Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Jurgitai Mazurkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai – I. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – I. Š. skundą atsakovui – Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

2. Pareiškėjos skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėja vidaus tarnybos sistemoje dirba nuo 1989 m. rugsėjo 14 d., 1998 m. gegužės 1 d. jai suteiktas inspektorės laipsnis, kuris patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. TE-266, nuo 2003 m. gegužės 1 d. dirbo Marijampolės policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus Nusikaltimų nuosavybei tyrimo poskyrio inspektore, o nuo 2008 m. spalio 1 d., pakeitus pareigybės pavadinimą, dirba Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės apskrities VPK) Nusikaltimų tyrimo skyriaus Smurtinių nusikaltimų tyrimo poskyrio tyrėja.

2.2. Pareiškėjos pareigybė priskiriama B lygiui, būtina sąlyga – turėti aukštesnįjį išsilavinimą; pareiškėjos įgytas aukštesnysis išsilavinimas atitinka pareigybės lygį, be to, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 1 straipsnio 5 dalimi (2006 m. liepos 19 d. įstatymo redakcija) pareigūnams, iki Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo turėjusiems ne mažesnį kaip 10 metų vidaus tarnybos stažą, netaikomas reikalavimas dėl reikiamo išsilavinimo įgijimo užimti pareigoms, kurias jie ėjo iki Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo (tai konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-438-97/2009).

2.3. Policijos departamentas, priimdamas sprendimą Nr. 5-S-2408, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A502-1882/2008, o ne Vidaus tarnybos statutu, kurio 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti kriterijai aukštesniam laipsniui gauti, tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A10-674/2007 konstatavo, kad aukštesnis vidaus tarnybos ar policijos laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 14 straipsnio 6 dalyje numatytus kriterijus, kurių sąrašas yra baigtinis ir teisės aktai nesieja aukštesnio laipsnio suteikimo su būtinumu turėti aukštąjį išsilavinimą.

II

1. Pareigūnų specialūs laipsniai ir jų suteikimo tvarka yra reglamentuoti Vidaus tarnybos statuto antrajame skirsnyje. Atsižvelgiant į Statuto 14 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas darytina išvada, kad norėdamas gauti tam tikros grandies aukštesnį laipsnį, pareigūnas turi atitikti kriterijus, nustatytus tos grandies žemiausiam laipsniui, todėl pareigūnui, siekiančiam gauti aukštesnį vidurinės grandies laipsnį inter alia yra privalomas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą.

2. Pareiškėja neteisingai, plečiamai aiškina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A10-674/2007; šioje nutartyje konstatuota, kad „vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto laipsnio gavimo teisės aktai nesieja su būtinumu turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą“. Suteikiant policijos pareigūnams aukštesnius vidurinės grandies pareigūnų laipsnius, yra atsižvelgiama į minėtą nutartį, t. y. kad pareigūnas privalo turėti Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatyme apibrėžtą aukštąjį išsilavinimą (universitetinį arba neuniversitetinį).

3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1V-52 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių suteikimo ir pervardijimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nesieja konkrečios pareigybės tik su vienu laipsniu; Taisyklėse nustatyti tik pareigybę atitinkantys aukščiausi policijos laipsniai pagal įstaigų grupes, t. y. kokį aukščiausią laipsnį gali turėti pareigūnas, eidamas tam tikras pareigas, todėl pareiškėjai gali, o ne turi būti, suteiktas vyresniojo inspektoriaus laipsnis.

4. Pareiškėjai inspektoriaus laipsnis suteiktas įsigaliojus (nuo 2003 m. gegužės 1 d.) Vidaus tarnybos statutui, tačiau netaikant Statuto 14 straipsnio 5 dalies nuostatų todėl, kad buvo vadovaujamasi Įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, jog pareigūnų pareiginiai laipsniai, kuriuos šie pareigūnai turėjo iki Statuto įsigaliojimo, prilyginami pareigūnų specialiesiems nekariniams vidaus tarnybos laipsniams ir pervardijami pagal Statuto 13 straipsnį; būtent nurodyta tvarka pareiškėjai ir buvo suteiktas specialus nekarinis laipsnis, nors ji neatitiko Statuto 14 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Taigi, nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu netaikyti pareiškėjos atžvilgiu šiuo metu galiojančio Statuto reikalavimų. Pareigūnas, siekiantis gauti aukštesnį laipsnį, turi atitikti Statuto 14 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintus reikalavimus; vien tinkamumas pretenduojamoms pareigoms, vadovaujantis Statuto 14 straipsnio 6 dalimi, nėra pagrindas pareigūnui suteikti aukštesnį policijos laipsnį.

