- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-23
- Bylos Nr.
- 2-43-213/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03700-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- V. M., G. B., Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos
- Advokatai
- Solveiga Gečaitė, Romas Sadauskas
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos atstovui Vasilijui Gerasimovui,
viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves E. S. ieškini atsakovams V. M., G. B. ir Nacionalinei žemes tarnybai prie Žemes ukio ministerijos del žemes ribu pakeitimo ir pagal atsakoviu V. M. ir G. B. priešieškini ieškovei E. S. del servituto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
ieškove prašo nustatyti 9658 kv.m. ploto namu valda ir namu valdos sklypo ribas pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2009-06-18 parengta pasiulyma namu valdos suformavimui, kur namu valdos ribos nurodytos žemes sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dusmenu k.v., esanciame (duomenys neskelbtini) turinciame 4,2500 ha, ribose, kuriame yra ieškovei bendrosios dalines nuosavybes teise priklausantys statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)); panaikinti 2000-08-10 Vilniaus apskrities Traku rajono žemetvarkos skyriaus žemes reformos projekto paženklinimo vietoje akta dalyje, kurioje patvirtintos žemes sklypo ribos, išjungiant iš šio projekto 9658 kv.m. ploto namu valdos sklypa pagal 2009-06-18 UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtame plane nurodytas namu valdos sklypo ribas; panaikinti 2000-08-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendima Nr.79-8400 dalyje, kurioje patvirtintos žemes sklypo ribos, išjungiant iš jo 9658 kv.m. ploto namu valdos sklypa pagal 2009-06-18 UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtame plane nurodytas namu valdos sklypo ribas; panaikinti 2006-06-30 paveldejimo pagal istatyma teises liudijima, išduota Traku rajono notaru biuro notares Jurates Klepackienes V. M. ir J. B., dalyje, kurioje patvirtinta paveldejimo teise i 4,25 ha ploto žemes sklypa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išjungiant iš žemes sklypo 9658 kv.m. ploto namu valdos sklypa pagal 2009-06-18 UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtame plane nurodytas namu valdos sklypo ribas; panaikinti 2009-03-27 paveldejimo pagal istatyma teises liudijima, išduota G. B., dalyje, kurioje patvirtinta paveldejimo teise i 4,25 ha ploto žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išjungiant iš žemes sklypo 9658 kv.m. ploto namu valdos sklypa pagal 2009-06-18 UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtame plane nurodytas namu valdos sklypo ribas; ipareigoti atsakova Vilniaus apskrities viršininko administracija ne veliau kaip per 1 menesi nuo sprendimo šioje byloje isiteisejimo dienos sudaryti su ja (ieškove E. S.) valstybines žemes – ½ dalies namu valdos – pirkimo – pardavimo sutarti, pagal kuria ji (ieškove E. S.) igytu nuosavybe i proporcinga turimam statiniu plotui, t.y. ½ dali, 9658 kv.m. ploto namu valdos sklypo pagal 2009-06-18 UAB „Geodeziniai matavimai" parengtame plane nurodytas namu valdos sklypo ribas.
Ieškove nurode, kad 1991-11-26 K. S. pirkimo-pardavimo sutartimi isigijo nuosavyben po ½ dali gyvenamojo namo lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvarto 211m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandelio 311 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvarto 411 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvarto 511 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržines, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkines, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandelio - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancius (duomenys neskelbtini) Nurode, kad gyvenamajam namui lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ir kiti statiniai (inžinieriniai) - kiemo statiniai (rukykla, lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Gyvenamasis namas su statiniais). Nurode, kad isigyjant Gyvenamaji nama su statiniais žeme, kurioje jie yra, priklause valstybei, todel 1991-11-26 pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybes ar naudojimosi ar valdymo teise i žeme nebuvo aptarta ar K. S. perleista. K. S. vardu dalines nuosavybes teise i 1991-11-26 pirkimo-pardavimo sutartimi igyta Gyvenamaji nama su statiniais iregistruota 1992-02-05. Kita ½ dalis Gyvenamojo namo su statiniais bendrosios dalines nuosavybes teise priklause A. B.. Nurode, kad, vadovaujantis Žemes reformos istatymu, vykdant žemes reforma ir valstybei priklausiusia žeme perleidžiant privacion nuosavyben namo bendraturciams, kurie turejo nuosavybes teise i statinius, istatymo buvo suteikta teise išsipirkti naudojamus (nuomojamus) valstybines žemes sklypus. Nurode, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimuose, reglamentuojanciuose žemes pardavima ne žemes ukio veiklai kaimo vietovese, numatyta, kad valstybines žemes sklypai ne žemes ukio veiklai privacion nuosavyben parduodami ne konkurso tvarka, taikant nominalia žemes sklypo kaina, privaciu namu valdu savininkams - šioms valdoms faktiškai naudojami žemes sklypai, bet ne didesni už nurodytus maksimalius, kurie kaimo vietoveje nustatytini ne didesni nei 2,0 ha sodybos (namu valdos). Nurode, kad Žemes reformos istatymo 9 str. 4 p. (1991 m. liepos 25 d. redakcija) buvo nustatyta, kad atskirai sodybai (namu valdai) parduodama žeme, užimta statiniais, daugiameciais sodiniais, kitais sodybos želdiniais, kiemas ir sodybos ribose nuolat daržui naudojamas žemes sklypas. Šia istatymo norma buvo išvardyti objektai, kurie priskiriami sodybai, taip pat pilieciu teise pirkti sodybos žeme. Nurode, kad neatsižvelgiant i velesnius šio istatymo pakeitimus, buvo garantuojama, kad asmuo, turintis sodyba (namu valda), turejo ir turi teise isigyti žeme, kuri yra faktiškai sodybos užimta. Nurode, kad 2000-08-10 Vilniaus apskrities Traku rajono žemetvarkos skyrius prieme žemes reformos žemetvarkos projekto paženklinimo vietoveje akta remiantis 2000-07-04 žemes sklypo ribu abrisu, kuriuo paženklintas 4,25 ha žemes sklypas, ir nors šiame žemes sklype buvo K. S. ir A. B. bendrosios dalines nuosavybes teise priklausantys statiniai, sodas, daržas, sodybos užimamas žemes sklypo plotas nebuvo atmatuotas, paženklintas, taigi, nebuvo nustatyta namu valda. 2000-08-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr.79-8400 A. B. buvo atkurta nuosavybe i žemes sklypa, nustatyta 2000-08-10 Vilniaus apskrities Traku rajono žemetvarkos skyriaus žemes reformos projekto paženklinimo vietoje aktu, kuriame buvo ir K. S. bendrosios dalines nuosavybes teise priklausantys statiniai. Nenustatant ir nepaženklinant sodybai priklausancios namu valdos buvo pažeista K. S. teise pirmumo teise isigyti nuosavyben namu valdos dali, proporcinga igytai statiniu bendrosios dalines nuosavybes daliai. Nurode, kad tiek 2000-08-10 Vilniaus apskrities Traku rajono žemetvarkos skyriaus žemes reformos projekto paženklinimo vietoje aktas, tiek 2008-08-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr.79-8400 naikintini toje dalyje, kiek jie pažeidžia jos, kaip K. S. turto paveldetojos, teise naudotis žemes sklypo dalimi – namu valda aplink jai kartu su atsakovemis bendrosios dalines nuosavybes teise priklausanti Gyvenamaji nama su statiniais ir pažeidžia jos pirmumo teise išsipirkti sodybos faktiškai užimama sklypa. Nurode, kad nuosavybes teises A. B. i išlikusi nekilnojamaji turta galejo buti atkurtos tik tokiu dydžiu, kuriuo neisiterpiama i sodybos faktiškai užimama žemes sklypa. Nurode, kad tik nustacius sodybos faktiškai užimamo žemes sklypo ribas – namu valda, galejo buti nustatytas A. B. nuosavybes teise ekvivalentine natura atkuriamas žemes sklypas. Nurode, kad Istatymo ,,Del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu" 12 str. 3 p. buvo nustatyta, kad žeme, užimta sodybiniu sklypu bei suteikta prie nuosavybes teise priklausanciu gyvenamuju namu ir kitu pastatu (sodybu) kaimo vietoveje yra perkama. Taigi, nuo pat šio istatymo isigaliojimo dienos buvusiems savininkams sodybu užimta žeme natura negražinama, o už ja atlyginama kitais istatymo 16 str. itvirtintais budais. Taigi, sodybu užimta žeme yra valstybes išperkama. Nurode, kad ši teise sodybos savininkui išlieka nepriklausomai nuo to, kad iki žemes neteiseto nacionalizavimo nuosavybes teise priklause kitam asmeniui. Atkuriant nuosavybes teises natura ar ekvivalentine natura, sodybai turejo buti paliktas tas žemes plotas, kuri ji faktiškai užima. Nurode, kad po statiniu bendrasavininkio A. B. mirties jam priklausiusia ½ dali Gyvenamojo namo su statiniais, taip pat 4,25 ha žemes sklypa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2006-06-20 paveldejimo pagal istatyma teises liudijima lygiomis dalimis paveldejo atsakove V. M. ir J. B., o po J. B. mirties 2009-03-27 paveldejimo teises pagal istatyma liudijimo pagrindu jo dali paveldejo atsakove G. B.. Nurode, kad 2006-06-30 ir 2009-03-27 paveldejimo pagal istatyma liudijimai taip pat naikintini dalyje, kiek J. B. ir atsakovai paveldejo žemes sklypa, neišskiriant iš jo namu valdos. Nurode, kad ji po K. S. mirties 2007-11-20 pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2009-01-26 patvirtinta nutarti, paveldejo ½ dali K. S. priklausiusio Gyvenamojo namo su statiniais, esanciu (duomenys neskelbtini) kartu su visomis teisemis taip pat reikalauti nustatyti sodybai priklausancia namu valda. Nurode, kad 2009-02-21 kreipesi i Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemes tvarkymo departamento Traku rajono žemetvarkos skyriu prašydama nustatyti sodybos faktiškai užimama plota - namu valda. 2009-04-08 gavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos rašta Nr.SO-346-(l .19), kuriuo pastarasis pripažista, jog nuosavybe i ginco sklypa atkurta neteisetai. Nurode, kad kreipesi i UAB „Geodeziniai matavimai" su prašymu atmatuoti jai su atsakovais priklausancios sodybos namu valdos plota. UAB „Geodeziniai matavimai" ivertine statiniu, sodo, daržo užimama plota pateike siuloma nustatyti 0,9658 ha (9658 kv.m.) namu valdos plana. Todel ir prašo ieškini tenkinti pilnai pagal jos pateiktus reikalavimus.
