Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Aušros Bielskės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. K. atstovo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo

J. N. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. bei jai paskirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant ją būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta laisvės apribojimo 4 mėnesiams bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą.

Taip pat iš J. N., o jai neturint lėšų, iki ji sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, subsiadiariai iš jos įstatyminės atstovės N. N. D. K. priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

D. L. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirtas jam laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta jam sumažinta laisvės atėmimo 10 mėnesių bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat iš D. L. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 245,63 Eur turtinei žalai atlyginti, o D. K. priteista 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Solidariai iš D. L. ir J. N., o jai neturint lėšų, iki ji sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, subsiadiariai iš jos įstatyminės atstovės N. N. D. K. priteista 300 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

J. N. nuteista už tai, kad ji 2016-05-29 apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), būdama viešoje vietoje ir stebint kitiems asmenims, įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. konflikto metu priėjo prie nukentėjusiojo D. K. ir be jokios priežasties sudavė jam 10 smūgių į galvos sritį kumščiu ir delnu, tokiu būdu sukeldama D. K. fizinį skausmą, ir tokiais savo veiksmais J. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.

D. L. nuteistas už tai, kad jis 2016-05-29 apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), rodydamas aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą bei nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, veikdamas be jokios priežasties, t. y. konflikto metu, kuris kilo tarp J. N. ir nukentėjusiojo D. K., priėjo prie pastarojo ir sudavė jam nemažiau kaip 6 smūgius kumščiu į galvos sritį, tokiu būdu pataikydamas į akį ir į kitas vietas, esančias veide, tačiau po smūgių D. K. pradėjo bėgti, bet jis (D. L.) už 100 metrų jį pasivijo ir sudavė dar nemažiau kaip 10 smūgių kumščiu į galvos sritį, tokiu būdu pataikydamas į nosį, po ko nukentėjusysis D. K. trumpam prarado sąmonę, o atsigavęs pasislėpė draugės name, tokiu būdu D. K. buvo padarytos kairės akies viršutinio voko, kairės akies apatinio voko poodinės kraujosruvos, kairės akies ragenos nubrozdinimai, kairės akies obuolio sumušimas, nosikaulių lūžis, dešinio žasto odos nubrozdinimai, dešinio kelio poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, dešinio kelio odos nubrozdinimas, tokiu būdu D. L. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p.

Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo D. K. atstovas advokatas Linas Žalnieriūnas prašo nuosprendį pakeisti - perkvalifikuoti nusikalstamą veiką J. N. atžvilgiu, visiškai tenkinti civilinius ieškinius ir priteisti visas išlaidas, advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad J. N. nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota į BK 138 str. 2 d. 8 p., nes abu nuteistieji padarė ne dvi skirtingas, o vieną nusikalstamą veiką ir juos jungė bendrininkavimo elementas. Bendrininkavimo elementas pasireiškė nuteistųjų vieningu puolimu – J. N. kvietė D. L. susidoroti su nukentėjusiuoju D. K., rodydama į jį, o sudavusi smūgius ir nepasiekusi norėto rezultato savo pačios jėga, pasitelkė savo draugo D. L. jėgą tam, kad būtų pasiektas tikslas sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. Teismas nevertino to, kad nuteistieji veikė bendrai, juos siejo vieninga tyčia, ir nors J. N. smūgiai nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo tokie pat stiprūs kaip D. L., J. N. norėjo sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajam, todėl pritarė ir palaikė D. L. veiksmus.

Teismas nepagrįstai sumažino civilinių ieškinių sumas. Jauno amžiaus nukentėjusysis, niekada anksčiau nepatyręs smurtinių veiksmų, patyrė akivaizdžius tiek fizinius, tiek dvasinius sužalojamus. Jis ilgai gydėsi po nosies kaulo lūžio, ateityje planuojamos korekcinės operacijos, kurios yra būtinos, nes blogai sugijusi trauma neleidžia jam laisvai kvėpuoti. Šios aplinkybės sąlygojo ir didelius dvasinius išgyvenimus. Dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis itin jautriai reagavo į bylos tyrimą, ne kartą buvo pravirkęs tyrėjos kabinete, itin bijojo susidūrimo su kaltinamaisiais, o teismo požiūris į jo patirtų sužalojimų įvertinimą sukėlė neteisybės ir nusivylimo jausmą.

Priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo nepagrįstai sumažintos. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. nuostatas. Šiuo atveju nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios susidarė iš pareiškimo surašymo, atstovavimo apklausose, bendravimo su ikiteisminio tyrimo tyrėja, dokumentų rinkimo ir jų pateikimo į bylą, dviejų civilinių ieškinių surašymo, atstovavimo teisme yra adekvačios ir pagrįstos, todėl priteistinos visos.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė, nuteistieji bei jų gynėjai prašė skundą atmesti.

Daugiau apeliacinių skundų byloje nebuvo gauta.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą taip pat negauta.

Nukentėjusiojo D. K. atstovo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Nukentėjusiojo D. K. atstovo advokato L. Žalnieriūno apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas neteisingai nuteistosios J. N. veiksmus kvalifikavo pagal BK 284 str. 1 d., nes jie atitinka BK 138 str. 2 d. 8 p. aprašytos veikos požymius, ir šią veiką J. N. padarė, bendrininkaudama su D. L.. Tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad J. N. konflikto su nukentėjusiuoju metu priėjo prie nukentėjusiojo ir be jokios priežasties sudavė jam 10 smūgių į galvos sritį kumščiu ir delnu. D. L. konflikto, kilusio tarp J. N. ir nukentėjusiojo D. K., metu priėjo prie nukentėjusiojo ir kumščiu sudavė jam nemažiau kaip 6 smūgius į galvos sritį, po ko nukentėjusysis pradėjo bėgti, tačiau D. L. už 100 metrų jį pasivijo ir dar kumščiu sudavė jam nemažiau kaip 10 smūgių į galvos sritį, taip, be kita ko, pataikydamas į nukentėjusiojo nosį bei ją sulaužydamas, kas vertinama nesunkiu kūno sužalojimu.

Tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra ar nėra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius (kasacinė nutartis 2K-424/2012).

Taigi bylos duomenimis nustatyta ir nėra ginčijama, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam pasireiškė vienu konkrečiu kūno sužalojimu (sulaužyta nosis), kurį padarė D. L., todėl apie J. N. kaltę spręstina pagal jos tyčios pobūdį. Iš nuteistosios tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų (t. 1, b. l. 62, 200) matyti, kad ji su D. K. norėjo pakalbėti ir išsiaiškinti, kodėl jis negražiai apie nuteistąją kalbėjo, tačiau aiškinantis santykius, tarp nuteistosios ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kurio metu J. N. ir sudavė ranka nukentėjusiajam į veidą, nesirinkdama, kur konkrečiai jam suduoti. Tuo tarpu D. L. teigė (t. 1, b. l. 74-75, 201), kad nukentėjusįjį pradėjo mušti, gindamas savo merginą J. N., nes nukentėjusysis konflikto su J. N. metu jai norėjo trenkti, be to, pabėgus nukentėjusiajam, D. L. jį pasivijo ir dar sudavė smūgių į galvą, sulaužydamas šiam nosį. Iš J. N. parodymų taip pat matyti, kad ji veikė spontaniškai ir nesirinko, kur konkrečiai suduoti nukentėjusiajam. Šios nustatytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad abiejų nuteistųjų nesiejo vieninga tyčia nesunkiai sutrukdyti nukentėjusiojo sveikatą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, abu nuteistieji nebuvo susitarę sužaloti nukentėjusiojo ir J. N. nepasitelkė D. L. tam, kad jis nesunkiai sutrikdytų nukentėjusiojo sveikatą, nes ji neturėjo tokio tikslo. Jos smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu kilo spontaniškai, ji sudavė nukentėjusiajam į veidą, nesirinkdama, kur konkrečiai suduoti. Nuteistoji buvo abejinga bet kokioms pasekmėms, kurias galėjo sukelti jos veiksmai, nuteistoji galimybę atsirasti įvairiems jos pavojingos veikos padariniams numatė bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurių iš jų atsiradimo. Vadinasi, J. N. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Nukentėjusysis pats nurodė, kad J. N. veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 19), todėl J. N. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Šių argumentų pagrindu kolegija atmeta apeliacinį skundą dalyje dėl J. N. veikos perkvalifikavimo.

Dėl nukentėjusiojo civilinių ieškinių

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis pareiškė du ieškinius nuteistiesiems dėl neturtinės žalos atlyginimo (ką, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, taip pat teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas). Iš D. L. nukentėjusysis ieškiniu prašė priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš J. N. – 1 500 Eur. Teismas abu ieškinius patenkino iš dalies ir iš D. L. nukentėjusiajam priteisė 1 500 Eur, o iš J. N. (o jai neturint lėšų, iki ji sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį – subsidiariai iš jos įstatyminės atstovės N. N.) 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantas savo skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydžius, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis iš kiekvieno nuteistojo yra per didelis, vertinant nukentėjusiojo patirtų neigiamų pasekmių pobūdį ir mastą.

