęs sąmonę. Po to buvo atsigavęs, o D. jo, D. K. atsiprašinėjo, jam stipriai bėgo kraujas, dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į med. ekspertus. Civilinį ieškinį jo, D. K. advokatas pateiks teismo nagrinėjimo metu. (b. l. 19)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad nepamena, kada tiksliai įvyko pats įvykis, bet tai galėjo būti 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje, vakare kartu su savo draugu D. K. atvyko į svečius pas jų pažįstamą I. Č., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Nakties metu prie sklypo tvoros priėjo jo, R. K. buvusi panelė E. G., pastaroji buvo akivaizdžiai labai išgėrusi, vos pastovėjo ant kojų, kartu su pastarąja buvo J. N., kurią pažįsta tik iš matymo, ir A. N., buvo dar trys vaikinai, jų nepažįsta. J. jį, R. K. iš karto užsipuolė, dėl to, kad jis nutarė išsiskirti su E., pradėjo kažką aiškinti, mušė jį, su E. jie buvo toliau nuėję į šoną ir aiškinosi santykius nors tai daryti buvo sunku, nes pastaroji buvo labai girta, visą laiką griuvinėjo, o jis keldavo. Momento kada ir dėl ko J. sudavė D. K. nematė, tai sužinojo tik iš jo paties, tik matė, kad jam sudavė J. draugas D., matomai dėl to, jog pagalvojo, kad D. muš J. Kur ir kiek kartų pirmą kartą D. sudavė D., jis, R. K. nežino, nematė, po to antrą kartą matė, kad D. sudavė į nosį D. ir ištraukęs ginklą šovė kelis kartus į pastarojo ranką. D. nubėgo per laukus iki I. namų, o jis, R. K. tuo metu pradėjo kalbėtis su D. Po to grįžo iki I. namų su D., buvo labai daug kraujo. Visi panikavo, šaukė, bandė D. valyti kraują, po to nuėjo kalbėtis su E. prie tvoros ir tuo metu jam, R. K. prasidėjo epilepsijos priepuolis, daugiau nieko papasakoti negali. (b. l. 27-28)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. N. parodė, kad apie patį įvykį nieko išsamaus papasakoti negalės, nes jame nedalyvavo ir nematė kaip buvo sumuštas D. K.. D. K. pažįsta tik iš matymo, taip pat pažįsta ir kitus įvykio dalyvius. Nepamena, kada tai tiksliai įvyko, bet tai galėjo būti 2016-05-28 ar 29-tą dieną, vakare buvo savo rajone, tai yra Bajoruose, susiskambino su draugais L. B. bei T. N., tarėsi visi susitikti prie „IKI“ parduotuvės. Kai susitiko trise, prie jų priėjo iš matymo pažįstama kompanija, kurioje buvo D. (jį matė tik porą kartų), J. N., E. G. ir dar keli nepažįstami vaikinai. Jie kažkiek kartu pastovėjo, pabendravo, po to jie išėjo, o jie trise nuėjo į parduotuvę. Išėję iš parduotuvės pakeliui vėl sutiko J., E., D. ir kitus asmenis, kurių jis, A. N. nepažįsta. Nori paminėti, kad E. buvo labai girta, vos pastovėjo ant kojų. E. norėjo nueiti išsiaiškinti su buvusiu vaikinu R. santykius, kuris tuo metu buvo pas I. namuose Bajoruose, tikslaus adreso neatsimena, tuo metu jau buvo vėlus vakaras. Jie nutarė eiti kartu su jais. Tuo metu negirdėjo jokių kalbų, kad J. eina išsiaiškinti su D. Atėjus prie I. namų, E. bandė aiškintis santykius su R., jie su L. nuėjo kiek atokiau nuo jų ir lauke stovėdami valgė čipsus, ką dar kiti, nematė. Girdėjo, kad tarp jų vyko kažkoks konfliktas, tai yra tarp R. ir E., o taip pat tarp D. ir J., tačiau jo esmės nesuprato, nes buvo pakankamai atokiau nuo jų. Tada L. nutarė išeiti namo, tuo momentu jokių muštynių nebuvo. Po to prie jų su T. priėjo E. ir pasakė, kad pametė savo telefoną, prašė jo paieškoti, jie taip ir padarė, nuėjo ieškoti telefono. Todėl momento, kai galimai J. ir D. sumušė D., matyti negalėjo. Kai grįžo, nieko nebuvo. I. sakė, kad pastarosios namuose yra daug kraujo. Nemano, kad D. turėtų ginklą, bent jau jo nerodė, taip pat negirdėjo ir jokių šūvių. Apie tai, kad D. sumuštas, sužinojo jau po visko, jo pačio tą naktį nematė. (b. l. 