Atsakoves V. M. ir G. B. su ieškoves ieškiniu nesutiko ir praše ji atmesti kaip nepagrista. Nurode, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 (Lietuvos Respublikos vyriausybes 2004-11-15 nutarimo Nr. 1442 redakcija) patvirtintu naudojimo kitos paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos taisykliu 12 punktu, asmenys, pageidaujantys ir turintys teise pirkti naudojamus žemes sklypus žemetvarkos skyriui turi pateikti: prašyma parduoti žemes sklypa; fizinio asmens tapatybe patvirtinanti dokumenta; dokumenta, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemes sklypu; naudojamos žemes sklypo plano kopija iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenu bylos. Nurode, kad ieškove nepateike reikalingu dokumentu namu valdos žemes sklypo suformavimui po turimais pastatais. Nurode, kad 2000-08-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu A. B. buvo atkurtos nuosavybes teises i 4,25 ha žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemes sklypas). Žemes sklypas asmenines nuosavybes teise A. B. priklause iki 2005-11-28, t.y. iki jo mirties. Po A. B. mirties Žemes sklypa lygiomis dalimis, tai yra po ½ dali, paveldejo A. B. sesuo V. M. ir brolis J. B.. J. B. mire 2008 metais. Po jo mirties turta paveldejo jo sutuoktine G. B.. Nurode, kad pastatai, po kuriais ieškove prašo suformuoti namu valda, esantys ant Žemes sklypo, K. S. buvo parduoti 1991-07-16. Pažymejo, kad nuo 1999-03-09, Lietuvos Respublikos Vyriausybei priemus nutarima Nr. 260 „Del naudojamu kitos paskirties valstybiniu žemes sklypu pardavimo ir nuomos“ pastatu savininkas K. S. turejo teise prašyti pirkti iš valstybes naudojama žemes sklypa, taciau šia savo teise jis nepasinaudojo, todel darytina išvada, kad jis buvo nerupestingas ir aplaidus savo teisu igyvendinimo atžvilgiu. Nurode, kad ieškoves pateiktas teismui UAB „Geodeziniai matavimai" 2009-06-18 parengtas žemes sklypo planas, neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatu patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 36 ir 37 punktuose nurodytu reikalavimu, t.y. jame nera lenteliu, kuriose butu irašyti duomenys apie gretimus žemes sklypus, žinios apie bendra sklypo naudojima. Žemes sklypo planas M 1:500 nesuderintas su žemes sklypo savininkais, apskrities viršininko administracijos Žemes tvarkymo departamento teritoriniu žemetvarkos skyriumi, nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoju. Taigi, konstatuotina, kad teismui pateiktas žemes sklypo planas neatitinka minetu nuostatu bei taisykliu. Nurode, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro istatymo 2 str. 4 d. nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, nustatomas žemes sklypo ribu posukio tašku ir statiniu fiziniu ribu koordinates, nekilnojamuju daiktu geometriniai ir techniniai parametrai, apskaiciuojami žemes sklypo bei jame esanciu žemes naudmenu plotai ir kiti ši daikta apibudinantys faktiški kadastro duomenys. Pažymejo, kad ieškoves pateiktas planas neatitinka minetu istatymo reikalavimu. Nurode, kad 2004-10-04 Lietuvos Respublikos žemes ukio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro isakyme „Del žemes sklypu formavimo ir pertvarkymo projektu rengimo ir igyvendinimo taisykliu patvirtinimo“ Nr. 3D-452/D1-513, yra itvirtinti reikalavimai žemes sklypams formuoti ir pertvarkyti. Taisykliu 20 p. numato, kad žemes sklypai turi buti formuojami taip, kad butu galima racionaliai naudoti žeme. 2009-06-18 UAB „Geodeziniai matavimai" pateiktas planas neatitinka žemes sklypu formavimui keliamu racionalumo kriteriju, ir nera suformuotas pagal faktini žemes sklypo naudojima. Papildomai pareiške, kad neaišku, kokiu juridiniu pagrindu vadovaujantis i siuloma suformuoti namu valdos žemes sklypa, yra itrauktas miškas, krumai, taip pat neaišku, kodel butent 9658 kv. m. ploto namu valdos žemes sklypa ieškove prašo suformuoti. Nurode, kad kitai paskirciai naudojamu valstybines žemes sklypu, suformuotu pagal teritoriju planavimo dokumentus pardavima ir nuoma reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999-03-09 nutarimas 260 „Del naudojamu kitos paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos“, kurio 2.1 p. itvirtinta, kad asmenys pagal šias taisykles gali isigyti nuosavyben naudojamus namu valdu žemes sklypus. Namu valdu žemes sklypai juos naudojantiems asmenims parduodami neatsižvelgiant i ju nuolatine gyvenamaja vieta. Nurode, kad taisykles itvirtina teise isigyti namu valdos žemes sklypa jo naudotojui. Pažymejo, kad nei ieškove, nei iki ieškoves nuosavybes teise i ½ dali Gyvenamojo namo su statiniais turejes K. S., niekada nesinaudojo nei pastatais, nei prašomu suformuoti namu valdos žemes sklypu, niekada nebuvo atvykes i Dusmeneliu kaima, todel atsakoves niekada nebuvo maciusios nei K. S., nei ieškoves. Nurode, kad joms net nebuvo žinoma, kad A. B. su K. S. bendrosios dalines nuosavybes teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais. 1991-07-16 parduodant ½ dali gyvenamojo namo su priklausiniais A. B., kaip bendraturciui, pirkti ½ dali parduodamu statiniu pasiulyta nebuvo ir tokiu budu buvo pažeista bendraturcio pirmumo teise pirkti. Apie tai, kad K. S. yra parduota ½ dalis Gyvenamojo namo su statiniais, A. B. taip pat nebuvo žinoma. Atkreipe demesi i tai, kad ieškove niekada nesinaudojo ir iki šiol nesinaudoja nei turimais statiniais (iki šiol nera nustatyta naudojimosi statiniais tvarka), nei gincijamu namu valdos žemes sklypu. Nurode, kad taisykliu 4 p. numato, kad jeigu namu valdos naudojamo žemes sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti pagal istatymus ir nera parengtu nekilnojamojo daikto kadastro duomenu bylu, parduodama namu valdos žeme, kuria užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemes sklypas. Parduodamas žemes sklypas paprastai turi buti sodybos teritorijoje, atitikti namu valdos eksploatavimo reikalavimus, jo ribos turi buti nustatytos parengtame naujame detaliajame plane arba žemevaldu projekte kaimo gyvenamojoje vietoveje, taciau ieškove teismui tokiu dokumentu nepateike. Nurode, kad ieškoves prašymui panaikinti 2006-06-30 paveldejimo pagal istatyma teises liudijima išduota Traku rajono 1-jo notaro biuro notares V. M. ir J. B. dalyje, išjungiant iš 4,25 ha bendro ploto žemes sklypo 9658 kv. m. ploto namu valdos sklypa ir 2006-03-27 paveldejimo pagal istatyma teises liudijima, išduota G. B., dalyje kurioje patvirtinta paveldejimo teise i 4,25 ha ploto žemes sklypo dali, išjungiant iš žemes sklypo 9658 kv. m. ploto namu valdos sklypa, yra praleistas vieneriu metu ieškinio senaties terminas (CK 5.8 str.). Be to, paveldejimo teises liudijimai gali buti panaikinti tik tuo atveju, jei bus panaikintas 2000-08-10 Vilniaus apskrities Traku rajono žemetvarkos skyriaus žemes reformos projekto paženklinimo vietoje aktas dalyje, kurioje patvirtintos žemes sklypo ribos, išjungiant iš šio projekto 9658 kv. m. ploto namu valdos sklypa pagal 2009-06-18 pateikta plana teismui ir bus panaikintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 79-8400 dalyje, išjungiant iš jo 9658 kv. m. ploto namu valdos sklypa. Nurode, kad yra praleistas vieno menesio apskundimo terminas viešojo administravimo subjekto priimtiems aktams naikinti. Nurode, kad ieškove nenurodo svarbiu priežasciu, kurios jai objektyviai sukliude igyvendinti savo teises ir del ko ji tik 2009-02-21 kreipesi i Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemes tvarkymo departamento Traku rajono žemetvarkos skyriu prašydama nustatyti sodybos faktiškai užimama plota – namu valda. Atsakoves taip pat nurode, kad ieškove praleido 30 dienu termina Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-08-16 sprendimui Nr. 79-8400 del nuosavybes teisiu atkurimo i žeme (miška) kaimo vietoveje panaikinti.
