Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui K. B.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei N. K. ir atsakovės priešieškinį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismui buvo pateikta šalių sudaryta taikos sutartis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir teismas 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi pateiktą taikos šalių sutartį patvirtino ir šių reikalavimų dalyje bylą nutraukė. Taigi tarp šalių liko ginčas tik dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad nepilnamečiui J. K., gim. (duomenys neskelbtini) yra suteikta motinos pavardė. Nuvykus pas notarą registruoti sūnaus gimimo, jam nebuvo suteikta galimybė išreikšti noro dėl sūnaus pavardės suteikimo. Ieškovo nuomone, kadangi jis yra J. K. tėvas, sūnus turi nešioti tėvo pavardę „B.“. Kadangi tarp ieškovo ir atsakovės nėra bendro sutarimo dėl sūnaus pavardės, ieškovas teikia teismui reikalavimą pakeisti nepilnamečio J. K., gim. (duomenys neskelbtini) pavardę į „B.“. Šiuo metu vaikas yra mažametis, nelanko ugdymo įstaigos, prie savo pavardės nėra pripratęs, todėl jo pavardės pakeitimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Tikėtina, jog ateityje atsakovė sudarys santuoką, dėl ko gali keistis jos pavardė, todėl tikslinga, jog ieškovo ir atsakovės sūnus turėtų savo tėvo pavardę.

Priešieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovas, savo ieškinyje patvirtina aplinkybę, kad sužinojęs apie atsakovės nėštumą išsikraustė iš namų, palikęs atsakovę vieną, t. y., tuo metu, kai atsakovei ypač reikėjo paramos ir palaikymo, ieškovas nutraukė santykius. Atsakovė buvo priversta išsikelti pas savo tėvus. Gimus vaikui atsakovei pavyko įkalbinti ieškovą kreiptis į notarą dėl tėvystės patvirtinimo. Ieškovas, pas notarą labai aiškiai išreiškė savo valią pareiškime, nurodydamas, kad „aš, K. B.“ sūnui J. savo pavardės nesuteikiu“. Minėta pareiškimo dalis net buvo išryškinta storintu šifru. Ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės nepagrindžia, jog vaiko pavardės pakeitimas atitiktų geriausius vaiko interesus, kadangi dėl atsakovo ir jo mažamečio sūnaus gyvenimo skyrium yra atsakingas būtent ieškovas. Ieškovas nepateikė aiškių ir įtikinamų įrodymų, jog vaiko pavardės pakeitimas atitiktų jo geriausius interesus

Atsakovės atstovas papildė, kad ieškovas atsisakė vaikui pas notarą suteikti savo pavardę ieškovo pasirašytas pareiškimas pas notarę. Teisiniuose santykiuose būtinas stabilumas. Vaikui abiejų tėvų sprendimu yra suteikta mamos pavardė, tai ir turėtų būti išlaikyta. Vaikui sulaukus aštuoniolikos metų, vaikas pats turės teisę ir galimybę pasikeisti pavardę. Ieškovo nuomonė viso proceso metu kinta, vieną dieną jis sutinka, kitą dieną nesutinka, žinutėse rašo, kad pasitraukia iš atsakovės ir vaiko gyvenimo ir šios bylos aplinkybės yra tokios, kad vaikas gyvena su mama, vaikas turi mamos pavardę, pagrindų keisti vien dėl to, kad vaiko tėvas taip užsinorėjo šiandien, o jei rytoj pakeis nuomonę, tai vėl reiks eiti teismą, todėl teisinis stabilumas turi būti išlaikytas. Papildomai įkėlė abiejų tėvų pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, pats pareiškimas yra penkių eilučių, jame yra parašyta, kad ieškovas sūnui J. pavardės nesuteikia. Tai parašyta paryškintu tekstu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinio reikalavimas dėl pavardės nepilnamečiui vaikui pakeitimo atmestinas. Priešieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad nepilnamečio J. K. tėvai yra K. B. ir N. K.. Šalys nebuvo sudariusios santuokos. 2020 m. gruodžio 11 d. pareiškimu pas notarą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), K. B. pripažino J. K. savo sūnumi, tačiau savo pavardės nesuteikė. Teismas 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi patvirtino tarp K. B. ir N. K. sudarytą taikos sutartį ir nustatė nepilnamečio J. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina, N. K.. K. B. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui J. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį nuo sutarties pasirašymo dienos iki sūnaus pilnametystės ir nutartimi taip pat buvo nustatyta bendravimo tvarka Vaiko tėvo K. B. su jo nepilnamečiu sūnumi J. K..