30)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. G. parodė, kad dėl įvykio, kuris įvykio I. namuose, tikslaus laiko kada tai įvyko galimai jau neprisimins, bet tai galėjo būti 2016-05-28 ar 29-tą dieną, vakare. Minėtą dieną, dienos metu, jie su R. K. buvo kartu pas draugus, ryte jis su ja, E. G. susipyko ir ją iš ten išvarė. Ji, E. G. išėjo labai supykusi. Tą dieną labai pasigėrė, vakare buvo susitikusi su drauge Bajorų miškuose, dar atėjo kitų pažįstamų draugų, taip pat atėjo ir jos pažįstama J. N. su savo vaikinu D., kas dar buvo nepamena, dabar nepasakys, nes tuo momentu buvo labai girta. Atsimena, kad norėjo nueiti išsiaiškinti santykius su R. Tada J. ir pastarojo draugas D., gal dar kažkas ėjo, nepamena kas, nutarė užsukti pas I., kuri gyvena netoli J., nes žinojo, kad ten gali būti R. Ji, E. G. savo veiksmų tuo metu nekontroliavo dėl to, kad buvo girta, pamena, kad prisikabino prie R., prašė išsiaiškinti santykius, R. buvo užpuolusi ir J., taip pat žino, kad J. ilgą laiką pyko ant D. K., kuris irgi buvo tą vakarą pas I. D. labai negražiai apie J. kalbėjo, apie tai pastaroji buvo papasakojusi savo vaikinui, norėjo išsiaiškinti su D. Kas ten įvyko toliau nežino, nes jai, E. G. vienu momentu pasidarė bloga ir pamena, kad ją kažkas iš pažįstamų nuvedė atokiau nuo kiemo, buvo pametusi savo telefoną, kažkas iš vaikinų jo ieškojo. Tikrai nematė tų momentų, kai buvo sumuštas D. Negirdėjo jokių šūvių ir nematė, kad D. turėtų ginklą. Atsigavusi buvo nuėjusi į I. namus, tuo metu R. atsitiko priepuolis, matė, kad kambaryje buvo bala kraujo, pakilusi antrajame aukšte pamatė sumuštą D. Vėliau buvęs jos, E. G. vaikinas R. ją apkaltino, kad čia ji dėl visko kalta, nors ji tikrai nežino kas ir kaip ten įvyko ir dėl ko. Tik jai, E. G. buvo pasakyta, kad D. sumušė J. ir D. (b. l. 25)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. Č. parodė, kad draugai ją vadine I., norėtų papasakoti visas jai žinomas aplinkybes dėl įvykio 2016-05-28/29, iš vakaro į naktį. Ji, I. Č. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), šalia jos gyvena J. N., pastaroji yra jos kaimynė, negali pasakyti, kad ji yra jos draugė, gal labiau pažįstama, anksčiau bendravo daugiau. J. turi draugą D., kurį ji, I. Č. asmeniškai pažįsta tik iš matymo. Minėtą dieną pas ją, I. Č. vakare, tikslaus laiko nepamena, buvo atėjęs D. K. ir R. K., R. nenorėjo palikti vieno, nes pastarasis tą dieną buvo labai susipykęs su E. ir su ja išsiskyrė. R. dažnai nuo nervų būna epilepsijos priepuoliai. E. tą dieną labai pasigėrė. Po kažkiek laiko į jos, I. Č. kiemą atėjo J. ir paprašė pakviesti R., klausė, kodėl jis išsiskyrė su E., prašė pakalbėti. Už tvoros tuo metu stovėjo E., pastaroji buvo labai girta, kartu buvo ir J. vaikinas ir kiti iš matymo pažįstami vaikinai. E. puolė prie R., norėjo išsiaiškinti santykius. Po to J. pamačiusi D. pradėjo prie pastarojo kabinėtis, prisiminė senas nuoskaudas ir minėjo, kad D. apie ją yra negražiai kalbėjęs bei pradėjo jį mušti, atrodo per galvą su kumščiais, vieną kartą atrodo sudavė į veidą. Kadangi ši situacija jai, I. Č. labai nepatiko, nutarė išvis išeiti. Nuėjo už kelių metrų iki savo pažįstamo draugo. Pabuvusi pas jį grįžo, nes nežinojo ar užrakino namo duris, nes visas įvykis buvo ne jos, I. Č. kieme, o už tvoros. Kai grįžo, R. buvo priepuolis, o name rado balą kraujo ir sumuštą D., pastarajam buvo berods sulaužyta nosis ir praskeltas antakis. Tada sužinojo, kad D. sumušė D. Pas D. tą dieną jokio ginklo nematė. Ji, I. Č. mano, kad D. galėjo turėti ginklą, nes matė jį maždaug prieš savaitę. Tačiau tą dieną jokių šūvių negirdėjo, ar D. galėjo šauti į D., nežino, to nematė. Dar kartą nori patikslinti, kad pačio momento, kai D. mušė D., nematė. (b. l. 33)