Atsakovas Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurode, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-08-16 sprendimu Nr. 79-8400 A. B. buvo atkurtos nuosavybes teises i 4,25 ha savininko A. C. Dusmeneliu k., Onuškio sen., Traku r. sav. tureta žemes plota, žeme gražinant natura. VI Valstybinio žemetvarkos instituto inžinieriaus V. Pundžio parengtos nuosavybes teises atkurimo bylos A. B. žemes sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenu lenteles 10 punkte (duomenys apie statiniu ir inžineriniu irenginiu savininkus, naudotojus ar nuomininkus, jei jie nesutampa su žemes sklypo savininku, naudotoju ar nuomininku) nera nurodyta, kad dalis pastatu priklauso kitam savininkui. Nieko nepažymeta apie tai ir kituose dokumentuose - žemes sklypo abrise arba paženklinimo akte. Nurode, jog manytina, kad ženklinant žemes sklypo ribas vietoveje savininkas neinformavo inžinieriaus apie tai, kad ½ dalis pastatu priklause K. S., kurie šiuo metu priklauso ieškovei). Nurode, kad pagal Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 12 str. nuostatas žeme, esanti kaimo vietoveje ir po 1995-06-01 miestams priskirtoje teritorijoje, kuri pagal istatymus užimta namu valdu (sodybu) sklypu, pilieciams natura negražinama, o už ja valstybe atlygina šio istatymo 16 str. nurodytais budais. Taigi, A. B. negalejo buti gražinta žeme, kuri užimta kitam savininkui ½ dalimi priklausanciu pastatu, o šia žeme iš valstybes turi teise isigyti šiu pastatu dalies savininkas. Taciau pažymejo, kad tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintu Naudojamu valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos ne žemes ukio paskirciai (veiklai) tvarkos 13 p. sakoma, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teise pirkti naudojamus žemes sklypus, žemetvarkos skyriui pagal žemes sklypu buvimo vieta pateikia: prašyma pirkti žemes sklypa; dokumenta, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemes sklypu; naudojamo žemes sklypo plano kopija iš technines apskaitos bylos; statiniu ir irenginiu, esanciu žemes sklype, teisinio registravimo dokumentus. Tokie pat su neesminiais pakeitimais ir papildymais reikalavimai pareiškejui yra pakartoti ir šiuo metu galiojanciu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004-11-15 nutarimu Nr. 1442 patvirtintu Naudojamu kitos paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos taisykliu 12 punkte. Nurode, kad, kadangi ieškove prašymo ir išvardintu dokumentu žemetvarkos skyriui nepateike, del susidariusios padeties tapo žinoma tik tada, kai i Traku rajono žemetvarkos skyriu 2009-02-21 raštu kreipesi atstovavusi ieškoves interesus advokatu kontora. Nurode, kad nepaisant išdestytu aplinkybiu, vadovaujantis norminiu teises aktu reikalavimais, ieškove turi teise prie pastatu, kuriu ½ dalis priklauso jai, i namu valdos žemes sklypo suformavima. Taciau pažymejo, kad UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtas projektas, pagal kuri ieškove prašo suformuoti namu valdos žemes sklypa, neatitinka teises aktu keliamu reikalavimu, nes prašomo suformuoti namu valdos žemes sklypo plotas yra per didelis (i namu valdos žemes sklypo plota yra itraukti krumai, pieva ir dalis pelkes). Nurode, kad del namu valdos žemes sklypo dydžio ir ribu prašo spresti teismo nuožiura pagal šaliu pateiktus irodymus ir kad likusioje dalyje su ieškiniu sutinka. Nurode, kad teismui nutarus ieškoves ieškini atmesti, prašo tenkinti priešieškini, t.y. nustatyti servituta. Nesutiko tik su ieškoves reikalavimu per viena menesi nuo sprendimo isiteisejimo dienos sudaryti su ja ½ dalies namu valdos pirkimo – pardavimo sutarti, nes jis nera pagristas jokiais teises aktais. Paaiškino, kad isiteisejus teismo sprendimui, paskelbus žemes reformos žemetvarkos projekta, bus suformuotas namu valdos žemes sklypas ir tik po to istatymu nustatyta tvarka bus parengti dokumentai del žemes sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, o šito padaryti per 1 menesi neimanoma.