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Joks teisės aktas neapibrėžia kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kas konkrečiam asmeniui yra geriausia. Nustatant, kas yra geriausia vaikui, Vaiko teisių konvencija siūlo vadovautis bendraisiais principais – nediskriminacijos, gyventi ir sveikai vystytis, vaiko nuomonės išklausymo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Kiekvienu konkrečiu atveju gali atsirasti panašių interesų arba priešingų interesų derinimo poreikis, todėl visais atvejais yra aktuali intereso turinio nustatymo problema. Vaiko interesai ir vaiko teisės yra glaudžiai susiję, nes vienokių ar kitokių teisių įgyvendinimas užtikrina vaiko interesus. Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos. Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas. Šis imperatyvas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. KT44-N13/2019).

Kaip jau nurodyta, Vaiko teisių konvencija vaiką identifikuoja per tris aspektus: vardą, pilietybę bei šeimos ryšius. Vaiko teisės turėti vardą (pavardę) fundamentalumas nekelia abejonių. Vaiko vardas ir pavardė yra asmens identifikacijos forma, kuri visuomenę informuoja apie vaiką ir vaiko šeimą. Pažymėtina, kad nors tarptautinė teisė kalba apie vaiko teisę į vardą, tačiau dėl vaiko negalėjimo pačiam pasirūpinti šios teisės įgyvendinimu nurodytą teisę vaiko vardu turi įgyvendinti tėvai.

CK 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad fizinio asmens vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus nustato teisės aktai.

Vadovaujantis CK 3.161 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios.

CK 3.167 straipsnio, reglamentuojančio pavardės vaikui suteikimą, 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ar motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad vaiko pavardė, kaip asmens identifikacijos forma, kildinama iš jo tėvų pavardės.

CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Įgyvendinant šią blanketinę teisės normą, teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 buvo patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Šis įsakymas įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir yra taikomas visoms asmens vardo ir pavardės keitimo procedūroms, pradėtoms po jo įsigaliojimo (minėto įsakymo 3.1 ir 3.2 punktai).

Taisyklių III skyriuje yra įtvirtinti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardo ir (ar) pavardės keitimo pagrindai. Vadovaujantis Taisyklių 12 punktu, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė gali būti keičiama bendru tėvų sutarimu, jeigu: norima suteikti vieno iš tėvų pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos) arba bendrą tėvų pavardę (kai tėvų pavardė skiriasi nuo vaiko pavardės) (12.1 papunktis); norima suteikti dvinarę pavardę, sudarytą iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, vieno iš tėvų vienanarės pavardės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens arba iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės) (12.2 papunktis); norima suteikti vienanarę pavardę, sudarytą iš tėvo arba motinos pavardžių pasirinkto vieno dėmens, kai bent vieno iš tėvų pavardė yra dvinarė (daugianarė) (12.3 papunktis); norima suteikti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai (12.4 papunktis); vietoj jo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės jam norima suteikti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės), arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės norima suteikti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę (12.5 papunktis). Vadovaujantis Taisyklių 12¹ punktu, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė taip pat gali būti keičiamas (keičiami), kai: vaiko vardas ir (ar) pavardė buvo pakeisti užsienio valstybėje, kurioje vaikas gyvena ar gyveno arba kurios pilietis yra ar buvo (12¹.1 papunktis); vaikui norima suteikti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę (12¹.2 papunktis).

