- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-05
- Bylos Nr.
- 1A-196-149-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-02078-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Leonarda Gurevičienė (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Civilinis ieškovas
- VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“
- Advokatai
- Lina Darulienė, Daiva Ušinskaitė-Filonovienė, Lina Darulinė
- Kategorijos
Teisėja L.Leipuvienė Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02078-2010-4
2012 m. sausio 5 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ atstovės advokatės Daivos Ušinskaitės-Filonovienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Taip pat šiuo nuosprendžiu teismas atmetė civilinio ieškovo VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo ir priteisė iš P. P. civilinio ieškovo VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ naudai 1678,88 Lt turėtų proceso išlaidų advokato ir advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 5 d., 11 val. iki 2010 m. spalio 15 d., 14 val., Vilniaus r., Paberžės sen., Žemaitėlių k., iš Sužionių girininkijos 9 kvartalo 6 ir 8 sklypų laikino medienos sandėlio, pagrobė VĮ Nemenčinės miškų urėdijai priklausančią medieną: 1,37 ktm pjautinųjų uosio rąstų –397,85 Lt vertės; 0,81 ktm pjautinųjų drebulės rąstų – 98,01 Lt vertės; 0,75 ktm pjautinųjų juodalksnio rąstų – 108,90 Lt vertės ir 0,58 ktm I kaitrumo grupės malkų – 66,67 Lt vertės, t. y. iš viso 3,51 ktm medienos, kurios bendra vertė 671,43 Lt.
Šalies argumentai
Civilinio ieškovo VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ atstovė advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-09-13 nuosprendį – tenkinti civilinio ieškovo VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti iš nuteistojo P. P. VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ naudai 306,07 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.
Savo skunde apeliantė nurodo, kad bylą nagrinėjęs Vilniaus rajono apylinkės teismas, spręsdamas dėl VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo, pažeidė bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai nepripažino VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ teisės į žalos atlyginimą ir civilinio ieškinio patenkinimą. Apeliantės nuomone, bylą nagrinėjusio teismo padaryta išvada, jog pagrobtos 3,51 ktm uosio, juodalksnio ir drebulės apvaliosios medienos vertė rąstais ir malkomis sutampa, yra nepagrįsta, kadangi P. P. neteisėtų veiksmų patirtos žalos dydis yra paskaičiuotas, vadovaujantis 3,51 ktm apvaliosios medienos kainų skirtumo principu, atsižvelgiant į medienos vertes jos pagrobimo iš VĮ „Nemenčinės miškų urėdija” ir grąžinimo VĮ „Nemenčinės miškų urėdija” momentu. Nurodo, jog pagal Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugpjūčio 26 d. rašte Nr. 6B(8.1)-993 „Dėl medienos kiekio ir vertės” P. P. pagrobtos apvaliosios medienos vertėjos pagrobimo iš laikinojo medienos sandėlio metu sudarė 671,43 Lt, tuo tarpu VĮ „Nemenčinės miškų urėdija” grąžintos uosio, juodalksnio ir drebulės medienos vertė pagal apvaliosios medienos mažmeninės prekybos kainas, patvirtintas VĮ „Nemenčinės miškų urėdija” miškų urėdo 2010 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 1-78, sudarė tik 365,36 Lt. Kadangi, civiliam ieškovui grąžintos kaladėlėmis supjautos ir/ar sukapotos medienos vertė civiliniame ieškinyje yra paskaičiuota kaip atitinkamai pirmos (uosio), antros (juodalksnio) arba trečios (drebulės) kaitrumo grupės malkų, tai apeliantės teigimu, apvaliosios medienos rąstais vertė yra ženkliai didesnė už apvaliosios medienos vertę malkomis, nes malkų mediena gali būti naudojama tik kaip kietasis kuras, tuo tarpu pjautinieji rąstai ir kaip padarinė mediena.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinio ieškovo VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ atstovė advokatė Lina Darulienė ir prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas prašo skundą atmesti.