III

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentavusius ir reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

1.1. Pareiškėja vidaus tarnybos pareigūne dirba nuo 1990 metų (Marijampolės apskrities VPK 2007 m. balandžio 27 d. teikimas Nr. 64-IL-694 (b. l. 4-5)), nuo 1993 m. vasario 1 d. jai buvo suteiktas jaunesniosios inspektorės, nuo 1998 m. gegužės 1 d. – inspektorės laipsnis (Marijampolės apskrities VPK pateikti duomenys „Tarnyba vidaus reikalų organuose“ (b. l. 26-27)).

1.2. Lietuvos policijos generalinis komisaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis, 2003 m. gegužės 26 d. įsakyme Nr. TE-266 „Dėl laipsnių“ (toliau – ir įsakymas Nr. TE-266) (b. l. 10-11) nustatė, kad 2003 m. balandžio 30 d. turėti Marijampolės policijos komisariato policijos pareigūnų pareiginiai laipsniai bei tardymo pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai, nuo 2003 m. gegužės 1 d. pervadinti į atitinkamus pareigūnų specialius nekarinius policijos laipsnius, inter alia I. Š. pareiginis laipsnis pervadintas į inspektorės.

1.3. Pareiškėja nuo 2008 m. spalio 1 d. yra Marijampolės apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus Smurtinių nusikaltimų tyrimo poskyrio tyrėja (Marijampolės apskrities VPK pateikti duomenys „Tarnyba vidaus reikalų organuose“ (b. l. 26-27)).

1.4. Remiantis Marijampolės apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus Smurtinių nusikaltimų tyrimo poskyrio tyrėjo pareigybės aprašymu, patvirtintu Marijampolės apskrities VPK l. e. viršininko pareigas 2008 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 64-V-3 (b. l. 7-9), specialieji reikalavimai šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui yra, be kita ko, turėti aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (5 punktas), turėti ne mažesnį kaip penkerių metų tarnybos vidaus reikalų sistemoje stažą (6 punktas), atitikti bendruosius reikalavimus, privalomus pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymą, Lietuvos Respublikos policijos įstatymą bei kitus su pareigybe susijusius teisės aktus (10 punktas).

1.5. Marijampolės apskrities VPK 2007 m. balandžio 27 d. teikime Nr. 64-IL-694 „Dėl vyresniosios inspektorės laipsnio suteikimo I. Š.“ (toliau – ir teikimas Nr. 64-IL-694) (b. l. 4-5), be kita ko nurodyta:

1.5.1. Marijampolės apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus Smurtinių nusikaltimų tyrimo poskyrio tyrėja I. Š. turi specialų nekarinį inspektorės laipsnį, jos pareigybę atitinkantis aukščiausias specialus nekarinis laipsnis – vyresnioji inspektorė.

1.5.2. I. Š. yra įgijusi aukštesnįjį išsilavinimą – 1998 m. baigė Kauno aukštesniąją ekonomikos mokyklą, įgijo juristo specialybę.

1.5.3. Dalyje „Pareigūno kvalifikacija ir nuopelnai“, be kita ko, nurodyta: I. Š. Marijampolės apskrities VPK viršininko 2006 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 64-TE-102 suteikta I kvalifikacinė kategorija; pareigybės aprašyme numatytas funkcijas atlieka gerai ir laiku, „tarnybos laikotarpiu užsirekomendavo kaip pareiginga, sumani ir kruopšti darbuotoja, sugebanti savarankiškai organizuoti ir planuoti savo darbo laiką, spręsti iškilusias problemas, operatyviai vykdo pavestus pavedimus“; per tarnybos laiką skatinta 9 kartus, iš jų 5 kartus – piniginėmis premijomis, taip pat 2000 m. rugsėjo 26 d. Marijampolės apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. TE-134 už nepriekaištingą tarnybą ir gerus darbo rezultatus Angelų sargų – policijos dienos proga skatinta 2-ojo laipsnio Vidaus reikalų ministerijos atminimo ženklu „Tėvynės labui“, 2005 m. spalio 26 d. Marijampolės apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 64-TE-150 skatinta 3-iojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus“.

