Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė Tauragės apylinkės teisme pareiškė ieškinį, juo prašė: 1) pripažinti neteisėtu atsakovo Šilutės lopšelio-darželio „Raudonkepuraitė“ 2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. P3-81 ir jį panaikinti; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo už priverstinės pravaikštos laiką priklausantį vidutinį darbo užmokestį; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra atsakovo Šilutės lopšelio-darželio „Raudonkepuraitė“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 49 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ir ŽULPKĮ) 18 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. P3-81 nušalino ieškovę nuo tiesioginio darbo, nemokant ieškovei užmokesčio iki tos dienos, kol ieškovė nepasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, arba atitiks kriterijus, kuriais vadovaujantis darbuotojams neatliekami sveikatos patikrinimai dėl COVID-19 ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, nuo 2021 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d. (ne ilgiau kaip tris mėnesius). Nesutikdama su atsakovo sprendimu, ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją, ji 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškovės prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodė, kad, nušalindamas ieškovę nuo darbo, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių DK 49 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. nenurodė, koks pareigūnas ar organas pateikė atsakovui rašytinį reikalavimą nušalinti ieškovę nuo darbo, nepagrindė, kad tas pareigūnas ar organas, kuris tariamai pateikė rašytinį reikalavimą nušalinti ieškovę nuo darbo, turi įstatymo suteiktą nušalinimo teisę. Todėl ginčijamas atsakovo įsakymas dėl ieškovės nušalinimo nuo darbo nemokant jai darbo užmokesčio DK 49 straipsnio 2 dalies pagrindu yra nepagrįstas, dėl to pripažintinas neteisėtu. Taip pat nurodė, kad ŽULPKĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašą, taip pat darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą, darbuotojų tikrinimosi tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė). Vyriausybė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. kovo 23 d. priimtą ŽULPKĮ 18, 26 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-195, 2021 m. kovo 26 d. priimtu nutarimu Nr. 178 pakeitė savo 1999 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) ir išdėstė šį nutarimą nauja redakcija. Nutarimu buvo nustatytas ŽULPKĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašas, taip pat šiuo Nutarimu yra patvirtina darbuotojų privalomo periodinio sveikatos tikrinimosi dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, tvarka (toliau – ir Tvarka). Pažymėjo, kad ŽULPKĮ 18 straipsnio 1 dalis nenustato jokių teisės normų, įgalinančių darbdavį nušalinti darbuotoją nuo darbo, nemokant darbuotojui darbo užmokesčio. Todėl ginčijamas atsakovo įsakymas dėl ieškovės nušalinimo nuo darbo, nemokant ieškovei darbo užmokesčio, ŽULPKĮ 18 straipsnio 1 dalies pagrindu yra nepagrįstas, dėl to pripažintinas neteisėtu. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ŽULPKĮ 18 straipsnio 4 dalyje įtvirtintoje teisės normoje yra nurodytos sąlygos, kurioms esant darbuotojas gali (turi) būti nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio: 1) jei darbuotojas atsisako nustatytu laiku pasitikrinti arba nepasitikrina be labai svarbių priežasčių; 2) darbuotojo, atsižvelgiant į jo darbo pobūdį, nėra galimybės paskirti dirbti nuotoliniu būdu arba nėra galimybės jo perkelti dirbti į kitą darbą. Taigi, darbuotojo nušalinimas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, jei egzistuoja šios abi sąlygos, o ne kuri nors viena iš jų. ŽULPKĮ 18 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos turinys yra aiškintinas kartu su Vyriausybės Nutarimu patvirtinta Tvarka, kurios 4 punktas nustatė, jog „<...> Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu Darbų sąrašo 2 punkte nurodytus darbus dirbantys ir (ar) veiklas vykdantys darbuotojai, turintys nuolatinį tiesioginį kontaktą darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis, turi pasitikrinti prieš pradėdami dirbti ir (ar) vykdyti veiklą ir (ar) atnaujindami veiklą po veiklos draudimų ar ribojimų panaikinimo ir periodiškai tikrintis, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. <...>“ Be to, Tvarkos 5 punkte yra nurodyta, kad „<...> Šios tvarkos 3 ir 4 punktuose nurodytų darbuotojų sąrašus sudaro ir atnaujina darbdavys bei informuoja sąrašuose nurodytus darbuotojus apie pareigą atlikti sveikatos patikrinimą. <...>, o Tvarkos 6 punktas nustato, kad <...>. Periodiniai sveikatos patikrinimai atliekami ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo, atsižvelgiant į užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, epidemiologinius ypatumus <...>“. Ieškovės teigimu, aptartų teisės normų sisteminė analizė suteikia pagrindą daryti šias neginčijamas išvadas: 1) darbdavys turi pareigą raštu sudaryti darbuotojų, darbo funkcijų atlikimo vietoje turinčių su kitais asmenimis nuolatinį tiesioginį kontaktą, sąrašą; 2) darbdavys turi pareigą raštu informuoti darbuotoją apie jo pareigą atlikti periodinius sveikatos patikrinimus ir darbuotojo informavimas apie jo pareigą atlikti periodinius sveikatos patikrinimus turi būti toks, kad iš jo turinio darbuotojui būtų aišku, jog jis turi pareigą atlikti periodinį sveikatos patikrinimą; 3) darbdavys turi pareigą ne tik informuoti darbuotoją apie jo pareigą atlikti periodinius sveikatos patikrinimus, bet ir raštu nurodyti darbuotojui, iki kokio konkrečiai termino (arba kokiu konkrečiai periodiškumu – kas 7, kas 8, kas 9 ar kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo) darbuotojas privalo atlikti periodinį sveikatos patikrinimą, kita vertus, iš darbuotojo bet kuriuo atveju negali būti reikalaujama, kad jis atliktų sveikatos patikrinimą anksčiau kaip po 7 dienų nuo tos dienos, kai darbuotojas raštu buvo supažindintinas su darbuotojo pareiga atlikti sveikatos patikrinimą; 4) jei darbuotojas atsisako atlikti periodinius sveikatos patikrinimus darbdavio rašte nurodytu terminu (periodiškumu) arba neatlieka sveikatos patikrinimo darbdavio nurodytu terminu (periodiškumu), darbuotojas, atsižvelgiant į jo atliekamo darbo pobūdį, yra skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas į kitą darbą, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, gali dirbti; 5) darbuotojas gali būti nušalintas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, tik tuo atveju, jei darbuotojas, atsižvelgiant į jo darbo pobūdį, darbo funkcijų neturi galimybės atlikti nuotoliniu būdu (atsisako darbo funkcijas atlikti nuotoliniu būdu) arba nėra galimybės darbuotojo perkelti dirbti į kitą darbą, kurį, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, darbuotojui yra leidžiama dirbti. Atsižvelgiant į tai, kad iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės (ex injuria ius non oritur), ieškovė pagrįstai mano, jog atsakovo įsakymas dėl ieškovės nušalinimo nuo darbo, nemokant ieškovei darbo užmokesčio, ŽULPKĮ 18 straipsnio 4 dalies pagrindu yra nepagrįstas, todėl pripažintinas neteisėtu, kadangi: 1) 2021 m. rugpjūčio 30 d. atsakovas supažindino ieškovę su tuo, kad Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, sveikatos