Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą dėl pinigų pripažinimo bešeimininkiu turtu, suinteresuoti asmenys byloje - Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnį, bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko ar kurio savininkas nežinomas. Taigi aplinkybė, kad daiktas neturi savininko ar savininkas nėra žinomas, yra būtina pripažinimo daikto bešeimininkiu sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2011). CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą, kuris paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Pagal CK 4.58 straipsnio 2 dalį Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (Žinios, 2004, Nr. 86-3119), (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 3.2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad jeigu turto savininkas neatsirado ir praėjo įstatymo nustatytas terminas nuo tos dienos, kurią turtas buvo perimtas mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ar atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio, mokesčių inspekcija, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar atitinkamas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 10 darbo dienų turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl tokio turto pripažinimo bešeimininkiu. Prie pareiškimo teismui turi būti pridėtas turto perėmimo dokumentas, ekspertizės išvados, turto vertinimo ataskaita, registracijos dokumentai, atitinkamų institucijų (policijos, prokuratūros ir panašiai) atsakymai, kad šis turtas nėra pavogtas ar slepiamas kaip nusikaltimo įrankis, ir kiti dokumentai.

Nors CK 4.57- 4.58 straipsnių tekste pagal jo gramatinę prasmę nurodyta tik viena civilinių teisių objektų rūšis – daiktas, tačiau, taikydama sisteminį, lingvistinį ir teleologinį aiškinimo metodus ir atsižvelgdama į tai, kad pinigai visų pirma yra turtas – viena iš finansinio turto rūšių, pagal teisės doktriną priskiriamų prie materialaus kilnojamojo turto, o nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimas yra tik vienas iš įstatyme nustatytų nuosavybės teisės į turtą įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 12 punktas), kasacinio teismo išaiškinta, kad išdėstytų CK straipsnių pagrindu nuosavybė gali būti įgyjama ne tik į bešeimininkį daiktą, bet ir į bet kokį kitą turtą, įskaitant pinigus, jeigu nustatoma, kad jie neturi savininko arba jų savininkas nežinomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl piniginių lėšų – 66 258,17 Eur sumos pripažinimo bešeimininkiu turtu teismui pateiktas 2020 m. vasario 24 d. t. y. suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kai 2019 m. vasario 21 d. Turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (28.8-08-4)-330-2714 pareiškėja minėtas pinigines lėšas įsitraukė į savo apskaitą; taigi pareiškėja įvykdė CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą. Vadovaujantis Taisyklių 35 punktu, pareiškėja VMĮ yra tinkamas subjektas pareiškimui dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu paduoti (CPK 534 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, taip pat ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus darytina išvada, kad 66 258,17 Eur piniginių lėšų, kurias pareiškėja prašo pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti jį valstybės nuosavybėn, savininkas nežinomas, šis turtas neturi sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo, dėl to jis gali būti pripažintas bešeimininkiu (CK 4.57 straipsnis, CPK 177, 185 straipsniai). Kadangi turtas yra apskaitytas 2019 m. vasario 21 d. Turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (28.8-08-4)-330-2714, pareiškimas paduotas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią minėtas turtas įtrauktas į apskaitą nustatyta tvarka, pripažintina, kad pareiškėja atliko visas reikalingas turto pripažinimo bešeimininkiu procedūras pagal Taisykles, todėl laikytina, kad yra visi pagrindai pripažinti nurodytas 66 258,17 Eur lėšas bešeimininkiu turtu ir perduoti valstybės nuosavybėn (CK 4.57 straipsnio 1 dalis, 4.58 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185, 536, 537 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 ir 537 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti bešeimininkiu turtu pinigus – 66 258,17 Eur (šešiasdešimt šešis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir 17 euro centus), saugomus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, depozitinėje sąskaitoje ir perduoti juos valstybės nuosavybėn.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.