Teismas, kiekvienu atveju nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala - į šios žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities aspektu. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, taip pat jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė fizinės sveikatos neigiamus padarinius - nusikalstamomis veikomis nukentėjusiajam buvo sužalotas veidas, sumuštos akys, patirtas nosies kaulų lūžis, padaryti žasto ir kelio nubrozdinimai, kraujosruva, dėl ko nukentėjusiojo ieškiniuose nurodyti išgyvenimai tuojau pat po sužalojimo - tiek fiziniai, tiek ir dvasiniai, neabejotinai buvo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šiuos išgyvenimus, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertino. Tačiau padariniai, kuriuos patyrė nukentėjusysis, visgi nėra iš esmės pakeičiantys nukentėjusiojo gyvenimo kokybę ateities aspektu. Apelianto teiginiai, kad ateityje planuojamos nosies korekcinės operacijos, nes blogai sugijusi trauma neleidžia nukentėjusiajam laisvai kvėpuoti, nėra pagrįsti įrodymais, o kitų aplinkybių, galimai lėmusių pablogėjusią nukentėjusiojo gyvenimo kokybę, apeliantas nenurodė ir neįrodinėja. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertino tai, kad D. L. savo tyčiniais įžūliais nusikalstamais veiksmais nesunkiai sutrikdė D. K. sveikatą, o J. N. sukėlė jam fizinį skausmą, dėl ko nukentėjusysis patyrė ne tik skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, asmens pažeminimą, stresą, savigraužą, kad smurtiniai veiksmai naudoti bendraamžių akivaizdoje, dėl sužaloto veido, nosies buvo sumažėjusios bendravimo ir mokymosi galimybės, buvo operuotas, kas D. K. sukėlė papildomą skausmą, taip pat įvertino nuteistųjų jauną amžių, jų turtinę padėtį, atsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, į susiklosčiusią teismų praktiką atitinkamose bylose, ir sprendė, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį sumažinus iki 1 500 Eur iš D. L. ir iki 200 Eur iš J. N., o jai neturint lėšų iki ji sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, subsidiariai iš jos įstatyminės atstovės N. N.. Kolegijos vertinimu, šie pirmosios instancijos teismo nustatyti priteistinos neturtinės žalos dydžiai šioje konkrečioje situacijoje pagal nukentėjusiojo patirtus sužalojimą ir gydymo laiką yra pakankama patirtos neturtinės žalos kompensacija, o pagrindo juos didinti ir tenkinti skundą nėra.

Dėl proceso išlaidų

Apelianto teigimu, nuosprendžiu priteista suma advokato pagalbai apmokėti buvo nepagrįstai sumažina nuo 1 200 Eur iki 300 Eur. Tačiau kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiais apelianto argumentais. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, procesas joje nebuvo užsitęsęs, ikiteisminis procesas pradėtas 2016-06-06, advokatas Linas Žalnieriūnas dalyvavo tik dvejose nukentėjusiojo apklausose 2016-06-06 ir 2016-12-16, surašė 2016-08-11 prašymą, susipažino su bylos medžiaga, baigus ikiteisminį tyrimą, surašė du ieškinius, dalyvavo 2017-03-28 teisiamajame posėdyje, per kurį sutrupinti įrodymų tyrimu ir buvo išnagrinėta byla. Atsižvelgiant į advokato laiko sąnaudas, į tai, kad byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi klausimai, abu kaltinamieji neneigė savo kaltės, taip pat atsižvelgiant į abiejų nuteistųjų turtinę padėtį, apylinkės teismo nustatytas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis - 300 Eur - yra protingas ir adekvatus advokato suteiktų paslaugų apimčiai. Todėl apeliacinis skundas ir šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

Apeliantas teisingai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodė neteisingą nukentėjusiojo atstovo advokato vardą („Mantas“ vietoj „Linas“). Tačiau tai yra akivaizdi rašybos klaida, neįtakojanti skundžiamo nuosprendžio teisėtumo, kurią gali ištaisyti pirmosios instancijos teismas BPK 361 straipsnyje nustatyta tvarka.

Remdamasi tuo, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino baudžiamosios bylos duomenis, teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutaria :

Nukentėjusiojo D. K. advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendį palikti nepakeistą.