apsaugos ministras ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius yra priėmę atitinkamus teisės norminius aktus, tačiau toks supažindinimas su pirmiau nurodytais teisės norminiais aktais nėra laikytinas tinkamu darbuotojo informavimu apie pareigą atlikti sveikatos patikrinimą, kadangi atsakovas raštu neinformavo ieškovės apie tai, kad ieškovė yra įtraukta į darbuotojų, kurie darbo funkcijų atlikimo vietoje turi tiesioginį nuolatinį kontaktą su kitais asmenimis, sąrašą, todėl turi pareigą atlikti sveikatos patikrinimą dėl COVID-19 ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija; 2) 2021 m. rugpjūčio 30 d. atsakovas supažindino ieškovę su tuo, kad yra priimti atitinkami teisės norminiai aktai, tačiau nenurodė konkretaus termino (periodiškumo), kuriuo ieškovė privalo atlikti sveikatos patikrinimą dėl COVID-19 ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija; 3) atsakovas, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovės darbo pobūdis suteikia jai galimybę darbo funkcijas atlikti nuotoliniu būdu, nepaskyrė ieškovės dirbti nuotoliniu būdu. Atsakovas jau anksčiau ugdymą yra organizavęs nuotoliniu būdu ir ši aplinkybė neginčijamai įrodo, kad ieškovės darbo funkcijos, atsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį, gali būti atliktos nuotoliniu būdu; 4) atsakovas nepagrįstai mano, kad ieškovė savo darbo funkcijų atlikimo vietoje turi nuolatinį tiesioginį kontaktą su kitais asmenimis. Nei ŽULPKĮ, nei Vyriausybės Nutarimu patvirtintoje Tvarkoje nėra nurodyta, kas yra laikoma nuolatiniu tiesioginiu kontaktu, todėl toks teisinis neapibrėžtumas turi būti aiškinamas darbuotojo, kuris darbo santykiuose laikytinas silpnąja šalimi, naudai. Ieškovė pažymėjo ir tai, kad nušalinimo nuo darbo dieną (2021 m. rugsėjo 2 d.) galiojusioje Tvarkoje buvo nurodyta, jog tam, kad darbuotoją būtų pagrindas pripažinti kaip asmenį, turintį pareigą periodiškai pasitikrinti sveikatą dėl COVID-19 ligos, darbuotojo kontaktas su kitais asmenimis turi būti ne tik tiesioginis (t. y. fizinis), bet ir nuolatinis (t. y. tiesioginis fizinis), t. y. kontaktas turi būti nuolat (arba bent jau ilgą laiką) trunkantis.

2. Atsakovo atstovė direktorė V. M.-M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, paaiškino, kad ieškovė pagal savo išsilavinimą negali dirbti su priešmokyklinio ugdymo vaikais. Šiuo metu yra paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis Savivaldybės direktoriaus įsakymas ir pedagogams suteikiama galimybė dirbti nuotoliniu būdu. Mokytojai neatlieka ugdomųjų funkcijų, jie teikia konsultacijas ugdytinių tėvams, atlieka ugdymo proceso planavimą. Todėl ieškovė galėjo būti sugrąžinta į darbą. Atsakovė teigė, kad ieškinio pareiškimo metu lopšelis-darželis yra uždarytas. Visi pokalbiai su ieškove vyko konfidencialiai, buvo akcentuojama, kad jos pasirinkimas bus gerbiamas. Ieškovei buvo paaiškinta, kad darželis dirba pagal galiojančius teisės aktus, tačiau ieškovė traktavo tai kaip eksperimentus su žmonėmis ir pareiškė, kad ji juose nedalyvaus. Nebuvo galimybės perkelti ieškovę į kitas pareigas. Ji negali dirbti su priešmokyklinio amžiaus vaikais. Kito laisvo etato tuo metu darželyje nebuvo. Artėjant nušalinimo termino pabaigai ieškovė buvo informuota per elektroninę dokumentų valdymo sistemą, elektroniniu paštu ir registruotu paštu, kad gali būti grąžinta į darbą, jei įvykdys reikalavimus. Pasikeitus aplinkybėms, nušalinimas buvo nutrauktas. Jei ieškovė būtų pateikusi reikalaujamus duomenis anksčiau, ji iš karto būtų buvusi grąžinta į darbą. Atsakovo nuomone, darbdavys pasielgė teisingai, vadovavosi galiojančiais teisės aktais.