Atsakoves V. M. ir G. B. pateike priešieškini, kuriuo prašo pagal pateikta UAB „Traksalis" sudaryta žemes sklypo servituto nustatymo plana - projekta, žemes sklypo plote 32921 m ², esanciame (duomenys neskelbtini) nustatyti servituta paskiriant ieškovei teise naudotis nurodytu 231 m ² ploto 4 m plocio kelio servitutu SI, pažymetu taškais 41-42-43-44-45-46-41 ir paskirti ieškovei teise naudotis atsakoviu žemes sklype esanciais ieškovei bendrosios dalines nuosavybes teise priklausanciais statiniais, paskiriant naudotis statiniu servitutu S2, statiniu užstatytas plotas 2948 m ², plane pažymetu taškais 44-47-48-49-50-51-52-53-54-55-56-57-58-59-60-45-44. Nurode, kad ieškove prašo suformuoti joms (atsakovems) nuosavybes teises priklausanciame 4,25 ha bendro ploto žemes sklype, 9658 kv. m. ploto namu valdos sklypa, išjungiant ji iš 4,25 ha atsakoviu žemes sklypo. Tokiu budu joms bendrosios dalines nuosavybes teise priklausantis 4,25 ha žemes sklypas sumažeja beveik 10000 m², tai yra beveik 1 ha. Pažymejo, kad buves pastatu savininkas K. S., turejo visas galimybes pasinaudoti 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarime Nr. 260 „Del naudojamu kitos paskirties valstybiniu žemes sklypu pardavimo ir nuomos" itvirtintomis teisemis ir pateikti prašyma žemetvarkos skyriui pirkti iš valstybes prie pastatu esanti žemes sklypa. Mirus K. S. pagal Lietuvos Apeliacinio Teismo 2009-01-26 nutarti, ½ dalies statiniu savininke tapo ieškove. CK 4.48 str. 2 d. itvirtinta norma, kad naujasis daikto savininkas igyja i perduodama daikta tiek teisiu ir pareigu, kiek ju turejo buves daikto savininkas. Taigi, ieškovei perejo ir buvusio pastatu bendraturcio K. S. – turetos subjektines teises ir pareigos. Šiu teisiu ir pareigu K. S. savalaikiai neigyvendino, o butent - jis istatymu nustatyta tvarka nesikreipe i žemetvarkos skyriu del namu valdos po pastatais suformavimo. Nurode, kad byloje nera jokiu irodymu, patvirtinanciu svarbias priežastis ir irodanciu, kad K. S. buvo rupestingas ir atidus igyvendindamas savo subjektines teises. Nurode, kad ieškove nepateike irodymu, kuriais remiantis galima butu konstatuoti, jog K. S. susidure su objektyviomis kliutimis, kurios galejo jam sutrukdyti istatymu nustatyta tvarka ir terminais igyvendinti savo subjektines teises, pateikiant prašyma žemetvarkos skyriui, del namu valdos žemes sklypo suformavimo. Todel ieškovei neatsirado teisinio pagrindo, reikalauti sumažinti ju nuosavybes teises bei atimti iš ju nuosavybe, suformuojant 9658 kv. m. ploto valda ir ja išjungiant iš atsakovems nuosavybes teise priklausancio žemes sklypo. Pažymejo, jog istatymuose yra numatytas ir kitas savininko teisiu gynimo budas, igyvendinant nuosavybes teises. Kadangi, ieškovei nuosavybes teise priklausanti ½ dalis pastatu yra ant atsakovems bendrosios dalines nuosavybes teise priklausancio žemes sklypo, siekiant išvengti gincu ateityje ir vadovaujantis CK 4.112 str., ieškovei nustatytinas servitutas, suteikiantis servituto turetojui (ieškovei) konkrecios naudojimosi konkreciu svetimu daiktu teise. CK yra itvirtinti servituto nustatymo pagrindai, t.y. servituta gali nustatyti istatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o istatymo numatytais atvejais - administracinis aktas. Teismo sprendimu servitutas yra nustatomas, jeigu savininkai nesutaria, o nenustacius servituto nebutu imanoma normaliomis sanaudomis daikto naudoti pagal paskirti. Todel ivertinusios susiklosciusia situacija, atsakoves priešieškiniu prašo nustatyti ieškovei servituta teismo sprendimu. Nurode, kad nustacius servituta pagal ju pateikta žemes sklypo servituto nustatymo plana - projekta, servituto suteikiamos teises bus igyvendintos pagal tiksline paskirti ir tokiu budu bus išvengta nauju teismu procesu ateityje. Nurode, kad ivertinus gyvenamojo namo ir jo priklausiniu išsidestyma joms priklausanciame žemes sklype bei servituto plana - projekta, kuriuo ieškovei nustatytinas kelio servitutas ir servitutas naudotis statiniais, galima pagristai teigti, kad servituto nustatymas šioje byloje atitinka visus racionalumo kriterijus ir yra labiausiai priimtinas bei imanomas šioje teisineje situacijoje. Todel ir praše priešieškini tenkinti pilnumoje, nustatant kelio ir statiniu servituta, o ieškini atmesti.
Ieškove su atsakoviu V. M. ir G. B. priešieškiniu nesutiko ir praše ji palikti nenagrinetu. Nurode, kad priešieškinys, kuriuo keliami reikalavimai nustatyti servituta šioje byloje yra negalimas. Nurode, kad ji pareiške ieškini prašydama nustatyti 9658 kv.m. ploto namu valda ir namu valdos sklypo ribas pagal UAB „Geodeziniai matavimai" 2009-06-18 parengta pasiulyma namu valdos suformavimui, kur namu valdos ribos nurodytos žemes sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dusmenu k.v., esancio (duomenys neskelbtini) turinciame 4,2500 ha, ribose, kuriame yra ieškovei bendrosios dalines nuosavybes teise priklausantis Gyvenamasis namas su statiniais. Nurode, kad ji gincija neteisetai priimtus administracinius aktus, kuriu pagrindu buvo atkurtos nuosavybes teises natura i gincijamais aktais suformuota 4,2500 ha žemes sklypa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dusmenu k.v., esancio (duomenys neskelbtini) neteisetai neformuojant ir nenustatant prie bendrosios dalines nuosavybes teise priklausanciu statiniu namu valdos. Nurode, kad taip pat prašo teismo ipareigoti atsakova Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos ne veliau kaip per 1 menesi nuo sprendimo šioje byloje isiteisejimo dienos sudaryti su ja valstybines žemes – ½ dalies namu valdos - pirkimo – pardavimo sutarti, pagal kuria ji igytu nuosavybe i proporcinga turimam statiniu plotui, t.y. ½ dali, 9658 kv.m. ploto namu valdos sklypo pagal 2009-06-18 UAB „Geodeziniai matavimai" parengtame plane nurodytas namu valdos sklypo ribas. Nurode, kad atsakoviu priešieškinio reikalavimai neatitinka nei vieno CPK 143 str. 2 d. nurodyto pagrindo, kuriam esant priešieškinys teismo galetu buti priimamas. Priešpriešiniu reikalavimu negalima iskaityti pradinio ieškinio reikalavimu; priešieškinio reikalavimu tenkinimas galimas tik tuomet, jei isiteisejusiu teismo sprendimu ieškoves reikalavimai, kuriais siekiama suformuoti namu valda ir igyti nuosavybe i ½ dali butu atmestas, taigi priešieškinio patenkinimas ne tik negalimas neišsprendus ieškoves reikalavimu, taciau jokiu budu netaikytinas pagrindas, jog patenkinus priešieškini nebus galima visiškai ar iš dalies patenkinti pradinio ieškinio. Pažymejo, jog nuosavybes teise negali buti tapatinama su naudojimosi svetimu daiktu teise, ir netgi tokiu atveju, kai butu nustatytas servitutas ir ji turetu galimybe patekti i jai nuosavybes teise priklausancius statinius, ji turetu teise reikšti ieškini del namu valdos nustatymo, siekiant igyti nuosavybes teise, kadangi servitutas, nors ir yra daiktine teise - teise naudotis svetimu turtu, taciau negali pakeisti ar atitikti nuosavybes teises turinio, todel pirmiausia privalo buti sprendžiama del ieškoves reikalavimu, kuriais ieškove siekia nustatyti namu valda ir igyti nuosavybes teise proporcingai jai bendrosios dalines nuosavybes teise priklausanciu statiniu daliai. Nurode, kad nors atsakoves teigia, kad tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinejant bus galima greiciau ir teisingai išnagrineti gincus, taciau tarp priešieškinio ir ieškinio yra tik toks ryšys, kad jei nebus patenkintas ieškoves ieškinys, šalys privales susitarti ar reikšti reikalavimus del servituto nustatymo, taciau tokie reikalavimai gali buti tik pasekme, jei ieškoves ieškinys teismo sprendimu butu atmestas. Nurode, kad servitutas teismo sprendimu nustatomas tik tuo atveju, jei šalys geruoju del jo nesusitaria, o šiuo metu šalys net negali tartis del servituto ir tam nera jokio pagrindo, kol teismas nagrineja ieškoves reikalavimus del namu valdos nustatymo ir ipareigojimo su ieškove sudaryti nustatytosios namu valdos dalies pirkimo-pardavimo sutarti, kurios pagrindu ieškove i dali namu valdos igytu nuosavybes teise. Nurode, kad atsakoviu argumentai del to, jog mirusysis K. S., po kurio mirties visas teises ir pareigas pereme ji, nesikreipe del namu valdos nustatymo, nera nurodyta jokiu svarbiu priežasciu, kodel jis to nepadare anksciau, yra visiškai nereikšmingi, nes Žemes reformos istatymo 9 str. 4 p. (1991 m. liepos 25 d. redakcija) buvo nustatyta, kad atskirai sodybai (namu valdai) parduodama žeme, užimta statiniais, daugiameciais sodiniais, kitais sodybos želdiniais, kiemas ir sodybos ribose nuolat daržui naudojamas žemes sklypas. Šia istatymo norma buvo išvardyti objektai, kurie priskiriami sodybai, taip pat pilieciu teise pirkti sodybos žeme. Pakeitus Žemes reformos istatyma ir ji išdescius nauja redakcija, normoje išliko nuostata, jog asmuo turi teise pirkti sodybos užimama žeme. Taigi istatymu normomis buvo garantuota ir toliau garantuojama, kad asmuo, turintis sodyba (namu valda), turejo ir turi teise isigyti žeme, kuri yra faktiškai sodybos užimta. Nurode, kad šiuo atveju reiktu aiškintis atsakovo Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos veiksmus, kai, nepaisant istatymo reikalavimu namu valda nebuvo suformuota, taip pat buvusio savininko, po kurio mirties visas teises ir pareigas pereme atsakoves V. M. ir G. B., sažininguma, nenurodant, jog statiniai, po kuriais gincijamais administraciniais aktais buvo atkurta nuosavybe, priklauso ne vienam, o keliems savininkams. Taip pat atkreipe demesi, jog prie priešieškinio pridetame plane sklypo, kuriame prašoma nustatyti servituta duomenys nurodyti: 32921 kv.m. ploto, esanciame (duomenys neskelbtini) Žemes sklypo unikalus numeris nenurodytas. Iš pateikto plano nera aišku, kokiu budu buvo suformuotas 32921 kv.m. ploto žemes sklypas, esanciame (duomenys neskelbtini) toks žemes sklypas nera iregistruotas, jam nera suteiktas unikalus numeris.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovei E. S. ir atsakovems G. B. ir V. M. bendrosios dalines nuosavybes teise priklauso Gyvenamasis namas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 172-174). Gyvenamasis namas su statiniais yra Žemes sklype, bendrosios dalines nuosavybes teise po ½ dali priklausanciame atsakovems G. B. ir V. M. (I t., b.l. 170). Kaip matyti, iš VI „Registru centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašo nurodyta Žemes sklypo paskirtis yra žemes ukio ir namu valda nebuvo ir nera suformuota.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-08-16 sprendimu Nr. 79-8400 A. B. buvo atkurtos nuosavybes teises natura i Žemes sklypa (I t., b.l. 33, 62-63). Po A. B. mirties 2005-11-28, 2006-06-20 paveldejimo pagal istatyma teises liudijimo pagrindu Žemes sklypa lygiomis dalimis (po ½ dali) paveldejo J. B. ir atsakove V. M. (I t., b.l. 24). Po J. B. mirties 2008-09-11, jam priklausiusia Žemes sklypo dali paveldejo atsakove G. B. (I t., b.l. 100-103).