1.5.4. Tiesioginio vadovo – Marijampolės apskrities VPK laikinai einančio Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pareigas S. L. išvada: „Siūlau Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimų skyriaus Smurtinių nusikaltimų tyrimo poskyrio tyrėjai inspektorei I. Š. suteikti specialų nekarinį vyresniosios inspektorės laipsnį“.

1.5.5. Vyresniojo vadovo – Marijampolės apskrities VPK viršininko K. Kalinausko išvada: „Teikiu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimų skyriaus Smurtinių nusikaltimų tyrimo poskyrio tyrėją inspektorę I. Š. vyresniosios inspektorės laipsniui suteikti“.

1.6. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. gegužės 4 d. sprendime Nr. 5-S-2408 „Dėl teikimo aukštesniam nekariniam laipsniui suteikti“ (b. l. 6, 36) nurodyta:

„Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos buvo gautas teikimas dėl vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnei I. Š..

Patikrinus teikime pateiktus duomenis nustatyta, kad pareigūnės išsilavinimas yra aukštesnysis.

Informuojame, kad 2008 m. lapkričio 20 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A502-1882/2008, priėmė sprendimą, kuriuo nustatė, kad aukštesni vidurinės ar aukštesniosios grandies specialieji pareigūnų nekariniai policijos laipsniai atitinkamas pareigas einantiems pareigūnams gali būti suteikti tik jiems įgijus aukštąjį išsilavinimą.

Atsižvelgę į tai, kad I. Š. šiuo metu neturi aukštojo išsilavinimo, grąžiname teikimą dėl vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo.“

2. Sprendžiant, ar pareiškėjos – I. Š. skundas yra pagrįstas, būtina įvertinti teisinį reguliavimą, susijusį su nagrinėjamoje administracinėje byloje susijusiomis aplinkybėmis, o būtent su tuo, kad šioje byloje ginčas yra kilęs dėl policijos vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo pareiškėjai.

2.1. Pažymėtina, kad analogiškoje savo aplinkybėmis administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-438-97/2009 (b. l. 48-50), konstatavo, kad: laipsnių vidaus tarnybos pareigūnams suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas; pagal šio statuto 14 straipsnio 5 dalį vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis vidaus reikalų centrinės ar profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymu suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybių aprašymo reikalavimus; iš šios teisės normos matyti, kad joje yra nustatyta viena iš būtinų sąlygų gauti (suteikti) inspektoriaus ir / ar vyresniojo inspektoriaus laipsnį – turėti aukštąjį išsilavinimą; pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 5 dalį (2006 m. liepos 19 d. redakcija) pareigūnams, kurie iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo turėjo ne mažesnį kaip 10 metų vidaus tarnybos stažą, netaikomas reikalavimas dėl reikiamo išsilavinimo įgijimo užimti pareigoms, kurias jie ėjo iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2003 m. gegužės 1 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-438-97/2009 (b. l. 48-50), padarė išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu yra netaikomas ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 5 dalies reikalavimas dėl aukštojo išsilavinimo, suteikiant atitinkamą laipsnį pagal einamas pareigas.

2.2. Taip pat ypač pažymėtina, kad analogiškose savo aplinkybėmis administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 5 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A822-318/2009, 2009 m. sausio 27 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje A143-144/2009, 2008 m. gruodžio 5 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-1969/2008, padarė bendrą išvadą, kad Statuto 14 straipsnio 6 dalies nuostatos reiškia, jog pareigūno aukštojo (nebūtinai aukštojo universitetinio) išsilavinimo turėjimas yra būtina sąlyga suteikti jam aukštesnį vidurinės grandies pareigūno laipsnį, inter alia policijos vyresniojo inspektoriaus laipsnį. Minėtuose baigiamuosiuose aktuose taip pat konstatuota, kad Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatos nenumato išimties iš taisyklės, kad aukštojo išsilavinimo turėjimas yra būtina sąlyga suteikti aukštesnį vidurinės grandies pareigūno laipsnį; kad Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas buvo skirtas sureguliuoti teisinius santykius konkrečiam laikotarpiui, kai įsigaliojo Vidaus tarnybos statutas, tačiau šio įgyvendinimo įstatymo nuostatų taikymas negali tęstis nepagrįstai ilgą laiką, tai yra, jis nėra skirtas reglamentuoti teisinių santykių, kurie susiklosto praėjus ilgesniam laiko tarpui po Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo.