Taisyklių IV skyriaus, reglamentuojančio prašymo pakeisti vardą ir (ar) pavardę pateikimo tvarką, 25 punkte nustatyta, kad kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, kartu su šių taisyklių 19 punkte nurodytais dokumentais civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia. Jei civilinės metrikacijos įstaigai kyla abejonių, ar vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimas atitinka geriausius vaiko interesus, ji kreipiasi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl išvados, kurioje įvertinama vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimo atitiktis vaiko interesams, gavimo.

Iš aukščiau aptarto reglamentavimo darytina išvada, kad vaiko pavardė gali būti keičiama tik tais atvejais, kai egzistuoja Taisyklių 12 punkte įtvirtinti pagrindai. Visais atvejais, kai keičiama jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė, reikalingas abiejų tėvų sutikimas. Prašymą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę pateikiančio tėvo (motinos) sutikimas išreiškiamas jam užpildant nustatytos formos prašymą pakeisti vardą ir (ar) pavardę, o kito iš turimų tėvų sutikimas turi būti išreikštas raštu ir kartu su kitais Taisyklėse nurodytais dokumentais pateikiamas civilinės metrikacijos įstaigai. Šis teisinis reglamentavimas atitinka įstatymų leidėjo CK 3.156 straipsnyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuriuo remiantis tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, bei koreliuoja su Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio nuostata, įpareigojančia gerbti vaiko teisę į identiškumo išsaugojimą. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Atsižvelgiant į tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principą, nė vieno iš tėvų teisė pakeisti jaunesniam kaip 16 metų nepilnamečiam vaikui gimimo metu suteiktą pavardę nėra viršesnė.

Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, svarbu turėti omenyje vaiko interesų, t. y. visų pirma įstatymuose nustatytų vaiko teisių ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje, viršenybės principą, įtvirtintą Vaiko teisių konvencijos 9, 18 ir kituose straipsniuose, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko interesų prioriteto principas yra įtvirtintas ne tik Vaiko teisių konvencijoje, kuri yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis), bet ir Lietuvos Respublikos įstatymuose. Remiantis CK 3.3 straipsnio 1 dalimi, šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas, be kita ko, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktu, priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Taigi tiek tarptautinės, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2003).

Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Tuo tikslu turi būti atsižvelgiama į: 1) vaiko nuomonę; 2) vaiko identiškumo išsaugojimą; 3) šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą; 4) vaiko poreikius.

Kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus. Teismas konstatuoja, kad Taisyklėse nurodytas nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir tai atitinka tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintą valstybės pozityviąją pareigą užtikrinti vaiko identiškumo išsaugojimą. Vaiko teisė į identiškumą ir jo išsaugojimą yra įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje, kuriuo remiantis vaikas turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus giminystės ryšius bei jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Kai ši vaiko teisė pažeidžiama, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus. Tikslas užtikrinti vaiko pavardės pastovumą (nekintamumą) atsispindi ir Taisyklių 10 punkte, pagal kurį, jeigu pavardę keičia pareiškėjas, turintis nepilnamečių vaikų, jų pavardės automatiškai nekeičiamos.