Byloje kilo gincas del ieškoves teises i ½ dali namu valdos prie Gyvenamojo namo su statiniais suformavimo, t.y. ieškove nurodo, kad nuosavybes teises i Žemes sklypa atkurimo metu buvo pažeisti teises aktai, kadangi prie Gyvenamojo namo su statiniais iš pradžiu turejo buti suformuota namu valda, o tik po to turejo buti sprendžiamas klausimas del nuosavybes teises i žeme atkurimo natura.
Del senaties
Atsakoves V. M. ir G. B. nurode, kad ieškove praleido CK 5.8 str. numatyta 1 metu senaties termina nuo palikimo atsiradimo dienos paveldejimo teises liudijimams gincyti.
Asmuo, pretenduojantis i palikima, gali gincyti palikimo priemimo teisetuma bei išduota paveldejimo teises liudijima, pareikšdamas ieškini palikima priemusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turejo sužinoti apie tai, kad palikima prieme kitas asmuo (CK 5.8 str.). Taigi, pagal CK 5.8 str. nuostatas gincyti palikimo priemima ar išduoto paveldejimo teises liudijimo teisetuma gali asmuo, pretenduojantis i palikima, tai gali buti ipedinis tiek pagal istatyma, tiek pagal testamenta.
Kaip matyti iš byloje esancios medžiagos bei teismo posedžio metu nustatytu aplinkybiu, ieškove reikalavima del paveldejimo teises liudijimo nugincijimo pareiške ne kaip asmuo, pretenduojantis i palikima, bet kaip asmuo, turintis teise i namu valdos žemes sklypo suformavima ir jo išpirkima iš valstybes, o reikalavimai del 2006-06-30 ir 2009-03-27 paveldejimo pagal istatyma teises liudijimu panaikinimo yra išvestiniai, todel konstatuotina, jog nagrinejamoje byloje CK 5.8 straipsnyje numatytas ieškinio senaties terminas netaikytinas.
Atsakoves taip pat nurode, kad ieškove praleido 30 dienu termina Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-08-16 sprendimui Nr. 79-8400 del nuosavybes teisiu atkurimo i žeme (miška) kaimo vietoveje panaikinti.
1997-07-01 Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo Nr. VIII-359 19 str. nustato, kad sprendimai del nuosavybes teisiu atkurimo gali buti skundžiami teismui per 30 dienu nuo ju iteikimo pilieciams dienos.
Pagal bendraja ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisykle ieškinio senaties terminas prasideda nuo teises i ieškinio atsiradimo dienos, o teise i ieškini atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo sužinojo arba turejo sužinoti apie savo teises pažeidima. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teises pažeidima. Sužinojimo apie teises pažeidima momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teise arba istatymo saugomas interesas yra pažeisti arba gincijami. Kadangi vidinis teises pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijes su paciu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teises pažeidima, nustatoma pagal to asmens nurodyma. Sprendžiant, kada apie pažeista teise turejo sužinoti apdairus ir rupestingas asmuo, butina nustatyti teises pažeidimo pobudi ir momenta, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rupestingai besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turejo išsiaiškinti, kad jo teise yra pažeista (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-35/2010).
Kaip matyti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-08-16 sprendimo Nr. 79-8400 del nuosavybes teisiu atkurimo i žeme (miška) kaimo vietoveje A. B. jis buvo priimtas 2000-08-16 (I t. b.l. 33). Taigi, jo apskundimo terminas pasibaige 2000-09-16. Atsižvelgiant i CK 1.127 str. 1 d. itvirtinta ieškinio senaties termino eigos pradžia, teismas atsižvelgia i tai, kad ieškove nuosavybes teises i Gyvenamojo namo su statiniais ½ dali igijo tik 2009-01-26 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pagrindu. Iš byloje esancio Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemes tvarkymo departamento Traku rajono žemetvarkos skyriaus 2009-04-08 rašto Nr. SO-346-(1.19.) ir 2009-02-25 ieškinio Traku rajono apylinkes teismui matyti, kad ieškove 2009-02-21 kreipesi i Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemes tvarkymo departamento Traku rajono žemetvarkos skyriu del sodybos faktiškai užimamo ploto – namu valdos nustatymo ir telefonu gavo atsakyma, jog žemes sklypas, kuriame ji prašo nustatyti namu valda, yra privati nuosavybe ir namu valdos nustatyti negalima (I t., b.l. 34-41). Pacios atsakoves nurode, kad nei mirusysis K. S., nei ieškove nesinaudojo jiems priklausancia ½ dalimi Gyvenamojo namo su statiniais, todel konstatuotina, kad nei mirusysis K. S., nei ieškove iki 2009-02-21 kreipimosi i Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemes tvarkymo departamento Traku rajono žemetvarkos skyriu, nežinojo apie jos gincijama Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-08-16 sprendima Nr. 79-8400 del nuosavybes teisiu atkurimo i žeme (miška) kaimo vietoveje A. B.. Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog ieškove apie aukšciau nurodyta Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendima sužinojo 2009-02-21. Taigi, del šio Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo panaikinimo ieškove turejo kreiptis i teisma iki 2009-03-21.
Iš byloje esancios Traku rajono apylinkes teismo 2009-03-04 nutarties civilineje byloje Nr. 2-811-239/2009m., kuria buvo atsisakyta priimti ieškoves ieškini kaip neteisminga bei LITEKO Lietuvos teismu informacines sistemos duomenu matyti, kad ieškove i teisma del savo pažeistos teises ginimo kreipesi 2009-03-02. Iš byloje esancio 2009-03-10 atskirojo skundo, 2009-05-26 Vilniaus apygardos teismo nutarties ir prie šios bylos prijungtos administracines bylos Nr. I-1952-484/2009m. matyti, kad buvo sprendžiamas ieškoves keliamu reikalavimu teismingumas ir jos ieškinys Traku rajono apylinkes teisme buvo gautas 2009-12-14. Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškove del aukšciau nurodyto Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo panaikinimo kreipesi nepažeidusi 1997-07-01 Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatyme Nr. VIII-359 numatyto 30 dienu termino.
