Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. G. (toliau – ir pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. kovo 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-7947-2024 paliktas nepakeistas ir A. G. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.

10. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sistemiškai aiškinant aptariamo ANK 431 straipsnio nuostatas kartu su SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga, transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui negavus pareigūno reikalavimo nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, ir apie tokią pareigą nežinant, iš jo negali būti reikalaujama ir įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad toks asmuo pagal ANK 431 straipsnį neatsako, nes jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės.

12. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad būtent Institucija yra atsakinga už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų tinkamai informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo bylos tyrimo procese. Taip pat teisingai pažymėjo, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuoja ANK 573 straipsnis. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. G. parodė, kad elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) veikia, tai yra egzistuojanti pašto dėžutė, juo gauna informaciją iš valstybinių institucijų, šis paštas yra nurodytas Juridinių asmenų registre, tačiau pažymėjo, kad pranešimo nebuvo gavę. Apylinkės teismas vertino, kad byloje nustatyta, jog kelių eismo taisyklių pažeidimo protokolas ir pranešimas transporto priemonės savininkui ar valdytojui buvo sugeneruoti 2023 m. gruodžio 6 d., tą pačią dieną išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 28–29, 30). Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, padarė neteisingą išvadą, kad duomenų, jog išsiųstos siuntos nepristatytos arba kitaip nepasiekė el. adresato, nėra, todėl laikyti, jog šis elektroninio pašto adresas yra neteisingas, paskyra nenaudojama ar neaktyvi, nėra pagrindo. Pareiškėja posėdžio metu patvirtino, kad šis paštas veikiantis ir juo gauna valstybinių institucijų pranešimus, atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Institucija pagrįstai pripažino A. G. atsakinga už reikalaujamų duomenų nepateikimą nusižengimą tiriančiai institucijai. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nėra pagrindo sutikti.

13. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apeliacinio skundo argumentams, pažymi, kad šioje byloje aktualaus reikalavimo įteikimą reglamentuoja ANK 573 ir 611 straipsniai. Vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalimi, Institucija turi teisę reikalavimą transporto priemonės savininkui (valdytojui), nagrinėjamu atveju – juridinio asmens vadovui, siųsti vienu iš ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų, tarp jų ir elektroniniu paštu. Tačiau, sistemiškai vertinant minėtas ANK normas, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, kad administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti.

14. Kaip teisingai pažymima ir pareiškėjos skunde, teismų praktikoje yra akcentuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, jog ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.). Be kita ko, tokia nuostata atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, pagal kurią administracinių nusižengimų procesas paprastai pripažįstamas baudžiamuoju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme (2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01). Analizuojant teismų praktiką, susijusią su tinkamu dokumentų įteikimu baudžiamosiose bylose, matyti, kad įstatymu įtvirtintas reikalavimas neapsiriboja formaliu dokumento išsiuntimu, o reiškia faktą, kad asmuo yra tinkamai informuotas, ir garantijas, kad jis galės pasinaudoti savo teisėmis. Tad, nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) ir nustato galimybę asmeniui apie teismo posėdį pranešti ne šaukimu, o pranešimu, teismas turi įsitikinti, jog asmeniui apie teismo posėdį pranešta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-654/2023). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad formalus pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks pareiškėją tinkamu laiku, negali būti laikomas tinkamu pranešimu (2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08).

15. Įvertinus nurodytą teismų praktiką, darytina išvada, kad atitinkamai ir administracinių nusižengimų bylose Institucija neturėtų apsiriboti formaliu reikalavimo pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu) išsiuntimu, o privalo imtis priemonių įsitikinti, kad procesinis dokumentas – pranešimas apie administracinį nusižengimą su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, buvo įteiktas aptariamoje normoje išvardytiems asmenims. Juolab, minėto reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti pagal ANK 431 straipsnį ir tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė.

16. Kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo pareiškėja, ANK įpareigoja institucijas (pareigūnus) veikti aktyviai aiškinantis administracinius nusižengimus. ANK 567 straipsnyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą, būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).

17. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos A. G. kaltės padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, nepagrįstai tinkamu informavimu laikė Institucijos formalius veiksmus išsiunčiant pranešimą bendrovės elektroninio pašto adresu, nevertindamas, ar minėtas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, kartu ir reikalavimas pateikti duomenis apie transporto priemonę užfiksuoto administracinio nusižengimo padarymo metu vairavusį asmenį, buvo gautas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, nurodydamas, kad byloje pakankama duomenų, kad aptariamas elektroninis laiškas įmonei buvo išsiųstas laikantis teisės aktų reikalavimų ir esantys duomenys nepatvirtina, kad šio laiško UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo, nors ir teisingai pažymėjo, kad Institucija yra atsakinga už, tai kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų tinkamai informuotas apie pradėtą teiseną bei teises ir pareigas, tačiau galiausiai įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – A. G..

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Institucija minėtą pranešimą išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 28–30). Aplinkybės, kad šiuo elektroninio pašto adresu bendrovė naudojosi ir jis buvo veikiantis, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neneigė ir A. G., tačiau teigė, kad minėto pranešimo nėra gavusi. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad vien šio fakto nepakanka konstatuoti, kad aptariamą reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė A. G. gavo, kadangi priešingai nei akcentuota skundžiamoje nutartyje, Institucija, išsiųsdama reikalavimą administracinėn atsakomybėn patrauktos A. G. darbovietės elektroninio pašto adresu, nesilaikė ANK nuostatų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą. Kadangi pagal ANK atsako fizinis asmuo (jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra nustatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis), šioje byloje aptariamas reikalavimas turi būti įteiktas atitinkamai vienam iš SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų fizinių asmenų (transporto priemonės savininkui (valdytojui), juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui), nepriklausomai nuo to, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo.

19. ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Šaukimų ir procesinių dokumentų siuntimas juridinio asmens (pavyzdžiui, fizinio asmens darbovietės ar mokymosi įstaigos) elektroninio pašto adresu nėra numatytas.

20. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai besiformuojančioje praktikoje, gramatiškai aiškinant ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatas, per darbovietę, mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai fiziniams asmenims gali būti įteikiami tik registruotąja pašto siunta. Tai nereiškia, kad tinkamu šaukimų ir procesinių dokumentų įteikimo būdu negali būti pripažinti ir kitokie nei ANK 573 straipsnyje išvardyti būdai, jei tuos dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys gavo asmeniškai ir laiku. Tačiau, kilus abejonių ar ginčui dėl tokių dokumentų įteikimo, turi būti vertinama, ar Institucija laikėsi ANK nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 2AT-24-719/2024). Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundo argumentams, pažymi, kad Institucija, siųsdama aptariamą reikalavimą administracinėn atsakomybėn patrauktos A. G. vadovaujamo juridinio asmens elektroninio pašto adresu, šioje byloje nagrinėjamu atveju nesilaikė ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktai įmonės vadovei A. G. buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį ir ji apie tai žinojo, todėl jos veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio ir administracinio nusižengimo sudėties kaip visumos, o tai daro administracinio nusižengimo teiseną negalimą (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl yra pagrindas panaikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos A. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-7947-2024 ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, A. G. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.