2.3. Pažymėtina, kad ir šioje administracinėje byloje, kaip ir Lietuvos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-438-97/2009 (b. l. 48-50), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A822-318/2009, A143-144/2009, Nr. A502-1969/2008, yra analogiškos aplinkybės: pareiškėja vidaus tarnybos pareigūne dirba nuo 1990 metų (Marijampolės apskrities VPK 2007 m. balandžio 27 d. teikimas Nr. 64-IL-694 (b. l. 4-5)), nuo 1993 m. vasario 1 d. jai buvo suteiktas jaunesniosios inspektorės, nuo 1998 m. gegužės 1 d. – inspektorės laipsnis (Marijampolės apskrities VPK pateikti duomenys „Tarnyba vidaus reikalų organuose“ (b. l. 26-27)); Lietuvos policijos generalinis komisaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis, 2003 m. gegužės 26 d. įsakyme Nr. TE-266 „Dėl laipsnių“ (b. l. 10-11) nustatė, kad 2003 m. balandžio 30 d. turėti Marijampolės policijos komisariato policijos pareigūnų pareiginiai laipsniai bei tardymo pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai, nuo 2003 m. gegužės 1 d. pervadinti į atitinkamus pareigūnų specialius nekarinius policijos laipsnius, inter alia I. Š. pareiginis laipsnis pervadintas į inspektorės; pareiškėja nuo 2008 m. spalio 1 d. yra Marijampolės apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus Smurtinių nusikaltimų tyrimo poskyrio tyrėja (Marijampolės apskrities VPK pateikti duomenys „Tarnyba vidaus reikalų organuose“ (b. l. 26-27)); Marijampolės apskrities VPK 2007 m. balandžio 27 d. teikime Nr. 64-IL-694 „Dėl vyresniosios inspektorės laipsnio suteikimo I. Š.“ (b. l. 4-5), be kita ko, nurodyta, kad I. Š. yra įgijusi aukštesnįjį išsilavinimą – 1998 m. baigė Kauno aukštesniąją ekonomikos mokyklą, įgijo juristo specialybę. Todėl kyla klausimas, kokią administracinę doktriną, suformuluotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo baigiamuosiuose aktuose, taikyti nagrinėjamoje administracinėje byloje, t. y. kokiais teismo precedentais remtis šioje administracinėje byloje.

2.4. Teismas pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo: „Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.“ Teismas šioje administracinėje byloje remsis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota administracinėse bylose Nr. A822-318/2009, A143-144/2009, Nr. A502-1969/2008, nes vėliausias precedentas yra suformuluotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A822-318/2009, be to, teismo požiūriu, itin įtikinantis argumentas yra tas, jog Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatos nenumato išimties iš taisyklės, kad aukštojo išsilavinimo turėjimas yra būtina sąlyga suteikti aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį, jog Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas buvo skirtas sureguliuoti teisinius santykius konkrečiam laikotarpiui, kai įsigaliojo Vidaus tarnybos statutas, tačiau šio įgyvendinimo įstatymo nuostatų taikymas negali tęstis nepagrįstai ilgą laiką, tai yra, jis nėra skirtas reglamentuoti teisinių santykių, kurie susiklosto prajus ilgesniam laiko tarpui po Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo.

2.5. Apibendrinant konstatuotina, kad Statuto 14 straipsnio 6 dalies nuostatos reiškia, jog pareigūno aukštojo (nebūtinai aukštojo universitetinio) išsilavinimo turėjimas yra būtina sąlyga suteikti jam aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį, inter alia policijos vyresniojo inspektoriaus laipsnį.

3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nesant ginčo, kad pareiškėja – I. Š. yra įgijusi aukštesnįjį išsilavinimą – 1998 m. baigė Kauno aukštesniąją ekonomikos mokyklą, įgijo juristo specialybę (žr. Marijampolės apskrities VPK 2007 m. balandžio 27 d. teikimą Nr. 64-IL-694 „Dėl vyresniosios inspektorės laipsnio suteikimo I. Š.“ (b. l. 4-5)), t. y. nėra įgijusi aukštojo išsilavinimo, konstatuotina, kad pareiškėjos skundas atsakovui – Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. 5-S-2408 „Dėl teikimo aukštesniam nekariniam laipsniui suteikti“ panaikinimo bei įpareigojimo Policijos departamentui suteikti pareiškėjai nuo 2009 m. gegužės 4 d. specialų nekarinį policijos vyresniosios inspektorės laipsnį atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos – I. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.