Del namu valdos žemes sklypo nustatymo
Žeme, iš pilieciu, turinciu teise i nuosavybes teisiu atkurima, išperkama valstybes ir už ja atlyginama pagal šio istatymo 16 straipsni, jeigu ji kaimo vietoveje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal istatymus yra užimta: namu valdu (sodybu) sklypu (Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 12 str. 3 p.; Nr. VIII-1866, 00.07.18, Žin., 2000, Nr.64-1934). Šio istatymo 4 str. 6 d. numato, jog i pilieciui gražinamos natura žemes, miško plota arba perduodama neatlygintinai nuosavyben lygiaverti turetajam žemes, miško sklypui plota iskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namu valdos (išskyrus tas namu valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo imoketos imokos) žemes sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ukiui žemes sklypas. Bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad A. B. atkurtos nuosavybes teises gražinant natura 4,25 ha žemes (I t., b.l. 33, 62-63). 4,25 ha žemes sklypas jam atkurtas toje vietoje, kur yra Gyvenamasis namas su statiniais. Atsižvelgiant i aukšciau nurodyta teisini reglamentavima, darytina išvada, jog atkuriant nuosavybes teises natura A. B. turejo buti nustatytas namu valdos žemes sklypas, jo dydis, kuris galejo buti iskaitomas i jam gražinama natura žemes sklypo plota.
Pilieciams prie nuosavybes teise priklausanciu pastatu ir statiniu parduodami teritoriju planavimo dokumentuose nustatytu ploto ir ribu žemes sklypai. Kaimo vietoveje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namu valdos) žemes sklypai. Kai pagal istatymus atskiros sodybos (namu valdos) naudojamo žemes sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nera parengtu technines apskaitos bylu, parduodama atskiros sodybos (namu valdos) žeme, kuria užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemes sklypas. Paprastai parduodamas žemes sklypas turi buti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namu valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi buti nustatytas teritoriju planavimo dokumentuose (Žemes reformos istatymo 9 str. 2 d.; Nr. VIII-1757, 00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649). Parduodamos valstybines žemes ivertinimo bei mokejimo už perkama žeme tvarka nustato Vyriausybe (Žemes reformos istatymo 8 str. 3 d.; Nr. VIII-1757, 00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649).
Naudojamu valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos ne žemes ukio paskirciai (veiklai) tvarka nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999-03-09 nutarimas Nr. 260 „Del naudojamu valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos ne žemes ukio paskirciai (veiklai)“. Šio nutarimo 2.1. punktas numato, kad Lietuvos Respublikos pilieciai pagal šia tvarka isigyti nuosavyben gali naudojamus namu valdu žemes sklypus. Namu valdu žemes sklypai juos naudojantiems asmenims parduodami nepriklausomai nuo ju nuolatines gyvenamosios vietos. Šio nutarimo 5 p. numatyta, kad kaimo vietovese ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose parduodami ne didesni kaip 2 ha namu valdos žemes sklypai. Jeigu atskiros namu valdos naudojamo žemes sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti pagal istatymus ir nera parengtu technines apskaitos bylu, parduodama namu valdos žeme, kuria užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemes sklypas. Parduodamas žemes sklypas paprastai turi buti sodybos teritorijoje, atitikti namu valdos eksploatavimo reikalavimus, jo ribos turi buti nustatytos naujai parengtame detaliajame plane arba žemes sklypo ribu specialiajame plane. Pagal šio nutarimo 8 p., jeigu individualus gyvenamasis namas bendrosios dalines nuosavybes teise priklauso keliems asmenims (bendrasavininkiams), namu valdos žemes sklypas prieš parduodant ji gyvenamojo namo bendrasavininkiams padalijamas ir suformuojami atskiri žemes sklypai, jeigu taip numatyta detaliajame ar žemes sklypo ribu specialiajame plane. Jeigu pagal šiuos teritoriju planavimo dokumentus žemes sklypo padalyti (atidalyti jo dalies) natura negalima arba jeigu namo bendrasavininkiai padalyti namu valdos žemes sklypo nepageidauja, namu valdos žemes sklypas namo bendrasavininkiams parduodamas bendrosios dalines nuosavybes teise. Namu valdos žemes sklypas padalijamas (atidalijama jo dalis) natura, taip pat kiekvieno savininko žemes sklypo dalis bendrojoje nuosavybeje nustatoma remiantis rašytiniu namo bendrasavininkiu susitarimu. Namo bendrasavininkiams nesusitarus, žemes sklypas padalijamas natura, taip pat parduodamu bendrosios dalines nuosavybes teise žemes sklypo daliu dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant i kiekvienam bendrasavininkiui priklausancia namo dali. Pagal nutarimo 13 p., asmenys, pageidaujantys ir turintys teise pirkti naudojamus žemes sklypus, rajono arba miesto žemetvarkos skyriui pagal žemes sklypu buvimo vieta pateikia: prašyma pirkti žemes sklypa. Jeigu žemes sklypa pageidauja pirkti du ar keletas asmenu bendrosios (dalines ar jungtines) nuosavybes teise, jie pateikia prašyma, pasirašyta visu arba vieno iš ju, turincio notariškai patvirtinta igaliojima atstovauti kitiems asmenims; dokumenta, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemes sklypu; naudojamo žemes sklypo plano kopija iš technines apskaitos bylos; statiniu ir irenginiu, esanciu žemes sklype, teisinio registravimo dokumentus; apskrities viršininko išduota leidima isigyti nuosavyben ne žemes ukio paskirties žemes sklypa, - kai žemes sklypa nori pirkti Konstitucinio istatymo nustatyti nacionaliniai ir užsienio subjektai; namo bendrasavininkiu rašytini susitarima del žemes sklypo daliu, isigyjamu bendrosios dalines nuosavybes teise, nustatymo arba (kai namo bendrasavininkiai nesutaria del žemes sklypo pasidalijimo) šios tvarkos 8 p. nustatytais atvejais priimta apskrities viršininko sprendima.
Atsižvelgiant i aukšciau nurodyta teisini reglamentavima, darytina išvada, jog mires K. S., kuriam priklause ½ dalis Gyvenamojo namo su statiniais turejo teise isigyti namu vados žemes sklypo dali proporcingai jam priklausanciai Gyvenamojo namo su statiniais daliai. Taigi, A. B. negalejo buti gražinta žeme, kuri užimta kitam savininkui (tuo metu K. S.) ½ dalimi priklausancio Gyvenamojo namo su statiniais. Todel konstatuotina, kad atkuriant nuosavybes teises A. B. buvo pažeisti teises aktu reikalavimai, kadangi vienam iš namo bendraturciu siekiant atkurti nuosavybes teise i namu valdos žemes sklypa, jis turi teise pretenduoti tik i dali šio sklypo, nes priešingu atveju butu pažeidžiamos kitu namo bendraturciu teises i namu valda. Teismas atkreipia demesi i tai, kad K. S., kaip asmuo turintis teise pirkti dali naudojamo žemes sklypo, rajono žemetvarkos skyriui nebuvo pateikes prašymo pirkti žemes sklypa bei kitu teises aktuose numatytu dokumentu. Žemes sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenyse 10 dalyje nebuvo nurodyta jokiu duomenu apie K. S. kaip viena iš Gyvenamojo namo su statiniais bendrasavininkiu (I t., b.l. 29-32). Taigi, K. S. budamas gyvas neigyvendino savo teises isigyti namu valdos žemes sklypo dalies.
Po K. S. mirties jam priklausancia ½ dali Gyvenamojo namo su statiniais paveldejo ieškove E. S. (I t. b.l. 58-61). Taigi, ieškove šiuo metu yra Gyvenamojo namo su statiniais ½ dalies savininke igijusi nuosavybes teise i Gyvenamojo namo su statiniais ½ dali paveldejimu (CK 4.47 str. 2 p.).