Civilinio ieškovo VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ atstovės advokatės Daivos Ušinskaitės-Filonovienės apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).
Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Civilinio ieškovo atstovė savo reikalavimą grindžia „3.51 ktm apvaliosios medienos (pjaunamųjų rąstų) ir apvaliosios medienos (skirtos malkoms) kainų skirtumo principu, atsižvelgiant į medienos vertes jos pagrobimo iš VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ ir grąžinimo „Nemenčinės miškų urėdija“ momentu“. Kitaip tariant buvo paskaičiuotas vieno kietmetrio kainų skirtumas tarp tos pačios rūšies apvaliosios medienos pjautinių rastų ir apvaliosios medienos skirtos malkoms.
Tačiau pastebėtina, kad tokia žalos paskaičiavimo metodika visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ pagrobta mediena buvo grąžinta ne apvaliosios medienos pavidalu, o supjautų ir sukapotų malkų pavidalu, kurių rinkos vertė dėl sukurtos pridėtinės vertės yra ženkliai didesnė už apvaliosios neparuoštos tos pačios rūšies malkinės medienos rinkos vertę.
Apvaliosios medienos sąvoka pateikta Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 (Žin., 2003, Nr. 20-873, toliau ? Taisyklės). Pagal Taisyklių 4 punktą, apvalioji mediena ? nukirstas ir nugenėtas medis be viršūnės, kuris gali būti skersai supjaustytas arba ne.
Pagal Taisyklių 18 punktą, malkos yra suprantamos kaip apvalioji mediena, skirta kurui (t. y. kaip kurui skirtas miško ruošinys). Taisyklės yra privalomos visiems miškų savininkams, valdytojams, nepriklausomiems medienos matuotojams, pardavėjams ir pirkėjams, atsiskaitant Lietuvoje už pirktą arba parduotą medieną, vykdant mainus, medienos gamintojams, atsiskaitant už medienos ruošos darbus, taip pat visais atvejais, kai nuo pagamintos, perkamos arba parduodamos medienos kiekio tiesiogiai priklauso valstybei skirtų mokesčių apskaičiavimas (Taisyklių 1.2. punktas), todėl preziumuojama, kad civiliniam ieškovui VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ Taisyklių nuostatos yra žinomos.
Skaldytos malkos (malkinės medienos gaminys) nėra laikoma apvaliąja mediena. Gi, civilinis ieškovas pateikdamas skaičiavimus, klaidingai nurodė, kad jam buvo grąžinta ne paruoštos vartojimui malkos, o prastesnės kokybės už apvalią rastinę medieną – apvali malkinė mediena.
Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BPK 115 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. Civilinio ieškovo atstovė, apeliaciniame skunde pateikdama subjektyvią nuomonę dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, remdamasi deklaratyviais teiginiais bei neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių paskaičiavimais dėl pagrobtos bei grąžintos medienos rinkos vertės, neįrodė, kad VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ dėl neteisėtų P. P. veiksmų patyrė 306,07 Lt žalą, taip pat nepateikė apeliacinės instancijos teismui naujų duomenų, kurių pagrindu būtų galima pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, todėl civilinio ieškovo VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ atstovės advokatės Daivos Ušinskaitės-Filonovienės apeliacinis skundas atmestinas.
Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovė pateikė prašymą priteisti iš P. P. 726 Lt turėtų atstovavimo išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija taip pat pažymi, kad, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-351/2009).
Pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo P. P. civilinio ieškovo VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ naudai priteisė 1678,88 Lt, turėtoms proceso išlaidoms advokato ir advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms atlyginti.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, kolegija įžvelgia civilinio ieškovo ketinimus neteisėtai pasipelnyti, todėl civilinio ieškovo atstovės advokatės Linos Darulinės prašymas priteisti iš P. P. atstovavimo išlaidas, turėtas bylą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, netenkintinas.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti ar keisti jį nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Civilinio ieškovo VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ atstovės advokatės Daivos Ušinskaitės-Filonovienės apeliacinį skundą atmesti.