Specialisto išvadoje Nr. G 1688/2016(01) nurodyta, kad D. K. nustatytos kairės akies viršutinio voko, kairės akies apatinio voko poodinės kraujosruvos, kairės akies ragenos nubrozdinimai, kairės akies obuolio sumušimas, nosikaulių lūžis, dešinio žasto odos nubrozdinimai, dešinio kelio poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, dešinio kelio odos nubrozdinimas, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-05-29). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. ( b. l. 48-49)

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad J. N. viešoje vietoje – Bajorų Sodų 17-oji gatvėje, Vilniuje, įžūliai elgdamasi, t. y. konflikto metu, priėjo prie nukentėjusiojo D. K. ir be jokios priežasties sudavė 10 smūgių į galvos sritį kumščiu ir delnu, rodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tokie jos veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Kaltinamasis D. L. parodė, kad aplink buvo kitų žmonių. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamoji atliko Bajorų Sodų 17-oji gatvėje, Vilniuje, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ir turėjo teisę lankytis kiti asmenys. J. N. nusikalstamą veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų, nes iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog tokiam nusikalstamam poelgiui nebuvo priežasčių. Kaltinamoji veikė tyčia. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltinamosios prisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet jis nustatomas tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir pan. Viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Surinktų įrodymų byloje akivaizdu, kad J. N. viešoje vietoje suduodama 10 smūgių į galvos sritį kumščiu ir delnu nukentėjusiajam, bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo. Nusikalstama veika įrodyta pačios J. N. parodymais, kito kaltinamojo D. L. parodymais, nukentėjusiojo D. K. parodymais, liudytojų parodymais ir kt. bylos medžiaga.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad D. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad D. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas vertina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. Kaltinamasis dėl chuliganiškų paskatų tyčia sudavė nukentėjusiajam D. K. ne mažiau 6 smūgius kumščiu į galvos sritį, tokiu būdu pataikydamas į akį ir kitas vietas esančias veide, vėliau pasivijęs nukentėjusįjį sudavė dar ne mažiau kaip 10 smūgių kumščiu į galvos sritį, tokiu būdu pataikydamas į nosį, po ko nukentėjusysis trumpam prarado sąmonę, ko pasekoje padarė nukentėjusiajam D. K. kairės akies viršutinio voko, kairės akies apatinio voko poodinės kraujosruvas, kairės akies ragenos nubrozdinimus, kairės akies obuolio sumušimą, nosikaulių lūžį, dešinio žasto odos nubrozdinimus, dešinio kelio poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, dešinio kelio odos nubrozdinimą, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų, ir nebuvo sukelta BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę J. N., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tiriant J. N. asmenybę nustatyta, kad ji neteista, bausta administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametė, 10 klasių išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, mokosi J. I. vidurinėje mokykloje, 10 klasėje, mokyklos administracija J. N. charakteristikoje nurodė, kad J. N. dažnai vėluoja į pamokas, be pateisinamos priežasties praleido 100 pamokų, pamokų metu ne visada sukaupia dėmesį, nerimsta pati ir blaško kitus, todėl mokymosi rezultatai nėra geri, J. N. tvarkinga, bendraujant individualiai atvira, nuoširdi, gali būti paslaugi ir mandagi, ūmaus būdo, mėgstanti vadovauti, todėl ne visada geba išvengti konfliktų su mokytojais ir mokyklos darbuotojais, visgi pažymi, kad šiais mokslo metais mokinė labiau kontroliuoja savo elgesį, noriai dalyvavo socialinėje veikloje, paprašyta neatsisako padėti klasės draugams ar jaunesniems mokiniams, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. N. laisvės apribojimą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena J. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, ir mano, kad J. N. skirtina bausmė mažesnė už numatytą bausmės vidurkį.

BK 64¹ str. įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad J. N. skiriama bausmė sumažintina 1/3.

Skirdamas bausmę D. L., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tiriant D. L. asmenybę nustatyta, kad jis teistas, tame tarpe ir už analogiško nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. L. laisvės atėmimą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena D. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad D. L. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

BK 64¹ str. įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad D. L. skiriama bausmė sumažintina 1/3.

Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-01 nuosprendis, kuriuo D. L. paskirta bausmė, neįsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė šiuo metu nebendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-01 nuosprendžiu paskirta bausme.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškė 245,63 eurų civilinį ieškinį byloje. Iš byloje esančio Gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog D. K. buvo suteiktos radiologo, vaikų oftalmologo, vaikų chirurgo, kraujo tyrimo, atliekamo prieš planinę operaciją – protrombino laiko (SPA) ir tarptautinio normalizacijos santykio (INR) nustatymo, kraujo tyrimo, atliekamo prieš planinę operaciją – kraujo grupės pagal ABO antigenus ir rezus Rh (D) priklausomybės faktoriaus nustatymo, kraujo tyrimo, atliekamo prieš planinę operaciją – aktyvinto dalinio tromboplastino laiko (ADTL) nustatymo, nosies traumos ir deformacijos paslaugos, kurių paslaugos bendrai sudaro 245,63 eurų. Nukentėjusiajam paslaugos gydymo įstaigoje buvo suteikiamos tą pačią dieną po įvykio, bei praėjus keletui dienų po įvykio. Teismas vertina, jog visos šios gydymo įstaigos paslaugos, suteiktos nukentėjusiajam, tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiojo patirtais sužalojimais, todėl Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

Nukentėjusiojo D. K. atstovas advokatas M. Ž. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš D. L. priteisti nukentėjusiajam 10 000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo D. K. atstovas advokatas M. Ž. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš J. N. priteisti nukentėjusiajam 1 500,00 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Šiuo atveju D. L. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais nesunkiai sutrikdė D. K. sveikatą, dėl ko šis patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, asmens pažeminimą, stresą, savigraužą, smurtiniai veiksmai naudoti bendraamžių akivaizdoje, dėl sužaloto veido, nosies buvo sumažėjusios bendravimo galimybės, galimybė mokytis, dėl sužalojimų buvo atlikta būtina nosies atstatymo operacija, tai D. K. sukėlė papildomą skausmą, D. L. nusikaltimą nukentėjusiojo atžvilgiu padarė tyčia, įžūliais veiksmais. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis jauno amžiaus, darbingas, dirba Lukiškėse, turi daug finansinių įsipareigojimų kitose bylose. Teismas įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, į susiklosčiusią teismų praktiką atitinkamose bylose, mano, kad protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį sumažinus nuo prašomos 10 000,00 eurų iki 1500,00 eurų.

Šiuo atveju J. N. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais sukėlė D. K. fizinį skausmą, dėl ko šis patyrė fizinį skausmą ir stresą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamoji J. N. yra nepilnametė, pajamų neturi. Teismas įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, į susiklosčiusią teismų praktiką atitinkamose bylose, mano, kad protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį sumažinus nuo prašomos 1 500,00 eurų iki 200,00 eurų, kuri priteistina iš J. N., o J. N. neturint lėšų, iki ji sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, subsidiariai iš jos įstatyminės atstovės, civilinės atsakovės N. N..

Nukentėjusiojo D. K. atstovas advokatas M. Ž. byloje prašo D. K. naudai priteisti solidariai iš D. L. ir J. N. 1 200,00 eurų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamoje byloje yra pateiktas mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad 2016-06-13 J. K. pervedė advokatui M. Ž. 1 200,00 eurų už teisines paslaugas. Nukentėjusiojo D. K. atstovas advokatas M. Ž. atstovavo ikiteisminio tyrimo metu, parengė civilinį ieškinį, atstovavo teisme, byla išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį sutrumpintu įrodymų tyrimu, kaltinamoji J. N. nepilnamatė, mokosi, nedirba, savo pajamų neturi, kaltinamasis jauno amžiaus, atlieka bausmę, nors dirba Lukiškėse, gauna nedideles pajamas, turi finansinių įsipareigojimų kitose bylose, teismas vertina, kad prašoma priteisti advokato paslaugoms apmokėti suma sumažintina iki 300,00 eurų ir priteistina solidariai iš D. L. ir J. N., o J. N. neturint lėšų, iki ji sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, subsidiariai iš jos įstatyminės atstovės, civilinės atsakovės N. N..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. N. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir paskirti jai laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą laisvės apribojimo 4 mėnesiams bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p., ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą laisvės atėmimo 10 mėnesių bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2017-04-12.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti, priteisti iš D. L. 245,63 eurų žalai atlyginti.

Priteisti iš D. L. D. K. 1 500,00 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš J. N., o J. N. neturint lėšų, iki ji sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, subsidiariai iš jos įstatyminės atstovės, civilinės atsakovės N. N., D. K. 200,00 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti D. K. naudai solidariai iš D. L. ir J. N., o J. N. neturint lėšų, iki ji sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, subsidiariai iš jos įstatyminės atstovės, civilinės atsakovės N. N. 300,00 eurų nukentėjusiojo D. K. atstovo advokato M. Ž. paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam D. L. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.