Atsakoves nurodo, kad mirusiajam K. S. neigyvendinus savo teises isigyti namu valdos žemes sklypo dali, ieškove, paveldejusi jam priklausancia turto dali, neteko teises šios teises igyvendinti, kadangi jai perejo subjektines K. S. teises ir pareigos, o savo teises pastarasis neigyvendino, todel ieškove jos ir nepaveldejo. Teismas šias atsakoviu nurodytas aplinkybes vertina kritiškai, kadangi, visu pirma, istatymai nenumato teises išpirkti namu valda igyvendinimo termino. Antra, teismas atkreipia demesi i tai, kad šiuo metu galiojancios aukšciau nurodytu teises aktu redakcijos suteikia teise Lietuvos Respublikos pilieciams isigyti naudojamus namu valdos žemes sklypus (Lietuvos Respublikos žemes reformos istatymo 2010-07-01 aktuali redakcija, Nr. XI-914, 2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618; Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Del naudojamu valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos ne žemes ukio paskirciai (veiklai)“ 2011-05-05 aktuali redakcija, Nr. 494, 2011-04-27, Žin., 2011, Nr. 53-2551). Taigi, darytina išvada, jog istatymai teises isigyti naudojama namu valdos žemes sklypa nesieja su konkreciu asmeniu ar statinio isigijimo pagrindu, todel konstatuotina, kad tai, jog mirusysis K. S. neigyvendino savo teises isigyti namu valdos žemes sklypa, neatima teises iš jam priklausancio turto paveldetojos (šiuo atveju ieškoves) isigyti namu valdos žemes sklypa, kadangi jai tapus Gyvenamojo namo su statiniais dalies savininke, ji savo kaip savininkes teises igyvendina savarankiškai.
Atsižvelgiant i aukšciau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog ieškove turi teise isigyti iš valstybes namu valdos žemes sklypa proporcingai jos turimai Gyvenamojo namo su statiniais daliai.
Ieškove prašo nustatyti 9658 kv.m. ploto namu valda ir namu valdos sklypo ribas pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2009-06-18 parengta pasiulyma namu valdos suformavimui, kur namu valdos ribos nurodytos žemes sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dusmenu k.v., esanciame (duomenys neskelbtini) turinciame 4,2500 ha, ribose, kuriame yra ieškovei bendrosios dalines nuosavybes teise priklausantys statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)).
Kaip jau buvo mineta, Naudojamu valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos ne žemes ukio paskirciai (veiklai) tvarka nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999-03-09 nutarimas Nr. 260 „Del naudojamu valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos ne žemes ukio paskirciai (veiklai)“. Šio Nutarimo 3 p. numato, kad prie nuosavybes teise priklausanciu statiniu ir irenginiu žemes sklypai parduodami <<..nustatyto dydžio, kuris butinas esamiems statiniams ir irenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre irašyta ju tiesiogine paskirti>>. Šio nutarimo 4 p. numatyta, kad jeigu namu valdos naudojamo žemes sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti pagal istatymus ir nera parengtu nekilnojamojo daikto kadastro duomenu bylu, parduodama namu valdos žeme, kuria užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemes sklypas. Parduodamas žemes sklypas paprastai turi buti sodybos teritorijoje, atitikti namu valdos eksploatavimo reikalavimus, jo ribos turi buti nustatytos teritoriju planavimo dokumente.
Ieškove prašo nustatyti namu valda pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2009-06-18 parengta pasiulyma namu valdos suformavimui. Iš byloje esancio Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos 2011-04-20 rašto Nr. 1SD-(7.3.)-2894 matyti, kad šiame pasiulyme pažymetos ribos ir plotas neatitinka aukšciau nurodyto nutarimo reikalavimu, t.y. plane pažymetas 0,9658 ha ploto namu valdos žemes sklypas yra per didelis (itraukti krumai, pieva, dalis pelkes), nurodyta, kad faktiškai naudojamo namu valdos žemes sklypo plotas yra apie 0,62 ha. Jame taip pat pažymeta, kad šis pasiulymas neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro istatymo 7 str. nustatytu nekilnojamuju daiktu formavimo budu, nes ieškoves pageidaujamas suformuoti namu valdos žemes sklypas yra Vilniaus apskrities viršininko 2000-06-15 isakymu Nr. 2064-79 patvirtintame Dusmenu kadastro vietoves žemes reformos žemetvarkos projekte suprojektuoto šiuo metu privacios nuosavybes teise valdomo žemes ukio paskirties žemes sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribose ir kad šiuo konkreciu atveju namu valdos žemes sklypas gali buti suprojektuotas žemes reformos žemetvarkos projekte perprojektuojant gražintina natura žemes sklypa prieš tai panaikinus Dusmenu kadastro vietoves žemes reformos žemetvarkos projekto sprendinius toje dalyje, kurioje šis privacios nuosavybes teise valdomas žemes sklypas buvo suprojektuotas arba rengiant žemes sklypo formavimo – pertvarkymo projekta atidalijant namu valdos žemes sklypa iš privacios nuosavybes teise valdomo žemes ukio paskirties žemes sklypo. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posedžio metu liudytoja Valentina Orlovskaja.
Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatu 30.3. p. numato, kad Nekilnojamojo turto objektai formuojami iš Nekilnojamojo turto registre iregistruoto nekilnojamojo turto objekto atidalijama dalis, kuri suformuojama kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Šiu taisykliu 38.4. p. numato, kad žemes sklypo planas turi buti suderintas su istatymu nustatytomis institucijomis. Kaip matyti, ieškoves pateiktas UAB „Geodeziniai matavimai“ 2009-06-18 parengtas pasiulymas namu valdos suformavimui nera suderintas su istatymu numatytomis institucijomis (I t., b.l. 129-130).
Atsižvelgiant i tai, kad UAB „Geodeziniai matavimai“ 2009-06-18 parengtas pasiulymas namu valdos suformavimui neatitinka teises aktu reikalavimu, darytina išvada, jog ieškoves reikalavimas nustatyti 9658 kv.m. ploto namu valda ir namu valdos sklypo ribas pagal ši projekta atmestinas kaip nepagristas.
Atmetus ieškoves reikalavima del 9658 kv.m. ploto namu valdos ir namu valdos sklypo ribu nustatymo pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2009-06-18 parengta pasiulyma namu valdos formavimus kaip išvestiniai atmestini ir jos reikalavimai panaikinti 2000-08-10 Vilniaus apskrities Traku rajono žemetvarkos skyriaus žemes reformos projekto paženklinimo vietoje akta dalyje, kurioje patvirtintos žemes sklypo ribos, išjungiant iš šio projekto 9658 kv.m. ploto namu valdos sklypa pagal 2009-06-18 UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtame plane nurodytas namu valdos sklypo ribas; panaikinti 2000-08-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendima Nr.79-8400 dalyje, kurioje patvirtintos žemes sklypo ribos, išjungiant iš jo 9658 kv.m. ploto namu valdos sklypa pagal 2009-06-18 UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtame plane nurodytas namu valdos sklypo ribas; panaikinti 2006-06-30 paveldejimo pagal istatyma teises liudijima, išduota Traku rajono notaru biuro notares Jurates Klepackienes V. M. ir J. B., dalyje, kurioje patvirtinta paveldejimo teise i 4,25 ha ploto žemes sklypa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išjungiant iš žemes sklypo 9658 kv.m. ploto namu valdos sklypa pagal 2009-06-18 UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtame plane nurodytas namu valdos sklypo ribas; panaikinti 2009-03-27 paveldejimo pagal istatyma teises liudijima, išduota G. B., dalyje, kurioje patvirtinta paveldejimo teise i 4,25 ha ploto žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išjungiant iš žemes sklypo 9658 kv.m. ploto namu valdos sklypa pagal 2009-06-18 UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtame plane nurodytas namu valdos sklypo ribas; ipareigoti atsakova Vilniaus apskrities viršininko administracija ne veliau kaip per 1 menesi nuo sprendimo šioje byloje isiteisejimo dienos sudaryti su ja (ieškove E. S.) valstybines žemes – ½ dalies namu valdos – pirkimo – pardavimo sutarti, pagal kuria ji (ieškove E. S.) igytu nuosavybe i proporcinga turimam statiniu plotui, t.y. ½ dali, 9658 kv.m. ploto namu valdos sklypo pagal 2009-06-18 UAB „Geodeziniai matavimai" parengtame plane nurodytas namu valdos sklypo ribas.
Del servituto nustatymo
Atsakoves V. M. ir G. B. priešieškiniu prašo pagal pateikta UAB „Traksalis" sudaryta žemes sklypo servituto nustatymo plana - projekta, žemes sklypo plote 32921 m ², esanciame (duomenys neskelbtini) nustatyti servituta paskiriant ieškovei teise naudotis nurodytu 231 m ² ploto 4 m plocio kelio servitutu S1, pažymetu taškais 41-42-43-44-45-46-41 ir paskirti ieškovei teise naudotis atsakoviu žemes sklype esanciais ieškovei bendrosios dalines nuosavybes teise priklausanciais statiniais, paskiriant naudotis statiniu servitutu S2, statiniu užstatytas plotas 2948 m ², plane pažymetu taškais 44-47-48-49-50-51-52-53-54-55-56-57-58-59-60-45-44.