Minėta prezumpcija, kad vaiko interesus geriausiai atitinka jam suteiktos pavardės išsaugojimas, galėtų būti paneigta tik išimtiniais atvejais. Teismas gali priimti sprendimą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, jei nustatytų, kad egzistuoja Taisyklėse įtvirtintas vaiko pavardės keitimo pagrindas, bei padarytų išvadą, kad toks pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atitiktų geriausius vaiko interesus. Pažymėtina, kad pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtą prezumpciją, turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo. Nagrinėjamoje byloje dėl nepilnamečio vaiko, gimusio 2020 metais, pavardės pakeitimo, nesant motinos sutikimo, į teismą kreipėsi vaiko tėvas. Ieškovas prašė pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę Taisyklių 12.1 punkte įtvirtintu pagrindu, suteikiant nepilnamečiam vaikui vieno iš tėvų, šiuo atveju tėvo pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos). Reikalavimą grindė sūnaus poreikiu turėti tokią pačią pavardę kaip ir biologinio tėvo, nes jei motina ateityje susituoks ir po santuokos įregistravimo pakeis pavardę, tai vaikas turi turėti tėvo pavardę.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečiam vaikui suteikta motinos pavardė geriausiai atspindi vaiko identiškumą, tolimesnius giminystės ryšius su motinos, su kuria nepilnametis vaikas nuolat gyvena, liniją, kadangi motinos pavardė yra vienas iš vaiko identiškumo elementų, identifikuojantis vaiką su motina ir jo kilmę pagal motinos liniją. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės, kad jis yra vaiko biologinis tėvas, kad jei kada nors vaiko motina ištekės ir pakeis pavardę, nepagrindžia, jog vaiko pavardės pakeitimas į tėvo pavardę, atitiktų geriausius vaiko interesus. Be to, ieškovas savo veiksmuose nebuvo nuoseklus nuo to momento, kai atsakovė pranešė jam, kad ji laukiasi. Jis paliko vaiko motiną, ji buvo priversta grįžti pas savo tėvus. Vėliau pas notarę pripažįstant tėvystę ieškovas taip pat nesutiko suteikti sūnui J. K. savo pavardės. Praėjus pusantrų metų ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pavardės pakeitimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas taip pat buvo suabejojęs savo noru, tai patvirtina pateiktas susirašinėdamas su atsakove. Visos nurodytos aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, kad bus užtikrintas vaiko pavardės pastovumas, nekintamumas ir tuo pačiu bus užtikrinti geriausi vaiko interesai.

Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad vaikas yra jo, nori vaiko gyvenime dalyvauti, juo rūpintis, ne tik finansiškai, bet ir fiziškai, stengtis dėl jo gyvenime tiek šiai dienai tiek ir ateityje, kad jis būtų laimingas, nėra teisiškai reikšmingos vertinant šios bylos aplinkybių kontekste, nes tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis).

Teismui išklausyti vaiko nuomonės galimybės nėra dėl vaiko amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini)).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas nepateikė aiškių ir įtikinamų įrodymų, jog vaiko pavardės pakeitimas atitiktų jo geriausius interesus, sudaro pagrindą atmesti ieškinio reikalavimą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant motinos sutikimo. Atsižvelgdamas į vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindų ir tvarkos teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad vaiko pavardė gali būti keičiama tik tais atvejais, kai egzistuoja Taisyklių 12 punkte įtvirtinti pagrindai. Visais atvejais, kai keičiama jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė, reikalingas abiejų tėvų sutikimas. Vienintelė išimtis, kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės keitimui nereikalingas kito iš tėvų sutikimas – kai jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvo valdžia. Kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą teismo tvarka inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus. Taisyklėse nurodytas nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir tai atitinka tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintą valstybės pozityviąją pareigą užtikrinti vaiko identiškumo išsaugojimą. Minėta prezumpcija, kad vaiko interesus geriausiai atitinka jam suteiktos pavardės išsaugojimas, galėtų būti paneigta tik išimtiniais atvejais. Teismas gali priimti sprendimą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, jei nustatytų, kad egzistuoja Taisyklėse įtvirtintas vaiko pavardės keitimo pagrindas, bei padarytų išvadą, kad toks pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atitiktų geriausius vaiko interesus. Pažymėtina, kad pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtą prezumpciją, turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo. Ieškovui nepateikus aiškių ir įtikinamų įrodymų, kad vaiko pavardės pakeitimas atitiktų jo geriausius interesus, tai sudaro pakankamą pagrindą atmesti ieškinio reikalavimą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kartu su vaiku gyvenančios motinos sutikimo. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinio reikalavimas dėl vaiko pavardės pakeitimo atmetamas, o tai reiškia tenkinamas priešieškinio reikalavimas, kuriuo buvo prašoma šioje dalyje ieškinį atmesti.