Servitutas – tai teise i svetima nekilnojamaji daikta, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujanciuoju daiktu), arba to daikto savininko teises naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, del kurio nustatomas servitutas (viešpataujanciojo daikto), tinkama naudojima (CK 4.111 str. 1 d.). Servitutu suteikiamos servituto turetojui konkrecios naudojimosi konkreciu svetimu daiktu teises arba atimamos iš tarnaujanciojo daikto savininko konkrecios naudojimosi daiktu teises (CK 4.112 str. 1 d.). Kelio servitutu gali buti nustatoma teise naudotis pesciuju taku, antžeminemis transporto priemonemis skirtu keliu ir galvijams varyti (CK 4.117 str.). Gali buti nustatomas statiniu servitutas, suteikiantis teise atremti viešpataujantiji statini i tarnaujantiji daikta arba pritvirtinti prie jo, itvirtinti i tarnaujanciojo statinio siena (konstrukcija) kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei naudotis jais, statyti ar montuoti statiniu dalis, pakibusias virš tarnaujanciojo sklypo ar statinio, uždrausti tarnaujanciojo sklypo savininkui statyti statinius, kurie užstotu šviesa ar esama vietovaizdi, taip pat atlikti kitus istatymu neuždraustus veiksmus ar reikalauti ir tarnaujanciojo daikto savininko, kad jis susilaikytu nuo konkreciu veiksmu (CK 4.122 str.).
Servituta gali nustatyti istatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o istatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 str. 1 d.). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustacius servituto nebutu imanoma normaliomis sanaudomis naudoti daikto pagal paskirti (CK 4.126 str. 1 d.).
Tarp šaliu yra kiles gincas del namu valdos suformavimo, t.y. ieškove siekia, kad prie Gyvenamojo namo su statiniais butu suformuotas namu valdos žemes sklypas ir ji išsipirktu jai priklausancia šio žemes sklypo dali iš valstybes, o atsakoves su tokiu ieškoves reikalavimu nesutiko. Teismui, nusprendus ieškoves ieškini atmesti ryšium su tuo, kad jos pateiktas pasiulymas namu valdos suformavimui (planas) neatitinka teises aktu reikalavimu, iškyla klausimas del galimumo normaliomis sanaudomis naudotis Gyvenamojo namo su statiniais dalimi pagal paskirti.
Bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad ieškovei E. S. priklausanti ½ dalis Gyvenamojo namo su statiniais yra atsakovems V. M. ir G. B. bendrosios dalines nuosavybes teise priklausanciame Žemes sklype. Atsižvelgiant i šia aplinkybe, darytina išvada, jog ieškovei norint naudotis jai priklausancia Gyvenamojo namo su statiniais dalimi, ji turi tureti galimybe prie šio namo prieiti, privažiuoti, turi tureti galimybe prieiti prie statiniu, naudotis kiemu ir šia jos galimybe užtikrintu servituto nustatymas.
Ieškove nurodo, kad atsakoviu priešieškinio reikalavimai neatitinka nei vieno CPK 143 str. 2 d. nurodyto pagrindo, kuriam esant priešieškinys teismo galetu buti priimamas, kad priešpriešiniu reikalavimu negalima iskaityti pradinio ieškinio reikalavimu; priešieškinio reikalavimu tenkinimas galimas tik tuomet, jei isiteisejusiu teismo sprendimu ieškoves reikalavimai, kuriais siekiama suformuoti namu valda ir igyti nuosavybe i ½ dali butu atmestas, taigi priešieškinio patenkinimas ne tik negalimas neišsprendus ieškoves reikalavimu, taciau jokiu budu netaikytinas pagrindas, jog patenkinus priešieškini nebus galima visiškai ar iš dalies patenkinti pradinio ieškinio. Teismas kritiškai vertina šias ieškoves nurodytas aplinkybes, kadangi tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinejant bus galima greiciau ir teisingai išnagrineti gincus. Priimant ši sprendima yra išsprendžiami ieškoves reikalavimai, t.y. ieškinys yra atmestas, todel teismas konstatuoja, jog kartu išsprendus servituto nustatymo klausima gincas yra išnagrinejamas greiciau ir teisingai, išvengiama konfliktu ir neaiškumu naudojantis Gyvenamuoju namu su statiniais. Pažymetina, kad servituto nustatymas neatima iš ieškoves teises, parengus nauja namu valdos žemes sklypo nustatymo plana, atitinkanti teises aktu reikalavimus, igyti nuosavybes teise i dali prie Gyvenamojo namo su statiniais esancios namu valdos. Be to, CK 4.130 str. 1 d. 5 p. numato, kad servitutas baigiasi išnykus servituto butinumui, todel ieškove ar atsakoves gales pasikeitus aplinkybems kreiptis del servituto panaikinimo.
Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakoviu V. M. ir G. B. priešieškinio reikalavimas del servituto nustatymo yra pagristas, todel ir tenkintinas pilnumoje.
Visi kiti byloje esantys ir teismo posedyje aptarti irodymai nera reikšmingi sprendžiant ši ginca, todel priimant sprendima teismo neanalizuojami ir nevertinami.
Del laikinuju apsaugos priemoniu
Reikalavimo užtikrinimui ieškoves prašymu šioje byloje Traku rajono apylinkes teismo 2010-01-08 nutartimi yra uždrausta atsakovems V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) perleisti, ikeisti, išnuomoti, parduoti bendrosios dalines nuosavybes teise joms priklausanti 4,25 ha žemes sklypa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dusmenu k.v., esanti (duomenys neskelbtini)
Teismui atmetus ieškini, laikinosios apsaugos priemones, kuriu buvo imtasi paliekamos iki teismo sprendimo isiteisejimo (CPK 150 str. 4 d.).
Kadangi teismo sprendimu nuspresta ieškoves ieškini atmesti, teismo sprendimui isiteisejus, Traku rajono apylinkes teismo 2010-01-08 nutartimi civilineje byloje Nr. 2-43-213/2011 m. taikytos laikinosios apsaugos priemones naikintinos.
Del bylinejimosi išlaidu
Atmetus ieškini ir patenkinus atsakoviu priešieškini iš ieškoves priteistinos atsakoviu turetos bylinejimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.), t.y. atsakovei V. M. iš ieškoves priteistina 1634,00 Lt bylinejimosi išlaidu, kurias sudaro 134,00 Lt žyminio mokescio sumoketo pateikiant priešieškini ir 1500,00 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi.
Atmetus ieškini, o patenkinus priešieškini, bylinejimosi išlaidos valstybei priteistinos iš ieškoves.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 96 str., 150 str. 4 d., 259 str., 260 str., 264 str., 268 str., 269 str., 270 str., 279 str., teismas
nusprendžia:
atmesti ieškoves E. S. ieškini atsakovams V. M., G. B. ir Nacionalinei žemes tarnybai prie Žemes ukio ministerijos del žemes sklypu ribu pakeitimo.
V. M. ir G. B. priešieškini ieškovei E. S. del servituto nustatymo patenkinti.
Pagal UAB „Traksalis" sudaryta žemes sklypo servituto nustatymo plana - projekta, žemes sklypo plote 32921 m ², esanciame (duomenys neskelbtini) nustatyti servituta paskiriant ieškovei teise naudotis nurodytu 231 m ² ploto 4 m plocio kelio servitutu S1, pažymetu taškais 41-42-43-44-45-46-41 ir paskirti ieškovei teise naudotis atsakoviu žemes sklype esanciais ieškovei bendrosios dalines nuosavybes teise priklausanciais statiniais, paskiriant naudotis statiniu servitutu S2, statiniu užstatytas plotas 2948 m ², plane pažymetu taškais 44-47-48-49-50-51-52-53-54-55-56-57-58-59-60-45-44.
Priteisti iš E. S. 1634,00 Lt bylinejimosi išlaidu V. M..
Priteisti iš E. S. 59,90 Lt bylinejimosi išlaidu valstybei.
Teismo sprendimui isiteisejus panaikinti Traku rajono apylinkes teismo 2010-01-08 nutartimi taikytas laikinasias apsaugos priemones – draudima atsakovems V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) perleisti, ikeisti, išnuomoti, parduoti bendrosios dalines nuosavybes teise joms priklausanti 4,25 ha žemes sklypa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dusmenu k.v., esanti (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Traku rajono apylinkes teisma apeliaciniu skundu.