Kiti trys ieškinio ir priešieškinio reikalavimai buvo išspręsti taikiai, patvirtinus takos sutartį. Atsižvelgiant į taikos sutarties sąlygas, daugiau buvo tenkinti priešieškinio reikalavimai, nes ieškovas siūlė vaiko išlaikymui teikti po 275 Eurus per mėnesį, atsakovė prašė po 450 Eur išlaikymo, o šalys sutarė, kad išlaikymas vaikui bus po 350 Eur per mėnesį. Sutapo šalių nuomonė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Bendravimo tvarka buvo nustatyta artimesnė pateiktai ieškovo bendravimo tvarkai. Tačiau atsižvelgiant į priežasties pasekmės taisyklę, į tai, kad toje dalyje kur liko ginčas tarp šalių, t. y. dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo ieškinys yra atmetamas, teismas daro išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš ieškovo atsakovei.

CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Byloje yra pateikta atsakovės atstovo advokato padėjėjo Vaido Poplovuchimo išankstinė sąskaitą faktūra 2022-07-23, Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta 800 Eur suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Taip pat pateikta atsakovės N. K. atlikto mokėjimo 800 Eur kopija, pagal K. B. ieškinį Vaidui Poplovuchinui.

Taip pat buvo pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 700 Eur, PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 800 Eur , PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1270 Eur, PVM sąskaitą faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 700 Eur, PVM sąskaitą faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500 Eur, tačiau šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai nepateikti.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, Nr. 3K-3-189-969/2017, Nr. 3K-3-7-687/2017).

Kadangi atsakovė realiai patyrė 800 Eur atstovavimo išlaidų, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, tai jos ir priteisiamos iš ieškovo, o dėl kitos dalies aukščiau teismo nurodytų sąskaitose sumų, kurios nepatvirtintos mokėjimo nurodymais, teismas daro išvadą, kad šios išlaidos nepagrįstos mokėjimą patvirtinančiais įrodymais, jos realiai nepagrįstos ir atsakovės nepatirtos ir jos nepriteistinos iš ieškovo.

Advokatūros įstatymo 50 straipsnyje yra reglamentuotas apmokėjimas už advokato teikiamas teisines paslaugas, advokato išlaidas ir kitas įmokas. Minėto straipsnio trečioje dalyje yra nurodyta, kad nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Nors teismas ir nepriteisia dalies išlaidų nes laiko, kad jos realiai nepagrįstos, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad išlaidos nurodytos už teisines paslaugas advokato padėjėjo Vaido Poplovuchino šio je byloje, kai dėl trijų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų buvo pasiekta kompromisas, kai dėl taikos sutarties sąlygų aptarimo ir taikos sutarties sudarymo ėmėsi iniciatyvos ir aktyviai dalyvavo procese ieškovo atstovė su pačios atsakovės aiškiai išreikšta pozicija, kad ji nori taikos ir šalims pavyko, kad šalys taikiai susitartų, atsižvelgiant į tai, kad dėl advokato padėjėjo neaktyvaus dalyvavimo procese, taikos sutarties sudarymas užsitęsė, ir atsižvelgiant į atsakovės finansinę padėtį, bei vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, nebūtų proporcinga ir adekvatu iš ieškovo priteisti likusių nepriteistų išlaidų dalį, net ir tuo atveju jei jos būtų pagrįstos.

Valstybė šioje byloje patyrė 4,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos nepriteistinos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį, reikalavimo dalyje dėl vaiko pavardės pakeitimo atmesti. Priešieškinį šioje dalyje patenkinti.

Priteisti iš ieškovo K. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 (aštuonis šimtus) Eur atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.